2018-12-05 Nr. AB-22168-3-61-3-02822-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1003-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02822-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 10 d. posėdžio protokole Nr. KSP-4 (toliau – Protokolas) įformintą nutarimą ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Departamentas) 2016 m. birželio 10 d. raštą Nr. S-803 „Dėl kvalifikacinės kategorijos“; 2) įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjai nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją (toliau – ir kvalifikacinė kategorija) pagal galiojančių Lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų suteikimo nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 1995 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 94 (toliau – ir Nuostatai), 3.11 punktą (b. l. 1–4).

2. Pareiškėja nurodė, kad Komisija nepagrįstai nesuteikė pareiškėjai kvalifikacinės kategorijos, nors pareiškėja kaip buvusi sportininko D. J. (pasaulio irklavimo čempionate 2015 m. užėmusio 6 vietą) (toliau – Sportininkas) trenerė visiškai atitiko Nuostatų 3.11 punkte numatytus kriterijus.

3. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–17).

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad kvalifikacinė kategorija, į kurią pretenduoja pareiškėja, gali būti suteikiama tik vienam treneriui, t. y. treneriui, rengusiam sportininką jo pasiekimo metu. Be to, Departamentas pažymėjo, kad plaukimas, kurio 2004–2007 metais treniravo Sportininką pareiškėja, nėra irklavimo sporto šakos dalis.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Protokole priimtą siūlymą Departamento generaliniam direktoriui netvirtinti kvalifikacinės kategorijos plaukimo sporto šakos trenerei R. J. už Sportininko užimtą 6 vietą pasaulio irklavimo čempionate, panaikino Departamento 2016 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. D-803, kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjos prašymo bei įpareigojo Komisiją suteikti pareiškėjai kvalifikacinę kategoriją pagal Nuostatų 3.11 punktą (b. l. 38–42).

6. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėja Sportininką 2 metus treniravo 2004–2007 m. plaukimo sporto šakoje ir, kad Sportininkas yra pasiekęs 6 vietą pasaulio irklavimo čempionate, kas atitinka Sportininko įvykdytą „24“ rodiklį. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Nuostatų 3.11 punkto skirtingo interpretavimo.

7. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 3.11 punktą, sportininkui įvykdžius „18“, „19“ ir „24“ rodiklius, nacionalinio sporto trenerio kategorija suteikiama visiems treneriams, kurie ne mažiau kaip 2 metus sportininką treniravo įvairiose amžiaus pakopose ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-970-525/2016 ir darė išvadą, kad pagal Nuostatų 3.11 punktą, kvalifikacinė kategorija turėtų būti suteikta ir tam treneriui, kuris sportininką, pasiekusį atitinkamų rezultatų, 2 metus treniravo nebūtinai konkretaus sportinio pasiekimo metu.

8. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų 3.11 punkte nėra numatyta, kad reikiami sportininko rezultatai turi būti pasiekti būtent toje pačioje sporto šakoje, kurioje sportininką ne mažiau kaip 2 metus įvairiose amžiaus pakopose treniravo ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą prašymą kvalifikacinei kategorijai gauti pateikęs treneris. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 3.11 punkte yra nurodyta, jog kvalifikacinė kategorija suteikiama būtent „visiems treneriams“, kurie atitinkamą laikotarpį sportininką treniravo įvairiose amžiaus pakopose ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą. Teismas darė išvadą, kad tai leidžia teigti, jog kvalifikacinė kategorija gali būti suteikta ir kitos sporto šakos treneriams. Teismas konstatavo, kad tokią išvadą leidžia daryti taip pat ir sisteminis Nuostatų 3.6 ir 3.10 punktų vertinimas.

III. 9. Atsakovas Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįstant pareiškėjos skundą nepagrįstu (b. l. 47–51).

10. Departamentas nurodo, kad teismo pateiktas Nuostatų 3.11 punkto aiškinimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis protingumo principui ir logikai bei nepagrįstai išplečiantis minėtu Nuostatų punktu nustatytą teisinį reguliavimą. Departamentas pastebi, kad teismas neanalizavo to, kad treneriui treniruojant sportininką turėjo būti užtikrintas šio sportininko tobulėjimas. Departamentas pažymėjo, kad nustatydamas aptariamą teisinį reguliavimą, sportininko tobulėjimą siejo su jo pasiekimais būtent toje pačioje sporto šakoje. Priešingu atveju, ši nuostata dėl sportininko tobulėjimo netektų prasmės, nes neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek sportininko rengimas vienoje sporto šakoje lemia jo rezultatus kitoje sporto šakoje. Tai, kad pasiekiami rezultatai irklavimo sporto šakoje, įrodo, kad sportininko, kaip irkluotojo, tobulėjimą lemia jo irklavimo trenerio kompetencija, o ne prieš dešimtmetį jį plaukimo sporto šakoje treniravusio trenerio kompetencija.

11. Departamento įsitikinimu, 2015 metais Sportininko pasiektas rezultatas irklavimo sporto šakos varžybose, neįrodo pareiškėjos, rengusios Sportininką 2004–2007 m. plaukimo sporto šakoje, profesinio meistriškumo, t. y. pareiškėja, 2004–2007 m. treniruodama Sportininką plaukimo sporto šakoje, negalėjo užtikrinti Sportininko tobulėjimo irklavimo sporto šakoje.

12. Departamentas pažymi, kad jei būtų turėjęs priešingą poziciją, tai būtų taip ir įtvirtinęs Nuostatų 3.11 punkte, kaip buvo pasielgta Nuostatų 3.6 punkto atveju. Be to, tarp Nuostatų 3.11 punkte bei Nuostatų 3.6 ir 3.10 punktuose nustatyto teisinio reguliavimo ir šiuo teisiniu reguliavimu keliamų tikslų yra esminių skirtumų, t. y. Nuostatų 3.6 ir 3.10 punktuose reglamentuojamos žemesnio rango kvalifikacinės kategorijos, kurios yra suteikiamos dvigubai trumpesniam laikotarpiui, be to, jas suteikia kitas subjektas, už jas gaunamas mažesnis pareiginės algos priedas, todėl natūralu, kad ir reikalavimai šioms kategorijoms yra nustatyti žemesni (nėra keliamas reikalavimas, kad treneris būtų turėjęs užtikrinti sportininko tobulėjimą, t. y. šiuo atveju pakanka tik paties fakto, kad treneris būtų treniravęs sportininką). Departamento nuomone, teismas remdamasis vienu teisės aiškinimo principu (sisteminiu Nuostatų punktų vertinimu), neturėjo ignoruoti protingumo principo bei kitų teisės aiškinimo principų, visų pirma – loginio ir teleologinio.

13. Departamentas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Departamento 2016 m. birželio 10 d. raštas Nr. S-803 yra tik informacinio pobūdžio, nesukėlęs jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl teismo sprendimas dėl šio rašto, Departamento nuomone, yra nepagrįstas.

14. Pareiškėja R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti (b. l. 53–57).

15. Pareiškėja teigia, kad teismo pateiktas Nuostatų 3.11 punkto aiškinimas leidžia pasiekti Nuostatų 2 punkte numatytus tikslus, nes vienos iš aukščiausių kvalifikacinių kategorijų suteikimas treneriui už jo nors ir prieš 10 metų atsakingai treniruoto sportininko pasiekimus kitoje (ir toje pačioje) sporto šakoje, būtų socialiai teisingas, atspindėtų trenerio darbo rezultatus, skatintų trenerio atsakomybę už darbo rezultatus, taip pat leistų objektyviai įvertinti trenerio profesinio pasirengimo lygį. Tokiu būdu, pasak pareiškėjos, būtų užtikrintas vaikų ir jaunučių trenerių darbo ir pedagoginės veiklos įvertinimas, kurie jauniausiose sportinio rengimo pakopose kryptingai ugdo sporto asmenybes, būsimą sporto elitą. Nuostatų 3.11 punkte nurodyti sportiniai pasiekimai yra gerokai vyresnių amžiaus grupių ir suaugusių elito varžybos. Natūralu, kad jauniausių amžiaus grupių (vaikų ir jaunučių) sportininkai gerokai užtruks, kol užaugs, tad jų treneriams ir tenka ilgiau laukti savo darbo įvertinimo. Per tą laiką gali pasikeisti ir gyvenama vieta, ir sporto šaka, ir treneriai, ir net ne po vieną kartą. Tai, kad sportininkas nuo jauno amžiaus sportuodamas išaugo į elitinį sportininką, įrodo visų be išimties jį treniravusių trenerių profesinį meistriškumą.

16. Pareiškėja pastebi, kad kiekvieno sportininko kelias yra individualus ir didelė sėkmė, kai skirtingi specialistai per ilgametį sportininko rengimo procesą sugeba įvairiose amžiaus grupėse jį motyvuoti, atskleisti individualias stipriausias savybes, įvertinti jau turimą sportinio parengtumo lygį ir vystyti jį palankiausia linkme, kas ir sąlygoja aukštus būsimus rezultatus. Būtent Nuostatų 3.11 punktas, pasak pareiškėjos, numato vienintelę galimybę vaikų ir jaunučių treneriams, anksčiau dirbusiems (ne trumpiau kaip 2 metus) su dabartiniu sporto elitu vieną kartą už tą patį sportininką ribotam laikui įgyti aukštą Nacionalinio sporto trenerio kategoriją. Būtent šis Nuostatų punktas motyvuoja trenerius dirbti atsakingai, nuolat tobulintis, kelti savo profesinį meistriškumą, dirbti neatsiliekant nuo pasaulinių tendencijų, nepaisant galimybės, kad sportininkas gali pasukti į kitą sporto šaką, išvykti į kitą miestą ar šalį, pasirinkti kitą trenerį ar pan.

17. Pareiškėja taip pat pastebi, kad Nuostatų 3.11 punktas nustato sąlygą – sportininko tobulėjimą „tuo metu“, t. y. tuo metu, kai treneris ne mažiau kaip 2 metus jį treniravo, todėl, pasak pareiškėjos, visiškai aišku, kad ir kitos sporto šakos treneris, tuo metu sėkmingai (užtikrindamas sportininko tuometinį tobulėjimą) treniravęs sportininką, gali pretenduoti į ginčo kvalifikacinę kategoriją. Pareiškėja pažymi, kad jos profesinis meistriškumas nepriklauso nuo įvairių sporto šakų panašumo ar skirtumų. Be to, pasak pareiškėjos, Nuostatai nenumato tokio vertinimo galimybės. Pareiškėjos nuomone, teismo atliktas Nuostatų punktų sisteminis vertinimas yra visiškai pagrįstas ir logiškas. Pareiškėja pakartoja, kad yra įvykdžiusi Nuostatų 3.11 punkto reikalavimus, todėl turi teisę įgyti aptariamą kvalifikacinę kategoriją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsisakymo Nuostatų 3.11 punkto pagrindu suteikti pareiškėjai nacionalinę sporto trenerio kvalifikacinę kategoriją už 2004–2007 metais plaukimo sporto šakoje treniruotą Sportininką, kuris 2015 m. pasaulio irklavimo čempionate užėmė 6 vietą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Komisijos ir Departamento sprendimus bei įpareigojo Komisiją suteikti pareiškėjai kvalifikacinę kategoriją pagal Nuostatų 3.11 punktą. Departamentas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad teismas neteisingai (plečiamai) aiškino Nuostatų 3.11 punktą, neanalizuodamas šiame punkte numatytos sąlygos, kad turi būti užtikrintas sportininko tobulėjimas. Pasak Departamento, tai, kad pasiekiami rezultatai irklavimo sporto šakoje, įrodo, kad šio sportininko, kaip irkluotojo, tobulėjimą lemia jo irklavimo trenerio kompetencija, o ne prieš dešimtmetį jį plaukimo sporto šakoje treniravusio trenerio kompetencija. Pareiškėja nesutiko su Departamento pozicija, teikdama, kad Nuostatų 3.11 punktas nenumato reikalavimo, kad treneris sportininką būtų treniravęs toje pačioje sporto šakoje, kurioje pasiekti sporto rezultatai.

20. Byloje esant proceso šalių neginčijamoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju iš esmės kyla ginčas tik teisės (Nuostatų 3.11 punkto) aiškinimo klausimu.

21. Pareiškėjos ginčijamo sprendimo priėmimo metu (2016 m. birželio 10 d.) galioję Nuostatai reglamentavo Lietuvos sporto trenerių kvalifikacijos kategorijas ir jų suteikimo reikalavimus. Nagrinėjamai bylai aktuali Nuostatų redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2016 m. spalio 15 d.

22. Pagal Nuostatų 3 dalį „Kvalifikacinės kategorijos“ Lietuvos Respublikoje yra penkios sporto trenerių kategorijos: Sporto treneris (BKKSI); Sporto treneris (treneris); Lietuvos sporto treneris (vyresnysis treneris); Nacionalinis sporto treneris (treneris metodininkas) ir Lietuvos nusipelniusio trenerio kategorija (treneris ekspertas). Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-38 kategorija „Lietuvos nusipelniusio trenerio kategorija (treneris ekspertas)“ pervadinta į kategoriją „Tarptautinės kategorijos treneris“.

23. Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) kategorijai ir Nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kategorijai suteikti nustatyta sąlyga – trenerio auklėtiniai turi pasiekti tam tikrų sporto rodiklių tam tikruose sporto renginiuose. Pagal Nuostatų 3.4 punktą, tokių sporto renginių (varžybų, žaidynių, pirmenybių, čempionatų ir pan.) iš viso numatyta 25 rūšys.

24. Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) kategorija suteikiama už tam tikrus auklėtinio pasiekimus pirmuosiuose 11-oje sporto renginių („1–11“ vertinimo kriterijai), o Nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kategorija suteikiama už tam tikrus auklėtinio pasiekimus likusiuose (aukštesnio lygio) sporto renginiuose („12–25“ vertinimo kriterijai). Atskirai Nuostatuose įtvirtinta, kad Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) kategorija gali būti suteikiama ir tada, kai trenerio auklėtinis neužima tam tikrose (aukštesnio lygio – „15–24“ vertinimo kriterijai) sporto renginiuose jokių vietų, tačiau, pavyzdžiui, pasiekia šiose sporto renginiuose asmeninį rekordą (Nuostatų 3.5 punktas). Auklėtinių sporto rodikliai, kurie yra reikalingi aukščiausios – tarptautinės – trenerio kategorijos suteikimui yra įtvirtinti atskirame Nuostatų punkte (3.13). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-970-525/2016 išaiškino, kad šiai – aukščiausiai – kategorijai suteikti (kitaip nei kitoms) yra būtina sąlyga, kad nustatytus sporto rodiklius auklėtiniai pasiektų būtent tų trenerių treniravimo metu.

25. Nors Departamentas iš pradžių procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad Nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kvalifikacija gali būti suteikiama tik treneriui, rengusiam sportininką jo pasiekimo metu, tačiau apeliaciniame skunde šių argumentų Departamentas nebeteikia, minėtos kvalifikacijos pareiškėjai nesuteikimą motyvuodamas iš esmės tik tuo, kad ankstesnis Sportininko treniravimas plaukimo sporto šakoje negalėjo užtikrinti Sportininko tobulėjimo irklavimo sporto šakoje, kurioje nagrinėjamu atveju buvo pasiektas nustatytas rezultatas.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pateikto apeliacinio skundo ribose, nes nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje (kai to reikalauja viešasis interesas arba, kai neperžengus skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai), dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Pareiškėja, atsiliepdama į apeliacinį skundą nurodė, kad tai, jog ji treniravo Sportininką kitoje sporto šakoje, nagrinėjamu atveju neturi turėti įtakos ir jai vis tiek turi būti suteikta nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kvalifikacija. Pareiškėja teigia, kad natūralu, jog tam, kad sportininkas galėtų dalyvauti aukščiausio lygio sporto varžybose, jis turi užaugti. Sportininkui augant, natūralu, kad jis gali pakeisti sporto šaką, trenerį, gyvenamąjį miestą ar net šalį, todėl laikantis Departamento pozicijos treneriai, dirbantys su vaikais ir jaunučiais, apskritai netektų galimybės gauti nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kategoriją, nes jai nustatytus sporto rezultatus, kaip vertinimo kriterijus, paprastai pasiekia jau suaugę sportininkai (elitas), o trenerių, kurie treniravo šiuos sportininkus anksčiau (nors ir ne toje pačioje sporto šakoje) darbas liktų neįvertintas.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad dalį trenerio kvalifikacijos įvertinimo atvejų, kai trenerio auklėtinis aukščiausios kategorijos sporto renginiuose („15–24“ vertinimo kriterijai) pasiekia nustatytus sporto rezultatus, tačiau ne toje pačioje, o kitoje sporto šakoje, reglamentuoja Nuostatų 3.6 punktas, kuris numato, kad tokiais atvejais, kai trenerio auklėtinis buvo jo pasiųstas į kitą sporto šaką, kurioje jis pasiekė numatytus „15-24“ vertinimo kriterijų rodiklius, treneriui suteikiama Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) kategorija. Taigi, tokiais atvejais, kai sportininkui pasiekti rezultatus prireikia laiko, sportininkas trenerio iniciatyva pakeičia sporto šaką ir rezultatus pasiekia jau aukščiausios kategorijos sporto renginiuose, treneriai su minėtais sportininkais dirbę bent 2 metus (nepriklausomai nuo to, kada buvo dirbama su sportininku ir nepriklausomai nuo to, kokioje sporto šakoje sportininkas buvo treniruojamas) nelieka be įvertinimo galimybės. Jie įgyja teisę pretenduoti į Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio) kategoriją pagal Nuostatų 3.6 punktą, tačiau tam, kad kitoje sporto šakoje sportininką treniravęs treneris įgytų teisę pretenduoti į dar aukštesnę, t. y. į nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kvalifikaciją, Nuostatų 3.11 punktas įtvirtina sąlygą, kad trenerio (tiek esamo, tiek ir buvusio) auklėtinis pasiektų nustatytus sporto rezultatus tik tam tikruose konkrečiuose sporto renginiuose, t. y. Nuostatų 3.11 punktas, be kita ko, numato, kad sportininkui įvykdžius „18“, „19“ ir „24“ rodiklius, nacionalinio sporto trenerio kategorija suteikiama visiems treneriams, kurie ne mažiau kaip 2 metus sportininką treniravo įvairiose amžiaus pakopose ir tuo metu užtikrino jo tobulėjimą.

29. „18“ vertinimo kriterijus (sporto renginys) pagal Nuostatų 3.4 punktą, yra Europos čempionatas, „19“ vertinimo kriterijus (sporto renginys) – tai Pasaulio jaunimo, jaunių pirmenybės, o „24“ vertinimo kriterijus (sporto renginys) – tai Olimpinės žaidynės, Pasaulio čempionatas. Nagrinėjamu atveju plaukimo sporto šakoje 2004–2007 metais (4 metus) pareiškėjos treniruotas Sportininkas dalyvavo ir rezultatus pasiekė Pasaulio irklavimo čempionate. Departamentas byloje neginčijo aplinkybės, kad Sportininkas atitinka „24“ vertinimo kriterijų, taip pat neginčijo faktinės aplinkybės, kad pareiškėja šį Sportininką treniravo daugiau nei 2 metus, tačiau Departamentas, kaip minėta, teigia, kad pareiškėja neužtikrino Sportininko, kaip irkluotojo, tobulėjimo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyto teisinio reguliavimo negalima aiškinti nei plečiamai, nei siaurinamai.

30. Departamento aiškinimas, kad treneris pagal Nuostatų 3.11 punktą turėjo užtikrinti sportininko tobulėjimą būtent toje sporto šakoje, kurioje sportininkas pasiekė nustatytus sporto rezultatus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinamas kaip nepagrįstai susiaurinantis minėta nuostata reguliuojamus teisinius santykius. Teisėkūroje vadovaujamasi kalbos ekonomijos principu, kuris reiškia, kad teisiniame tekste nevartojama nereikalingų žodžių. Aiškinant tam tikrą teisinę normą taip pat pirmiausia taikomas lingvistinis teisės aiškinimo metodas (teisinis tekstas aiškinamas pagal tiesioginę vartojamų žodžių reikšmę), o tik po to taikomi sisteminis, tikslo ir kiti metodai. Nagrinėjamu atveju Nuostatų 3.11 punkto žodžiai „tuo metu“, kaip teisingai nurodė pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą, reiškia, kad užtenka, jog treneris užtikrino sportininko tobulėjimą tuo metu, kai treniravo sportininką įvairiose amžiaus pakopose. Nuostatų 3.11 punktas taip pat nereikalauja, kad būtų užtikrintas sportininko tobulėjimas būtent toje sporto šakoje, kurioje sportininkas pasiekė nustatytus sporto rezultatus. Nuostatų 3.11 punktas yra specialioji norma Nuostatų 3.6 punkto atžvilgiu, t. y. įtvirtina tam tikrą išimtį, kada nustatytus itin aukštus rezultatus pasiekusių sportininkų treneriai, treniravę sportininkus kitoje sporto šakoje, įgyja galimybę pretenduoti ne į Lietuvos sporto trenerio (vyresniojo trenerio), bet į Nacionalinio sporto trenerio (trenerio metodininko) kvalifikaciją.

31. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės lemia šios išimties taikymo galimybę, nes atsakovas nepaneigė pareiškėjos argumentų, kad 2004-2007 metais treniruodama Sportininką plaukimo grupėje, ji užtikrino jo tuometį tobulėjimą ir meistriškumo ugdymą, turėjusį įtakos tolesnei Sportininko karjerai ir pasiektiems rezultatams, kad ir kitoje sporto šakoje, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjos skundą.

32. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti Departamento apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius