b407d3ba-93a4-4f14-802b-e649b345afb9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-220-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09285-2013-9 Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1643-728/2014 pagal ieÅ¡kovo J.

M. ieÅ¡kinį atsakovui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančiam per Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė            IeÅ¡kovas J. M. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group 25 457 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010 m. lapkričio 24 d. atsakovas iÅ¡davė ieÅ¡kovui transporto priemonių draudimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW PHAETON“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ ir pareiÅ¡kė, kad 2011 m. vasario 26 d. važiuodamas Dvarčionių žiedo link Vilniaus mieste atsitrenkė į automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. P.. Pagal atsakovo užvestÄ draudimo žalos bylÄ Nr. 2011/02273 paskaičiuota draudimo iÅ¡mokos suma buvo 25 457 Lt.

Tačiau administruodami bylÄ atsakovo įmonės darbuotojai įtarė, kad ieÅ¡kovas galimai inscenizavo eismo įvykį, ir kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jÄ policijos komisariatÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2011 m. gegužės 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00617-11 pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dėl sukčiavimo. 2012 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2013 m. sausio 17 d. ieÅ¡kovo atstovas kreipėsi į atsakovÄ su pretenzija, praÅ¡ydamas atlyginti apdraustam automobiliui eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , t. y. iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui 25 457 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

Tačiau atsakovas 2013 m. vasario 15 d. raÅ¡tu atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas, kad eismo įvykio nebuvo, o ieÅ¡kovas siekia apgaule gauti draudimo iÅ¡mokÄ .          Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad iki 2013 m. vasario 15 d. negavo jokio atsakovo atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , laukė ikiteisminio tyrimo pabaigos ir tada dar kartÄ kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos.

Atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie priimtÄ sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dar 2011 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tu „Dėl draudimo iÅ¡mokos“ Nr. 290-VI, t. y. Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovas sužinojo apie savo pažeistÄ teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, bÅ«tent nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. turi bÅ«ti skaičiuojamas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. 2011 m. kovo 1 d. atsakovui apžiÅ«rėjus ieÅ¡kovo apgadintÄ automobilį, jam kilo pagrįstų abejonių dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei, nes dalis automobilio „VW PHAETON“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų buvo nebÅ«dingi ir negalimi atsirasti nurodytomis aplinkybėmis. Atlikus ekspertinį tyrimÄ nustatyta, kad vairuotojų nurodytu automobilių susidÅ«rimo mechanizmu negalima pagrįsti automobilio „VW PHAETON“ sugadinimų. Apie Å¡ios iÅ¡vados pagrindu priimtÄ sprendimÄ atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas buvo informuotas minėtu 2011 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tu.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 412,36 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 458,19 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nurodęs, kad laiko neįrodytu faktÄ , kad ieÅ¡kovui tikrai buvo įteiktas 2011 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tas dėl draudimo iÅ¡mokos.Teismas nurodė, kad, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykis nulėmė žalos atsiradimo aplinkybes, buvo atliktas ekspertinis tyrimas, po kurio suraÅ¡yta ekspertinė iÅ¡vada ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad automobilių „VW PHAETON“, v. n. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 325“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojų nurodytu automobilių susidūrimo mechanizmu negalima pagrįsti automobilio „VW PHAETON“, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimų. Pastarojo sugadinimai, kurie pavaizduoti fotonuotraukose fotolentelėje Nr. 1, techniniu požiūriu negalėjo būti padaryti šio eismo įvykio dalyvių J. M. ir A. P. deklaruotomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodoma, kad automobilio „VW PHAETON“ variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekinius sparnus jungianti priekinio skydo viršutinė (plastikinė) sija, radiatorius negalėjo būti apgadinti minėtų automobilių susidūrimo metu.

Automobilio „BMW 325“ užpakalinio bamperio plastikinė dalis ir automobilio „VW PHAETON“ priekinio bamperio plastikinė dalis galėjo bÅ«ti apgadintos Å¡ių transporto priemonių susidÅ«rimo metu, dėl tiesioginio minėtų detalių sÄ lyčio. Kiti automobilio „BMW 325“ apgadinimai (užpakalinis kairys žibintas, užpakalinis deÅ¡inys sparnas, slogas) galėjo bÅ«ti padaryti automobilių susidÅ«rimo metu, tačiau ne nuo tiesioginio sÄ lyčio su minėtomis dalimis, o nuo susidÅ«rimo metu atsiradusių automobilio ,,BMW 325“ kėbulo deformacijų.

Esant abiejų iÅ¡vadų atitikimui, teismas sprendė, kad atsiranda pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4 412,36 Lt patirtos žalos, atsiradusios iÅ¡ 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio, kompensacijÄ . Teismas nurodė vadovavęsis ekspertinių tyrimų gautais duomenimis, nes visos atliktos ekspertų iÅ¡vados nuosekliai patvirtino ne visos ieÅ¡kovo nurodomos žalos dydžio ir eismo įvykio priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , t. y. kad negalima visų automobilio sugadinimų vienareikÅ¡miÅ¡kai sieti su 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ir ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Apeliantas kartu su tripliku pateikė įrodymus – 2011 m. rugpjūčio 23 d. laiÅ¡kų siuntimo įmonei „Greitasis kurjeris“ lydraÅ¡tį, įrodantį Å¡io laiÅ¡ko iÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovui jo nurodytu adresu.

Net jeigu draudėjas ir nežinojo apie apelianto priimtÄ sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos, jis apie jį turėjo žinoti, t. y. turėjo pasirÅ«pinti laiÅ¡kų nurodytu adresu atsiėmimu arba praneÅ¡imo apie pasikeitusį adresÄ pateikimu draudikui. Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas vis tik pripažino, kad žinojo apie draudiko atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo nurodyti argumentai dėl laukimo, kol baigsis jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, neturi teisinės reikÅ¡mės. Taigi dėl byloje pareikÅ¡tų reikalavimų yra suėjęs 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.2.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ , melagingÄ ir klaidinančiÄ informacijÄ apie eismo įvykį, t. y. nurodydamas, kad visi automobilio sugadinimai padaryti Å¡io įvykio metu, nors iÅ¡ tiesų su juo gali bÅ«ti siejama tik 17 procentų ieÅ¡kovo reikalavimo. Å ios nustatytos aplinkybės atitinka nedraudžiamojo įvykio sÄ vokÄ pagal draudimo taisyklių 11.1. punktÄ : „žala atsirado dėl draudėjo veiksmų, dėl kurių buvo tikimasi gauti draudimo iÅ¡mokÄ â€œ.3.

IeÅ¡kovas, teikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie įvykį ir klaidindamas draudikÄ , sunkiai pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, tÄ padarė tyčia, siekdamas suklaidinti draudikÄ ir gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi toks draudimo sÄ lygų pažeidimas suteikia atsakovui teisę nemokėti draudimo iÅ¡mokos dėl draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalį. Å iuo atveju taikytinas principas ex injuria jus non oritur, pagal kurį iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė reikalauti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertize, kurioje patvirtinama, kad ieÅ¡kovo automobilio apgadinimai atsirado dėl susidÅ«rimo su automobiliu BMW 325, teisingai sprendė dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Tuo tarpu ekspertės O. L. pateikta iÅ¡vada yra abejotina, o vadovavimasis ja kaip įrodymu nėra galimas, nes ekspertė nėra įtraukta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä .2. Pareiga įrodyti aplinkybes, kad žala automobiliui atsirado dėl ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų, kilo atsakovui.

Todėl Å¡iam nepateikus jokių aiÅ¡kių bei neginčijamų faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas inscenizavo eismo įvykį bei automobilio apgadinimus ir dėl to neteisėtai siekė gauti draudimo iÅ¡mokÄ , laikytina, kad atsakovas neįrodė, kad įvykis nedraudžiamasis. PrieÅ¡ingai, Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vada patvirtino tiek įvykio tikrumÄ , tiek automobilio apgadinimo priežastis. Be to, dalis automobilio pažeidimų, nurodytų ekspertizės iÅ¡vadoje, galėjo bÅ«ti nenustatyta dėl informacijos trÅ«kumo, o ne dėl ieÅ¡kovo neva atsakovui neteisingai nurodytų eismo įvykio aplinkybių.

Draudimo taisyklių 11 punkte numatytas nedraudžiamasis įvykis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta iÅ¡vada bei spręsdamas dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.3. IeÅ¡kovas laikėsi draudimo taisyklėse numatytos pareigos praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tÄ padarė teikdamas eismo įvykio deklaracijÄ . Todėl ieÅ¡kinio senaties terminas negali bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos, nes raÅ¡tas buvo iÅ¡siųstas ne ieÅ¡kovo nurodytu adresu, o atsakovas nepateikia jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovas raÅ¡tÄ gavo.

Taigi ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo tuomet, kai ieÅ¡kovas gavo atsakovo 2013 m. vasario 15 d. raÅ¡tÄ . Tokiu atveju ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.2014 m. gruodžio 1 d. teisme gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Apeliacinis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kovo deklaruoto eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio aplinkybes, apelianto inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad: pirma, ieÅ¡kovo automobilio variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekinius sparnus jungianti priekinio skydo virÅ¡utinė (plastikinė) sija, radiatorius negalėjo bÅ«ti apgadinta ieÅ¡kovo ir A.

P. automobilių susidÅ«rimo metu, antra, A. P. automobilio užpakalinio bamperio plastikinė dalis ir ieÅ¡kovo automobilio priekinio bamperio plastikinė dalis galėjo bÅ«ti apgadintos Å¡ių transporto priemonių susidÅ«rimo metu dėl tiesioginio nurodytų detalių sÄ lyčio, ir, trečia, kiti A. P. automobilio apgadinimai galėjo bÅ«ti padaryti automobilių susidÅ«rimo metu, tačiau ne nuo tiesioginio sÄ lyčio su nurodytomis dalimis, o nuo susidÅ«rimo metu atsiradusių automobilio kėbulo deformacijų (2 t., b. l. 13-14).

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio metu galėjusių atsirasti ieškovo automobilio apgadinimų vertė yra 1 277,91 Eur (4 412,36 Lt) (tokia apimtimi teismas patenkino ieškinį), kas sudaro ~ 17 proc. visos ieškovo reikalavimo sumos. Tuo tarpu ieškovo nurodytomis aplinkybėmis negalėję atsirasti apgadinimai sudaro net 4/5 visų nustatytų ir ieškovo kaip eismo įvykio rezultatas deklaruotų automobilio apgadinimų. Taigi akivaizdu, kad žala automobiliui ieškovo nurodytomis aplinkybėmis atsirasti negalėjo, t. y. ieškovo nurodytos žalos ir 2011 m. vasario 26 d. eismo įvykio priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju buvo paneigtas, ir dėl to ieškovo nurodytas eismo įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju.

Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda ir draudiko prievolė sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 str.).Atsižvelgdama į ieÅ¡kovo 2014 m. gruodžio 1 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ prijungti prie bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegija pažymi, kad jame nurodyta teismo pozicija nesiremti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privaloma, ir ne tik dėl to, kad iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, bet ir dėl to, kad įrodymų vertinimas civiliniame bei baudžiamajame procese skiriasi iÅ¡ esmės. Kaip ne kartÄ yra nurodęs kasacinis teismas, įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifikÄ , t. y. teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, todėl pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kaip žinia, baudžiamajame procese yra taikomas kur kas griežtesnis įrodinėjimo standartas.Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str.).

Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. raÅ¡tÄ dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ apeliantas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui draudimo liudijime bei praneÅ¡ime apie transporto priemonės žalÄ (1 t., b. l. 19, 141) nurodytu adresu. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų įvykdęs draudimo taisyklių 17.1.12. punkte įtvirtintÄ reikalavimÄ ir ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų informavęs draudikÄ apie adreso pasikeitimÄ . Pateiktoje eismo įvykio deklaracijoje ieÅ¡kovas taip pat nėra pažymėjęs, kad joje atskirai informuoja apie naujÄ kontaktinį adresÄ (1 t., b. l. 140), juo labiau, kad, kaip minėta, praneÅ¡ime apie transporto priemonės žalÄ , kurį ieÅ¡kovas pasirašė, nurodytas tas pats, kaip ir draudimo liudijime, adresas.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apie atsakovo raÅ¡tÄ , o kartu ir savo teisės pažeidimÄ , ieÅ¡kovas turėjo sužinoti jau po kelių dienų nuo Å¡io raÅ¡to iÅ¡siuntimo dienos (CK 1.127 str. 1 d., CK 2.17 str. 3 d.). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas, nepataisomai (t. y. pripažinus automobilio atstatymÄ ekonomiÅ¡kai netikslingu, 1 t., b. l. 121) apgadinęs savo automobilį, nesidomėjo eismo įvykio nagrinėjimo eiga ir apie priimtÄ jam nepalankų sprendimÄ faktiÅ¡kai sužinojo tik po dvejų metų nuo eismo įvykio.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl draudiko pareigos mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , netinkamai kvalifikavo eismo įvykį kaip draudžiamÄ jį, taip pat netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė iÅ¡ dalies neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl Å¡ių motyvų teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, panaikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovas apeliacinį skundÄ pateikė tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, todėl, remiantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, už apeliacinį skundÄ mokėtinas žyminis mokestis yra 29 Eur (CPK 80 str. 4 d., 7 d.).

Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 38,23 Eur (132 Lt), t. y. 9,23 Eur daugiau, nei numato įstatymas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 29 Eur už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio, o 9,23 Eur atsakovui grÄ Å¾inama kaip žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui Compensa TU S. A.

Vienna Insurance Group, veikiančiam per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialÄ (kodas 302495752), iÅ¡ ieÅ¡kovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 29 Eur (100,13 Lt) už apeliacinį skundÄ sumokėto žyminio mokesčio.GrÄ Å¾inti atsakovui Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group, veikiančiam per Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialÄ (kodas 302495752), 9,23 Eur (31,87 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ 2014 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11538 per AB SEB bankÄ .

Teisėjai                                                                                                                Henrichas Jaglinskis                                                                  Jadvyga Mardosevič                                                                                                                           Vilija Mikuckienė                              Â