b405aa87-5800-4ac6-a87b-e74664a7429c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                                       Administracinė byla Nr. I-8680-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-02482-2015-7                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Ž. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Ž. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.PaaiÅ¡kino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės režiminio skyriaus kamerose Nr. 17, Nr. 23 ir Nr. 27 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kankinimui prilygstančiomis sÄ lygomis, kurios prieÅ¡taravo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniui ir Konstitucijos 21 straipsniui.

Minėtose kamerose, kurių plotai yra apie 17 kv. m, buvo laikoma nuo 4 iki 8 asmenų, todėl vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto, nei nustato teisės aktai. Stalas kamerose užima apie 1,9 kv. m grindų ploto, trys dviaukščiai gultai – po 2,1 kv. m. Tokiose patalpose asmuo turi visÄ laikÄ sėdėti arba gulėti, o tai nepakeliama. Palatose tamsu, Å¡alta, drėgna. RÅ«kančiųjų laikymas su nerÅ«kančiais žemina asmens orumÄ bei sudaro konfliktines situacijas tarp suimtųjų ir nuteistųjų.

Dažnai konfliktinės situacijos kyla ir dėl fizinių bei psichologinių nepatogumų, atsirandančių dėl mažo patalpų ploto. Kamerose, kuriose atvykus ir iÅ¡vykstant iÅ¡ įstaigos tikrinami asmenys bei jų daiktai bei kuriuose asmenys laikomi valandÄ , dvi ar net ilgiau, neatitinka higienos normų reikalavimų: jose langai neatsidaro arba jų iÅ¡ viso nėra, patalpose Å¡alta, drėgna, sienos apraÅ¡inėtos. Laikant asmenį tokiomis sÄ lygomis, žeminami jo orumas ir garbė. Tvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nai piktnaudžiauja savo pareigomis.

Dėl kalinimo sÄ lygų A. Ž. patyrė neturtinę žalÄ : dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus bei depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ . PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 25 000 Eur.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, kiek ligonių kartu su A.

Ž. gydymosi laikotarpiais buvo palatose, negali pateikti. Nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtų ir (arba) nuteistų asmenų skaičiui, ligoninėje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Pripažino, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus bausmių bei suėmimo vykdymo įstatymuose, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ar keičiamas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 35.5 punkto reikalavimus. Unitazo uždengimo teisės aktai nenustato. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos iš eilės, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) reikalavimų.

Visi neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtÄ , Å¡alinami minimaliais terminais. Kiekvienais metais tam skirtos lėšos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje visiÅ¡kai panaudojamos, o ligoninės skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Tokio pobÅ«džio darbai atliekami kartÄ per mėnesį, o prireikus, ir dažniau.

Atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ reikalavimus. Atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nustatyta tvarka, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafikÄ , pagal kurį pacientams suteikiama galimybė kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Å is grafikas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, o tai įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.Informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Mano, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė tinkamai pasirÅ«pino Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimu. Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Tabako kontrolės įstatymas yra aukÅ¡tesnės teisinės galios teisės aktas prieÅ¡ pataisos įstaigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl privaloma vykdyti Tabako kontrolės įstatymÄ . Tabako kontrolės įstatymas nenustato galimybės skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, kadangi Å¡io įstatymo draudimas galioja Laisvės atėmimo vietų ligoninės teritorijoje ir jos patalpose.

Nenustačius neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Laisvės atėmimo vietos ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

A. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų gydymo sÄ lygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtų institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje A. Ž. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų tipo palatų ploto trÅ«kumų ir kitų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 25 000 Eur. Dėl kamerų tipo palatų ploto reikalavimųPataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-03-19 iki 2014-03-28 ir nuo 2015-02-25 iki 2015-03-04, t. y. 18 dienų, A. Ž. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas – 8,8 kv. m (b. l. 45).

Šioje kamerų tipo palatoje yra 6 lovos. Nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomas tik 1 asmuo. Nuo 2014-08-29 iki 2014-09-10, t. y. 13 dienų, pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4, kurios plotas 34,06 kv. m, taigi nepažeidžiant nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 6 asmenys.

Iš atsakovo atstovės pateiktų duomenų matyti, kad šioje palatoje yra 9 lovos. Nuo 2014-12-10 iki 2014-12-17, t. y. 8 dienas, A. Ž. buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9, kurios plotas – 15,51 kv. m. Šioje kamerų tipo palatoje yra 3 lovos. Nepažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo būti laikomi 3 asmenys.Nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20, t. y. 8 dienas, pareiškėjas buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18, kurios plotas – 7,33 kv. m (b. l. 45).

Å ioje kamerų tipo palatoje yra 4 lovos. Nepažeidžiant nustatyto 5,1 kv. m vienam asmeniui privalomo kamerų tipo palatos ploto, joje galėjo bÅ«ti laikomas tik 1 asmuo. Atsakovas nurodė, kad nekaupia duomenų apie palatose gydytų asmenų skaičių, todėl apskaičiuojant plotÄ vadovaujamasi kamerų tipo palatose esančių lovų skaičiumi. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad gydant pareiÅ¡kėjÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, visÄ laikotarpį, iÅ¡skyrus 8 dienas nuo 2014-12-10 iki 2014-12-17, t. y. iÅ¡ viso 39 dienas, A.

Ž. nebuvo skiriama pakankamai kamerų tipo palatų ploto. Argumentas, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, nagrinėjamo ginčo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės valstybės atsakomybei. VieÅ¡oji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda ir tais atvejais, kai vieÅ¡ojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sÄ lygų – nepakako patalpų, trÅ«ko lėšų ir pan.

Aplinkybė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiÅ¡kėjÄ tokiomis sÄ lygomis, kad jam tektų ne mažiau kaip 5,1 kv. m ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo A. Ž..Dėl rÅ«kymo kameroseA. Ž. nurodė, kad rÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais ir dėl to kildavo konfliktų.Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiÅ«ros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose.

Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiÅ¡kus draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Laisvės atėmimo vietų ligoninė nurodė, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose yra iÅ¡kabinta visose Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose ir bendro naudojimo patalpose, taip pat yra iÅ¡kabinti ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.

Teismo nuomone, Laisvės atėmimo vietų ligoninė ėmėsi veiksmų, jog bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau ne visi asmenys laikosi nurodytų reikalavimų. Neteisėtų Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos veiksmų, kad kamerose-palatose bÅ«tų buvę rÅ«koma su įstaigos administracijos žinia ir leidimu, nenustatyta. Dėl kitų laikymo sÄ lygųIÅ¡ atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014–2015 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Kamerų, kuriuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, drėgnumo ir kiti parametrai iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo paÅ¡alinti. LukiÅ¡kių TI-K kamerų tipo palatos buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai.

Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, ant sienų ir lubų buvo dėmių. Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo Å¡i higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai Å¡varu. Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės patvirtintÄ tvarkÄ palatas kasdien valo palatiniai sanitarai ir pagalbiniai darbuotojai, pagrindinį valymÄ atlieka palatų sanitarai.

Valymo inventoriumi ir priemonėmis juos aprÅ«pina pagalbinis darbuotojas. Atlikti pagrindinių ir nuolatinių (kasdieninių) patalpų valymų darbai registruojami specialiuose žurnaluose, juose yra nurodyta darbų atlikimo data, vieta, atsakingas vykdytojas. Palatose yra spintelės asmeniniams daiktams laikyti. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad bÅ«damas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, A. Ž. dėl netinkamų sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ ar Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , o fakto dėl netinkamų laikymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sÄ lygų dėl praėjusio ilgo laiko negalima nustatyti.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Pagal Å¡ios higienos normos 67 punktÄ , lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 47–49, 50).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014-01-02 sudarė sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 51–53, 54). Šia sutartimi kenkėjus naikinantis bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta.

Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI-K registruojama. Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas.

Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas gydymo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.A. Ž. praÅ¡o priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas, tačiau pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

Laisvės atėmimo vietų ligoninei pažeidus asmens teisę į tinkamas laikymo sÄ lygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį, A. Ž. subjektinės teisės – bÅ«ti gydomam tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 200 Eur.

A. Ž. reikalavimas priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur.

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė