2023-11-08 Nr. AB-19461-3-61-3-08097-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-603-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08097-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl rašto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. liepos 28 rašto Nr. IS-4278 (toliau – ir Raštas) dalį, kuria pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. prašymo (reg. Nr. 7G-380) (toliau – ir Prašymas) nagrinėjimas persiųstas Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui (toliau – ir NBFC, Centras).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Raštą (jo dalį), kuris yra informacinio bei tarpinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie jo Prašymo nagrinėjimo eigą, tačiau individualus administracinis aktas pareiškėjo atžvilgiu, kuris sukeltų jam teisines pasekmes, nėra priimtas. Todėl teismas darė išvadą, kad skundžiamas Raštas (be kita ko, ir atsakovo atliktas prašymo persiuntimo veiksmas) nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į tai, bei remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad pareiškėjo Prašymas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – ir VAĮ) yra ne skundas, o prašymas suteikti atitinkamą informaciją ir (ar) pateikti prašomus dokumentus. Tokie prašymai turi būti nagrinėjami individualiai pagal konkretaus prašymo dalyką ir jo pagrindus. Prašymas nepateko į „Informacinių dokumentų“ sritį, o Raštas yra administracinis sprendimas.

Teismas nevertino, kad pareiškėjas kelia klausimą dėl informacijos ir (ar) dokumentų pateikimo, Tarnybos prašydamas nurodyti, ar ji yra priėmusi sprendimą ar davusi leidimą / sutikimą kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su 2023 m. liepos 18 d. prašymu Nr. VRE_PTE-44974, o jeigu ne, nurodyti, kas ir kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu tai padarė bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Be to, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nesukeliantį jam teisinių padarinių, pirmiausia svarbu nustatyti paties ginčo teisinio santykio pobūdį ir turinį, taip pat, ar yra pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas, ir jei toks yra, koks jis, ir kokios teisės normos tokius santykius reglamentuoja.

Pareiškėjas turi materialinį suinteresuotumą gauti atitinkamą informaciją, todėl skundžiama Rašto dalis (kuri neatitinka VAĮ reikalavimų) sukelia jam teisines pasekmes. Tarnyba nepagrįstai nevertino pareiškėjo Prašymo ir neteisėtai persiuntė jį Centrui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo Prašymą ne formaliai, o pagal jo dalyką ir pagrindus privalėjo išnagrinėti ir į jį atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka viešojo administravimo subjektas tik jam priskirtos kompetencijos ribose. Nevertinęs Prašymo turinio, bet pasisakęs tik dėl Rašto, kaip nesukeliančio pareiškėjui teisinių pasekmių ir Tarnybos atlikto Prašymo persiuntimo veiksmo NBFC, teismas nusprendė ir dėl nurodytų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios turi būti analizuojamos ne skundo priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu (jau bylą išnagrinėjo ir iš esmės). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Prašymo įvertinimas yra atsakovo išimtinės kompetencijos klausimas.

Teismas nevertino pareiškėjo Prašymo ir jo turinio. Pareiškėjas šiuo aspektu pažymi, kad jis neskundžia viso Rašto, o tik dalį, kuria pareiškėjo Prašymas buvo persiųstas NBFC. Be to, analogiškoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje išaiškinta, kad analogiškas raštas, kuriuo pareiškėjo darbdavys (Tarnyba), neišnagrinėjęs pareiškėjo Prašymo, persiunčia jį NBFC, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir laikosi pozicijos, kad jo prašymas yra ne skundas, o prašymas suteikti atitinkamą informaciją ir (ar) pateikti prašomus dokumentus, todėl privalėjo būti išnagrinėtas, be to, Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos, o išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos tik su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, tačiau ir jie turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Taip pat pažymėtina, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Tarnybos prašė: „1. Nurodyti, ar Lietuvos kalėjimų tarnyba yra priėmusi sprendimą ar davusi leidimą / sutikimą kreiptis į Sodrą su 2023-07-18 PT prašymu Nr. VRE_PTE-44974, o jeigu ne, tai kas ir kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu tai padarė bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 2. Pateikti draudėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023-07-18 PT prašymą Nr. VRE_PTE-44974 ir visus PT - 12-SD priedą (us); 3. Draudėjui Lietuvos kalėjimų tarnybai už pravaikštas <...> neatleidus J. K. iš pareigų, paaiškinkite kas už J. K. mokės PSD ir VSD įmokas Sodrai ir kokio dydžio, nurodant konkrečią sumą nuo kurios bus apskaičiuotos ir sumokamos nurodytos įmokos?“. Tarnyba pati nenagrinėjo prašymo ir skundžiama Rašto dalimi persiuntė jį nagrinėti pagal kompetenciją Centrui. Pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 patvirtintų Lietuvos kalėjimų tarnybos nuostatomis, skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Rašto dalį, kuria pareiškėjo 1 prašymo nagrinėjimas persiųstas Centrui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei įvertinusi bylai aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jis nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Raštas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. prašymą, kuriame jis suformulavo klausimus, į kuriuos prašė atsakyti, ir išvardijo dokumentus, kuriuos prašė pateikti. Iš pareiškėjo skunde teismui išdėstytų argumentų matyti, kad, pateikdamas Tarnybai Prašymą, pareiškėjas siekė pasinaudoti teise gauti informaciją, kuri įtvirtinta, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, taip siekė gauti išvardytus dokumentus. Aplinkybė, kad Prašyme suformuluoti reikalavimai yra susiję su informacijos ir dokumentų pateikimu, savaime nereiškia, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių padarinių, ir todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes ginčai dėl teisės gauti informaciją (informacijos laisvės) ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 str. 1 p., VAĮ 14 str., ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 1 p.).

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas aktas nesukelia teisinių pasekmių, todėl neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau administracinė byla nagrinėjamu atveju nėra išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjo naudai nėra priimtas joks galutinis teismo sprendimas, todėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas. Tai, kad tokioje bylos stadijoje (kai skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui) nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų prieisimo klausimas, yra suformuota nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-469-525/2018; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-756/2019; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-697-442/2020; 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-649-520/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-520/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-704-415/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-567-815/2023).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius