b40316c4-a4e1-47a5-91c4-21acffbfaa7d · Lietuvos apeliacinis teismas

Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-317/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.;1.2.3.1.;1.1.4.4.

     Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei, gynėjui advokatui Valdemarui Koltušui, nuteistajam A. M. ,

ekspertui JÅ«riui Plentai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

A. M. (A. M. ) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1986 redakcija, įsigaliojusi 2003 m. gegužės

1 d.) ir nuteistas:

           - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (už A. A. nužudymÄ ) – laisvės atėmimu dvylikai metų;

           - pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (už M. J. nužudymÄ ) – laisvės atėmimu trylikai metų.

Vadovaujantis BK

63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši galutinė subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės 2007 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas šešiolikai (16) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. M. ir A. O. solidariai priteista 22 (dvidešimt du) Lt turtinės žalos atlyginimo ir 100 000 (šimtas tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo A. J. naudai.

Iš A. M. ir A. O. solidariai priteista 2250 (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) Lt už negautus alimentus ir 100 000 (šimtas tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti E. A. naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas A. O. (A.

O. ), tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

A. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. O. , 2006 metų spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, papraÅ¡ytas N. K. nuvykti pas jos sugyventinį A. A. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl jos dingusių pinigų, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, A. O. automobiliu nuvyko į A. A. butÄ , esantį Tribonių k., GerviÅ¡kių sen., Å alčininkų r.. Čia A. M. sudavė A. A. rankomis ir kojomis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, po ko jį A. O. automobiliu „Honda Civik“, v.n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vežė į

netoli Tribonių kaimo esantį miÅ¡kÄ , kur toliau A. M. ir A. O. , veikdami bendrai, sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis

A. A. į įvairias kūno vietas, padarydami jam kūno sužalojimus, nuo kurių šis mirė. Bendrais

veiksmais A. A. nužudė, o jo lavonÄ , nuvežę į Å alčininkų rajono Tribonių miÅ¡ko masyvo 164 kvartalÄ , esantį deÅ¡inėje pusėje 600 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio Å alčininkai – EiÅ¡iÅ¡kės, važiuojant link EiÅ¡iÅ¡kių miestelio už geležinkelio pervažos, užkasė.

           Be to, A. M. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. O. , 2006 metais spalio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš Švenčiaus km., Gerviškių sen.,

Šalčininkų r., A. O. automobiliu „Honda Civik“, v.n. (duomenys neskelbtini) dėl kilusio tarp A.

O. ir M. J. konflikto, nuvežė M. J. 100 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio Šalčininkai-Eišiškės, 164 kvartale Tribonių miško masyve. A.

M. ir A. O. , veikdami kartu, sudavė M.

J. rankomis ir kojomis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, po ko jį iÅ¡vežė į netoli Tribonių kaimo esantį miÅ¡kÄ , kur toliau mušė M. J. ,

padarydami jam sužalojimus, nuo kurių pastarasis mirė. Veikdami bendrai M. J. nužudė, o jo lavonÄ , Å alčininkų rajono, Tribonių miÅ¡ko

masyvo 164 kvartale, esančiame deÅ¡inėje pusėje 1000 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio Å alčininkai – EiÅ¡iÅ¡kės, važiuojant link EiÅ¡iÅ¡kių miestelio už geležinkelio pervažos, užkasėÂ

Nuteistasis A. M. savo apeliaciniame skunde teigia, jog su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu sutinka tik iÅ¡ dalies. Nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja, ar nukentėjusysis A. A. mirė bÅ«tent nuo jo suduotais smÅ«giais padarytų sužalojimų. Skunde teigiama, jog apeliantas nukentėjusiajam sudavė keletÄ smÅ«gių ranka į įvairias kÅ«no vietas, tačiau kojomis jo nespardė. Nuo A. M. suduotų smÅ«gių A.

A. nukritęs nebuvo. Apeliantas teigia neturėjęs tyčios nužudyti A. A. , prieÅ¡ingai, bandė sustabdyti savo bendrininkÄ A. O. ir siÅ«lė nukentėjusįjį nuvežti į ligoninę. Tačiau

pastarasis nesutiko ir toliau intensyviai smurtavo prieš nukentėjusįjį – apie minutę laiko jį spardė į įvairias kūno vietas. Todėl, nuteistojo nuomone, jo

padaryti sužalojimai negalėjo būti priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo A. A. mirtimi. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių

aplinkybių nesiaiškino ir nuosprendyje nenurodė, koks yra priežastinis ryšys tarp apelianto suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties. Be to, nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nei jis, nei A. O. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo susitarę nužudyti A. A. .

Nuteistasis

A. M. savo apeliaciniame skunde neigia bendrais veiksmais su A. O. nužudęs M. J. . Apelianto teigimu, jis viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duodamas iÅ¡samius ir vienodus parodymus teigė, jog prie pastarojo nužudymo neprisidėjo. Pasak nuteistojo, jis nors ir matė, kad A. O. muÅ¡a nukentėjusįjį, tačiau pats jokių smÅ«gių nei rankomis, nei kojomis jam nesudavė. PrieÅ¡ingai, bandė sustabdyti A. O. , prašė jo nebemuÅ¡ti nukentėjusiojo. Ir tik vėliau, kai M. J. jau buvo miręs, apeliantas padėjo jį užkasti. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi A. O. parodymais, kadangi jie viso

bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Juolab, kad A. O. parodymus apie A. M. dalyvavimÄ

nužudant M. J. , paneigė liudytojai N.

K. ir A. M. . Ta aplinkybė, kad apeliantas matė A. O. smurtaujant prieš nukentėjusįjį, neduoda pagrindo

išvadai, kad jis kokiu nors būdu prisidėjo prie M. J. nužudymo.

Nuteistasis

A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamÄ veikÄ dėl M. J. nužudymo iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 238 straipsnį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteistas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti A. J. naudai; suÅ¡velninti paskirtÄ jÄ bausmę bei sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti E. A. naudai. Â

Teismo posėdyje dalyvavusi

prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis A. M. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Â

Dėl A. A. nužudymo.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jis nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo A. A. , tesudavė jam keletÄ smÅ«gių ranka, nuo kurių pastarasis mirti negalėjo. Tuo tarpu visus kitus smÅ«gius, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, apelianto teigimu, sudavė nuteistasis

A. O. . Iš esmės panašius parodymus A.

M. davė ir ikiteisminiame tyrime, ir apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Tuo tarpu nuteistasis A. O. viso

bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė sudavęs nukentėjusiajam A. A. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas,

nurodė, jog mirtį sukėlusius sužalojimus padarė vienas A. M. . Kaip matyti iš byloje esančios Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 185/08(01), A. A. mirties priežastis nenustatyta dėl toli pažengusio lavono puvimo. A. A. lavone nustatytas kairės pusės IV šonkaulio lūžis, tačiau pasakyti, koks yra šonkaulio lūžio mechanizmas, negalima (t.3 b.l.17-20). Taigi, nors bylos duomenimis negalima

objektyviai nustatyti, kiek ir kokius smūgius nukentėjusiajam sudavė A. M. ir A. O. bei šiais neteisėtais

veiksmais padarytus sužalojimus inkriminuoti konkrečiai kiekvienam nuteistajam, Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina apelianto baudžiamosios atsakomybės už tyčinį A. A. nužudymÄ .

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nužudant A. A. A.

M. ir A. O. veikė bendrininkų grupe kaip bendravykdytojai. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų. Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Esant susitarimui visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vienÄ BK specialiosios dalies straipsnį.

Nuteistųjų A.

O. , A. M. bei liudytojos N. K. parodymais nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį A. A. panaudoto fizinio smurto iniciatoriumi buvo būtent apeliantas A. M. . Pretekstu sumušti A. A. buvo A. M. tetos

N. K. apeliantui išsakyti įtarimai dėl A.

A. galimai įvykdytos jos pinigų vagystės. Paminėtais įrodymais nustatyta, kad pirmasis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ bei kitas kÅ«no vietas pastarojo namuose sudavė A. M. . IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad tÄ patį vakarÄ pas A. A. pakartotinai atvykę ir jį į miÅ¡kÄ nusivežę nuteistieji nukentėjusįjį taip pat mušė abu. Abiejų nuteistųjų teisiamajame posėdyje duoti parodymai dėl kiekvieno iÅ¡ jų nužudymo metu

pavartoto fizinio smurto intensyvumo skiriasi – abu jie nurodo, jog A. A. buvo mušamas rankomis ir kojomis, tačiau intensyvesnio

fizinio smurto naudojimu kaltina vienas kitÄ . Taigi iÅ¡ apelianto parodymų

pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis neneigia, jog veikdamas kartu su A. O. stipriai sumušė A. A. . Po jų

abiejų pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis nebegalėjo atlikti jokių valingų veiksmų: „Sunku pasakyti, kiek smūgių sudaviau, negaliu pasakyti, ar nuo mano, ar nuo A. O. smūgių jis mirė. Neskaičiavau smūgių. Buvome išgėrę, jeigu būtumėme blaivūs – taip nebūtų atstikę... O. prie bagažinės nusprendė, jog A. A. negyvas.“

Taigi, kad A. M. buvo visiÅ¡kai abejingas dėl sumuÅ¡to A. A. gyvybės rodo ir ta aplinkybė, jog nuteistieji nutarę užkasti A. A. kÅ«nÄ , jį, stipriai sumuÅ¡tÄ , tačiau dar gyvÄ , vežiojosi automobiliu bagažinėje, kuomet grįžo į kaimÄ pasiimti kastuvo. Akivaizdu, jog A. M. tiek pats suduodamas smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, tiek matydamas smurtaujantį bendrininkÄ , suvokė, kad tokiais bendrais veiksmais kėsinamasi ne tik į A. A. sveikatÄ , bet ir į gyvybę. Apeliantas savo skunde neigia susitaręs su A. O. nužudyti A.

A. . Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti sudaromos ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Å iuo atveju paties apelianto parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog A. M. , matydamas A. O. suduodamus smÅ«gius nukentėjusiajam, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų jam sustabdyti. PrieÅ¡ingai – matydamas sunkiai sužalotÄ A. A. , ne tik nesiėmė jokių priemonių jo gyvybei iÅ¡saugoti, bet ir pats aktyviai vartojo smurtÄ prieÅ¡ jį, o vėliau dalyvavo paslepiant nužudyto A. A. lavonÄ . Taigi, byloje nustatyti apelianto

veiksmai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog jis ne tik pritarė A. O. neteisėtiems veiksmams, tačiau ir pats dalyvavo

atimant gyvybę nukentėjusiajam.

Dėl M. J. nužudymo.

Nuteistasis A.

M. savo apeliaciniame skunde neneigia buvęs įvykio vietoje ir matęs kaip nukentėjusįjį mušė A. O. , tačiau nurodo, kad jis pats jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, jokio kitokio fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nevartojo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi kito nuteistojo A. O. parodymais, kuriuos iÅ¡ dalies paneigė liudytojai N. K. ir A. M. . IÅ¡ tiesų nuteistasis A. O. viso proceso metu teigė, jog nužudymo metu nukentėjusiajam smÅ«gius rankomis ir kojomis sudavė ne tik jis pats, bet ir apeliantas bei liudytoju apklaustas A. M. . Tačiau byloje nesurinkta daugiau jokių duomenų apie tai, kad M. J. nužudyme be A. O. ir A. M. taip pat bÅ«tų dalyvavęs

ir A. M. . Todėl pirmosios instancijos teismas tokius A. O. parodymus dėl A. M. dalyvavimo M. J. nužudyme pagrįstai atmetė. Kita vertus, nuteistojo A. O. parodymai dėl liudytojo A. M. dalyvavimo

nužudyme nebuvo nuoseklūs. Teisiamajame posėdyje baigiant kaltinamųjų apklausas jis patvirtino, jog A. M. įvykio vietoje iš tiesų buvo, bet „gal jis ir nemušė“. Priešingai nei teigiama nuteistojo A.

M. apeliaciniame skunde, ta aplinkybė, kad dalis A. O. parodymų dėl A. M. dalyvavimo nusikaltime buvo atmesti, neduoda pakankamo pagrindo atmesti ir visus kitus A. O. parodymus dėl M. J. nužudymo aplinkybių. Iš byloje esančių nuteistojo A. O. parodymų, su kuriais nesutinka apeliantas, matyti, kad jis ikiteisminiame tyrime vienodai ir nuosekliai aiškino tiek savo paties, tiek ir apelianto A. M. vaidmenį

M. J. nužudyme. Å iuose parodymuose jis patvirtino, jog nukentėjusįjį jis mušė vežant jį į miÅ¡kÄ bei pačiame miÅ¡ke; patvirtino, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas suduodant smÅ«gius rankomis ir kojomis; miÅ¡ke nukentėjusįjį rankomis ir kojomis taip pat mušė ir apeliantas. Teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo atmesti tokius nuteistojo A. O. parodymus, nes jis duodamas parodymus apie savo bei nuteistojo A. M. veiksmus atimant gyvybę M. J. nurodė ne tik A. M. , bet ir save įkaltinančias aplinkybes. Taigi, A. O. nurodydamas,

kad be jo paties M. J. gyvybės atėmime dalyvavo ir A. M. , savo teisinės padėties nei kiek nepalengvino. Be to, A. O. parodymais nustatytas nusikaltimo aplinkybes

patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš paties apelianto parodymų matyti, kad jis neneigia buvęs įvykio vietoje viso gyvybės M. J. atėmimo metu. Pagal jo parodymus, praėjus kelioms valandoms po A. A. nužudymo, abu nuteistieji toliau girtavo A. O. namuose. Grįžusi namo A. O. motina pasakė, kad darbe sukonfliktavo su M. J. . Po kurio laiko A. O. , veždamas

A. M. namo, užsuko pas nukentėjusįjį M.

J. ir pasiÅ«lė jam kartu iÅ¡gerti. Nukentėjusiajam sutikus, visi trys – M. J. ir abu nuteistieji, nuvažiavo į miÅ¡kÄ , netoli tos

vietos, kur buvo užkastas A. A. . Vos tik išlipusį iš automobilio M.

J. A. O. pradėjo muÅ¡ti. Nuo suduotų smÅ«gių nukentėjusysis nugriuvo. Tuomet A. O. iÅ¡ savo automobilio bagažinės iÅ¡siėmė kastuvÄ ir kelis kartus sudavė juo nukentėjusiajam

į galvÄ . Supratęs, kad nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų mirė, A. O. pasakė, kad reikia M. J. lavonÄ

užkasti. A. O. kasant duobę, A. M. stebėjo, kad niekas neatvažiuotų, vėliau padėjo M. J. lavonÄ nuneÅ¡ti prie duobės ir užkasti. IÅ¡ 2008 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ miÅ¡ko masyvo 164 kvartale, esančiame Tribonių kaime, deÅ¡inėje, 15 metrų atstumu nuo miÅ¡ko keliuko buvo rasta įkritusi žemė bei iÅ¡ jos styrantys kaulai. Pradėjus kasti smėlį toje vietoje rasti žmogaus kaulai bei ant jų uždėtos žalios spalvos kelnės (t. 1 b.l. 22-34).

Taigi, įvertinus pirmiau aptartus

duomenis, akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo dienÄ , iÅ¡ karto po A. A. nužudymo, abu nuteistieji toliau girtavo A. O. namuose. Pastarojo motinai pasakius, kad sukonfliktavo

su M. J. , abu nuteistieji nuvyko pas jį į namus ir pasiÅ«lė iÅ¡gerti, pastarajam sutikus, nusivežė jį į miÅ¡ko masyvÄ , esantį netoli tos vietos, kur buvo nužudytas A. A. ir užkastas jo kÅ«nas. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kuris nuteistasis ir kiek smÅ«gių sudavė nukentėjusiajam, tačiau akivaizdu, jog sužalojant M. J. dalyvavo abu nuteistieji – A. O. ir A. M. . Atmestini nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentai, kad jis negalėjo dalyvauti M. J. nužudyme, nes tam neturėjo jokio pagrindo, su nukentėjusiuoju jį sieję santykiai nebuvo prieÅ¡iÅ¡ki. Tačiau kaltininko tyčios turinį bei kryptingumÄ apsprendžia ne paties kaltininko subjektyvÅ«s parodymai dėl atliktų veiksmų pobÅ«džio bei siekiamų tikslų, bet objektyviais duomenimis nustatytos visos nusikaltimo aplinkybės: nusikaltimo padarymo įrankiai, bÅ«das, sužalojimų kiekis, pobÅ«dis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai bei elgesys prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo metu ir po jo.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog gyvybė M. J. buvo atimta netrukus po kito žmogaus (A. A. ) nužudymo bei jo lavono paslėpimo. Abu nuteistieji neabejotinai suvokdami, jog kÄ tik įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ , savo nusikalstamo elgesio nenutraukė – netrukus po A. A. nužudymo nukentėjusįjį M. J. nuvežė į miÅ¡ko masyvÄ , ten jį intensyviai mušė, o nukentėjusiajam nuo gautų sužalojimų mirus, jo lavonÄ paslėpė greta prieÅ¡ tai nužudyto A. A. lavono užkasimo vietos. Å ios aplinkybės rodo, jog A. M. ne tik suprato dalyvaujantis atimant gyvybę M. J. , tačiau ir norėjo taip veikti. Nepagrįstas A. M. aiÅ¡kinimas, kad jis negalėjo nutraukti A. O. nusikalstamų veiksmų, kadangi pats jo

bijojo. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. O. ir A. M. santykiai būtų priešiški. Priešingai, iš bylos duomenų

matyti, kad abu nuteistieji iki nusikalstamų veikų padarymo bendravo ilgÄ laiko tarpÄ , abu prieÅ¡ tai atliko bausmę vienoje įkalinimo įstaigoje. Apelianto teigimu, jis bijojo A. O. net ir po įvykdyto nusikaltimo, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog A. M. po pirmojo nusikaltimo toliau girtavo A. O. namuose, kartu su juo

važiavo susitikti su M. J. žinodamas, kad A. O. yra priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu.

Å ios aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apeliantas ne tik pritarė

A. O. veiksmams, bet ir savo noru dalyvavo smurtaujant prieš A. M. . Tai, jog apeliantas pritarė A.

O. nusikalstamiems veiksmams patvirtina dar ir ta aplinkybė, kad po M. J. nužudymo abu nuteistieji bendrais veiksmais paslėpė

nukentėjusiojo kÅ«nÄ â€“ apeliantas stebėjo, kad niekas neatvažiuotų ir padėjo M. J. lavonÄ nuneÅ¡ti iki duobės.

Apygardos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog tyčinio nužudymo bendrininkais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu, turėjo tyčiÄ nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam. Be to, nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikÅ¡ti ne tik sutrikdant sveikatÄ , bet ir atimant galimybę prieÅ¡intis kėsinimosi į jo gyvybę metu ir pan.

Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį ir į tai, jog jis savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog tÄ aplinkybę, kad jis neprisidėjo prie M. J. nužudymo, patvirtina liudytojų N. K. ir A. M. parodymai. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų, jie nebuvo įvykio vietoje, kuomet nuteistieji A. O. ir A. M. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusį M. J. , tiesiogiai nestebėjo nusikaltimo, todėl jokių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl Å¡io nužudymo nenurodė.

Taigi, įvertinusi pirmiau

aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nustatyti A. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip tyčinis nužudymas,

veikiant bendrininkų grupe.

Dėl paskirtųjų bausmių ir civilinių ieškinių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. taip pat prašo sušvelninti jam pagal BK 129 straipsnio

1 dalį paskirtÄ sias bausmes, tačiau jokių argumentų, kuo remiantis tai turi bÅ«ti padaryta, nenurodo. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmes A. M. už A. A. ir M. J. nužudymus, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat laikėsi bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklių, numatytų BK 61 straipsnyje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad A.

M. už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos aiÅ¡kiai per griežtomis, todėl neÅ¡velnintinos. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 straipsnyje, todėl ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta teisingai.

Nepagrįstu pripažįstamas ir apeliacinio skundo praÅ¡ymas sumažinti priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dėl A. A. nužudymo dydį. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas Å¡ias aplinkybes ir motyvuotai sumažino nukentėjusiosios praÅ¡ytos neturtinės žalos dydį nuo 200 000 Lt iki 100 000 Lt. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, priteistu nukentėjusiajam E. A. , ir neturi pagrindo jo mažinti.

Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundÄ atmesti

Kolegijos pirmininkas                                                            Albinas Bielskis

teisėjai                                                                                    Elena

Vainienė

Linas Žukauskas