b4027243-9e1e-43d4-9c8c-fd22fbeea21b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-97-1128/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13418-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,

sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei,

dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,

kaltinamajam E. L. (dalyvavo nuotolinio ryšio priemonėmis), jo gynėjui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,

nukentėjusiajai M. K., jos atstovei advokatei Martai Matiukevič,

vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)ose, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. L. 2021 m. balandžio 28 d. apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rankomis tyčia sugriebė sugyventinę M. K. už kaklo, stipriai jÄ pastÅ«mė į duris, po ko kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau 30 kartų į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmÄ ir padarydamas jai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimÄ kaktos kairėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais E. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi jo veiksmai buvo atliekami ginantis, nes nukentėjusioji jį puolė. Parodė, kad dar prieÅ¡ tÄ dienÄ buvo komandiruotėje ir su M. K. beveik nebebendravo ir ne kartÄ kalbėjo, kad nori skirtis, kad ji iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jo namų, nes ten buvo jo namai, kad kai grįš, nori, kad jos jau nebÅ«tų. Jis turėjo laisvÄ savaitę, per kuriÄ galėjo arba grįžti į LietuvÄ arba važiuoti į kitÄ komandiruotę tiesiai ir ten savaitę laiko prabÅ«ti.

Tai pasakė M. K., kad negrįš, tai ji iÅ¡prašė, kad grįžtų, kad iÅ¡sikalbėtų, viskÄ iÅ¡sispręstų. Jis parskrido, jie susitiko, pavalgė namie, iÅ¡gėrė vyno, pasimylėjo ir kadangi jis baigė, o ji nebaigė, ji labai supyko ir jis jai pasakė, kad iÅ¡ viso grįžo su ja iÅ¡siskirti, reikėjo jam jos taip, kaip jos praeitiems vyrams pasielgti, tiesiog pasimylėti kelis kartus ir palikti jÄ ant ledo, kai tik pradėjo bendrauti. Ji be galo įsiuto dėl to, nuėjo prie namų durų ir koridoriuje buvo jo daiktai, nes grįžo iÅ¡ komandiruotės. Kai jis pasakė, kad jai reikia iÅ¡sikraustyti, ji nubėgo į koridorių ir pasiėmė jo namų raktus, kurie buvo ant spintelės, atidarė duris, iÅ¡metė tašę ir pasakė – „tai tu pyzdyk iÅ¡ čia“.

Jis priėjo prie jos ir pabandė iÅ¡ jos atimti raktus, ji rankose laikė raktus. Tada jie pradėjo grumtis. Toje vietoje nedaug vietos, mažas koridorius ir pradėjo stumdytis, jis bandė iÅ¡plėšti iÅ¡ jos raktus ir kai ji parkrito ant žemės, laikė suspaudusi raktus, tada bandė iÅ¡ jos atimti. Tuo metu ji įkando į kairę kojÄ , tai jis jai atgal įkando į petį. Grumtynių metu ji jam iÅ¡suko nykÅ¡tį. Po įkandimo jis jÄ Äiupo visÄ , prasidarė duris ir iÅ¡metė pro duris laukan.

PrieÅ¡ tai atėmė raktus, kai jai atgal įkando jam pavyko iÅ¡plėšti tuos raktus ir tuomet jis jÄ iÅ¡metė iÅ¡ namų, pasiėmė tašę. Pagalvojo, kad tuos raktus reikia kažkur paslėpti, kad ji nepaimtų, todėl nuėjo į vonios kambarį ir ten buvo aukÅ¡tai lentyna, rankÅ¡luosčiai buvo padėti, tai ten padėjo. Kol buvo vonios kambaryje, girdėjo, kaip ji parėjo. Kai užėjo į kambarį, ji laikė jo planÅ¡etinį kompiuterį. Jis jai pasakė – kÄ tu darai, palik, kodėl imi mano daiktus.

Jis atsisėdo ant sofos ir nusuko žvilgsnį, atsisuko ir ji jam su planÅ¡etiniu kompiuteriu į akį davė. Jis visas Å¡oko bÅ«senoje nesuprato net kas yra, pasisuko, tada ji paleido į jį planÅ¡etinį kompiuterį, jis kaip ir slydo ir už sofos užkrito. Tada jis paÅ¡oko, jÄ nustÅ«mė ir spyrė jai iÅ¡ kojos kažkur į klubus ar į Å¡onÄ , maždaug toje vietoje, tiksliai nepasakys. Tada nuėjo, pasiėmė kuprinę, pradėjo rinktis daiktus, kad pabėgti iÅ¡ namų, nes matė, kad ji darosi neadekvati, gali geruoju nesibaigti, nes butas mažas, virtuvė Å¡alia ir peiliai, Å¡akutės ir pradėjo bijoti po to smÅ«gio.

Ji turėjo jo pasÄ ir bandė perplėšti pasÄ ir rėkti kad niekur neiÅ¡važiuosi iÅ¡vis. Tada jis priėjęs paėmė jai už kaklo ir stÅ«mė į spintÄ , spaudė, atėmė tÄ pasÄ , pasiėmė planÅ¡etę. Tada ji pribėgo prie jo ir jam spyrė. Jis jÄ pagavo už kojos ir su koja spyrė jai per kitÄ kojÄ , ji parkrito ant žemės, jis jÄ prispaudė ir pasakė „kÄ tu darai, kodėl tu puoli“. Tada ji prispausta rėkė „daužyk mane, daužyk mane, man kuo didesnis tuo labiau patinka“.

Tada jis atsitraukė ir iÅ¡ karto pasiėmė kuprinę, ir išėjo. Ji pribėgo prie durų, iÅ¡vertė vėl visas jo taÅ¡es ir užsidarė. Jis priėjo, pabandė atidaryti duris, bet ji laikė jas, bandė atrakinti raktu, bet ji jas laikė, nepavyko atidaryti ir paliko tuos daiktus ir išėjo pas draugÄ , kuris gyveno netoli. Po to jį sulaikė, po valandos. Tyrėja jį apklausinėjo, pasakojo jai, matėsi didžiausia mėlynė, pirÅ¡tai iÅ¡sukti, sudraskytas visas. Tyrėja pasakė, kad turi bÅ«tinai eiti ir raÅ¡yti pats.

Jis pasakojo, kad buvo M. K. paėmęs už kaklo, tai pripažįsta. Už kaklo paėmęs stÅ«mė jÄ Ä¯ duris, pripažįsta tai. Kad kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau 30 kartų į įvairias kÅ«no vietas, to nepripažįsta. Kai ji laikė pasÄ , jis paėmė jÄ už kaklo, nes bijojo, kad suplėšys jo pasÄ , pasas reikalingas darbui. Bijojo taip pat, kad planÅ¡etę sudaužys. Kad sukėlė skausmÄ ir padarė jai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimÄ kaktos kairėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, iÅ¡ dalies pripažįsta, bet visi jo veiksmai buvo atliekami bandant apsiginti nuo smurtautojos.

Kraujosruvos dešiniame skruoste, kaip jos galėjo atsirasti, nežino, jos netrankė, vyko tik grumtynės, buvo tas spyris, paėmimas už kaklo, buvo išstūmimas per duris, kai ji krito, nežino, ant kurios kūno dalies krito, nelabai rūpėjo, nežino, kaip tai galėjo atsirasti. Mano, kad tie sužalojimai atsirado grumtynių metu. Gynėsi nuo jos, nes M. K. pradėjo smurtauti, tuo įkandimu jo atsakas buvo įkandimas atgal, ji trenkė jam iš planšetinio kompiuterio ir jeigu aukščiau šiek tiek, tai būtų pataikiusi į smilkinį.

Gerai, kad kompiuteris buvo su gumine apsauga planÅ¡etinės, tai liko tik mėlynė. Jam atrodo, kad ir buvo Å¡iek tiek kaulas skilęs, nes atauga liko ilgai. Jis tiesiog bijojo, nes su planÅ¡etiniu kompiuteriu taiko į galvÄ , į vietÄ , kur gali tave greitai paÅ¡alinti. Ji buvo jau neadekvati, jos akys buvo užsidegusios, užsivertusios, nemano, kad ji galvojo, jis tikrai bijojo dėl savo sveikatos. Bijojo bÅ«ti dar daugiau sužalotas, nežinojo, kas gali jai užplaukti, gal paims peilį, gal dar kažkÄ , vietos mažai ir ji neprognozuojama.

Kai susipažino ir kelias savaites pabendravo, pasakė, kad jÄ muÅ¡a visi jos vyrai, tai jos žodžiai. Kai bÅ«davo konfliktai, kai ji Å¡iek tiek iÅ¡gerdavo, Å¡iek tiek apsipyksti, tai ji Å¡okdavo į akis ir sakydavo „nu, norėtum trenkt, norėtum trenkt, parodyk, koks stiprus tu vyras“. Jis ne vienÄ kartÄ buvo pabėgęs iÅ¡ savo namų. Ji žinojo, kur jis yra, policijai pasakė, nes tai buvo ne pirmas kartas. Tiesiog kai tai vykdavo, jis apsisuka ir iÅ¡eina per duris. Kad ji buvo neprognozuojama jam leidžia tai sakyti, nes tai ne pirmas kartas, ji iÅ¡ savęs yra tokia neprognozuojama moteris.

Tai dar labiau pastÅ«mėjo galvoti, nes anksčiau ginklų nenaudodavo, bet šį kartÄ jau iÅ¡gÄ sdino. Spyrė nukentėjusiajai į klubo Å¡onÄ , tai maždaug Å¡onas, Å¡launies dalis, kažkur į tÄ plotÄ , vidurinę dalį. Tai buvo gal ir į kairę pusę, neatsimena. Spyrė, nes buvo Å¡oko bÅ«senos ir bijojo, kad dar kažkas gali baisiau, tai nustÅ«mė ir spyrė. Buvo tik kÄ gavęs iÅ¡ planÅ¡etinio kompiuterio. Kai spyrė, nukentėjusioji stovėjo. Kai spyrė iÅ¡ kojos, ji buvo nuo jos kojos atstumu, sunku įvardinti, mažas butas ir toli nebÅ«si.

Spyrė koja vienÄ kartÄ ir dar kai ji jam spyrė ir pagavo jos kojÄ , tada jai per kojÄ spyrė, kad ji nukristų. Kai spyrė per kojÄ , nukentėjusioji stovėjo, nes ji spyrė jam, jis pagavo jos kojÄ ir tada ji liko stovėti ant vienos kojos, ir tada jis jai per tÄ kojÄ spyrė, per apačiÄ , kad ji parkristų. Tikslas buvo jÄ sustabdyti nuo tolimesnio puolimo. Sužalojimai kairiame sėdmenyje galėjo atsirasti ir kai ji krito. Už kaklo paėmė viena ranka, kuria, nepasakys, nes kita ranka bandė atimti pasÄ .

Už kaklo paėmimas buvo labiau ne paėmimas, o labiau paėmė už tos vietos ir stÅ«mė jÄ prie spintos, kad bÅ«tų spaudęs, nemano, tai buvo prispaudimas prie sienos. Nukentėjusiajai veiksmai tokie, kad fizinį skausmÄ sukeltų, nemano, nes jos akys buvo persivertusios, nemano, kad ji iÅ¡ vis kažkÄ juto, ar kažkÄ galvojo tuo momentu, ji buvo užsidegusi jį sužaloti. Tai gal po to buvo labiau moralinė. Ä®vykio metu buvo iÅ¡gėrę vyno, kiek jis iÅ¡gėrė, nežino, dviese gėrė, bet po to jis pripÅ«tė 0,2.

Buvo parÅ«kęs pluoÅ¡tinių kanapių. Å ių medžiagų ir alkoholio vartojimas neturėjo įtakos jo veiksmais, nes jis Å¡viesiai mÄ stė, viskÄ suprato, kas vyksta. Pylė vynÄ ant galvos, kad atvėstų. Koks bÅ«davo M. K. elgesys iÅ¡gėrus, jau pasakojo, kad puola į akis, tokia buvo, ir kai turėjo vyno taurę, užpylė jai ant galvos. PrieÅ¡ įvykį kada surÅ«kė žolę, nepasakys tiksliai. Jo fizinis pajėgumas toks, kad jis sportuoja. Jo darbas buvo (duomenys neskelbtini). Jis sportuoja salėje, kilnoja svarmenis. 19 metų lankė sportÄ ir porÄ metų, o paskui ne.

NukentėjusiÄ jÄ bandė sulaikyti, jeigu bÅ«tų nebandęs, ji sako, kad buvo 20, 30 smÅ«gių sudavė, kas yra juokinga, tai pas jÄ mėlynės ant rankų. Tokios mėlynės atsiranda, kai bandai sulaikyti moterį, kai laikai jÄ už rankų, kai ji puola tave. Už kaklo kai laikė jÄ , nesmurtavo, nes jÄ greitai paėmė, čiupo ir greitai, greitai prispaudė prie sienos, iÅ¡traukė pasÄ ir viskas, taip ir baigėsi. Dėl to, kas įvyko, gailisi, be galo, jai galėtų atsukti laikÄ atgal, kad tai nebÅ«tų atsitikę, bÅ«tų iÅ¡ karto pabėgęs iÅ¡ savo namų.

Gailisi to, kas atsitiko, gailisi viso konflikto, nepavyko santykių pabaigti gražiai. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nukentėjusioji M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. L., iki įvykio jie buvo pora, dabar nebendrauja. Dėl 2021-04-28 apie 21 val. įvykio bute (duomenys neskelbtini), tuo metu jie buvo pora apie (duomenys neskelbtini), toje vietoje gyveno apie (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ ji laukė E. L., kada jis grįš iÅ¡ komandiruotės, jo buvo pasiilgusi, susiruošė, nuvažiavo į Oro uostÄ , 14:30 val. buvo. Pasiėmė jį, jis buvo piktas, irzlus, net bučkio nedavė. Nesuprato, bandė klausti, kas atsitiko, jis tiesiog tylėjo, buvo įtampa.

Kai grįžo namo, ji pasiÅ«lė užsisakyti vakarienės, jisai tiesiog tada priėjo jos, pradėjo jÄ glamonėti, pristÅ«mė prie palangės, ji jį atstÅ«mė. Čia buvo apie trečia valanda. Jis dar kartelį pabandė lįsti prie jos. Ji pasakė, kad negali taip greitai, reikia tiesiog pasikalbėti, praleisti laiko ir jis tada supykęs liepė dėtis batus ir važiuoti į miestÄ . Ji paklausė, ar jis nebijo dėl saviizoliacijos, nes jis tuo metu turėjo bÅ«ti saviizoliacijoje, jis pasakė, kad ne.

Jie važiavo jos maÅ¡ina, jis visÄ laikÄ buvo telefone, tÄ laikÄ net nekalbėjo. Praėjus pusei kelio ji gavo mamos skambutį, kad ji turi knygÄ atvežusi, ji pasakė, kad atvažiuos su E. L., bet kai padėjo ragelį, E. L. pasakė, kad jis neis, kad jis eina pas M. E. L. perka žolę pas M. Paklausė, ar jis grįžęs iÅ¡ karto puolė tÄ Å¾olę rÅ«kyti, kodėl negali palaukti bent kelių dienų nerÅ«kęs. Ji pasakė, kad tikrai su juo neis, kad jis eitų vienas, o ji eis pas mamÄ .

Nuėjus pas mamÄ mama paklausė, kodėl ji be E. L., ji pasakė, kad jisai nuėjo nusipirkti žolės, bet vėliau jie susitiko, mama tai žinojo, ji paklausė, ar viskas gerai, ji pasakė, kad nežino, jis keistai elgiasi. Ji paklausė, ar jis jau parÅ«kęs, jis pasakė, kad kol laukė jos, su M. tai padarė. Grįžus namo jisai gaminosi maistÄ , o ji žiÅ«rėjo televizorių. Buvo paėmusi lėkÅ¡tę, jisai supyko dėl lėkÅ¡tės. Ji pasimetė, nes jis dėl to ant jos supyko, ji atsisėdo, jis suprato, kad neteisingai supyko, įsipylė taurę ir atsisėdo Å¡alia jos.

Jie iÅ¡gėrė po vyno taurę. Jis gaminosi maistÄ , kai jis gaminosi, ji užsinorėjo irgi valgyti ir paėmė nuo kriauklės virÅ¡aus lėkÅ¡tę, jis galvojo, kad paėmė jo lėkÅ¡tę ir jis dėl to supyko. Jis tada įpylė jai vyno, atsisėdo Å¡alia, jie pavalgė, iÅ¡gėrė vyno ir po kurio laiko jis pradėjo jÄ bučiuoti, liesti. Ji iÅ¡ pradžių nesiprieÅ¡ino, bet visa tai prasidėjo labai grubiai ir skaudžiai ir ji tiesiog atsitraukė, pastÅ«mė jį, pasakė „kodėl tu Å¡itaip elgiesi“.

Jis tada liepė jam pačiulpti, ji atsisakė tai padaryti ir jis pradėjo jÄ pravardžiuoti, sakyti, kad ji nevykusi moteris, kad nesugeba patenkinti vyro, kai jis grįžta iÅ¡ komandiruotės. Blogai pasijutusi atsisėdo Å¡alia ir jis čiupo jÄ už pečių, apsuko, įėjo skaudžiai į jÄ , laikė. Įėjo į jÄ lytiniu bÅ«du ir baigė labai greitai. Jis atsistojo, nuėjo į voniÄ , grįžo iÅ¡ vonios, ji paklausė, kodėl jis su ja Å¡itaip elgiasi. Jo žodžiai buvo „mano tikslas ir buvo, atvažiuoti, tave iÅ¡pisti ir palikti“.

Ji jautriai sureagavo, pradėjo verkti, klausė, kodėl jis nori tai jai daryti, ar jam patinka tai daryti. Paprašė, kad jis leistų jai iÅ¡sikraustyti per 3 dienas, bet jis pradėjo rėkti ant jos, grasinti, kad iÅ¡mes visus jos daiktus, kad grįžusi kitÄ dienÄ neras savo visų daiktų. Ji tiesiog nuėjo į koridorių, nes jis neleisdavo jai verkti, sakydavo, kad tai yra silpnumo požymis ir ji stovėjo ten, po kelių minučių jis pribėgo prie jos čiupo jai už kaklo, suspaudė ir laikė jÄ aukÅ¡tai, buvo ant pirÅ¡tų galiukų kažkiek, palaikė, pasižiÅ«rėjo į jÄ ir paleido.

Jie stovėjo, jis pasižiÅ«rėjo į jÄ , kaip sureagavo. Ji klausė, kodėl jis jÄ visÄ laikÄ muÅ¡a, kai jie susipyksta. Jis sakė, kas čia per muÅ¡imas, čia ne muÅ¡imas, čia yra tiesiog už kaklo paėmimas. Tada pradėjo imti iÅ¡ spintos daiktus, mėtyti juos į jÄ , vėl grasinti, kad ji neras, kad jis paims visus jos raktus, kad neįeis į butÄ ir taip toliau. Ji stovėjo toje pačioje vietoje ir kai jis 10 minučių jÄ keiksnojo, pravardžiavo, tai po to ji pasakė „E. L., prisimink savo tėtį“.

Jis sugrįžo agresyviai, bėgo į jÄ , griebė jai už kaklo, metė jÄ ant grindų, ji susitrenkė rankÄ , Å¡onÄ , susigūžė iÅ¡ skausmo, jis pradėjo spardyti jai blauzdas, spjaudyti ant jos, ji negalėjo atsistoti. Po kurio laiko ji suėmė visas jėgas, stojosi ir dengėsi veidÄ rankomis, kad praeiti pro jį į svetainę. Nuėjus į svetainę jis atėjo atgal, vėl jÄ pravardžiavo, ji tiesiog rinko savo daiktus, sakė „E. L., aÅ¡ susisiekiau su tavo buvusia panele ir žinau, kÄ tu darai“, maldavo, kad jis to nebedarytų.

Kai ji taip pasakė, jisai čiupo jai už pečių, nutempė iki virtuvės stalvirÅ¡io, pradėjo jai trankyti galvÄ , ji bandė rankomis jį atstumti, bet suprato, kad jai nepavyks ir dengėsi veidÄ , jis trankė tol, kol jai aptemo akyse. Jis pamatė, kad jos rankos atsipalaidavo ir tiesiog kaip ir atsitraukė. Pastebėjo, kas jai atsitiko, pamatė, kad ji kaip ir atsigavusi, pradėjo ieÅ¡koti jos maÅ¡inos raktelių, juos surado. Pasiėmęs tuos raktelius atlenkė ir agresyviai ėjo į jÄ . Pirmas daiktas po ranka buvo prie stalo buvusi planÅ¡etė ir ji tiesiog į jį metė, bet planÅ¡etė į jį visiÅ¡kai nepataikė, jis atsisuko, atsisėdo ant lovos, o planÅ¡etė atsitrenkė į sienÄ .

Jos mintyse buvo, kad viskas, jai visiÅ¡kai Å¡akės, nes žino, kaip jis myli savo gerus daiktus, kurie yra originalÅ«s. IÅ¡ jo reakcijos suprato, kad planÅ¡etei viskas gerai ir jÄ Ä¯sidėjo į kuprinę, priėjo prie jos, užčiuopė už pakarpos, nuvedė iki durų, atidarė duris ir metė jÄ Ä¯ grindis. Ji vėl susitrenkė Å¡onÄ , pagulėjo kelias minutes, jis jÄ uždarė. Ji pagulėdama ten stengėsi atsistoti, stengėsi pasėdėti ant laiptų ir pagalvoti, kÄ jai daryti, nes jai beprotiÅ¡kai buvo gėda, ji nežinojo, kÄ daryti – ar tiesiog eiti atgal ir ieÅ¡koti kažkokio telefono, ar raktų, ar praÅ¡yti kaimynų kažkokios pagalbos.

Nežinojo, kÄ jai daryti tuo metu, tiesiog nusprendė palaukti kažkiek laiko, kad jis aprimtų, suvoktų, kÄ jisai daro. Atėjo prie durų, paklausė, buvo tyla, atsidarė duris, įėjo ir jisai kažko ar ieÅ¡kojo, jis pamatė, kad ji eina, laikė rankÄ kiÅ¡enėje, eina susigūžusi, jis sako „tu turi mano raktus“. Ji pasakė, kad tikrai neturi jo raktų. Jis tiesiog iÅ¡ to pykčio jÄ paėmė, užlaužė, metė ant grindų, spaudė jai kaklÄ , spaudė kojas, kando į petį.

Ji dar bandė muistytis, kad iÅ¡sinerti iÅ¡ jo gniaužtų, jis tiesiog kando jai į petį, atsipalaidavo ir ji susigūžė iÅ¡ skausmo. IÅ¡ skausmo bandė jam kÄ sti į Å¡launį, kad tiesiog pabėgti iÅ¡ jo gniaužtų, bet jis tada jÄ pradėjo tiesiog daužyti į Å¡onus iki tol, kol jis negalės kvėpuoti ir jis kai pamatė, kad ji negali kvėpuoti, jis atsitraukė ir stebėjo jÄ , ji kurį laikÄ negalėjo kvėpuoti. Ji nusprendė Å¡liaužti iki lovos ir stebėjo jį, jis iÅ¡ už ausies įsidėjo žolės suktinę į burnÄ , pasiėmė kurpinę ir išėjo pro duris.

Ji visas jėgas sukaupė ir nuėjo iki durų ir užsirakino. Jisai iÅ¡girdo, kad ji užsirakino duris, bandė įeiti, bet jas laikė ir jis neįėjo į tuos namus. Bandė antrÄ kartÄ Ä¯eiti, ji toliau laikė tas duris ir tada jisai tiesiog išėjo. Trys kartai buvo, kad jis bandė įeiti. Ji kurį laikÄ ten pasėdėjo ir pagalvojo, kad vienintelis žmogus, kuris Å¡alia jos gyvena, yra I., jai parašė garso žinutę, bet jÄ iÅ¡trynė, nes ji turi Å¡eimÄ , galvojo jos nevels ir gėda sakyti tokius dalykus.

Pradžioje galvojo, kad pati kažkaip iÅ¡eis iÅ¡ Å¡ios situacijos. Buvo prisijungusi A. ir ji pradėjo jai viskÄ filmuoti, rodyti, sakyti, kad jisai sumušė, kad jo tikslas buvo toksai grįžti ir tai padaryti jai. A. jÄ paragino pasakyti mamai, nes pradžioje to nenorėjo daryti. Paskambino mamai, pasakė, kad tiesiog atvažiuotų pas jÄ ir iÅ¡sivežtų. Ir mama atvažiavusi pamatė jÄ , kad ji tiesiog guli, įsileido jÄ ir guli. Mama bandė per klausimus sužinoti, kas atsitiko, ji pradžioje nelabai kÄ ir sakė, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje.

Mama suprato, kad ji buvo sumuÅ¡ta, pasakė, kad reikia skambinti policijai. Ji pasakė, kad bijo duoti parodymus, nes E. L. ne kartÄ yra jai grasinęs. Sakė, kad susiras kitÄ vyrÄ , meilužį, ar kas bebÅ«tų, jis jÄ tiesiog iÅ¡veÅ¡, nežino, kÄ ten padarys. Mama sakė, kad policininkai padės. Mama paskambino policininkams, atvyko policininkai, jiems pasakė, kad bijo duoti parodymus, jie paragino duoti parodymus, sakė, kad jie tikrai pasirÅ«pins. PareigÅ«nas atsisėdo Å¡alia, apžiÅ«rėjo jos veidÄ , kaklÄ ir pasakė, kad matosi, kad sumuÅ¡ta, paklausė, kaip galima surasti E. L.

E. L. policininkai surado per tÄ sistemÄ , žino iÅ¡ policininkų, iÅ¡ viso Å¡ito proceso, kad jie ilgai neatidarė, kad jautė namie žolės kvapÄ , jisai prieÅ¡inosi bÅ«ti sulaikomas, buvo paguldytas ant žemės ir jis tiesiog tris dienas buvo sulaikytas. Ji tÄ pačiÄ dienÄ mamos vardu parašė iÅ¡ savo Facebook darbovietei, kad jÄ draugas sumušė ir kad ji negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų į darbÄ . Buvo atvažiavusi greitoji, bet ji nėjo. KitÄ dienÄ nuvyko į ligoninę Lazdynų. Tyrėsi galvos sumuÅ¡imus, ir Å¡onkaulių, rado krÅ«tinėje sumuÅ¡imus.

Pirmadienį darė abdukcijÄ . Ji dirba su (duomenys neskelbtini), tris dienas iÅ¡vis negalėjo atsikelti iÅ¡ lovos. Vėliau ji ėmėsi pati visų procesų, nes jai ilgai neskambino policininkai, sakė, kad suteiks Krizių centro pagalbÄ , psichologinę pagalbÄ , bet ilgÄ laikÄ jos negavo. Pirko saviugdos seminarus, stengėsi padėti sau. Vėliau prasidėjo nežmoniÅ¡kos nemigos, skaudėti galvÄ , darėsi magnetinį rezonansÄ . Kreipėsi pas gydytojus, jai iÅ¡rašė vaistus, ji gydėsi, ėjo pas psichologus.

Mama pamatė ant veido ir kÅ«no baltas dėmes, tai yra baltmė. GenetiÅ¡kai nėra, kad kas sirgtų pas jÄ . IÅ¡ pirmo darbo išėjo, nes bijojo E. L., nes jis žinojo, kur ji dirba, kur gyvena. Pasirinko gyventi viena. Iki Å¡iol negali nei santykių susikurti, susipažinti su vyrais. Pradžioje, kai jis atsisėdo Å¡alia ir bučiavo, ji nesiprieÅ¡ino, bet kai jis pradėjo grubiai ir skaudžiai daryti, jÄ rankomis tiesiog spaudė, ji atsitraukė nuo jo ir paprašė, kad jis taip nesielgtų. Ji atsisėdo Å¡alia ir daugiau jokių veiksmų nedarė.

Tada jis griebė už pečių, apsuko, įėjo į jÄ ir tiesiog baigė. Nerašė pareiÅ¡kimo dėl prievartinių lytinių santykių. Smurtas prasidėjo jau po sekso. Ir už kaklo paėmimas buvo, ir blauzdos, ir galva, ir Å¡onkauliai, kojos ir krÅ«tinė. Tikriausiai ne mažiau 30 kartų jai sudavė. Kumščiais sudavė. Spardė kojomis. Po sekso jis užgriebė pirmiausia už kaklo. Jis užčiuopė už kaklo, palaikė kiek laiko, atleido, jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl supykęs visÄ laikÄ muÅ¡a.

Jis metė drabužius į jÄ , grasino, kad ji negalės įeiti į namus ir jam tiesiog pasakė, kad jis prisimintų tėtį, ir jisai visu greičiu atbėgo link jos, užčiuopė jai kaklÄ antrÄ kartÄ , metė jÄ ant žemės, pradėjo spardyti blauzdas, spjaudyti, neleisti atsistoti. Ji atsistojo, gynėsi rankomis, ėjo pro jį į svetainę, jis toliau atėjo iki jos, toliau jÄ pravardžiavo. Ji pasakė, kad buvo susisiekusi su jo buvusia panele ir jisai supyko dar labiau ir agresyviai čiupo už pečių, nutempė iki stalvirÅ¡io, pradėjo daužyti galvÄ , ji bandė atsistumti jį rankomis, bet nepavyko, todėl nusprendė dengtis rankomis savo veidÄ .

Jis trankė tol, kol aptemo akyse ir nebesigynė. Jisai atsitraukė, pradėjo ieÅ¡koti maÅ¡inos raktelių, juos rado, čiupo, iÅ¡skleidė juos, ėjo į jÄ . Ji gindamasi bandė griebti planÅ¡etę ir mesti jo pusėn, nes jis agresyviai ėjo su tais rakteliais, bet į jį nepataikė. Jis pasisuko, atsisėdo, planÅ¡etė nusimetė į sienÄ . Jis tada įsidėjo jÄ Ä¯ kuprinę, atsistojo, paėmė jÄ už pakarpos, nuvedė iki durų, atidarė duris, metė ant žemės. Ji tada palaukė, nes nežinojo, kÄ daryti, grįžo ir tada jis jÄ apkaltino, kad turi jo raktus.

Tada jisai užlaužė jÄ . Tada daužė jÄ , kando į petį, ji iÅ¡ skausmo susirietė. Bandydama iÅ¡ skausmo kÄ sti jam į kojÄ , bandė iÅ¡trÅ«kti ir tiesiog nebegalėjo kvėpuoti ir jisai atsitraukęs stebėjo jÄ . Jis iÅ¡ už ausies įsidėjo kasiakÄ Ä¯ burnÄ ir nuėjo iki durų. Ji pasistengė atsistoti, kuo greičiau nueiti iki durų ir užsirakino. Daugiau jisai nebesmurtavo, nes ji jo neįleido į butÄ . Paskambino mamai galiausiai. Mama iÅ¡kvietė policijÄ . GreitÄ jÄ mama iÅ¡kvietė.

Greitoji paklausė, ar noriu važiuoti į ligoninę, pasakė, kad tikriausiai tie Å¡onkauliai nėra lūžę ir tai nėra bÅ«tina. Neturėjo kÅ«no sužalojimų iki įvykio. Jautė fizinį skausmÄ , kai E. L. smurtavo prieÅ¡ jÄ . Jai skaudėjo galvÄ , krÅ«tinę, jÄ smaugė, ji negalėjo kvėpuoti. Neturtinė žala verta didesnės sumos. Jis prieÅ¡ tai buvo smurtavęs, bet tÄ pirmÄ kartÄ nesikreipė. Du kartus jis ankščiau smurtavo prieÅ¡ jÄ . Nežino, kokį kiekį jis tos žolės vartojo, bet matėsi, kad jis daug dalykų neatsimena, jis buvo keistas, agresyvus, piktas, irzlus.

Jis ėjo pas M., čia buvo tÄ pačiÄ dienÄ , apie 16.00 val. Jis ir toliau nebendravo su ja po žolės pavartojimo, jis toliau buvo telefone. Mano, kad jo elgesį įtakojo žolės vartojimas, vyno iÅ¡gėrimas. Kai virtuvėje jis trenkė galvÄ , ji gynėsi, tai turbÅ«t nuo to kraujosruva deÅ¡iniame skruoste. Mano, kad nuo smaugimo kraujosruva kaklo deÅ¡inėje pusėje, nes jis tai darė gal tris kartus. Kraujosruva sėdmenyje buvo, kai jis jÄ užlaužė, paguldė ant žemės, spaudė kojas ir kai iÅ¡ skausmo kando jam, o jis tiesiog trankė visur į Å¡onus.

Tikriausiai kumščiais trankė. Rankose kraujosruvos gali bÅ«ti kai numetė ant žemės, susitrenkė visus Å¡onus, trenkė į veidÄ . Odos įbrėžimas kaktoje, nugaros kairėje tikriausia per visus tuos kartus, gal kai draskė, kėlė, turbÅ«t čiuopė už to peties. Jai labai skaudėjo, buvo sugniuždyta, pažeminta, Å¡oko bÅ«senoje, negalėjo normaliai miegoti, negalėjo normaliai judinti kaklo, sportuoti. Ji aktyvus žmogus, mėgsta bėgiojimÄ . Tris dienas negalėjo judėti, normaliai iÅ¡sitiesti, skaudėjo Å¡onÄ , tvinkčiojo galva.

Kvėpuoti negalėjo kurį laikÄ . Galva, kaklas, rankos, negalėjo normaliai iÅ¡tiesti rankų, nugara, Å¡onas, sėdmenų pusė, veidas – visas kÅ«nas tiesiog. Nevaikščiojo dvi dienas net, nes buvo sunku. Kreipėsi į gydytojus, gydytojai pasakė, kad reikia daryti magnetinius rezonansus, kad yra rimti sumuÅ¡imai Å¡onkaulių, kad yra krÅ«tinės sumuÅ¡imai, dėl ekspertizės buvo, kad reikia gydyti kaklÄ , kad turi lankytis pas psichologus. Iki dabar jaučia skausmus tuos, galvos skausmas iki dabar nepraeina.

KiekvienÄ vakarÄ prisimena Å¡itÄ istorijÄ , gyvena su Å¡iuo dalyku ir iki Å¡iol negali stabiliai gyventi. Bijo, kad viskas pasibaigs ir nežino, kÄ jis yra sugalvojęs. Jis turėjo (duomenys neskelbtini) draugų, sakydavo, kad žmonės, kurie kažkÄ padarydavo, tai iÅ¡veždavo tenai, ir kad jeigu ji kÄ padarys, tai ir jai tas pats grės. PrieÅ¡ tÄ vakarÄ jis grasindavo. Dėl savo kriminalinės patirties jis didžiuodavosi, nes jis turėjo pistoletÄ maÅ¡inoje, tai jis iÅ¡traukdavo, parodydavo, koks jis kietas.

Naktį jis iÅ¡važiuodavo kažkur nepasakydamas, klausdavo, kas vyksta, norėdavo iÅ¡važiuoti jos maÅ¡ina, kad jo nesusektų. Ji bijojo kreiptis į policijÄ , nes nežino, kas bus, kai pasibaigs, neturės apsaugos. Negalėdavo komunikuoti, bendrauti su žmonėmis, nusprendė, kad jai reikia bÅ«ti vienai ir iÅ¡sigydyti. Buvo ir meditacijų kursas, ir trijų savaičių kursai, kur gali uždavinėti sau klausimus, padėti, kaip iÅ¡eiti iÅ¡ tos situacijos. Ten buvo, kokias patyrė praeityje traumas, kalbama apie smurtaujančius vyrus, kaip padėti moterims iÅ¡eiti iÅ¡ to, bet tas seminaras labai brangus, tai laukė nuolaidų.

Kaip kelti savo savivertę, suvokti, gal pati čia kažkur kalta. Žolė, tai narkotinė medžiaga – kanapės. Užuosdavo, matydavo, kaip jisai suka. Jis sakydavo, kad tai svaiginanti medžiaga. Pirmas veiksmas, kurį pajuto, tai už kaklo paėmimÄ pajuto iÅ¡ E. L. Pirmi trauminiai poveikiai buvo stumdymas sekso metu, jis bandė jÄ apsukti, tai turėjo omenyje sakydama, kad stumdymas. Ji nusprendė grįžti, nes nežinojo, kaip elgtis. Grįžusi į butÄ Ä—jo įsidėjusi rankÄ Ä¯ kiÅ¡enę ir laikėsi už Å¡ono.

Ėjo tikriausiai ieÅ¡koti telefono, jis apkaltino tada kad ji turi raktus, užlaužė jÄ ir metė į žemę, spaudė. NegrÄ Å¾ino įvykio metu jam raktų, nes ten buvo jos daiktai, jai skaudėjo, jis jÄ mušė. Ji jo nežalojo. Ä® jo pusę metė planÅ¡etę, jis pasitraukė. Nesudavė prieÅ¡ tai su planÅ¡ete E. L. į veidÄ .

Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo iÅ¡ M. K. Po deÅ¡imtos valandos vakaro gavo balso žinutę, bet jÄ pamatė tik ryte, ji buvo iÅ¡trinta. Jos susiskambino ir ji papasakojo, kad jÄ sumušė, sakė, kad važiuos į poliklinikas, į ekspertizes, po to įvykio susitiko prie ekspertizės. Ji įvardijo, kad jÄ sumušė E. L. Kai susitiko prie ekspertizės ji rodė, buvo mėlynės, labiau skundėsi galvos skausmu. Apie aplinkybes daug nekalbėjo, ji iÅ¡tisai verkė. Apie priežastis nieko negali pasakyti, kodėl sumušė, ji tik pasakė faktÄ , kad jÄ sumušė labai stipriai. M. K. tikrai neagresyvi, beprotiÅ¡kai mylinti vaikus. Apie pasekmes tik žino, kad ji metė darbÄ , nes ji nesugebėdavo ateiti į darbÄ , sakė, kad jai emociÅ¡kai sunku, labai dažnai lankydavosi poliklinikoje, pas psichologus, pirko daug seminarų, kad nugalėtų baimes. M. K. yra sakiusi, kad ji mano, kad jis buvo tada pakankamai daug parÅ«kęs.

Liudytoja A. U. parodė, kad siuntė jai nuotraukas ir žino, kad susikivirčijo. Ji turėjo sumuÅ¡imus ir mėlynes, M. K. vizualiai nematė, gavo tik elektroninę informacijÄ , ten buvo matomos mėlynės ir sumuÅ¡imai. Žino, kad įvyko buitinis konfliktas.

Liudytoja A. K. parodė, kad vienÄ dienÄ M. K. pasakė, kad ji turi draugÄ , ji papasakojo apie E. L. Pasakė, kad ji žinanti, kad ji teistas ir kad rÅ«ko žolę. TÄ dienÄ , kai įvyko įvykis, E. L. turėjo grįžti iÅ¡ užsienio. Ji pasakė, kad važiuos paimti į oro uostÄ ir pasakė, kad jie užvažiuos kartu į jos darbÄ paimti vitaminų. Kai atėjo laikas, ji atėjo viena, sakė, kad E. L. savo reikalais nuėjo pirkti žolės. Nuvažiavo po darbo namo, tada sulaukė dar vieno skambučio iÅ¡ M.

K., ji pasakė, kad E. L. išėjo į parduotuvę nupirkti vyno, dar pasakė, kad jis labai keistai elgiasi. Sekančio skambučio sulaukė po pusantros valandos, kai ji pasakė, kad ji sumuÅ¡ta ir nežino kÄ daryti. Nuvažiavo į butÄ , pamatė iÅ¡mėtytus daiktus, verkiančiÄ M. K., ji gulėjo ant sofos, ant Å¡ono. Jos fizinis kÅ«nas buvo sužalotas. Ji pasakė, kad buvo sumuÅ¡ta, smaugta, spardyta, daužyta į galvÄ . Buvo mėlynė ant Å¡onkaulių pusės, ant kaklo, ant Å¡launies.

Dar ji pasakė, kad santykiavo, kad turėjo lytinį aktÄ , ji kaip ir nenorėjo, paskui kaip ir sutiko, buvo pažeminta, buvo apvardžiuojama, kad ji nieko verta. Ji nusprendė iÅ¡kviesti policijÄ . Miegoti ji praktiÅ¡kai negalėjo, nes vidinis nerimas, visiÅ¡kas sužlugdymas. Metai laiko jau praėjo, M. K. tokia kokia buvo anksčiau, tikrai nėra, visos pasekmės, kurios buvo po Å¡io įvykio, yra tragedija. Nemiega, praktiÅ¡kai nebendrauja su niekuo, dirbti (duomenys neskelbtini) negalėjo, ji pasirinko laisvesnį darbÄ , (duomenys neskelbtini), pasirinko darbÄ viena, nes buvo sužlugdytas jos pasitikėjimas su savimi.

Pastebėjo ant jos veido baltas dėmes, pradėjo aiÅ¡kintis, kas tai yra, tai buvo baltmė, neiÅ¡gydoma liga. Ji papasakojo, kad prasidėjo konfliktas, jie susipyko, apsižodžiavo dėl lėkÅ¡tės kažkokios. Ji papasakojo, kad jai E. L. paėmė už kaklo, ji sakė, kad pakilo nuo žemės, stÅ«mė į sienÄ , dar stumdė. Pasakojo, kad buvo pakelta už kaklo, kad buvo spardyta, į galvÄ daužyta, buvo spardyta, tai buvo nemažai kartų, buvo smÅ«giuota ir rankomis. Ji buvo prispausta su keliu prie žemės, ji buvo tiek laiko, kad net trÅ«ko oro.

M. K. sakė, kad E. L. jÄ ant žemės pervertė, prispaudė su ranka ir ji negalėjo kvėpuoti. Pasakė apie seksualinį aktÄ , kad buvo grubiai elgtasi, kad ji nenorėjo, paskui lyg tai sutiko. Pasakė, kad jis paskui pasakė, kad „norėjau taip padaryti – iÅ¡pisti ir palikti“. Ji sakė, kad jie ten iÅ¡gėrė kažkiek vyno. Po Lazdynų ligoninės sužinojus, kad nebuvo lūžių, gydė Å¡eimos daktaras, skyrė prieÅ¡uždegiminius vaistus, bet galvos skausmas buvo, dar turėjo daryti kompiuterinę tomografijÄ .

Galvos skausmais skundėsi, skrandžio skausmais. PorÄ mėnesių lakstė pas gydytojus, mėlynės kaip ir iÅ¡gijo per mėnesį, ant Å¡launies, ant peties. Buvo pirmas sakinys policijai pasakytas, kad buvo sumuÅ¡ta ir galimai iÅ¡prievartauta. Kaip ji papasakojo apie tÄ seksualinį aktÄ , kad ji nenorėjo, buvo grubiai elgtasi su ja, paskui ji buvo pažeminta, kaip mama pasakytų, kad iÅ¡prievartavo.

Liudytojas E. S. parodė, kad nedalyvavo įvykio pradžioje, kai buvo iÅ¡kviesta policija. Datos tikslios nepamenu, ir adreso, ir laiko, buvo vakaras, gavo informacijÄ , kad išėjo vyras, kuris sumušė ar galimai išžagino merginÄ . Turėjo vyro požymius, žinojo, kad turi bÅ«ti kažkur (duomenys neskelbtini). Patruliavo, ieÅ¡kojo to žmogaus, tikrino kelis asmenis, bet kadangi daugiau jokios informacijos kolegos nesuteikė, tai nusprendė patys atvažiuoti į įvykio vietÄ , į nurodytÄ butÄ .

Buvo mergina ir mama ar teta. Surinko informacijÄ , kur galėtų bÅ«ti vyras, iÅ¡siaiÅ¡kino, nuvyko į butÄ ir sulaikėme. (duomenys neskelbtini) butas, į kurį nuvyko. Moteris buvo sumuÅ¡ta. Moteris buvo Å¡viesių plaukų. Ant veido sumuÅ¡imai buvo. Buvo sportiniu kostiumu, buvo kraujo ant veido, ant kostiumo. PraneÅ¡imas buvo, kad galimai išžaginta. Kiek pamena, moteris paaiÅ¡kino, kad vyras grįžo iÅ¡ užsienio ir dienos metu pradėjo lįsti prie jos intymiai, tačiau moteris nustumdavo sueitį į Å¡onÄ , laukti vakaro, jie iÅ¡važiavo į miestÄ , grįžo namo, gėrė vynÄ , pavakarieniavo.

Jie pasimylėjo, po to vyras supykęs vėl agresyviai pradėjo lysti prie merginos, jÄ tampyti, traukti iÅ¡ lovos. PaaiÅ¡kino moteris, kad sudavęs kelis smÅ«gius, pasiėmęs savo daiktus, dar prieÅ¡ iÅ¡einant gulinčiai spyrė jai į pilvÄ ir išėjo. Pavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriam bute galimai gali bÅ«ti vaikinas ir atvykus, kai atidarė duris, sulaikė asmenį ir pristatė į policijos komisariatÄ . Ä®vykio vietoje, kur buvo mergina, tyrėjai dirbo. Jeigu neklysta, Å¡itas vaikinas, kurį pristatė (nurodo į kaltinamÄ jį E. L.).

Kai atvyko į butÄ , kur buvo mergina, tai ant lovos sėdėjo mergina ir Å¡alia sėdėjo ta moteriÅ¡kė – mama ar teta. Duris atidarė bute buvęs vaikinas, vardo nepamena. IlgÄ laikÄ beldėsi. VirÅ¡ pusės valandos beldėsi. Organizavo ugniagesius, kad galima bÅ«tų patikrinti, ar bute yra žmogus. Vengė sulaikymo. Raumenų stangrinimas buvo. Nelaukė ir darė sulaikymÄ . Buvo priremtas prie sienos, kai pradėjo standinti rankas, buvo parverstas ant žemės, uždėti antrankiai. Negali pasakyti, ar nuo kaltinamojo jautėsi alkoholio ar kitų medžiagų kvapas.

Kai sulaikinėjo, buvo keli žodžiai, kad jis nieko nedarė, kad jos nelietė. Kažkokių sumuÅ¡imų, laikymo jo, muÅ¡imo kumščiais į veidÄ , ausų plėšimo, draskymo tikrai nebuvo, buvo rankų užlaužimai, parvertimas ant žemės, spyrimas per kojas, kad parkristų ant žemės, per pėdas, keliais spaudžiamas kaklas, nugara. Tos vietos galėjo bÅ«ti, ar sumuÅ¡tos ar sužalotos. Jeigu neklysta, ties deÅ¡ine akimi buvo kraujosruva, lyg bÅ«tų įdrėksta. Po sulaikymo tie įdrėskimai tikrai ne bute atsirado.

Kai užėjo, moteris buvo Å¡oke, verkė, pritrÅ«kstant oro, negalėjo papasakoti situacijos. Mergina pradėdama pasakoti kÅ«kčiojo, nutrÅ«kdavo, kÅ«kčiodavo, buvo iÅ¡sigandusi. Sėdėjo ant lovos, suglaudusi rankas, suglaudusi kojas. E. L. neklausiant neigė, kad jis kÄ padarė. PrieÅ¡ sulaikymÄ sužalojimai – įdrėskimai virÅ¡ deÅ¡inės akies kaltinamajam.

Liudytojas L. M. parodė, kad su kolega E. S. gavo iÅ¡kvietimÄ , kad kažkur (duomenys neskelbtini) lyg mergaitę bandė išžaginti, ar išžagino, sumušė, tiksliai neatsimena. Ä® įvykio vietÄ pradžioje nevažiavo, dirbo pagal požymius, kadangi buvo informacija, kad asmuo pasiÅ¡alinęs. Kadangi trÅ«ko informacijos, tai nuvyko į įvykio vietÄ . Nuvažiavę pas Å¡itÄ mergaitę sužinojo daugiau informacijos, kad ieÅ¡komas asmuo kažkada figÅ«ravo byloje dėl narkotinių medžiagų, vadai rado adresÄ , nuvyko ir sulaikė asmenį. Nepamena, kaip atrodė nukentėjusioji, sužalojimų nepamena, bet buvo susijaudinusi, sutrikusi. Kai užėjo juto specifinį augalinės kilmės, galimai narkotinių medžiagų, kvapÄ , asmenys galbÅ«t kažkÄ darė su narkotinėmis medžiagomis, bet jie nieko nerado. Jeigu gerai pamena, tai pradžioje ne Å¡itas žmogus, draugas atidarė duris. Fizinė prievarta buvo panaudota, taip pat spec. priemonės – antrankiai. Nepasakys, ar sulaikymo metu galėjo atsirasti sužalojimai. Jeigu atsiranda sužalojimai, tai viskas bÅ«na paminima tarnybiniame praneÅ¡ime. Mergina buvo sutrikusi, susijaudinus neriÅ¡liai kalbėjo, sunkiai aiÅ¡kino aplinkybes.

Liudytojas D. P. parodė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ , jog iÅ¡prievartauta moteris ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Pasitiko mama. PasiaiÅ¡kino, kad vyras ar sugyventinis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. IÅ¡kvietė medikus, kitus patrulius į pagalbÄ ir NVRS pareigÅ«nus ir buvo vykdoma tolimesnė paieÅ¡ka. Ir jie, ir kiti pareigÅ«nai ieÅ¡kojo. Jų misija baigėsi tada, kai NVRS pareigÅ«nai atvyko ir nukentėjusiÄ jÄ apklausinėjo. PačiÄ nukentėjusiÄ jÄ matė. Dėl sumuÅ¡imų tai neprisimena, kur buvo, bet ji labai verkė ir kiek pamena, sėdėjo ant sofos atsisėdusi. Kraujo nepamena ant jos. Ji verkė ir buvo Å¡oko bÅ«senoje, mama daugiau pasakojo. Mama sakė, kad jos sugyventinis ar vyras grįžo iÅ¡ užsienio ir bÅ«damas neblaivus jÄ iÅ¡prievartavo ir pabėgo. Nukentėjusioji girdėjo, kÄ mama sakė. Visais atvejais, kai yra tokie praneÅ¡imai, kad iÅ¡prievartavimas, tai medikai atlieka pirminę apžiÅ«rÄ , kad jie nustatytų patį faktÄ . Medikų jie sulaukė. Sulaukė greitosios, buvo, kol jie iÅ¡važiavo ir jie toliau tęsė paieÅ¡kÄ Ä¯tariamojo. Nepamena, kad bÅ«tų iÅ¡mėtyti bute daiktai. Atvykus į įvykio vietÄ , pabendravus su nukentėjusiÄ ja ir jos motina jam nekilo abejonių, kad moteris buvo išžaginta.

Liudytojas A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tuo metu motina labiau Å¡nekėjo, o nukentėjusioji nelabai bendravo. NukentėjusiÄ jÄ matė, matėsi paraudimai ant veido, labai susijaudinusi, verkė visÄ laikÄ . Nukentėjusioji Å¡nekėjo labai nedaug, kiek pamena. Motina sakė, kad draugas sumušė. Buvo iÅ¡kviesta Greitoji medicinos pagalba. NukentėjusiÄ jÄ rado bute, lyg svetainėje. Stipriai susijaudinusi buvo, verkė visÄ laikÄ , mažai bendravo. Klausinėjo, iÅ¡ kur tie paraudimai ant veido. Nukentėjusioji sakė, kad draugas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. L. parodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. jis iÅ¡sinuomojo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Jis su savo drauge M. K. kartu minėtame bute gyveno, nes jie prieÅ¡ tai taip pat kartu gyveno. Jis labai dažnai važinėja į užsienį - komandiruotes, jos bÅ«na ilgos ir trumpos, įvairiai. 2021-04-28 apie 15.00 val. su lėktuvu jis grįžo į LietuvÄ iÅ¡ Olandijos, jį pasitiko draugė M. K. ir jie kartu nuvažiavo namo. Namuose pavalgė, iÅ¡gėrė vynÄ , pasimylėjo.

Po kiek tai laiko pas juos prasidėjo konfliktas, bet dėl ko, jis nepamena, dėl menkniekio. Tada M. K. pradėjo jį varyti iÅ¡ buto. Jis jai pasakė, kad ji susirinktų daiktus ir eitų iÅ¡ Å¡io buto, nes jis iÅ¡nuomojo. M. K. koridoriuje iÅ¡ krepÅ¡elio paėmė visus raktus ir varė jį iÅ¡ namų. Jis iÅ¡ M. K. atėmė savo raktus, nes turėjo tris poras (vienÄ porÄ iÅ¡ rankų stipriai iÅ¡traukė). Ji visÄ laikÄ jį puolė, draskė. Nuėjo į voniÄ , nes norėjo paslėpti.

Kadangi M. K. vėl jį puolė, jis su viena savo ranka paėmė jai už kaklo ir nustÅ«mė nuo savęs, ji nugara atsitrenkė į spintÄ . Vonioje jis paslėpė savo raktus, išėjo į svetainę, atsisėdo, barėsi. M. K. rankose turėjo jo planÅ¡etę, laikė. Jis jai sakė, kad atiduotų jo daiktÄ , kodėl ima, koliojosi toliau. M. K. priėjusi prie jo su planÅ¡etės kampu trenkė jam tiesiai į deÅ¡inio veido skruostÄ . Jis supykęs paÅ¡oko nuo lovos, atsistojo ir su koja vienÄ kartÄ spyrė jai į Å¡onÄ , spyrė tikrai nestipriai, Å¡aukė vienas ant kito, barėsi.

Tada ji į jį metė planÅ¡etę, nukrito ant lovos, nubėgo į koridorių, atidarė buto duris ir jo vienÄ didelę tašę, su kuria grįžo iÅ¡ užsienio (darbiniai rÅ«bai), sviedė į laiptinę. Jis priėjęs jÄ su dviem rankom paėmė, bet už ko nepamena, papurtė, kad apsiramintų, pasakė, kad pati eitu iÅ¡ čia, iÅ¡stÅ«mė į laiptinę, paėmė savo tašę ir uždarė buto duris, užrakino. Kambaryje jis pradėjo rinkti savo daiktus, norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, nes matė, kad čia nieko gero nebus, jau seniai norėjo iÅ¡siskirti kai iÅ¡girdo, kad atsirakina buto durys, nes M.

K. turėjo kitus raktus. Ä®bėgusi ji pradėjo Å¡aukti, įžeidinėti jo mamÄ , tėvÄ , varyti ant jų, jį draskyti, iÅ¡ rankų atiminėjo jo daiktus, rÅ«bus, plėšė ir tuo momentu ji jam iÅ¡suko nykÅ¡tį. Jie stumdėsi, barėsi, jis rankoje laikė butelį vyno atidarytÄ ir pylė ant jos. Ji su koja jam spyrė į jo Å¡launį, jis pagavo jos kojÄ , paėmė, pakiÅ¡o savo kojÄ jai po kita koja ir ji griuvo ant grindų nugara, bet nestipriai. Jis su koja jÄ prispaudė ir Å¡aukė, kad ji ramintųsi, kÄ daro, ar nori, kad primuÅ¡tų.

Ji Å¡aukė kuo didesnis jÄ muÅ¡a, tuo geriau, tiksliai negali pasakyti. Jis patraukė savo kojÄ nuo jos, dar vienÄ kartÄ spyrė į Å¡onÄ lyg pataikė į rankÄ , bet tikrai ne stipriai, mergina gi yra, stvėrė už savo kuprinės, kur buvo porÄ daiktų (porai dienų, kad turėtų) ir išėjo iÅ¡ buto. M. K. atidarė buto duris, vėl tÄ tašę iÅ¡metė į laiptinę ir užrakino buto duris. Jis į butÄ Ä¯eiti negalėjo. Apsiverkė ir išėjo pas draugÄ , kur vėliau jį rado policija ir sulaikė.

Jis tikrai niekad pirmas muÅ¡tis nelindo, visÄ laikÄ M. K. pati pradeda jį draskyti, muÅ¡ti, vakar tikrai jam jau nervai neiÅ¡laikė, o tuo labiau tik buvo grįžęs iÅ¡ darbo užsieny. Jis ne vienÄ kartÄ M. K. sakė, kad rinktųsi savo daiktus ir eitų iÅ¡ Å¡io buto, nes jis jį iÅ¡nuomojo, moka už nuomÄ , o ji vis neiÅ¡eina, praÅ¡o, kad bÅ«tų kartu. Jis nežino kÄ jam daryti, pastoviai provokuoja jį, nesupranta, kad nenori bÅ«ti su ja. Jis tikrai gailisi, kad vakar taip įvyko, kad spyrė jai porÄ kartų, bet jau nervai nelaiko.

Pas jį ant veido matosi sumuÅ¡imo žymės, visos rankos apdraskytos, koja apkandžiota, nes kai raktus atiminėjo, ji jam kando į kojÄ , raudona žymė yra. 2021-05-04 jis turi skristi į SuomijÄ dirbti 3-4 savaites, o atskrido vakar vien dėl to, kad M. K. prašė, kad porÄ dienų su ja pabÅ«tų, o kas iÅ¡ to gavosi dabar. Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik nori, kad jam duotų siuntimÄ Ä¯ TME, kad galėtų abdukcijÄ pasidaryti. Galvos traumų jis neturėjo, psichiatrinėje, narkologinėje ligoninėje nesigydė, įskaitoje neįraÅ¡ytas (t.1, b. l. 59-60).

Nukentėjusiosios M. K. 2021 m. balandžio 29 pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2021-04-29 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jÄ . Rankomis bei kojomis mušė į įvairias kÅ«no vietas, galvÄ . Jai padaryta fizinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 1).

2021-04-29 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros objektas yra butas aukščiau nurodytų adresu, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Užėję į butÄ patenkama į koridorių, kurio kairėje yra sieninė spinta su veidrodžiu, deÅ¡inėje drabužių kabykla, už jos komoda. Ant komodos yra sulaužytas paveikslas. Už komodos yra durys į vonios kambarį, kuriame deÅ¡inėje kriauklė su spintele, kairėje skalbimo maÅ¡ina, gale vonios kambario vonia. Tiesiai prieÅ¡ įėjimo į butÄ duris yra kambarys kartu su virtuve. Kambaryje kairėje pusėje spinta, joje knygos kiti namų apyvokos daiktai. Prie spintos ant grindų maiÅ¡ai su drabužiais. Už spintos minkÅ¡tas kampas, prieÅ¡ais minkÅ¡tÄ kampÄ stalas prie sienos virÅ¡ kurio pakabintas televizorius. DeÅ¡inėje nuo televizoriaus yra praėjimas į virtuvės dalį, joje deÅ¡inėje virtuvės baldai, gale viryklė. PrieÅ¡ virtuvės baldus kambario dalyje yra Å¡aldytuvas, prie Å¡aldytuvo vazonas su gėle, Å¡alia vazono pribyrėję žemių ant grindų. Kairėje nuo televizoriaus yra praėjimas į miegamÄ jÄ dalį, joje deÅ¡inėje lova, kairėje spinta. Ant lovos ir grindų yra maiÅ¡ai su drabužiais. Butas vaizdo stebėjimo kameromis nestebimas (t. 1, b. l. 9-10).

Nukentėjusiosji M. K. 2021-04-29 parodė, kad kartu su sugyventiniu E. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra kartu apie (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). E. L. dažnai išvažiuoja į užsienį komandiruotėms. 2021-04-28 apie 14.30 val. E. L. pasiėmė iš oro uosto, kadangi jis šiandien grįžo iš Olandijos. Grįžo namo, jis norėjo su ja pasimylėti, tačiau ji pasakė, kad nenori. Po to jie kartu dar buvo mieste, vėliau grįžo namo, E. L. su ja elgėsi šaltai, mažai bendravo, atrodė išsiblaškęs. Namuose pasidarė valgyti, išgėrė šiek tiek vyno, susiginčijo dėl lėkštės. Jis pasiūlė nusipirkti dar alkoholio.

Grįžus iÅ¡ parduotuvės, kartu iÅ¡gėrė vyno, jis be jos iÅ¡gėrė dar butelį vyno, bei prieÅ¡ tai buvo parÅ«kęs marihuanos. IÅ¡gėrus, jie pradėjo mylėtis, tada ji jam pasakė, kad nenori skubėti, tada jis pasakė: "pačiulpk man“, jis ant jos užpyko, pasijutusi blogai pati pradėjo jį bučiuoti ir jie pasimylėjo. Lytinis aktas vyko abiejų susitarimu, dėl jo pretenzijų jam neturi. Pasimylėjus E. L. atsikėlė, jai paklausus: „o kas dabar“, jis pradėjo kelti konfliktÄ .

Konflikto metu jis pasakė: „Toks buvo jo tikslas, iÅ¡pisti ir iÅ¡siskirti“. JÄ tokie jo žodžiai labai įžeidė. Tada jis pradėjo jÄ stumdyti ir grasino jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ namų, tada burbėjo, kad jai viskas aiÅ¡ku ir kad ji suprato, kad jis mušė savo buvusiÄ draugę, ir dabar muÅ¡a jÄ kaip jo tėvas mušė mamÄ . Tada jis atėjęs į koridorių suėmė rankomis jÄ už kaklo, nusviedė į duris ir pradėjo spardyti kojomis ir muÅ¡ti kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, bei iÅ¡varė jÄ iÅ¡ namų.

Ji atsirakino duris, atėjo į vidų, paėmė jo namų raktus ir perdėjo į kitÄ vietÄ , po to juos įsidėjo į kiÅ¡enę, jis jų ieÅ¡kojo, neradęs vėl konfliktavo, tada virtuvėje jis jÄ prispaudęs prie orkaitės mušė kumščiais į veidÄ ir galvÄ . Po to parvertęs svetainėje ant žemės visomis jėgomis bandė iÅ¡traukti iÅ¡ jos kiÅ¡enės raktus, kuriuos rankoje. Tuo metu jis jÄ mušė rankomis. Jis iÅ¡ jos atėmė raktus nuo namų, ji pasiėmė savo automobilio raktelius, ji atėmė raktus iÅ¡ jo.

Laikant jai raktus kiÅ¡enėje, jÄ spardė kojomis ir mušė kumščiais į įvairias kÅ«no vietas. Kai jis jÄ daužė, ji pasidavė, pamatęs, kad pradėjo dusti, jis atsitraukė nuo jos ir išėjo iÅ¡ namų. Kiek tiksliai jai buvo suduota smÅ«gių rankomis ir kojomis, pasakyti negali, tačiau ne mažiau 30, visi jo smÅ«giai sukėlė jai fizinį skausmÄ , kurį jaučia iki Å¡iol. Ji iÅ¡metė jo tašę per duris ir užrakinus jas laikė raktÄ , kad jis negalėtų grįžti atgal.

Jis bandė įeiti kelis kartus, tačiau nesėkmingai. Po to, po pusvalandžio paskambino mamai ir pasakė, kad jÄ E. L. sumušė. Mama atvažiavus iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykusi greitoji medicinos pagalba jÄ apžiÅ«rėjo, tačiau vykti į ligoninę atsisakė. Tai ne pirmas kartas, kai E. L. prieÅ¡ jÄ smurtavo, tačiau į policijÄ nesikreipė, jis yra teistas už narkotinių medžiagų laikymÄ (t.1, b. l. 20-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1024/2021(01) nurodyta, kad M. K. padaryta poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje. 2. Odos įbrėžimas kaktos kairėje padarytas kietu buku, maÅ¾Ä kontaktuojantį pavirÅ¡ių ar bukÄ briaunÄ turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieÅ¡ 1-3 paras iki apžiÅ«ros. 3. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 29-30).

Liudytoja A. K. 2021-04-29 parodė, kad 2021-04-28 apie 22.00 val. jai paskambino jos dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jÄ sumušė sugyventinis E. L. Nieko nelaukusi iÅ¡ karto iÅ¡važiavo pas dukrÄ Ä¯ namus jos gelbėti. Jai atvykus apie 22.30 val., namuose E. L. nebuvo, dukra verkė ir pasakė, kad jÄ sumušė, taip pat pasakė, kad jie lytiÅ¡kai santykiavo ir jis labai jÄ Ä¯Å¾eidė, ji suprato taip, kad jÄ ir mušė, ir iÅ¡prievartavo. IÅ¡ karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė pagalbÄ , ant dukros veido matėsi sužalojimai. Netrukus atvyko pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba. Ji pati konflikto nematė bei negirdėjo. M. K. pasakė, kad ji taip gyventi negali, todėl ji kartu su ja važiuos pas jÄ , kur laikinai gyvens. Ji taip pat Å¡iandien jai pasakė, kad prieÅ¡ jÄ E. L. smurtauja ne pirmÄ kartÄ , tačiau ji apie tai nežinojo, žinojo, kad jie tik pykdavosi. E. L. asmeniÅ¡kai nepažįsta, yra tik kelis kartus mačiusi. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (t. 1, b. l. 33).

2021-06-17 apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as. ApžiÅ«ros objektas yra garso įraÅ¡as 2021-04-28, gautas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, jį paleidus, girdimas pokalbis: Operatorė: 112 klausau. Moteris: laba diena, žiÅ«rėkit kaip padaryti, aÅ¡ norėjau sužinoti, čianai mano dukrÄ jos draugas sumušė ir iÅ¡prievartavo ir sumušė ir Å¡ita, ir išėjo, o turėjo net bÅ«ti saviizoliacijoje. Operatorė: ta prasme saviizoliacijoje, jie abu turėjo bÅ«ti saviizoliacijoje? Moteris: ne, jisai vienas. Operatorė: tai jus dėl to, kad jisai nesilaiko karantino taisyklių? Moteris: ne, kad sumušė ir iÅ¡prievartavo. Operatorė: kokiu adresu dukra jÅ«sų gyvena? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: taip. Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: butas jos? Moteris: (duomenys neskelbtini). Operatorė: durų kodas laiptinėje yra? Moteris: durų kodas tai (duomenys neskelbtini) bus. Operatorė: greitosios jai reikia? Moteris: ne, greitosios nereikia, mes sudėjom čianais Å¡altÄ ir bet aÅ¡ manau kad apdukcijÄ gal reikės... Operatorė: kas čia jis jai yra? Moteris: nu draugas, sugyventinis. Operatorė: supratau, vaikų nėra namuose? Moteris: ne. Operatorė: jÅ«sų vardas, pavardė kas praneÅ¡a. Moteris: mama, aÅ¡ A. K., aÅ¡ atvažiavau pas jÄ . Operatorė: gerai, laukit policijos. Moteris: gerai, ačiÅ«. Operatorė: viso, sėkmės. Garso įraÅ¡o pabaiga (t. 1, b. l. 39-40).

Vilniaus AVPK patrulių rinktinės bÅ«rio vado E. K. 2021-04-29 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡. m. balandžio 28 d. patruliavo kartu su bÅ«rio vadu A. E., neuniformuoti, nežymėtu tarnybiniu automobiliu. Apie 23.20 val. iÅ¡ Vilniaus aps. VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė ir iÅ¡prievartavo pranešėjos dukrÄ . Ä®tariamasis išėjo pas draugÄ , kuris gyvena netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini), tikslaus adresu ir draugo duomenų nežino. Buvo nurodyta, kad įtariamasis E. L., gim. (duomenys neskelbtini), V1718 vyriausieji patruliai E. S. ir L. M. iÅ¡ nukentėjusiosios sužinojo, kad įtariamasis gali bÅ«ti pas draugÄ vardu E., kuris neseniai kartu su E. L. buvo sulaikytas už narkotinių medžiagų laikymÄ . Per POLIS II duomenų bazę nustatė, kad E. L. gali bÅ«ti pas E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Kartu su V1718 vyriausiaisiais patruliais E. S. ir L. M., nuvyko (duomenys neskelbtini). Apie 00.20 val. nurodyto buto durų niekas neatidarė, E. G. telefono nekėlė. Praėjus 30 min. E. G. atsiliepė telefonu. Jis paaiÅ¡kino, kad yra policijos pareigÅ«nai ir pareikalavo atidaryti buto duris. E. G. duris atidarė. Užėję į butÄ , kuriame buvo tamsu, Å¡viesa neÅ¡vietė, paklausė E. G., ar bute yra jo draugas E. L.. Tuo metu iÅ¡ buto gilumos išėjo vyras, kuris pasakė, kad yra E. L. Jis buvo tamsoje, nesimatė jo rankų, be to, buvo praneÅ¡imas, kad jis buvo agresyvus, padarė nusikalstamÄ veikÄ , todėl siekiant apsaugoti save E. L. iÅ¡ karto buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai. E. G. paaiÅ¡kino, kad apie 22.20 val. pas jį atėjo E. L., skundėsi, kad susipyko su drauge. Pasak E. G., E. L. buvo susijaudinęs, pas jį buvo sužalotas deÅ¡inys žandas, kairė ranka ties nykščiu. V1718 E. L. pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 1.00 val. Filmuota BODY 1727 (t. 1, b. l. 48).

Liudytoja I. R. 2021-06-21 parodė, kad M. K. yra jos buvusi kolegė, kartu dirbo iki Å¡. m. balandžio vidurio, bendravo ir iki Å¡iol bendrauja kaip draugės. M. K. pažįsta apie (duomenys neskelbtini). Žino, kad ji gyvena su savo draugu E., pavardės nežino, taip pat žino, kad jis važinėdavo į užsienį dirbti. Paskutiniu meta M. K. su E. L., kaip ji jį vadindavo, apsigyveno (duomenys neskelbtini), jos kaimynystėje. Apie M. K. ir E. L. tarpusavio santykius nieko nežinojo. 2021 m. balandžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, dienos metu parašė M. K. žinutę, paklausė kÄ veikia. IÅ¡ vakaro buvo gavusi M. K. balso praneÅ¡imÄ . Pamatė jį tik ryte ir jis buvo iÅ¡trintas. Jos dar susirašė, klausė, ko ji norėjo, o po to jai paskambino. M. K. verkė. Paklausė, kas atsitiko. M. K. labai padrikai jai papasakojo, kad grįžo iÅ¡ užsienio jos draugas E. L., kada tiksliai jis grįžo negali pasakyti, ir jÄ primušė. Kaip primušė, dėl ko jÄ primušė, M. K. nepasakojo, tik sakė, kad buvo jos mama, ji dabar važiuos daryti ekspertizės, po to į policijÄ . M. K. verkė, skundėsi, kad jai skauda visÄ kÅ«nÄ ir ypač galvÄ . Klausė jos, kaip galėtų jai padėti, tai ji sakė, kad jeigu prireiks, su ja pasikalbėtų, nes ji jaučiasi labai iÅ¡sigandusi, vieniÅ¡a. Daugiau jokių detalių apie įvykį nežino. Joms dar dirbant kartu, pastebėdavo ypatingai nuo Kalėdų, kad M. K. dažnai bÅ«davo liÅ«dna, sudirgusi, nekalbi, sutrikusi. Paklausus kas yra, ji vis atsakydavo, kad „ai nieko, viskas gerai, pasipykstam, susitaikom“. Bet vienÄ kartÄ , gal žiemÄ , ji jos paklausė ar jai reikia sunerimti, nes ji su E. L. ir jis stipriai ranka jai paėmė už kaklo. M. K. sakė, kad jai ne tai, kad skaudėjo, bet buvo labai nemalonu. Per jų bendravimo laikÄ ant M. K. kÅ«no jokių mėlynių, sumuÅ¡imų, kitokių sužalojimų nematė (t. 2, b. l. 53-54).

Liudytojas E. G. 2021-07-28 parodė, kad E. L. pažįsta. Jis yra jo draugas. Jį pažįsta apie (duomenys neskelbtini). M. K. yra buvusi E. L. sugyventinė. M. K. yra matęs kelis kartus. Su ja jį supažindino E. L. Kada jie susipažino, tiksliai nežino, jų gyvenamosios vietos tiksliai nepasakys. Žino, kad gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Å ių metų, tai yra 2021 m., balandžio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, apie 22.00 val., pas jį į namus atėjo E. L. E. L. buvo labai susijaudinęs, susigraudinęs. Kaip sakė pats E. L., kad jis buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, nors jam nesimatė ir nesijautė. Ant E. L. kÅ«no akivaizdžiai matėsi sužalojimai. E. L. papasakojo, kad jis norėjo skirtis su M. K., o ta jo nenorėjo paleisti ir užsipuolė. E. L. veidas buvo apibrozdintas, kurioje pusėje, dabar jau tiksliai neprisimena. Jis sakė, kad M. K. metė į jį planÅ¡etę. Ant E. L. kojos matėsi panaÅ¡ios į įkandimÄ Å¾ymės, buvo apdraskytos abi rankos, iÅ¡tinęs kažkurios rankos pirÅ¡tas, E. L. negalėjo jo lankstyti. PrieÅ¡ šį įvykį, E. L. dar kokius pora kartų buvo atėjęs pas jį į svečius ir sakė, kad M. K. jį užpuldinėja. Mano, kad E. L. patyrė fizinį skausmÄ , buvo sužalotas, nes ant jo kÅ«no matėsi viskas akivaizdžiai. Detalių įvykio aplinkybių jis nežino, tik tiek kÄ papasakojo E. L.. Kaip jam pasakojo E. L., jis grįžo į LietuvÄ tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų santykius su M. K., jis norėjo su ja skirtis, o ji ne. Daugiau apie įvykio aplinkybes nieko nežino (t. 2, b. l. 59-60).

Liudytoja A. U. 2021-06-21 parodė, kad M. K. yra jos pažįstama. Žino, kad jos sugyventinis yra E. L., bet jo nėra mačiusi ir kiek jie kartu gyvena su M. K. nežino. Apie jų tarpusavio santykius nieko negali komentuoti, nes su jais negyvena. Gal prieÅ¡ mėnesį ar du M. K. jai skambino ir sakė, kad įvyko konfliktas tarp jos ir jos sugyventinio. KÄ ji pasakojo apie konfliktÄ ji neprisimena, neįsigilino, nes tai ne jos reikalai. Nenori pateikti neteisingÄ informacijÄ (t. 2, b. l. 65).

A. G. 2021-06-25 parodė, kad 2021-04-28 apie 23.08 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu D. P. gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrÄ sumušė ir iÅ¡prievartavo jos sugyventinis. IÅ¡ įvykio sugyventinis pasiÅ¡alino. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja M. K., kuri paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ užsienio sugrįžo jos sugyventinis, pradėjo prie jos lįsti ir jÄ iÅ¡prievartavo. Moteris taip pat sakė, kad įvykio metu ji patyrė fizinį skausmÄ , buvo sumuÅ¡ta. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, ant jos veido matėsi sumuÅ¡imai, bet pasakyti tikslios sumuÅ¡imo vietos negali, nes neprisimena. Ä® įvykio vietÄ buvo atvykusi greitoji. Medikai apžiÅ«rėjo moterį, bet į ligoninę vykti ji atsisakė. Bute dar buvo nukentėjusiosios motina, vardo, pavardės neprisimena, kuri įvykio nekomentavo. Jiems atvykus, smurtu įtariamas asmuo, vardo, pavardės neprisimena, buvo pasiÅ¡alinęs. Ä®vykio vietoje buvo filmuojama „Body“ kamera 1810. Kodėl nėra garso ir vaizdo įraÅ¡o, negali pasakyti (t. 2, b. l. 70-71).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

E. L. Å¡ioje byloje kaltinamas tuo, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis tyčia sugriebė sugyventinę M. K. už kaklo, stipriai jÄ pastÅ«mė į duris, po ko kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau 30 kartų į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmÄ ir padarydamas jai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimÄ kaktos kairėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nagrinėjamas įvykis įvyko tarp dviejų asmenų – sugyventinių, įvykio pašaliniai asmenys nematė. Šioje byloje nukentėjusiajai M. K. priešpriešinėje byloje pareikšti kaltinimai dėl smurtavimo E. L. atžvilgiu. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, kaltinamojo ir nukentėjusiosios įrodymų patikimumas gali būti vertinamas pagal tai, kiek jų abiejų parodymai sutampa tarpusavyje, ir kiek jų parodymus patvirtina kiti įrodymai.

Kad konflikto metu paėmė M. K. už kaklo, sukėlė skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai sužalojimus, iÅ¡ dalies pripažino ir pats kaltinamasis, tačiau jis nurodė, visi jo veiksmai buvo atliekami bandant apsiginti nuo smurtautojos, nukentėjusioji jį puolė.

Tiek kaltinamojo E. L., tiek nukentėjusiosios M. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L. konflikto metu suėmė M. K. už kaklo. IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad M. K. už kaklo buvo paimta du kartus – vienÄ kartÄ kai tarp jų prasidėjo konfliktas dėl iÅ¡sikraustymo, antrÄ kartÄ â€“ M. K. pasakius žodžius apie E. L. tėvo elgesį.

Apklaustas teisme E. L. parodė, kad už kaklo paėmimas buvo labiau ne paėmimas, o labiau paėmė už tos vietos ir stÅ«mė jÄ prie spintos. Jis, priėjęs paėmė jai už kaklo ir stÅ«mė į spintÄ , spaudė, atėmė pasÄ , pasiėmė planÅ¡etę. Už kaklo paėmęs stÅ«mė jÄ Ä¯ duris. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad rankomis paėmė, bet už ko, nepamena, papurtė, kad apsiramintų, pasakė, kad pati eitų iÅ¡ čia, iÅ¡stÅ«mė į laiptinę, paėmė savo tašę ir uždarė buto duris, užrakino. Apklausta teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad ji tiesiog nuėjo į koridorių, nes jis neleisdavo jai verkti, sakydavo, kad tai yra silpnumo požymis ir ji stovėjo ten, po kelių minučių jis pribėgo prie jos čiupo jai už kaklo, suspaudė ir laikė jÄ aukÅ¡tai. Po to jis metė drabužius į jÄ , grasino, kad ji negalės įeiti į namus ir jam tiesiog pasakė, kad jis prisimintų tėtį, ir jisai visu greičiu atbėgo link jos, užčiuopė jai kaklÄ antrÄ kartÄ , metė jÄ ant žemės, pradėjo spardyti blauzdas, spjaudyti, neleisti atsistoti. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad jis, atėjęs į koridorių suėmė rankomis jÄ už kaklo, nusviedė į duris ir pradėjo spardyti kojomis ir muÅ¡ti kumščiais į įvairias kÅ«no vietas, bei iÅ¡varė jÄ iÅ¡ namų. Nurodyti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad koridoriuje ginčo dėl iÅ¡sikraustymo metu E. L. smaugė M. K. už kaklo, iÅ¡ paties kaltinamojo parodymų matyti, kad M. K. jis smaugė norėdamas, kad ji apsiramintų. Å i aplinkybė patvirtina, kad iki smaugimo E. L. ir M. K. tarpusavyje konfliktavo, tačiau bÅ«tent E. L. buvo konflikto iniciatorius ir jis pirmas pradėjo smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

Nors kaltinamasis E. L. nurodė, kad suėmė M. K. už kaklo, nes ji turėjo jo pasÄ ir bandė perplėšti jo pasÄ , tačiau tokios E. L. versijos nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, be to, apie pasÄ jis nepasakojo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jo versija dėl M. K. paėmimo už kaklo siekiant iÅ¡saugoti pasÄ atsirado tik apklausiant jį teisme. IÅ¡ M. K. parodymų, kuriais Å¡ioje dalyje teismas neturi pagrindo netikėti, matyti, kad pirmÄ kartÄ už kaklo E. L. jÄ paėmė po jų bandymo pasimylėti prasidėjus konfliktui dėl M. K. iÅ¡sikraustymo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis E. L. įvykio metu paėmė M. K. už kaklo ir jÄ smaugė be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1024/2021(01), pagal kuriÄ M. K. padaryta poodinės kraujosruvos kaklo deÅ¡inėje pusėje (t. 1, b. l. 29-30).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad po to, kai E. L. paėmė M. K. už kaklo jis jÄ spardė ir sudavė kumščius į įvairias kÅ«no vietas. Pats kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad spyrė nukentėjusiajai į klubo Å¡onÄ â€“ maždaug Å¡onÄ , Å¡launies dalį, kažkur į tÄ plotÄ , vidurinę dalį, gal ir į kairę pusę; jai grįžus iÅ¡ laiptinės jis paÅ¡oko, jÄ nustÅ«mė ir spyrė jai iÅ¡ kojos kažkur į klubus ar į Å¡onÄ , maždaug toje vietoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, kad įbėgusi iÅ¡ laiptinės ji pradėjo Å¡aukti, įžeidinėti jo mamÄ , tėvÄ , jie stumdėsi, barėsi, jis rankoje laikė butelį vyno atidarytÄ ir pylė ant jos, ji su koja jam spyrė į jo Å¡launį, jis pagavo jos kojÄ , paėmė, pakiÅ¡o savo kojÄ jai po kita koja ir ji griuvo ant grindų nugara, bet nestipriai. Jis su koja jÄ prispaudė ir Å¡aukė, kad ji ramintųsi, kÄ daro, ar nori, kad primuÅ¡tų. Jis patraukė savo kojÄ nuo jos, dar vienÄ kartÄ spyrė į Å¡onÄ lyg pataikė į rankÄ , bet tikrai nestipriai.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta M. K. parodė, kad po to, kai ji pasakė „E. L., prisimink savo tėtį“, jis sugrįžo agresyviai, bėgo į jÄ , griebė jai už kaklo, metė jÄ ant grindų, ji susitrenkė rankÄ , Å¡onÄ , susigūžė iÅ¡ skausmo, jis pradėjo spardyti jai blauzdas, spjaudyti ant jos, ji negalėjo atsistoti. Vėliau jis čiupo jai už pečių, nutempė iki virtuvės stalvirÅ¡io, pradėjo jai trankyti galvÄ , ji bandė rankomis jį atstumti, bet suprato, kad jai nepavyks ir dengėsi veidÄ , jis trankė tol, kol jai aptemo akyse.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad virtuvėje jis jÄ prispaudęs prie orkaitės mušė kumščiais į veidÄ ir galvÄ , po to parvertęs svetainėje ant žemės visomis jėgomis bandė iÅ¡traukti iÅ¡ jos kiÅ¡enės raktus, kuriuos rankoje, tuo metu jis jÄ mušė rankomis, kiek tiksliai jai buvo suduota smÅ«gių rankomis ir kojomis pasakyti negali, tačiau ne mažiau 30. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad po M. K. iÅ¡sakytų žodžių apie E. L. tėvÄ , kaltinamasis dar kartÄ smaugė M.

K. ir mušė jÄ rankomis bei spardė kojomis, taip padarydamas jai kÅ«no sužalojimus. IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad po to, kai antrÄ kartÄ E. L. suėmė M. K. už kaklo ir jÄ smaugė, jis pargriovė M. K. ant grindų ir smÅ«giavo jai rankomis bei spardė kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Tai, kad M. K. buvo pargriauta ant grindų patvirtina kaltinamojo parodymai ir paaiÅ¡kinimas, kad mėlynė ant sėdmens galėjo atsirasti nuo jos kritimo, taip pat nukentėjusiosios parodymai ir teismo mediko iÅ¡vada, pagal kuriÄ M.

K. padaryta poodinės kraujosruva kairiame sėdmenyje.

Tai, kad M. K. E. L. padarė kūno sužalojimus patvirtina ne tik paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1024/2021(01), kurioje nurodyta, jog M. K. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kaklo dešinėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje.

Be nukentėjusiosios, kaltinamojo ir teismo medicinos iÅ¡vados, aplinkybę apie tai, kad kaltinamasis E. L. smurtavo M. K. atžvilgiu patvirtina ir liudytojos I. R. parodymai, pagal kuriuos M. K. jai pasakojo, kad jÄ sumušė E. L., liudytojos A. U. parodymai, pagal kuriuos iÅ¡ M. K. ji gavo elektroninę informacijÄ , ten buvo matomos mėlynės ir sumuÅ¡imai, žino, kad įvyko buitinis konfliktas, liudytojos A. K. parodymai, pagal kuriuos M. K. jai atvažiavus į butÄ gulėjo ant sofos, ant Å¡ono, jos fizinis kÅ«nas buvo sužalotas, ji pasakė, kad buvo sumuÅ¡ta, smaugta, spardyta, daužyta į galvÄ , buvo mėlynė ant Å¡onkaulių pusės, ant kaklo, ant Å¡launies. Aplinkybes, kad E. L. smurtavo prieÅ¡ M. K. patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai – liudytojas E. S. parodė, kad moteris buvo sumuÅ¡ta, ant veido sumuÅ¡imai buvo, sudavęs kelis smÅ«gius, pasiėmęs savo daiktus, dar prieÅ¡ iÅ¡einant gulinčiai spyrė jai į pilvÄ ir išėjo; liudytojas L. M. parodė, kad mergina buvo sutrikusi, susijaudinus neriÅ¡liai kalbėjo, sunkiai aiÅ¡kino aplinkybes, liudytojas D. P. parodė, kad nukentėjusioji verkė ir buvo Å¡oko bÅ«senoje, mama daugiau pasakojo, mama sakė, kad jos sugyventinis ar vyras grįžo iÅ¡ užsienio ir bÅ«damas neblaivus jÄ iÅ¡prievartavo ir pabėgo; liudytojas A. G. parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ matė, matėsi paraudimai ant veido, labai susijaudinusi, verkė visÄ laikÄ , nukentėjusioji Å¡nekėjo labai nedaug, kiek pamena, motina sakė, kad draugas sumušė.

Kaip jau minėta, kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu paėmė M. K. už kaklo, sukėlė skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimÄ kaktos kairėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, tačiau jis nurodė, visi jo veiksmai buvo atliekami bandant apsiginti nuo smurtautojos, nukentėjusioji jį puolė.

BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad, vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ , turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ .

Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016). Sprendžiant klausimÄ , ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, o jeigu ji buvo, tai ar nebuvo peržengtos jos ribos, teismai turi itin kruopščiai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir savo iÅ¡vadas pagrįsti konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes tik teisingas ir tikslus faktinių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ BK 28 str. taikymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-254-648/2016, 2K-416-942/2016).

Kaltinamasis teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį grindė tuo, kad nukentėjusioji jam įkando į kairę kojÄ , tai jis jai atgal įkando į petį; grumtynių metu ji jam iÅ¡suko nykÅ¡tį; ji jam su planÅ¡etiniu kompiuteriu į akį davė. Jis visas Å¡oko bÅ«senoje nesuprato net kas yra, pasisuko, tada ji paleido į jį planÅ¡etinį kompiuterį, jis kaip ir slydo ir už sofos užkrito, spyrė, nes buvo Å¡oko bÅ«senos ir bijojo, kad dar kažkas gali baisiau, tai nustÅ«mė ir spyrė. Buvo tik kÄ gavęs iÅ¡ planÅ¡etinio kompiuterio. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad įbėgusi ji pradėjo Å¡aukti, įžeidinėti jo mamÄ , tėvÄ , varyti ant jų, jį draskyti, iÅ¡ rankų atiminėjo jo daiktus, rÅ«bus, plėšė ir tuo momentu ji jam iÅ¡suko nykÅ¡tį. Jie stumdėsi, barėsi, jis rankoje laikė butelį vyno atidarytÄ ir pylė ant jos. Ji su koja jam spyrė į jo Å¡launį, jis pagavo jos kojÄ , paėmė, pakiÅ¡o savo kojÄ jai po kita koja ir ji griuvo ant grindų nugara, bet nestipriai. Jis su koja jÄ prispaudė ir Å¡aukė, kad ji ramintųsi, kÄ daro, ar nori, kad primuÅ¡tų. Ji Å¡aukė kuo didesnis jÄ muÅ¡a, tuo geriau, tiksliai negali pasakyti. Jis patraukė savo kojÄ nuo jos, dar vienÄ kartÄ spyrė į Å¡onÄ lyg pataikė į rankÄ , bet tikrai ne stipriai, mergina gi yra, stvėrė už savo kuprinės, kur buvo porÄ daiktų (porai dienų, kad turėtų) ir išėjo iÅ¡ buto.

Nors E. L. teigė, kad nukentėjusiajai M. K. spaudė kaklÄ , spardė jÄ ir sudavė smÅ«gius ranka gindamasis nuo jos smurtinio elgesio, tačiau Å¡ioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad E. L. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp nukentėjusiosios ir E. L. įvyko fizinis kontaktas, kurio metu abu asmenys vienas kito atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus. Tačiau, iÅ¡ veiksmų eigos darytina iÅ¡vada, kad M. K. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio E. L. turėjo gintis.

Teismo vertinimu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykusiam konfliktui peraugus į smurto panaudojimÄ , E. L. elgesys nukentėjusiosios atžvilgiu tapo per agresyvus, todėl jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip besiginančio asmens veikimas. IÅ¡ byloje nustatytų įrodymų matyti, kad konfliktÄ savo grubiu elgesiu su M. K. inicijavo pats E. L. E. L. grubus elgesys M. K. atžvilgiu reiÅ¡kėsi nuo pat jų susitikimo įvykio dienÄ , o konfliktas tarp E. L. ir M. K. prasidėjo po jų bandymo pasimylėti ir E. L. pasakymo, kad jis nori iÅ¡siskirti ir M.

K. turės iÅ¡sikraustyti. Pats kaltinamasis teisme nurodė, kad gailisi viso konflikto, kad nepavyko santykių pabaigti gražiai. Byloje įrodyta, kad bÅ«tent E. L. pradėjo smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kai koridoriuje paėmė M. K. už kaklo ir pradėjo jÄ smaugti, po to tarp jo ir M. K. prasidėjo konfliktas, kurio metu sužalojimai buvo padaryti ir pačiam E. L. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ bÅ«tinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtÄ vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Teismo vertinimu, objektyvių priežasčių, dėl kurių E. L. turėjo gintis ir vartoti smurtÄ M. K. atžvilgiu, nebuvo. Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamajam E. L. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatÄ ar gyvybę. Kaltinamasis nurodė, kad konflikto metu nukentėjusioji jam įkando, suko pirÅ¡tÄ , metė į jį planÅ¡etę, todėl jis nuo jos gynėsi.

Kaltinamajam inkriminuojamas ne tik nukentėjusiosios paėmimas už kaklo, tačiau ir ne mažiau kaip 30 smÅ«gių sudavimas jai į įvairias kÅ«no vietas, todėl tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai negali bÅ«ti pripažįstami kaip bÅ«tinoji gintis. Kaltinamas turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ kambario, kuriame buvo nukentėjusioji, ar iÅ¡ buto, dėl jos veiksmų iÅ¡kviesti policijÄ , tačiau to nepadarė. Kaltinamasis kaip fiziÅ¡kai stipresnis asmuo savo inicijuoto konflikto metu neturėjo jokios teisės nukentėjusiosios atžvilgiu naudoti fizinį smurtÄ .

Ir nors kaltinamasis teigė, kad nukentėjusioji jam įkando į kairę kojÄ , tai jis jai atgal įkando į petį, tačiau Å¡ioje situacijoje akivaizdu, kad E. L. veiksmai kandant M. K. į petį negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, nes pavojingas kėsinimasis – įkandimas jam į kojÄ jau buvo pasibaigęs ir jam aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis, be to, kaltinamasis nenurodė, koks realus ir pavojingas kėsinimasis jam grėsė. Aplinkybė dėl grumtynių metu jam iÅ¡sukto nykščio taip pat nereiÅ¡kia bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo, nes po nykščio sukimo pavojingas kėsinimasis taip pat buvo pasibaigęs. Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamasis E. L. neturėjo teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį po to, kai M.

K. planÅ¡etiniu kompiuteriu pataikė jam į galvÄ , nes pavojingas kėsinimasis – smÅ«gis planÅ¡ete jau buvo pasibaigęs ir taip pat aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis.

Teismų praktikoje taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad situacijose, kai muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). AnalogiÅ¡ko teisės aiÅ¡kinimo nuostatų gali bÅ«ti laikomasi ir nagrinėjant buitinių konfliktų situacijas, kai abu konflikto dalyviai aktyviai veikia vienas prieÅ¡ kitÄ â€“ rengiasi naudoti fizinį smurtÄ ir jį naudoja, daro kitokį fizinį poveikį kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021).

Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad E. L. veikė puolimo, o ne gynybos tikslais.

Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. L. veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-N 993/2021(01) konstatuota, kad E. L. Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirÅ«gÅ¡ties, nustatyta mažiausia koncentracija 0,23% (promilės) etilo alkoholio (t.1, b.l. 71), o 2021 m. balandžio 29 01.35 val. kaltinamajam E. L. nustatytas 0,33 promilių neblaivumo laipsnis (t.1, b. l. 69). Å ios aplinkybės, taip pat M. K. parodymai, kad ji su E. L. gėrė vynÄ , o jis rÅ«kė „žolę“, taip pat M. K. parodymai apie keistÄ E. L. elgesį viso vakaro metu, teismui leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimo darymo metu E. L. veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad E. L. 2021 m. balandžio 28 d. apie 21 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebė sugyventinę M. K. už kaklo, stÅ«mė jÄ Ä¯ duris, po to kumščiais sudavė ir kojomis spyrė ne mažiau kaip 30 kartų M. K. į įvairias kÅ«no vietas, sukeldamas nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmÄ ir padarydamas jai poodines kraujosruvas deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimÄ kaktos kairėje, poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu nugaros kairėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. L. veiksmai negali bÅ«ti pripažinti veikimu esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal kilusius padarinius pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas bausmę E. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį. E. L. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , veika baigta, E. L. nukentėjusiosios neatsiprašė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). E. L. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, anksčiau teistas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, teistumas iÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, dažniausiai – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teismas atsižvelgia į tai, kad dėl E. L. panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio nukentėjusiajai M. K. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirti gynėjo siÅ«lomÄ baudos bausmę E. L. nėra pagrindo, nes BK 140 straipsnio 2 d. sankcija nenumato tokios bausmės rÅ«Å¡ies. Skirti prokuroro siÅ«lomÄ laisvės atėmimo bausmę taip pat nėra pagrindo, nes E. L. laikomas neteistu, pirmÄ kartÄ teisiamas už smurtÄ artimoje aplinkoje, todėl griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is jo atžvilgiu bÅ«tų per griežta. Teismo vertinimu, E. L. nėra tikslinga skirti viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, nes E. L. gyvena ir dirba užsienyje, o viešųjų darbų bausmės atlikimas užsitęstų laike, paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę su tam tikrais draudimais ir įpareigojimais nebÅ«tų sÄ lygų kontroliuoti E. L. elgesį. Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sukeltas pasekmes, kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, į tai, kad E. L. gyvena ir dirba užsienyje, teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik E. L. skiriant trumpalaikę su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę – areÅ¡tÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis nei areÅ¡to bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymÄ , vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti E. L. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ nėra pagrindo, nes jis dirba ir gyvena užsienyje, todėl E. L. paskyrus intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar baudžiamojo poveikio priemones užsienyje nebÅ«tų galimybių kontroliuoti E. L. elgesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas E. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 29 d. 01.00 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 15.53 val. (t.1, b. l. 63), kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka dvi areÅ¡to dienas.

V. Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi bÅ«ti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja iÅ¡mokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Nukentėjusioji M. K. 2022 m. vasario 17 d. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 416,87 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos (t. 2, b. l. 136-139). Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad po įvykio ji kreipėsi psichologinės pagalbos, kuri buvo mokama, pirko įvairius mokymus, tokius kaip „Praeities traumos. Kaip padėti sau“, „Turtinga moteris gausos paslaptys“, „Moters savivertė ir pasitikėjimas savimi“, „Tikslų architektÅ«ra“, „30 d. hipnoterapijos programa“ ir kt., lankėsi pas gydytojus, pirko vaistus. Be to, E. L., kaip artimo žmogaus, veiksmai padarė jai ypatingai didelę žalÄ garbei ir orumui, buvo sumuÅ¡ta be jokios priežasties, atsirado baimė bÅ«ti užpultai, negalėjo dirbti, susikaupti, teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Jautėsi kaip nusikaltėlė, bandė ieÅ¡koti savo kaltės, pasijautė pažeminta, sutrikdyta. Nebepasitiki žmonėmis, ypatingai vyrais, sumažėjo noras bendrauti, patiria nuolatinį stresÄ , kankina nemiga, koÅ¡marai. Tapo jautresnė, žlugo ateitis.

Nagrinėjamu atveju, nustatant nukentėjusiajai M. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į eilę bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.

Pirmiausia teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , M. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytos poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame skruoste, kaklo deÅ¡inėje pusėje, kairiame sėdmenyje, abejose rankose, odos įbrėžimas kaktos kairėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nugaros kairėje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. L. veiksmai buvo nukreipti į artimÄ asmenį, be jokios rimtos priežasties. Nusikaltimo padarymo aplinkybės ir nukentėjusiajai sukeltos psichologinės pasekmės leidžia spręsti, kad iÅ¡ties M. K. jautėsi nemaloniai ir dėl kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, dėl E. L. veiksmų nenustatyta ilgalaikių pasekmių jos sveikatai. Nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu nurodyta aplinkybė dėl to, kad ji susirgo baltme, teismo, manymu, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, todėl teismas laiko, kad Å¡i aplinkybė nėra įrodyta. Teismo vertinimu, nukentėjusiajai sužalojimai nesukėlė iÅ¡skirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikÅ¡mingai nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, kai asmenys nuteisiami už smurtÄ artimoje aplinkoje, kurio metu nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau iÅ¡dėstytų, neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajai M. K. nustatytinas 1 000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, bÅ«tent toks priteistinos neturtinės žalos dydis Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo E. L. padarytos veikos pavojingumÄ , veikos intensyvumÄ ir kilusius padarinius, taip pat jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ .

Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat nurodė, kad reikės iÅ¡laidų vaistams, kreipėsi į psichologÄ , pirko mokymus. Nukentėjusiajai M. K. priteistinos iÅ¡laidos už vaistų pirkimÄ , pagrįstos vaistų įsigijimo dokumentais – iÅ¡ viso – 129,39 Eur (t. 2, b. l. 152159; 161). Nors nukentėjusioji nurodo pirkusi įvairius mokymus, tokius kaip „Praeities traumos. Kaip padėti sau“, „Turtinga moteris gausos paslaptys“, „Moters savivertė ir pasitikėjimas savimi“, „Tikslų architektÅ«ra“, „30 d. hipnoterapijos programa“, tačiau, teismo vertinimu, M. K. galėtų bÅ«ti atlygintos tik iÅ¡laidos už mokymus „Praeities traumos. Kaip padėti sau“, tačiau Å¡ių mokymų įsigijimas nepatvirtintas dokumentais. Kiti nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės nurodyti mokymai, teismo vertinimu, laiko ir turinio prasme per daug nutolę nuo pasekmių dėl smurtavimo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , todėl ieÅ¡kinio dalis dėl iÅ¡laidų perkant mokymus „Turtinga moteris gausos paslaptys“, „Moters savivertė ir pasitikėjimas savimi“, „Tikslų architektÅ«ra“, „30 d. hipnoterapijos programa“, atmestina.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovė advokatė Marta Matiukevič į bylÄ pateikė kvitus dėl proceso iÅ¡laidų – nukentėjusiosios turėtas atstovavimo iÅ¡laidas – 1 300 Eur. Kaip matyti iÅ¡ advokatės pateiktų dokumentų, nukentėjusioji patyrė 1 300 eurų iÅ¡laidų, susijusių su civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir jos atstovavimu pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma nėra per didelė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajai turi bÅ«ti atlygintos.

VI. Kiti klausimai

E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. L. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. balandžio 29 d. 01.00 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 15.53 val., kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, atitinka dvi areÅ¡to paras.

E. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės M. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti M. K. naudai iÅ¡ E. L. 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės M. K. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti M. K. naudai iÅ¡ E. L. 129,39 (Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų ir 39 centų) turtinės žalos atlyginimÄ .

Priteisti iÅ¡ E. L. nukentėjusiajai M. K. 1 300 (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus) eurų turėtų proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Kaltinamajam iÅ¡aiÅ¡kintina, kad areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimÄ (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti areÅ¡to bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ . Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti areÅ¡to bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paieÅ¡kÄ atlieka policija.

Teisėjas Linas Pukinskas