2020-06-25 Nr. DBT-139-3-63-3-01675-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-44/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01675-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. birželio 25 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančios Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų J. P., V. V., E. E., L. Š., K. M., E. T., uždarosios akcinės bendrovės „Gaudi“, O. S., J. V., M. P., S. J. (S. J.), V. S., A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“, G. G., G. V., B. G. (B. G.), E. V., J. G., S. G., N. K., L. G., J. B., V. J. (V. J.), V. K., V. D., V. J. M., atstovaujamų grupės atstovo G. V. ir pareiškėjų grupės advokatės Ilonos Vaitkevičienės, grupės skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į teismą su grupės skundu, prašydami:

1) pripažinti, kad pareiškėjai nėra jiems priskirtos 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 6,4809 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos pl. (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – ir Žemė sklypas), valstybinės žemės mokesčio mokėtojai Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217 prasme;

2) pripažinti, kad kelias D2 kategorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gatvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrojo naudojimo keliai Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. T2-217 prasme;

3) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 3 d ir 2019 m. liepos 5 d. raštus, kuriais atsisakyta panaikinti / patikslinti valstybinio mokesčio deklaracijas už bendro naudojimo iš 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią Žemės sklype

4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į 2019 m. birželio 7 d. prašymą panaikinti / patikslinti deklaracijas;

5) įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjams valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas už 2017 ir 2018 metus dėl jiems priskirtos 1,0531 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Žemės sklype.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, ginčydami atsakovo sprendimus, kurie formos prasme gali būti laikomi administraciniais aktais, nesutinka su sprendimu juos, kaip nekilnojamojo turto, esančio Klaipėdos pl. (duomenys neskelbtini), Palangoje, savininkus, laikyti ir 1,0531 ha Žemės sklypo dalies nuomos mokesčio mokėtojais, prašo sumažinti žemės nuomos mokesčio dydžius. Teismas pažymėjo, jog atsakovas, vykdydamas valstybinės žemės nuomos funkcijas, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas, valstybės vardu įgyvendindama valstybinės žemės savininko teises, tarp jų teisę išnuomoti žemės sklypus, nustatyti, apskaičiuoti ir gauti už juos žemės nuomos mokestį. Pareiškėjų reikalavimai pakeisti žemės sklypų nuomos mokesčio dydį, teismo vertinimu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT98-S93/2020 pateiktą išaiškinimą, įvertintus tai, kad šioje byloje Specialiosios teisėjų kolegijos priimtą nutartį pasirašė teisėja Sigita Rudėnaitė, atnaujinamas šios bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimas ir Specialiosios teisėjų kolegijos šioje byloje priimta 2020 m. gegužės 20 d. nutartis pripažįstama netekusia teisinės galios (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą nesutikdami su jiems, kaip Žemės sklypo dalies nuomininkams, Palangos miesto savivaldybės administracijos apskaičiuotu valstybinės žemės nuomos mokesčiu.

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį T-125/2015, priimtą byloje K. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį Nr. T-166/2015, priimtą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracija v. UAB „Siampeksas“ ir kt). Specialioji teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, kad ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio yra susijęs su valstybinės žemės nuomos santykiais ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz. 2018 m. birželio 26 d. nutartį byloje Nr. T-59/2018, 2016 m. gegužės 9 d. nutartį byloje Nr. T-43/2016; 2013 m. balandžio 9 d. nutartį byloje Nr. T-47/2013). Todėl aptariamas ginčas dėl valstybinio žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, kylantis iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Aplinkybė, kad pareiškėjų grupė reiškia ir administracinio pobūdžio reikalavimus – įpareigoti suteikti informaciją ar patikslinti deklaracijas, nekeičia ginčo esmės ir vyraujančio teisinio santykio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsniu,

nutaria:

Atnaujinti bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimą.

Pripažinti Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gegužės 20 d. šioje byloje priimtą nutartį netekusia teisinės galios.

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų J. P., V. V., E. E., L. Š., K. M., E. T., uždarosios akcinės bendrovės „Gaudi“, O. S., J. V., M. P., S. J. (S. J.), V. S., A. M., uždarosios akcinės bendrovės „Formica Group“, G. G., G. V., B. G. (B. G.), E. V., J. G., S. G., N. K., L. G., J. B., V. J. (V. J.), V. K., V. D., V. J. M., atstovaujamų grupės atstovo G. V. ir pareiškėjų grupės advokatės Ilonos Vaitkevičienės, grupės skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Plungės apylinkės teismui nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einanti Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys