2015-11-17 Nr. AB-22510-3-65-3-00101-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1305-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00101-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vytautui M. P., uždarajai akcinei bendrovei „Mažėnai forest“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignalina agrar“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. M., Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S., Stasei D. N. dėl administracinio akto panaikinimo, turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, 2015 m. balandžio 22 d. pareiškimu (I t., b. l. 3–12), kurį patikslino (I t., b. l. 108–117), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio misterijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Ignalinos ir Visagino skyriaus 2011 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 39S-164 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui M. E.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti 2011 m. rugpjūčio 10 d. Vytautui M. P. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. 1M11-2849); 3) panaikinti Vytauto M. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ignalina agrar“ sudarytą 72,50 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 2011 m. rugpjūčio 19d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5202; 4) panaikinti V. M. P. ir UAB „Mažėnai forest“ sudarytą 8,00 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3576; 5) taikyti restituciją ir įpareigoti: UAB „Mažėnai forest“ grąžinti į laisvos valstybinės žemės fondą 8,00 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovą V. M. P. – grąžinti UAB „Mažėnai forest“ 13 902 Eur (48 000,00 Lt), gautus už nurodytą nekilnojamąjį turtą pagal 2012 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3576; UAB „Ignalina agrar“ grąžinti į laisvos valstybinės žemės fondą 72,50 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovą V. M. P. – grąžinti UAB „Ignalina agrar“ 72 821 Eur (251 435,00 Lt), gautus už nurodytą nekilnojamąjį turtą pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5202; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (II t., b. l. 128–130) sustabdė administracinę bylą Nr. I-1074-283/2015 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą dėl administracinio akto panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo turto ir perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, V. M. P., UAB „Mažėnai forest“, UAB „Ignalina agrar“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei V. M., Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarei A. S., S. D. N. iki įsiteisės Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015.

Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir Šiaulių apygardos administracinio teismo pateiktų dokumentų duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2105-621/2015, pradėta pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą. Šioje byloje kartu su kitais reikalavimais yra priimtas ir reikalavimas panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 25 d. pažymą Nr. VM.2-13 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (toliau – ir Pažyma). Iš šios pažymos turinio teismas sprendė, kad šiuo dokumentu valstybės įgaliota institucija nustatė faktą, jog M. E. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko D. E. nuosavybės teisėmis valdytą 40,68 ha žemės ir 4,04 ha miško, esančius (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsižvelgęs į Pažymos duomenis, Telšių apskrities viršininkas 2010 m. kovo 31 d. parengė Išvadą Nr. VM.4-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kuria remiantis buvo pradėtos ir vykdytos nuosavybės teisių atkūrimo M. E. į buvusio savininko D. E. iki nacionalizacijos valdyto turto – 40,68 ha žemės ir 4,04 ha miško – procedūros bei priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus Sprendimas.

Teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu proceso dalyvių išsakytą nuomonę dėl bylos sustabdymo iki Šiaulių apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2105-621/2015, nustatė, kad pareiškėjas, viešąjį interesą byloje ginanti, prokurorė S. P. bei UAB „Mažėnai forest“ ir UAB „Ignalina agrar“ atstovas, nurodę, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1074-283/2015 nagrinėjami reikalavimai nėra betarpiškai susiję su Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 25 d. pažymos Nr. VM.2-13 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ rengimu ir priėmimu, prašė bylą nagrinėti, tuo tarpu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas ir atsakovo V. M. P. atstovas, nurodę, jog Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 25 d. pažyma Nr. VM.2-13 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ buvo vienas iš dokumentų, kurių pagrindu vyko nuosavybės teisių atkūrimas į D. E. valdytus žemę ir mišką, prašė administracinę bylą sustabdyti.

Įvertinęs šias aplinkybes, Panevėžio apygardos administracinis teismas darė išvadą, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1074-283/2015 negali būti nagrinėjama tol, kol nebus išspręsta Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2105-621/2015, kadangi, teismo vertinimu, nurodytoje byloje Šiaulių apygardos administracinis teismas sprendime pasisakys dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, todėl administracinę bylą sustabdė ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas remiasi ABTĮ 98 Straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė sprendimo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, nenurodė kokius faktus ar aplinkybes nustatytas Šiaulių apygardos administracinis teismas, kurių negalėtų nustatyti pats Panevėžio apygardos administracinis teismas. Teismas tik konstatavo, kad ši administracinė byla negali būti nagrinėjama iki nebus išspręsta Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2105-621/2015, kurioje, teismo vertinimu, bus pasisakyta dėl Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 25 d. pažymos Nr. VM.2-13. Mano, jog vien tai nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.

Pareiškėjas pažymi, jog neneigia, kad Sprendimas yra priimtas Išvados pagrindu, o Išvada – Pažymos pagrindu. Paaiškina, kad pirminiame pareiškime Panevėžio apygardos administraciniam teismui buvo suformuluotas prašymas panaikinti Išvadą, tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka, tokį savo sprendimą motyvuodamas ABTĮ 3, 8 ir 15 straipsnių nuostatomis ir nurodęs, kad nagrinėjamu atveju teisines pasekmes sukelia Sprendimas, tuo tarpu Išvada, priimta iki Sprendimo priėmimo, jokių materialinių teisinių pasekmių nesukūrė ir turi tarpinį procedūrinį pobūdį.

Sutikdamas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese teisines pasekmes sukelia valstybės įgaliotos institucijos sprendimas atkurti nuosavybės teises, o ne pažymos ar išvados, minėtos Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties apeliacine tvarka pareiškėjas neskundė. Nurodo, jog ir dabar laikosi tokios pat nuomonės, tiek dėl Išvados, tiek dėl Pažymos. Mano, jog tiek šioje, tiek Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje reikia nustatyti vienintelį faktą – ar Sprendimu nuosavybės teisės M.

E. buvo atkurtos į jo tėvo E. D. (D.), ar į jo brolio D. (D.) nuosavybės teise valdytą žemę. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad Panevėžio apygardos administracinis eismas šios bylos negali išnagrinėti tol, kol įsiteisės Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015, nes Panevėžio apygardos administracinis teismas turėjo galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą.

Nors galutinio procesinio sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015 palengvintų šios administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau tai, pareiškėjo vertinimu, nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo. Teigia, kad darant priešingą įvadą, būtų nepagrįstai vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, taip pat būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai. Atkreipia dėmesį į ABTĮ 52 straipsnį ir nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį Panevėžio apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, todėl ši nutartis turi būti panaikinta, o bylos nagrinėjimas atnaujintas.

Atsakovas V. M. P. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, prašydamas panaikinti Sprendimą, pareiškėjas iš esmės ginčiją Išvadą, kuria konstatuota, kad D. E. nuosavybės teisėmis valdė (duomenys neskelbtini) 40,68 ha žemės ir 3,42 ha miško, kurie yra valstybės išperkami. Paaiškino, kad šios Išvados pagrindu NŽT 2011 m. liepos 13 d. priėmė Sprendimą. Taip pat Išvados pagrindu NŽT (Radviliškio žemėtvarkos skyrius) 2011 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 30S-99 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. E.“. Šie du sprendimai yra ginčijami Panevėžio ir Šiaulių apygardų administraciniuose teismuose. Pažymi, jog be reikalavimo panaikinti minėtą NŽT (Radviliškio žemėtvarkos skyrius) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 30S-99 Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje, atskiruoju skundu skundžiamos Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties priėmimo metu, nagrinėti ir reikalavimai dėl Telšių apskrities viršininko 2010 m. kovo 31 d. išvados Nr. VM.4-11 bei Pažymos panaikinimo. Šių dokumentų (tiksliau – Pažymos) pagrindu yra priimtas ir nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas. Teigia, jog pareiškėjas abejose administracinėse bylose ginčija nuosavybės teisių atstatymo M. E. pagrįstumą, teigdamas, jog jam nuosavybės tiesės buvo atkurtos ne į jo tėvo, o į jo brolio nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto dalį. Pažymi, jog Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, prašo panaikinti ir teisės aktus, kurių pagrindu buvo atstatytos nuosavybės teisės į M. E. turtą, tuo tarpu Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje – tik išvestinius teisės aktus, priimtus minėtų pirminių dokumentų pagrindu. Mano, kad išvada tiesiogiai sukelia materialines teisines pasekmes ir yra susijusi su V. M. P. teisių ir pareigų atsiradimu, todėl nespręsdamas jos panaikinimo klausimo ir dėl to negalėdamas pats išspręsti bylai reikšmingų klausimų, Panevėžio apygardos administracinis teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskirojo skundo argumentais nesutinka ir prašo atskirojo skundo netenkinti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

NŽT pažymi, kad Ignalinos žemėtvarkos skyrius, priimdamas Sprendimą, neprivalėjo tikrinti duomenų, kurių pagrindu buvo parengtos Pažyma ir Išvada, kuriomis vadovautasi rengiant Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisingumo. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Pažyma ir Išvada nieko bendro su nagrinėjama administracine byla neturi, yra atmestinas. Mano, jog yra tikslinga pirmiausiai nustatyti ar Pažyma ir pagal ją parengtos išvados yra parengtos teisingai, nes šių dokumentų pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės įvairiose Lietuvos vietose (Šiaulių apygardos administracinis teismas nagrinėja bylą dėl tų pačių Pažymos ir Išvados, pagal kurias priimti sprendimai nuosavybės teisių atkūrimui). NŽT palaiko savo išsakytą poziciją, kad byla neturėtų būti nagrinėjama iki Šiaulių apygardos administracinis teismas išnagrinės minėtų dokumentų teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymi, jog nesant teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius neprieštaraus dėl Sprendimo ir jo pagrindu susiklosčiusių kitų teisinių santykių, susikūrusių po jo priėmimo, panaikinimo.

Atsakovai UAB „Mažėnai Forrest“ ir UAB „Ignalina agrar“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovai remiasi ABTĮ 98 straipsnio 1 straipsnio 3 dalimi ir šios normos taikymo praktika ir nurodo manantys, kad tarp Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-1074-283/2015 ir Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-2105-621/2015 yra prejudicinis ryšys, kadangi Šiaulių apygardos administracinio teismo byloje bus nustatytos reikšmingos aplinkybės, galinčios būti Panevėžio apygardos administracinės bylos sprendimo pagrindas.

Nurodo, kad, kaip teisingai nustatė Panevėžio apygardos administracinis teismas, šioje nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas Išvados ir Pažymos pagrindu, o Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015 ginčijamas NŽT (Radviliškio žemėtvarkos skyriaus) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 30S-99 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamoje vietovėje piliečiui M. E.“, kuris taip pat buvo priimtas tos pačios Pažymos Nr. VM.2-13 pagrindu. Matyti, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje nagrinėjama situacija yra iš esmės analogišką nagrinėjamai šioje byloje – Pažymos pagrindu Telšių apskrities viršininkas parengė išvadą Nr. VM.4-11, kuria patvirtino, kad M.

E. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į valstybės išperkamus 2,06 ha žemės ir 0,21 ha miško sklypus, V. M. P. išreiškė pageidavimą žemės ir miško sklypą gauti (duomenys neskelbtini), o Pažymos ir (jos pagrindu priimtos) Telšių apskrities viršininko 2010 m. kovo 31 d. Išvados Nr. VM.4-11 pagrindu buvo priimtas NŽT (Radviliškio žemėtvarkos skyriaus) 2011 m.gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 30S-99, kuriuo V. M. P. neatlygintinai perduota nuosavybėn 5,95 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas ir 4,24 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. tiek Panevėžio apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1074-283/2015 ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimas, tiek Šiaulių apygardos administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015 ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos (Radviliškio žemėtvarkos skyriaus) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 30S-99 yra priimti vieno ir to paties šaltinio – Pažymos, kurioje Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius konstatavo, kad M.

E. turi nuosavybės teisę į D. E. nuosavybės teisėmis valdytą turtą – pagrindu. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas Šiaulių apygardos administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015 net buvo suformulavęs atskirą reikalavimą dėl Pažymos panaikinimo. Mano, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas pagrįstai sprendė, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas vertins Pažymos teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatys juridinį faktą, ar M. E. turėjo teisę atkurti nuosavybę į D. E. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, kas valdė šią žemės iki nacionalizacijos, ar M.

E. brolis D. E., ar vis dėl to tokį patį vardą ir pavardę turintis tėvas D. E., ar nuosavybės teisės M. E. buvo atkurtos į jo tėvo, ar į jo brolio valdytą žemę, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje bus nustatyti ir Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamai bylai reikšmingi faktai. Kartu bus įvertintas Pažymos, kuri buvo Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1074-283/2015 ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo pagrindas, teisėtumas.

Pažymi, jog tiek Šiaulių apygardos administraciniame teisme, tiek Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose bylose pareikštas pareiškimas yra grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Atkreipia dėmesį, jog vienas iš bylos sustabdymo tikslų – išvengti pakartotinio tų pačių faktų nagrinėjimo ir prieštaringų sprendimų susijusiose byloje. Akivaizdu, kad nesustabdžius Panevėžio apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-1074-283/2015, Panevėžio apygardos administraciniam teismui tektų vertinti tas pačias faktines aplinkybes kaip ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui, be to, tokiu atveju kiltų prieštaringų sprendimų rizika, jeigu tos pačios aplinkybės būtų įvertintos skirtingai.

Mano, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas, nuspręsdamas sustabdyti administracinę bylą Nr. I-1074-283/2015, pasielgė pagrįstai ir teisėtai, todėl naikinti šios nutarties nėra pagrindo. Taip pat pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. posėdyje protokoline nutartimi jau įtraukė UAB „Mažėnai forest“ ir UAB „Ignalina agrar“ į nagrinėjamą administracinę bylą Nr. I-2105-621/2015 trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, sutiko su tuo, kad šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtakos Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamai bylai ir tuo pačiu UAB „Mažėnai forest“ ir UAB „Ignalina agrar“ interesams, kadangi joje bus nustatinėjamos ir Panevėžio apygardos administracinei bylai prejudicinę reikšmę galinčios turėti aplinkybės, t. y.

Šiaulių apygardos administracinis teismas pripažino, kad tarp bylų yra prejudicinis ryšys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog administracinės bylos proceso eigos klausimai yra spręstini teismo nuožiūra. Pažymi, kad byloje ginčijamą 2011 m. rugpjūčio 10 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1M11-2849, išdavė vadovaudamasi viešame Nekilnojamojo turto registre užregistruotu nuosavybės dokumentu – NŽT Sprendimu. Nurodo, kad nustačius, jog Sprendimas yra neteisėtas, greičiausiai turėtų būti panaikinti ir jo pagrindu priimti dokumentai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas iki kol bus išnagrinėta Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2105-621/2015, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. I-2105-621/2015 egzistuoja prejudicinis ryšys; tai, kas bus nustatyta Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje byloje ir kaip bus išspręstas ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neatsiejamai turės įtakos, vertinant ir pareiškėjos ginčijamo Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nuomone, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo pagrindo, neanalizavo kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje yra reikšmingos stabdomai bylai.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pažymėtina, kad vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010). Šiuo atveju turi būti nustatyta, kad tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Negalimumas išnagrinėti administracinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Ar galima išnagrinėti administracinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje byloje, kiekvienu atveju nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir į bylą pateiktų Šiaulių apygardos administracinio teismo dokumentų, Šiaulių apygardos administraciniame teisme, administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015 yra priimtas nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ginant viešąjį interesą pateiktas, pareiškimas, kuriuo, be kita ko, prašoma panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 25 d. pažymą Nr. VM.2-13 dėl nuosavybės teieš patvirtinančių dokumentų, kuria nustatyta, jog M. E. atkurtinos nuosavybės teisės į D. E. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų panaikintas Sprendimas, kuris yra priimtas Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje ginčijamos Pažymos pagrindu. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos administracinis teismas ir sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas teismo sprendimas, kuriame bus pasisakyta dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo.

Įvertinusi Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2105-621/2015 nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp šių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai, kas bus nustatyta Šiaulių apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje ir kaip bus išspręstas ginčas dėl Pažymos teisėtumo ir pagrįstumo, neatsiejamai turės įtakos, vertinant ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo ginčijamo Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą,atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė