b3fd7b7d-e121-4d88-b59c-366c3d715e1e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-426/2013                                                                                           Proceso Nr. 1-50-1-00240-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.3; 1.2.14.1.1.; 2.1.15.1.2 (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos RÅ«tos Mickevičienės,teisėjų Albino Bielskio ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, nuteistajam M. V., gynėjai advokatei Annai Grinevič,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. V. ir nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ V. L., S. L., R.

M. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)         150 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M.

V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš M. V. priteista:Valstybinei ligonių kasai 2599,49 Lt už A. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir 2029,94 Lt už R. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;2) V. L. 46,75 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti;3) R. M. 154,44 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti;4) A.

L. 25 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, iki jos pilnametystės Å¡ių lėšų tvarkytoja paskiriant V. L.;5) G. M. 25 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, iki jos pilnametystės Å¡ių lėšų tvarkytoja paskiriant R. M..Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi praneÅ¡imÄ ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 5 d., apie 17.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrÄ su mažametėmis A.

L. ir G. M., nusivedė jas į X miesto parkÄ už sporto klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), kur nuoÅ¡alioje vietoje, prie Nevėžio upės tarp medžių, pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka dėl mažametystės abiejų nukentėjusiųjų bÅ«kle, grasindamas nužudyti jų tėvus, jeigu nevykdys jo reikalavimų arba pasakys kam nors apie jo veiksmus, liepė joms nusirengti nuogai ir užsimerkti, liepė G. M. čiulpti jo lytinį organÄ ir įkiÅ¡o savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į burnÄ , po to savo lytiniu organu lietė gulinčios ant nugaros A.

L. lytinius organus ir iÅ¡einamÄ jÄ angÄ bei kiÅ¡o rankų pirÅ¡tus į jos lytinius organus, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ant A. L. paguldė G. M. ir užgulė jas, savo lytinių organu lietė abiejų nukentėjusiųjų lytinius organus ir iÅ¡einamÄ sias angas, įkiÅ¡o savo lytinį organÄ G. M. į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , Å¡iais veiksmais prieÅ¡ nukentėjusiųjų valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu, analiniu ir kito fizinio sÄ lyčio bÅ«dais, tuo seksualiai prievartavo mažametes A.

L., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Å iais savo veiksmais M. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .M. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 5 d., apie 17.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, X miesto parke, už sporto klubo „X“, esančio (duomenys neskelbtini), nuoÅ¡alioje vietoje, prie Nevėžio upės tarp medžių, seksualiai iÅ¡naudojus mažametes A. L. ir G. M., iÅ¡ A. L. rankinuko slapta pagrobė svetimÄ â€“ sutuoktiniams V. ir S. L. priklausantį turtÄ â€“ 500 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung GT-S5230“ su 10 Lt vertės SIM kortele „Tele 2 Pildyk“, o viso pagrobė svetimo turto, kurio vertė 510 Lt.

Å iais savo veiksmais M. V. padarė Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. praÅ¡o suÅ¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bei sumažinti nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydį.Nurodo, jog teismo nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiÅ¡kiai per didelis. Bendrai abiem nukentėjusiosioms jis turi atlyginti 50 000 Lt, kai tuo tarpu metinės vidutinio Lietuvos gyventojo pajamos siekia tik 12 000 Lt.

Mano, jog nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymÄ tokių sumų prašė nepagrįstai, teismo posėdyje net negalėjo motyvuotai paaiÅ¡kinti, kodėl žalÄ atlyginti praÅ¡o bÅ«tent tokia apimtimi. Mano, jog priteistus pinigus tėvai panaudos ne nukentėjusiųjų gerovei, o savanaudiÅ¡kais tikslais. Teigia, bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, neturįs jokių galimybių atlyginti nukentėjusiosioms tokio dydžio neturtinę žalÄ .Apeliantas nesutinka ir su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, nurodydamas jÄ esant aiÅ¡kiai per griežtÄ .

BÅ«damas jauno amžiaus, pataisos namuose jis bus priverstas patirti vien tik neigiamas emocijas, paklusti ten esamoms neraÅ¡ytoms taisyklėms, užgauliojimams, patyčioms, negalės savęs realizuoti, tobulėti, o, baigęs atlikti tokiÄ didelę bausmę, neturės galimybių integruotis į visuomenę. Teigia esantis perspektyvus, komunikabilus jaunuolis, įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kompiuterių operatoriaus kvalifikacijÄ , turėjo verslo liudijimÄ , buvo „Šeimos centro“ savanoris. Nors jis praeityje teistas 4 kartus, tačiau yra iÅ¡silavinęs, kultÅ«ringas.

IlgÄ laikÄ Å¡oko sportinius Å¡okius, dalyvavo įvairiuose konkursuose, pelnė ne vienÄ apdovanojimÄ , penkerius metus tarnavo bažnyčioje, trejus metus lankė baseinÄ , dalyvavo varžybose. Jo padarytas nusikaltimas yra sunkiai paaiÅ¡kinamas, mano, kad didelę įtakÄ jo nusikalstamiems veiksmams padarė tai, kad jis neturi tėvų. Nuo vaikystės bendrauja su psichologais ir psichiatrais, teko vartoti stiprius vaistus, jam buvo nustatytas elgesio sutrikimas. Ä® daugelį dalykų reaguoja emocingai, turi padidintÄ jautrumÄ bei dirglumÄ , viskÄ kaupia savyje.

Nurodo turintis jaunesnių brolių, daug laiko leisdavo su jaunesniais už save, mėgsta bendrauti su vaikais, jo sužadėtinė turi aÅ¡tuonerių metų dukrÄ , kuri jį vadino tėveliu. Skunde taip pat nurodo, kad jo močiutė yra II grupės invalidė, jai 81 metai, sunkiai vaikÅ¡to, girdi, be jo nėra, kam ja pasirÅ«pinti, jį močiutė augino nuo vienerių metų. Tad, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o suÅ¡velninti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios G.

M. atstovai pagal įstatymÄ R. M. ir G. M. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį:

1) pakeisti M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtÄ bausmę, taip pat galutinę subendrintÄ bausmę, paskiriant jam ne mažesnę kaip aÅ¡tuonerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę;

2) taip pat prašo pilnai patenkinti R. M. civilinį ieškinį ir G. M. priteisti iš M. V. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

3) be to, G. M. priteisti iÅ¡ M. V. 500 Lt iÅ¡laidas apeliaciniam skundui parengti.Mano, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. V. už Lietuvos Respublikos BK     150 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, savo dydžiu ženkliai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Tvirtina, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas, teismas nesilaikė baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo taisyklių, tokia bausme nebus įgyvendinta Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.Analizuodami nuteistojo M.

V. parodymus, apeliantai pažymi, kad pastarasis teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė oraliniu bÅ«du tenkinęs lytinę aistrÄ su mažamete G. M., neigė grasinęs mažametėms nukentėjusiosioms nužudyti jų tėvus, jeigu pastarosios nevykdys jo reikalavimų arba pasakys kam nors apie jo veiksmus, taip pat bandė suÅ¡velninti prieÅ¡ mažametes padarytus seksualinio prievartavimo veiksmus, be to, iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ apie alkoholio vartojimÄ . Atsižvelgiant į tai, negalima teisme duotų M.

V. parodymų vertinti kaip tikslų įvykio aplinkybių atpasakojimÄ ar jų suvokimÄ , nes akivaizdu, kad tokiu bÅ«du jis sÄ moningai siekė lengvesnės atsakomybės ir tuo pačiu nebuvo nuoÅ¡irdus.Pažymi, kad M. V., sakydamas paskutinį žodį, labiausiai akcentavo savo pasiekimus moksle ir užklasinėje veikloje, gabumus, sunkiÄ padėtį tardymo izoliatoriuje bei jam kilsiančias grėsmes pataisos namuose, stengdamasis nutylėti jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , motyvus, nusikalstama veika mažametėms nukentėjusiosioms sukeltus neigiamus padarinius ir pan., kas taip pat rodo, kad jis nuoÅ¡irdžiai nesigaili.Atkreipia dėmesį ir į tai, kad M.

V. po nusikaltimo padarymo buvo sulaikytas tik laimingo atsitiktinumo dėka, t. y. jam atėjus į Panevėžio ligoninės Priėmimo skyrių, kuriame tuo metu buvo mažametės nukentėjusiosios ir viena jų - A. L. – jį atpažino, taip pat policijai operatyviai sureagavus į praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens buvimo vietÄ ir policijos pareigÅ«nų nepriekaiÅ¡tingÄ pareigų atlikimÄ , sulaikant M. V.. Pastarojo elgesys nusikalstamos veikos metu (grasinimai mažametėms nukentėjusiosioms), taip pat po nusikaltimo padarymo (bėgimas nuo mažamečių nukentėjusiųjų tėvų ir policijos pareigÅ«nų) akivaizdžiai rodo, kad jis siekė iÅ¡vengti sulaikymo ir jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, o sulaikytas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ tik spiriamas neginčijamų įrodymų, t. y. pas ji radus iÅ¡ mažametės A.

L. pagrobtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir supratęs, jog mažametės nukentėjusiosios atpažino, jam nepavyks iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių apeliantai mano, jog nuteistojo M. V. žodžiu iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis dėl savo poelgio bei atsipraÅ¡ymas yra formalus ir deklaratyvus, todėl teismas nepagrįstai pripažino M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantų įsitikinimu, teismas nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino bylos aplinkybes apie padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumÄ , nepakankamai dėmesio skyrė nusikalstamos veikos ir nuteistojo M.

V. asmenybės individualizavimui, todėl paskyrė per Å¡velniÄ bausmę.Ä®vertinus tai, kad nėra pagrindo pripažinti M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgiant į neigiamÄ asmenybės charakteristikÄ (nusikalto turėdamas keturis neiÅ¡nykusius teistumus, tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯vykdė plėšimÄ , kas rodo jo pavojingumÄ visuomenei, polinkį nusikalsti ir nenorÄ taisytis, taip pat tai, kad nuteistasis niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus, buvo atleistas iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas), padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ dvi mažametes, teismas turėjo M.

V. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį paskirti ne mažesnę nei aÅ¡tuonerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę.Apeliantai taip pat nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu jų mažametei dukrai G. M.. Nors nuteistojo nusikalstamais veiksmais mažametei nukentėjusiajai G. M. fiziniai sužalojimai ir nebuvo padaryti, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė dvasinį sukrėtimÄ , baimę, pažeminimÄ , buvo pažeista jos psichinė sveikata. Po įvykio ji pasidarė labai baikÅ¡ti, jautri, verksminga, nerami miego metu.

Ženkliai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, nes dar ir dabar ji visko bijo, atsisako viena iÅ¡eiti iÅ¡ namų, juose viena nepasilieka net trumpÄ laikÄ , yra paÅ«mėję motoriniai ir vokaliniai tikai, dažnai negali susikaupti, dėl ko nukentėjo mokslo rezultatai, lankėsi ir tebesilanko pas gydytojus, psichologus, nuolat vartoja gydytojų paskirtus medikamentus. Jau dabar nekyla abejonės, kad nuteistojo M. V. atlikti seksualinio prievartavimo veiksmai turės ilgalaikį poveikį mažametės G. M. asmenybės formavimuisi, darys neigiamÄ Ä¯takÄ jos psichologiniam, socialiniam vystymuisi.Nors neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, tačiau G.

M. patirtos neturtinės žalos įvertinimas 25 000 Lt ir Å¡ios piniginės sumos priteisimas iÅ¡ nuteistojo M. V. nėra teisingas ir neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Apeliantai praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo mažametei nukentėjusiajai G. M. priteisti      50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. L. atstovai pagal įstatymÄ V. L. ir S. L. praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį:

1) pakeisti M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį paskirtÄ bausmę, taip pat galutinę subendrintÄ bausmę, paskiriant jam ne mažesnę kaip aÅ¡tuonerių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę;

2) taip pat prašo pilnai patenkinti V. L. civilinį ieškinį ir A. L. priteisti iš M. V. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

3) be to, S. L. priteisti iÅ¡ M. V. 500 Lt iÅ¡laidas apeliaciniam skundui parengti.Å iame apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl per Å¡velnios bausmės paskyrimo nuteistajam M. V. (pagal Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalį) yra analogiÅ¡ki nukentėjusiosios G. M. atstovų pagal įstatymÄ apeliaciniam skundui.PraÅ¡ydami pilnai patenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajai               A. L. priteisti 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliantai nurodo, kad nors mažametei nuteistojo nusikalstamais veiksmais fiziniai sužalojimai ir nebuvo padaryti, tačiau ji patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , baimę, pažeminimÄ , pažeista jos psichinė sveikata.

Po įvykio nukentėjusioji pasidarė uždara, nenori su niekuo bendrauti, tapo baikÅ¡ti, nepastovios nuotaikos, dirgli, jautriai miega. Ženkliai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, nes dar ir Å¡iol ji visko bijo, atsisako bÅ«ti viena namuose, nenori viena niekur iÅ¡eiti, pasikeitė elgesys mokykloje, nustojo joje maitintis, kadangi maistas tapo neskanus, nuolat privalo lankytis pas gydytojus, psichologÄ , t. y. jų dukra prarado laimingÄ vaikystę, kuria ji džiaugėsi iki M. V. padaryto nusikaltimo. Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistasis M.

V. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o nukentėjusiosios G. M. atstovų pagal įstatymÄ Â Â Â Â Â Â Â R. M., G. M. bei nukentėjusiosios A. L. atstovų pagal įstatymÄ V. L. ir S. L. apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ atmesti, o nukentėjusiųjų G. M. ir A. L. atstovų pagal įstatymÄ apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies ir paskirti nuteistajam M. V. griežtesnę bausmę, o nukentėjusiosioms G. M. ir A.

L. priteistÄ neturtinę žalÄ padidinti iki            30 000 Lt.Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiųjų G. M. ir A. L. atstovų pagal įstatymÄ apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra skundžiamas dviem aspektais, t. y. dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei civilinio ieÅ¡kinio, susijusio su neturtinės žalos atlyginimu. Kolegija, atsakydama į apeliacinius skundus, pirmiausia pasisakys dėl nuteistajam M.

V. paskirtos bausmės, o vėliau iÅ¡dėstys argumentus dėl nukentėjusiosioms priteisto civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti. Dėl nuteistajam M. V. paskirtos bausmės Apeliaciniais skundais nuteistasis M. V. praÅ¡o suÅ¡velninti, o nukentėjusiųjų G. M. ir A. L. atstovai pagal įstatymÄ praÅ¡o sugriežtinti nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.Kolegija visų apeliantų praÅ¡ymus atmeta kaip nepagrįstus ir mano, jog pirmosios instancijos teismas skyrė nuteistajam M. V. teisingÄ ir pagrįstÄ bausmę.Skundžiamu nuosprendžiu M.

V. už labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus buvo paskirtos bausmės, savo dydžiu kiek mažesnės nei atitinkamuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų bausmių vidurkiai.Nukentėjusiųjų atstovai, praÅ¡ydami skirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, įrodinėja teismÄ nepagrįstai pripažinus nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad pastarasis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Skunduose dėstomi argumentai, jog M. V. teisme neigė oraliniu bÅ«du tenkinęs lytinę aistrÄ su mažamete G.

M., grasinęs nukentėjusiosioms nužudyti savo tėvus, bandė suÅ¡velninti atliktus prievartavimo veiksmus, be to, iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ apie alkoholio vartojimÄ , ko negalima vertinti kaip visiÅ¡ko kaltės pripažinimo. Be to, sulaikytas tik dėl atsitiktinumo, sulaikomas bandė pabėgti ir prisipažino tik spiriamas neginčijamų įrodymų. Nuteistojo iÅ¡reikÅ¡tÄ gailėjimÄ si apeliantai vertina kaip formalų ir deklaratyvų.AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantų teiginiais ir neturi pagrindo tenkinti jų praÅ¡ymÄ panaikinti nuteistajam pripažintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ yra laikomi atvejai, kai asmuo savanoriÅ¡kai, neverčiamas objektyvių aplinkybių, prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o jei nusikaltimas padarytas kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir jų kartu padarytas veikas (kasacinė nutartis Nr. 2K-609/2005).

Dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ teismui pakanka nustatyti, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-276/2006, 2K-496/2007). NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra laikomas tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-513/2007).Tad, įrodinėjant aptariamÄ aplinkybę, bÅ«tina visais atvejais nustatyti abi jÄ sudarančias dalis – kaltės pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

Pagal baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimÄ ir teismų praktikÄ asmens prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka.IÅ¡ baudžiamojoje byloje užfiksuotų M. V. parodymų matyti, kad jis pripažino visas esmines nusikaltimų padarymo aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantai, nuteistasis neneigė grasinęs mergaitėms dėl poveikio prieÅ¡ jų tėvus. Tai, kad parodymų metu jis tiksliai nepatvirtino, ar minėjo frazę „nužudyti“, nereiÅ¡kia, kad jis neigė buvus grasinimus.

Å ioje vietoje dar kartÄ atkreiptinas apeliantų (nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ ) dėmesys, kad kaltininkas turi pripažinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, o kai kurių jų kitoks aiÅ¡kinimas nei inkriminuota pateiktuose kaltinimuose nereiÅ¡kia kaltės nepripažinimo ar esminių inkriminuotų aplinkybių neigimo. IÅ¡ M. V. parodymų matyti, kad jis pripažino nukentėjusiosioms grasinęs, kad „jei jos neis, bus blogai, bus blogai joms pačioms, jų tėveliams“, keletÄ kartų patvirtino tikrai sakęs, kad „jų tėvams bus blogai“, neneigė, jog pastarosios buvo prigrasintos ir iÅ¡sigandusios, jis kalbėjo griežtu tonu (t. 3, b. l. 8-10).

Tokie parodymai neabejotinai patvirtina nuteistÄ jį pripažinus jam inkriminuotÄ nusikalstamos veikos aplinkybę, kad jis prieÅ¡ mažametes veikė joms grasindamas (grasino nužudyti tėvus), neatsižvelgiant į tai, kad jis parodymų metų neprisiminė, ar tiksliai iÅ¡tarė frazę „nužudyti“. M. V. taip pat pripažino norėjęs oraliniu bÅ«du tenkinti lytinę aistrÄ su G. M., liepęs jai iÅ¡sižioti, lietęs jos lÅ«pas savo lytiniu organu, bandė jį įkiÅ¡ti į burnÄ , po to savo lytiniu organu lietė A.

L., kuriai liepė atsigulti ant žemės, lytinius organus, iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , po to paguldė kitÄ mergaitę, t. y. G. M., ant jos ir lietė pastarosios lytinius organus, bandė savÄ jį lytinį organÄ Ä¯kiÅ¡ti jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , nepavykus, kiÅ¡o lytinį organÄ tarp nukentėjusiosios Å¡launų ir tenkino savo lytinę aistrÄ . Kaip matyti, M. V. neneigia visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK       150 straipsnio 4 dalį aplinkybių. Nors apklausiamas jis teigė nenorėjęs nukentėjusiųjų seksualiai prievartauti, tačiau, duodamas parodymus, papasakojo atliktus oralinius, analinius ir kitokio sÄ lyčio prievartinius lytinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias G.

M. ir A. L., neneigė žinojęs, kad jos abi yra mažametės. Tai, kad M. V. tam tikras aplinkybes aiÅ¡kina pagal savo individualų supratimÄ , nelaikytina, kad jis neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ ar nesutinka su esminėmis nusikalstamos veikos inkriminavimo aplinkybėmis.Baudžiamasis įstatymas nenustato bÅ«do ir formos, kaip kaltinamasis turi iÅ¡reikÅ¡ti savo gailėjimÄ si padarius nusikalstamÄ veikÄ . Pažymėtina, kad bÅ«tų nelogiÅ¡ka reikalauti, kad kaltinamasis savo gailėjimÄ si iÅ¡reikÅ¡tų kiekvienos apklausos ar kitų tyrimo veiksmų metu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnį, numatantį baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltininko gailėjimasis nesiejamas su aktyviu padėjimu iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ar toje veikoje dalyvavusius asmenis. Baudžiamasis įstatymas visiÅ¡ko kaltės pripažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veikÄ vertina kaip nusikalstamÄ , ar nenusikalstamÄ , t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo. Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoÅ¡irdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti tokios veikos padarinius.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jei kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punktas).IÅ¡ byloje užfiksuotų M.

V. parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, kategoriÅ¡kai pasižadėjo daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų. NuoÅ¡irdų apgailestavimÄ jis iÅ¡reiÅ¡kė dar per pirmÄ jÄ Ä¯tariamojo apklausÄ ir tÄ patį akcentavo beveik kiekvienos apklausos metu. M. V. dar ikiteisminiame tyrime atsiprašė nukentėjusiųjų ir jų artimųjų, tvirtino smerkiantis save už tokį poelgį, teisme nurodė iÅ¡gyvenantis, iÅ¡reiÅ¡kė begalinį norÄ atsipraÅ¡yti, neneigė įskaudinęs tiek mažametes nukentėjusiÄ sias, tiek jų tėvus, neteisino savo elgesio, pripažino pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius (t. 3, b. l. 8-10, 13).

PrieÅ¡ingai nei įrodinėja nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymÄ , nuteistasis M. V. ne deklaratyviai ir formaliai, o aktyviai ir nuoÅ¡irdžiai iÅ¡reiÅ¡kė savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į buvusį elgesį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (dėl Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo).AnalogiÅ¡ka aplinkybė pagrįstai konstatuota ir Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies atveju.

Nuteistasis neneigė, jog po to, kai atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, iÅ¡ nukentėjusiosios A. L. rankinuko pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nuteistasis teisme iÅ¡kėlė naujÄ versijÄ dėl alkoholio vartojimo. Å iuo atveju apeliantai, matyt, turi galvoje tai, kad M. V. teisme, aiÅ¡kindamas jam nustatytÄ girtumÄ , teigė gėręs ir po įvykio, tačiau tuo pačiu jis nepaneigė savo ankstesnių parodymų, jog dar dienÄ , apie 12 val.,   t. y. iki nusikaltimų, iÅ¡gėrė porÄ bokalų (skardinių) 5,2 proc. stiprumo alaus.

Tokiu bÅ«du nuteistasis nors ir nurodė naujÄ aplinkybę, tačiau neatsisakė ankstesnių parodymų apie alkoholio vartojimÄ iki nusikaltimų padarymo, kÄ Ä¯vertinęs, teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Nuteistasis su tokia iÅ¡vada sutinka ir jos neginčija.Kolegija netenkina nei nuteistojo praÅ¡ymo suÅ¡velninti, nei nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ praÅ¡ymo sugriežtinti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir skyrė bausmę, atitinkančiÄ tiek padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , tiek nuteistojo asmenybę. PraÅ¡yme skirti griežtesnę bausmę be jau anksčiau minėtos neva nepagrįstai konstatuotos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nurodoma teismÄ netinkamai įvertinus aplinkybes, susijusias su padarytų nusikaltimų pobÅ«džiu ir pavojingumu, nepakankamai dėmesio skyrus nuteistojo asmenybės individualizavimui.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio dalies, kurioje dėstomi bausmių skyrimo motyvai, matyti, kad teismas įvertino visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tarp jų ir tuos, kurie akcentuojami apeliaciniuose skunduose (neiÅ¡nykusius teistumus, tai, kad M. V. nedirba, nes buvo atleistas už pravaikÅ¡tÄ ). Tuo pačiu atsižvelgta, jog M. V. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pagal pateiktÄ charakteristikÄ charakterizuojamas patenkinamai, nusiskundimų dėl jo negauta. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas įvertino abiejų M.

V. įvykdytų nusikaltimų pavojingumÄ , o ta aplinkybė, kad apeliantų netenkina teismo paskirta bausmė, nereiÅ¡kia, jog tokia bausmė savaime yra neteisinga ar nepagrįsta. Å iuo atveju pažymėtinai, kad M. V. įvykdytas sunkaus nusikaltimo padarymo bÅ«das bei paties nuteistojo veiksmai nelaikytini padidinto pavojingumo, lyginant su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė yra teisinga, todėl kolegija neturi jokio juridinio pagrindo jÄ keisti.Dėl analogiÅ¡kos priežasties netenkinamas ir nuteistojo praÅ¡ymas skirti Å¡velnesnę bausmę, kas iÅ¡ esmės motyvuojama vien tik aplinkybėmis, susijusiomis su jo asmenybės charakteristika (turi iÅ¡silavinimÄ , kompiuterių operatoriaus kvalifikacijÄ , verslo liudijimÄ , buvo savanoris, ilgÄ laikÄ Å¡oko sportinius Å¡okius, lankė baseinÄ , tarnavo bažnyčioje ir pan.).

Kiti argumentai iÅ¡ dalies skirti pateisinti nusikalstamÄ elgesį (nuo vaikystės bendrauja su psichologais ir psichiatrais, vartojo stiprius vaistus, diagnozuotas elgesio sutrikimas, turi padidintÄ jautrumÄ ). Galiausiai nurodo, jog, pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, patirs iÅ¡imtinai neigiamas emocijas, bus priverstas paklusti ten esamoms neraÅ¡ytoms taisyklėms, bus užgauliojamas, negalės savęs realizuoti, tobulėti ir pan. Apelianto nurodytos asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, kad remiantis jomis bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta specialisto iÅ¡vada nenustatė M. V. sergant psichikos sutrikimais, dėl kurių bÅ«tų reikėję skirti ekspertizę. Tokiu bÅ«du, skiriant bausmę, nevertintini nuteistojo nurodyti teiginiai apie tai, kad jis kažkada vartojo vaistus, jam diagnozuotas elgesio sutrikimas. Beje, iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad M. V. dėl jam diagnozuoto hiperkinezinio elgesio sutrikimo pas medikus lankėsi 2006 m., t. y. prieÅ¡ 6 metus iki analizuojamų nusikaltimų padarymo, kas leidžia teigti, jog gana ilgÄ laikÄ jis dėl Å¡io sutrikimo nusiskundimų neturėjo.

Neginčytina, kad nuteistasis dėl jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės patirs atitinkamus suvaržymus, tačiau savaime suprantama, kad kaltu pripažintam asmeniui bausmė kiekvienu atveju sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kurios yra atsakas į jo paties nusikalstamus veiksmus. Šiuo atveju apeliantas savo interesų neturėtų priešpastatyti nukentėjusiųjų interesams. M. V. už įvykdytus nusikaltimus buvo paskirtos įstatyme numatytos bausmės, jų dydis nustatytas kiek mažesnis už galimos skirti bausmės vidurkį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jam buvo pritaikyta neproporcingo dydžio bausmė.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių neturtinei žalai atlyginti Nukentėjusiųjų G. M. ir A. L. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės ieÅ¡kovės G. M. ir V. L. praÅ¡o pilnai patenkinti pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius ir nukentėjusiosioms priteisti po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, kad praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo yra grindžiamas iÅ¡ esmės tomis aplinkybėmis, kurios buvo iÅ¡dėstytos civiliniuose ieÅ¡kiniuose.Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksÄ (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , vadovavosi iÅ¡ esmės visais anksčiau minėtais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir kiekvienai nukentėjusiajai priteisė po 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija mano, kad toks dydis neturtinei žalai kompensuoti yra tinkamas, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos tokios kategorijos bylose. Tuo pačiu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, todėl teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, bÅ«na skirtingas. Nagrinėjamoje byloje neginčytina, jog mažametės nukentėjusiosios dėl nusikalstamų seksualinių prievartavimo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ .

Abi nukentėjusiosios nusikaltimo padarymo metu buvo mažametės, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad tokiame asmenybės formavimosi etape patirta žala gali turėti ilgalaikį poveikį. Apeliaciniuose skunduose taip pat dėstomi teiginiai dėl seksualinių prievartavimo veiksmų ilgalaikio poveikio nukentėjusiųjų asmenybės formavimuisi ir neigiamos įtakos jų psichologiniam ir socialiniam vystymuisi. Å ioje vietoje pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu, siekiant be kita ko iÅ¡samiai iÅ¡tirti galimÄ nusikaltimo poveikį tolimesnei nukentėjusiųjų G.

M. ir A. L. psichologinei raidai, buvo siekiama atlikti ambulatorines kompleksines teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizes, tačiau įstatyminiai atstovai G. M. ir V. L. kategoriÅ¡kai atsisakė pristatyti vaikus tokios ekspertizes atlikimui (t. 1, b. l. 54-55, 100-101). Tad Å¡iuo atveju teiginiai dėl seksualinių prievartavimo veiksmų ilgalaikio poveikio nukentėjusiųjų asmenybės formavimuisi ir neigiamos įtakos nukentėjusiųjų psichologiniam ir socialiniam vystymuisi, yra vertinami pagal tuos medicininius duomenis, kurie buvo surinkti, taip pat vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad abiem nukentėjusiosioms po nusikaltimo buvo teikiama medicininė pagalba (A. L. konsultavo psichologas, psichiatras, ji atliko reabilitacijÄ , G. M. lankėsi pas vaikų neurologÄ , psichiatrÄ , jai buvo paskirta reabilitacija, tačiau viso gydymo neatliko) (t. 1, b. l. 63-70, 105-110). Naujų duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos bÅ«klę byloje nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar civilinio ieÅ¡kinio klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iÅ¡spręstas tinkamai, atsižvelgia į tuos, kurie surinkti ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusioji G. M. ir šiuo metu tebesilanko pas gydytojus, jai nuolat teikiamos psichologo konsultacijos, vartoja gydytojų paskirtus medikamentus, paūmėjo motoriniai ir vokaliniai tikai, tačiau nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad nukentėjusiajai yra teikiama ilgalaikė medicininė pagalba. Taip pat pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. M. dar iki nusikaltimo padarymo, t. y. 2012 m. birželio mėn., kartu su mama kreipėsi į gydytojus dėl atsiradusio tiko.

Vadinasi, nukentėjusioji dar anksčiau turėjo tokio pobÅ«džio nusiskundimų, o po įvykdyto nusikaltimo jie paÅ«mėjo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ .

Å ie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iÅ¡ dalies (pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ ). Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos CK                 6.282 straipsnis). Å iuo atveju tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltininko interesai buvo įvertinti ir iÅ¡ M.

V. nukentėjusiosioms G. M. ir A. L. priteista suma neturtinei žalai atlyginti (kiekvienai po 25 000 Lt) yra laikytina tinkama ir pagrįsta.Analogiškais motyvais atmetamas nuteistojo M. V. prašymas sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apelianto spėjimai, kur galimai bus panaudoti šie pinigai, niekaip nėra susiję su nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos įvertinimu. Taip pat pažymėtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi anksčiau nurodytais kriterijais, į kuriuos būtina kiekvienu atveju atsižvelgti, o ne į apelianto nurodytas metines gyventojo pajamas.

Dėl praÅ¡ymo priteisti iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti priteisimo Apeliaciniuose skunduose nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymÄ praÅ¡o iÅ¡ nuteistojo             M. V. priteisti iÅ¡laidas už apeliacinių skundų parengimÄ , t. y. S. L. - 500 Lt ir G. M. – 500 Lt. Kartu su skundais yra pateikti pinigų paėmimo kvitai Nr. 701379 ir Nr. 701381, patvirtinantys S. L. ir G. M. sumokėtas nurodytas pinigų sumas už apeliacinių skundų suraÅ¡ymÄ (t. 3, b. l. 29, 34).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-267/2009,      2K-452/2009, 2K-271/2010).

Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo M. V. ir nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ V. L., S. L., R. M. ir G. M. apeliacinius skundus. Tiek nuteistojo M. V., tiek nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ apeliaciniai skundai atmesti. Atsižvelgiant į tokį skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , yra pagrindas nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymÄ praÅ¡ymus priteisti advokato iÅ¡laidas laikyti nepagrįstais. Visgi, kita vertus, apeliacinį procesÄ iniciavo ir pats nuteistasis, padavęs apeliacinį skundÄ , kuriuo ginčijo ne tik paskirtÄ bausmę, bet ir civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos.

Vadinasi, advokato iÅ¡laidos yra pagrįstos ir bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nepagrįstų nuteistojo skundo argumentų. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įvertindama advokatės darbo bei laiko sÄ naudas apeliacinių skundų suraÅ¡ymui, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dalis nukentėjusiųjų patirtų iÅ¡laidų turi bÅ«ti apmokėta, priteisiant iÅ¡ nuteistojo M. V. po 250 Lt S. L. ir G. M.. AnalogiÅ¡ka praktika, sprendžiant praÅ¡ymus dėl advokato iÅ¡laidų paslaugų apmokėjimo, yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse, nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas (kasacinės nutartys 2K-283/2010,                2K-267/2009).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ nuteistojo M. V. priteisti nukentėjusiosios G. M. atstovui pagal įstatymÄ G. M. ir nukentėjusiosios A. L. atstovui pagal įstatymÄ S. L. po 250 Lt advokato paslaugoms apmokėti.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Nuteistojo M. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        RÅ«ta Mickevičienė Teisėjai                                                                                                                     Albinas Bielskis                                                                                                                                   Aloyzas Kruopys