AS-602-421-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P143-16/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02843-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Data“) skundą patenkino iš dalies, t. y. įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovas) tinkamai išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2011 m. lapkričio 3 d. prašymą bei pateikti motyvuotą atsakymą; likusios skundo dalies nepatenkino.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo jo naudai 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėjas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė apmokėdamas už teisines paslaugas, kurias sudaro procesinių dokumentų rengimas (280 Lt; 2 400 Lt), pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose (260 Lt; 60 Lt).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1 330 Lt jo naudai teismo išlaidoms atlyginti.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 ir 45 straipsnių nuostatomis bei nurodė, jog nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 16 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų D. Korsakaitės ir D. Gagio kontora, o patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už teisines paslaugas, grindė 2012 m. balandžio 18 d. sąskaitos išrašu. Pažymėjo, jog pateiktame prašyme nurodyta, kad už 2011 m. lapkričio 3 d. prašymo ikiteismine tvarka Vilniaus miesto savivaldybei parengimą pareiškėjas sumokėjo 280 Lt, tačiau, kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 3 d. prašymo, tai yra kreipimasis į instituciją dėl informacijos suteikimo, o ne pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, todėl prašoma suma nepriteisiama.

Taip pat nurodė, jog byloje nustatyta, kad nagrinėjant ginčą teisme įvyko 1 teismo posėdis, kurio trukmė 25 min., o tai vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 9 punktu, prilyginama iki 30 min. ir atmetama, todėl pareiškėjo prašoma atlyginti 60 Lt suma už atstovavimą jam nepriteisiama.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog už kitų advokato nurodytų prašyme suteiktų paslaugų atlyginimo dydžių Rekomendacijos konkrečiai ir aiškiai nenustato. Pagal Rekomendacijų 10 punktą, už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose. Teismo nuomone, byloje advokatui pateiktų dokumentų ir kitos medžiagos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, analizė ir teisinis įvertinimas bei pasirengimas (susipažinimas su bylos medžiaga) administracinės bylos nagrinėjimui teisme turėtų būti prilyginamas atstovavimui teisme ir taikomas šiai advokato paslaugai apskaičiuoti Rekomendacijose nustatytas koeficientas, t. y. 0,15 minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) už 1 val.

Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir konstatavo, jog realiai reikalingas susipažinti su dokumentais laikas užimtų nuo 2 iki 3 val., todėl pareiškėjui priteisė 260 Lt sumą. Teismas taip pat akcentavo, jog pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl, remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareiškėjas įgijo teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų jo reikalavimų daliai. Konstatavęs tai, teismas pareiškėjui apskaičiuotą priteisti išlaidų sumą 2 660 Lt (2 400 Lt + 260 Lt) padalino iš dviejų (nes buvo patenkintas tik vienas iš dviejų pareiškėjo keltų reikalavimų) ir priteisė jam 1 330 Lt sumą.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalimis, 93 straipsnio 2 dalimis. Pažymėjo, jog nors atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje atsakovas ir nurodė, kad pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo reikėtų atmesti kaip nepagrįstą, byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimas buvo tik iš dalies priimtas pareiškėjo naudai, t. y. teismas sprendimu patenkino 1/2 jo reikalavimų, todėl jis turėjo teisę reikalauti iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Tačiau atsakovas iš esmės ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, motyvuodamas, be kita ko, tuo, jog byla nebuvo sudėtinga, todėl priteistų teismo išlaidų dydis turėtų būti mažintinas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, tokiai atsakovo pozicijai nepritarė ir nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstą išlaidų, kurios buvo įrodytos byloje esančiais įrodymais – atstovavimo sutartimi su advokatų D. Korsakaitės ir D. Gagio kontora, sąskaitos išrašu bei sąskaita už teisinę pagalbą, sumą pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, jog maksimali suma, kurią galėjo prisiteisti pareiškėjas už skundo teismui rengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, buvo 1 200 Lt ((3 x 800 Lt MMA)/2 = 1 200 Lt). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pareiškėjui priteisti maksimalią sumą ir manė, jog teismas nagrinėjamu atveju nepažeidė Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų kriterijų. Iš ginčijamos nutarties matyti, jog teismas paminėtas išlaidas laikė pagrįstomis ir racionaliomis, todėl mažinti jas, atsižvelgiant į subjektyvius atsakovo teiginius, kad byla nebuvo sudėtinga ir išimtinė, nėra pakankamo pagrindo.

Teismas, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas prisiteisė kur kas mažesnę nei prašomą sumą, vertino, jog patirtos išlaidos nėra neprotingos ir per didelės ar tokios, kurių atsakovas negalėtų atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sutiko ir su tuo pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog už kitų advokato nurodytų prašyme suteiktų paslaugų atlyginimo dydžių Rekomendacijos aiškiai ir konkrečiai nenustato, todėl teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 10 punktu, tinkamai realizavo paminėtame punkte įtvirtintą diskreciją už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose Rekomendacijose, teikimo dydį nustatyti kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose Rekomendacijose.

Pažymėjo, jog advokatui pateiktos medžiagos analizės, teisinio įvertinimo ir pasirengimo administracinės bylos nagrinėjimui teisme paslaugų prilyginimas tos pačios rūšies teisinėms paslaugoms, kaip ir atstovavimui teisme, t. y. jų apskaičiavimas pritaikius Rekomendacijų 8.18 punkte įtvirtintą koeficientą, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-403/2011). Teismas laikė pagrįstu pirmosios instancijos teismo teiginį, jog nagrinėjamu atveju pasirengimas bylos nagrinėjimui ir dokumentų analizė galėjo užtrukti nuo 2 iki 3 val., todėl pagal šį įvertinimą pareiškėjui priteista jo prašyta 260 Lt suma nėra nepagrįsta.

Taigi, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista ir ši išlaidų dalis neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė procesines teisės normas, todėl patenkinti atsakovo atskirąjį skundą bei panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ar keisti ja pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Teismas, be to, nustatė, jog pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašė priteisti jo turėtas išlaidas už šio atsiliepimo rengimą – 400 Lt sumą, sumokėtą advokatei už paminėto atsiliepimo rengimą, neviršijančią Rekomendacijų 8.15 punkte (0,5 x 800 Lt MMA = 400 Lt) įtvirtinto maksimalaus dydžio.

Pareiškėjas šią sumą pagrindė su atsiliepimu pateikta atstovavimo sutartimi bei pinigų priėmimo kvitu. Šio pareiškėjo prašymo teismas nepatenkino, nes ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato šalies teisę gauti išlaidų atlyginimą, kuomet byla yra išnagrinėjama iš esmės arba priimamas procesinis sprendimas, kuriuo yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, tuomet yra skaičiuojamos ir išlaidos už atskirų procesinių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo, apeliacinėje instancijoje nėra nagrinėjamas klausimas dėl baigiamojo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento, todėl prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas netenkinamas, teismas šių išlaidų nepripažino būtinomis ir pagrįstomis, su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis.

IV. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nepatenkindamas jo prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą pateikimo, nurodė akivaizdžiai nepagrįstą teisinį argumentą. Pateiktas galutinės teisminės instancijos teisinis vertinimas yra subjektyvus, nelogiškas, prieštaraujantis pagrindiniams teisiniams principams, nepagrįstai eliminuojantis procesą laimėjusios šalies įstatymų numatytą teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei iškreipiantis bylinėjimosi išlaidų administraciniame procese sampratą.

Nei ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis, nei kitos procesinės teisės normos, reglamentuojančios atstovavimo išlaidų atlyginimą, nesieja šios teisės pagrįstumo su šių išlaidų atsiradimo momento ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo momentu. ABTĮ 44 straipsnyje ir CPK 98 straipsnyje įtvirtintas atstovavimo išlaidų terminas negali būti aiškinamas siaurai ir siejamas tik su išlaidomis, kurios proceso šaliai atsirado tik iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs jo, vykdžiusio pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 22 d.

įpareigojimą, atsiliepimą į pateiktą atskirąjį skundą, kuris šiuo atveju buvo vienintelė jo teisminės gynybos priemonė, neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo šį procesinį dokumentą, o kartu ir jo parengimo išlaidas laikyti nebūtinomis ar nepagrįstomis. Formalus teiginys, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra nepagrįstos, tiesiogiai prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Dėstoma pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo ir nebūtinumo iš esmės prieštarauja teisminio proceso pralaimėjimo pasekmių teisiniam reglamentavimui.

Visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu objektyviai suponuoja būtinybę atlyginti visas laimėjusios proceso šalies išlaidas, vadovaujantis Rekomendacijomis. Formalus ir neteisingas materialinės teisės normų taikymas bei bylos aplinkybių (susijusių su bylinėjimosi išlaidų pagrįstumu) paviršutiniškas vertinimas šioje byloje nėra suderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kaip Lietuvos Respublikos aukščiausiosios institucijos, įgaliotos spręsti ginčus dėl valstybės institucijų administracinių aktų teisėtumo, statusu.

Nurodytas neteisingas teisės normų aiškinimas šioje byloje laikytinas iš esmės prieštaraujančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Nurodytą neteisingą teisės normų taikymą būtina ištaisyti ir užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Pažymi, jog proceso atnaujinimo aplinkybės tapo žinomos ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 13 d. (ABTĮ 156 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Procesas atnaujintinas.

Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus (b. l. 101–105).

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

Šios bylos atveju buvo sprendžiamas su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo klausimas, kurį reglamentuoja procesinės teisės (ABTĮ) normos. Aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas galimybę atnaujinti procesą sieja ne su procesinės teisės normų, o su materialinės teisės normų pažeidimu. Taigi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą yra nepagrįstas.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, priėmus jam palankų teismo baigiamąjį aktą, kreipėsi dėl išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi iš dalies patenkinus šį pareiškėjo prašymą, atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo procesiniu sprendimu, pateikė atskirąjį skundą. Pareiškėjas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 22 d. raštą Nr. I-1731-365/2012 pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi, be kita ko, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų už atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą atlyginimo, tokių išlaidų nepripažino būtinomis ir pagrįstomis, iš esmės konstatavęs, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato šalies teisę gauti išlaidų atlyginimą, kuomet byla yra išnagrinėjama iš esmės arba priimamas procesinis sprendimas, kuriuo yra užbaigiamas bylos nagrinėjimas, tuomet yra skaičiuojamos ir išlaidos už atskirų procesinių veiksmų atlikimą. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka yra sprendžiamas klausimas dėl išlaidų atlyginimo, apeliacinėje instancijoje nėra nagrinėjamas klausimas dėl baigiamojo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-439/2008, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-559/2012 ir kt., tais atvejais, kai išlaidos buvo patirtos užbaigus bylą, pripažino suinteresuotų asmenų teisę į tokių išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnį.

Remiantis išdėstytais argumentais, galima teigti, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu – dėl išlaidų, patirtų po bylos užbaigimo, atlyginimo – yra nevienoda. Siekiant unifikuoti teismų praktiką bei užtikrinti konstitucinį imperatyvą, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos vienodai, šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Kadangi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir pagrįstas įstatymo numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, procesas atnaujintinas, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS602-421/2012 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Data“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis