2022-02-17 Nr. AB-3632-3-64-3-00448-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-394-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00448-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (trečiasis suinteresuotas asmuo – B. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu buvo nuspręsta: 1) panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, išduotą R. B.; 2) panaikinti R. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais; 3) panaikinti B. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, naudotis R. B. priklausančiais ginklais, kadangi Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį. Pareiškėjui apskundus šį nuosprendį, Šiaulių apygardos teismas priėmė naują nuosprendį, kuriuo pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukė.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Sprendimo pradžioje nurodyta, jog R. B. nuo 2019 m. birželio 20 d. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, kurio galiojimo laikas baigiasi 2024 m. gegužės 10 d. Jam taip pat išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Sūnui B. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, o R. B. šiuo metu savo ginklų neturi.

4. Be to, Sprendimu panaikinti leidimai ne tik pareiškėjui, bet ir jo sūnui B. B. (B. B.), tačiau pareiškėjo sūnus jokio sprendimo apie leidimo laikyti ar nešiotis ginklus negavo. Sprendime vienur rašoma, kad pareiškėjas šiuo metu savo ginklų neturi, kitur – kad B. B. naikinamas leidimas naudotis R. B. priklausančiais ginklais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nurodė neteisingus duomenis ir panaikino tik pareiškėjui, o ne jo sūnui B. B. išduotus leidimus. Jei atsakovas panaikino ir B. B. išduotus leidimus, jis turėtų pasirūpinti jo atžvilgiu priimtą sprendimą įteikti B. B. Nepaisant to, ar atsakovas Sprendimu panaikino du ar tris pareiškėjui išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.

5. Pareiškėjo nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti jam išduotus leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi Sprendimas buvo priimtas neteisingai įvertinus pareiškėjo asmenybę apibūdinančias duomenis ir neįvertinus pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų visumos. Akivaizdu, kad ne administraciniai nusižengimai buvo pagrindas naikinti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, nes tai seni įvykiai, po jų jokios atsakovo reakcijos nebuvo ir tai nėra pagrindas naikinti leidinius laikyti (nešiotis) ginklus. Šiuos duomenis atsakovas nurodė norėdamas kuo labiau neigiamai apibūdinti pareiškėją, o išskyrus atsakovui prieinamų teistumų ir administracinių pažeidimų registrų duomenis, nerinko jokių kitų duomenų apie pareiškėją. Toks atsakovo neveikimas prieštarauja viešojo administravimo objektyvumo principui (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 9 p.).

6. Atsakovo išvados, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, padarytos pagal vieną nuosprendį, kuriuo pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, yra neproporcingos. Pats faktas, kad apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo veiksmus, nors ir kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį, pripažino mažareikšmiais, rodo tiek veikos, tiek pareiškėjo nepavojingumą visuomenei, todėl Sprendimo teiginiai apie pareiškėjo pavojingumą yra perdėti.

7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje, vertindamas pareiškėjo asmenybę, nurodė, kad jis yra anksčiau neteistas, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra neįgalus dėl onkologinės ligos, o taip pat, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, įvykdytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, bei tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik pusantrų metų, per šį laikotarpį nuteistasis naujų teisės pažeidimų nepadarė, ir dėl to nusprendė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

8. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad R. B. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, kurio galiojimo laikas baigiasi 2024 m. gegužės 10 d. Pareiškėjui taip pat išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1 naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Sūnui B. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1. R. B. šiuo metu savo ginklų neturi. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje gauta informacija, kad 2019 m. lapkričio 14 d. R. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-39826-19-20 pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 15 d., apie 12 val., UAB „Vižerana“ patalpose, viešoje vietoje, įžūliu veiksmu, tyčia sudavė vieną kartą E. G. į kairį skruostą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip savo veiksmu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pripažino R. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteisė jį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu R. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad R. B. per 5 metus padarė 4 administracinius teisės pažeidimus: 1 kartą baustas už tai, kad vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo; 1 kartą baustas už greičio viršijimą; laiku nepratęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklų; gatvę perėjo ne tam skirtoje vietoje.

11. Sprendimo priėmimą lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus. Nors R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje asmuo, turėdamas ginklus, negalės kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pats nusikaltimo padarymo faktas ir tai, kad nusikaltimą padarė viešoje vietoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, neigiamai charakterizuoja R. B. asmenybę. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas yra smurtinio pobūdžio nusikalstama veika ir tai neigiamai jį charakterizuoja. Tokie agresyvūs, moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Siekiant užkirsti kelią, kad ateityje nebūtų sukeltų dar sunkesnių pasekmių, leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra būtinas. Pareiškėjo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, rodo ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka. Nuo pažeidimų padarymo dar nėra praėję 10 metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo argumentai, jog jis yra apibūdinamas iš teigiamos pusės ir yra nusipelnęs visuomenei, atsižvelgiant į jo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytos veikos pobūdį, neleidžia spręsti, jog pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

12. Kadangi pareiškėjas negali įsigyti ir turėti ginklų, panaikinami visi jo vardu turimi leidimai (laikytis) nešiotis ginklus. Sūnui B. B., kaip ginklų savininkui, išduotas leidimas laikyti nešiotis ginklus nėra panaikintas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. B. atsiliepime į skundą prašė skundą tenkinti.

14. B. B. nurodė, kad Sprendimo 3 punktu panaikintas jam, kaip naudotojui, išduotas leidimas Nr. 0001108-N1 laikyti (nešiotis) ginklus, priklausančius jo tėvui R. B., tačiau praktiškai šio leidimo panaikinimas jo interesams neturi jokios įtakos, nes jo tėvas R. B. nebeturi jokių ginklų. Jo tėvas yra ilgametis patyręs medžiotojas, todėl, kai leisdavo sveikata, dalyvaudavo medžioklėse naudodamasis jam priklausančiu ginklu. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, Sprendimas atimti leidimus laikyti (nešiotis) ginklus jo tėvui R. B. yra formalus ir neatitinkanti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų, nes jo tėvas niekam niekada nekėlė ir nekelia grėsmės, jis yra doras ir gerbiamas žmogus.

II. 15. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui R. B. 2019 m. birželio 20 d. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, kurio galiojimo laikas turėjo baigtis 2024 m. birželio 20 d. Pareiškėjui taip pat 2020 m. sausio 21 d. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis jo sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Trečiajam suinteresuotam asmeniui B. B. 2019 m. birželio 20 d. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, naudotis R. B. priklausančiais ginklais. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Sprendimu nusprendė: 1) panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108, išduotą R. B.; 2) panaikinti R. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1, naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais (savininkas B. B., naudotojas R. B.); 3) panaikinti B. B. išduotą naudotojo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1, naudotis R. B. priklausančiais ginklais (savininkas R. B., naudotojas B. B.). Atsakovo 2021 m. kovo 24 d. rašte Nr. 40-S-3808-(1.19E) nurodyta, jog pareiškėjas R. B. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu savo vardu registruotų ginklų neturėjo; ginčijamu Sprendimu panaikinti trys leidimai laikyti nešiotis (ginklus); kadangi pareiškėjas negali įsigyti ir turėti ginklų, panaikinti visi jo vardu turimi leidimai, todėl Sprendime klaida nepadaryta; pareiškėjo sūnui B. B., kaip ginklų savininkui, išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nėra panaikintas.

17. Vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Aprašas) 92.1 punktu bei atsižvelgęs į Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje nustatytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuoti R. B. tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija neprognozuojamą pareiškėjo elgesį konfliktinėse (sudėtingose) situacijose, neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Nors baudžiamoji byla nutraukta, tačiau aptartame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas tyčia viešoje vietoje delnu sudavė E. G. į kairį skruostą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

18. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas nuo 2016 m. 4 kartus baustas administracine tvarka. Įvertinęs minėtus duomenis teismas sprendė, kad pareiškėjas sistemingai pažeidžia teisės aktais nustatytas taisykles, tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai. R. B., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas pagrįstai 2021 m. sausio 29 d. priėmė Sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjui pritaikyta sankcija yra proporcinga.

19. Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas nurodė, kad jame neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 20. Pareiškėjas R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą.

21. Pareiškėjas teigia, jog individualaus vertinimo nebuvo nei Sprendime, nei pirmosios instancijos teismo išvadose. Šiuo atveju buvo vertinti tik nuosprendžio ir administracinių nuobaudų faktai, bet jų turinys vertintas formaliai arba nevertintas, kiti pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys iš viso nebuvo vertinti. Pirmosios instancijos teismas citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-974/2014, tačiau nesivadovavo minėtoje nutartyje pateiktu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto išaiškinimu.

22. Pareiškėjo manymu, formalus jo asmenybės ir tariamo pavojingumo visuomenei vertinimas lėmė nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą, nepagrįsto pareiškėjo teisės laikyti (nešiotis) medžioklei reikalingus ginklus ribojimo pateisinimą. Teismo išvada, kad Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuoti R. B. tyčiniai veiksmai yra pavojingi savaime ir tai liudija neprognozuojamą pareiškėjo elgesį konfliktinėse (sudėtingose) situacijose, neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms; tokia pareiškėjo moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pareiškėjo įsitikinimu, prieštarauja jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje padarytoms išvadoms. Pats faktas, kad teismas pareiškėjo veiksmus, nors ir kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį, pripažino mažareikšmiais, rodo tiek veikos, tiek pareiškėjo nepavojingumą visuomenei, o pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginiai apie pareiškėjo grėsmę yra perdėti.

23. Teismo sprendime minima baudžiamoji byla yra vienintelė pareiškėjo gyvenime. Jis niekada nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, todėl padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Baudžiamojoje byloje nagrinėto įvykio turinys atskleidžia, kad jis negali būti vertinamas kaip pareiškėjo asmenybei būdingas ir ateityje galintis pasikartoti elgesys. Po baudžiamojoje byloje nagrinėto įvykio (2019 m. liepos 15 d.) pareiškėjas nepadarė jokių jo grėsmę visuomenei patvirtinančių ar neigiamai galinčių jį charakterizuoti įvykių. Jis pirmosios instancijos teismui pateikė charakteristikas, kuriose pareiškėjas apibūdinamas teigiamai, pažymėti jo nuopelnai visuomenei, pateikti padėkos raštai ir diplomai patvirtina jo aktyvią bei visuomenei naudingą veiklą. Šie duomenys teisingai apibūdina pareiškėjo asmenybę, bet teismas jų neįvertino.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 4 kartus buvo nubaustas už administracinius pažeidimus, bet šių pažeidimų turinys nesudaro pagrindo išvadai, jog jis sistemingai pažeidžia teisės aktus, juo labiau taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pareiškėjo pažeidimai nėra tyčiniai ar piktybiniai, todėl nevertintini kaip liudijantys nepagarbą įstatymams ar keliantys grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms.

25. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo vertinimu, teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į pareiškėjo atžvilgiu priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje ir kitų pažeidimų, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad R. B., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovas priėmė pagrįstą Sprendimą.

27. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog teismui pateiktose charakteristikose jis apibūdinamas teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į jo neatsakingo elgesio faktus (panaudojo aktyvius fizinio smurto veiksmus sutrikdydamas sveikatą), jo padarytos veikos pobūdį, neleidžia spręsti, jog pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

28. Surinktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia GŠKĮ įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui bei tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-00151-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo panaikinti pareiškėjui R. B. išduoti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovo surinktų duomenų visuma charakterizuoja pareiškėją kaip keliantį grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas, pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nei atsakovas, nei teismas neatliko individualaus aplinkybių vertinimo; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendis patvirtina, jog pareiškėjo padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis, todėl nėra pagrindo laikyti jį pavojingu visuomenei; teismui pateiktos charakteristikos teigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę; administraciniai nusižengimai neduoda pagrindo taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

33. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime pažymėjo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 20 d. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108 bei leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001107-N1 naudotis sūnui B. B. priklausančiais ginklais. Pareiškėjo sūnui B. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001108-N1. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 15 d., apie 12.00 val., viešoje vietoje, UAB „Vižerana“ patalpose (duomenys neskelbtini), tyčia delnu vieną kartą sudavė E. G. į kairįjį skruostą ir šiuo veiksmu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, taip savo įžūliu veiksmu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 str.) ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

36. Atsakovas, gavęs duomenis apie pareiškėjo padarytą nusikaltimą, taip pat įvertinęs, kad pareiškėjas yra baustas už administracinius nusižengimus (nuo 2016 m. 4 kartus baustas administracine tvarka), nurodė, kad pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su pavojumi savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, viešajai tvarkai, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, visuomenės saugumui. Vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu bei 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamame Sprendime nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėta aplinkybių visuma sudaro pagrindą priimti sprendimą panaikinti leidimą nešiotis (laikyti) ginklus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turėti ir ginčijame Sprendime nurodyti duomenys apie pareiškėjo 2019 m. liepos 15 d. padarytą nusikalstamą veiką bei Administracinių nusižengimų registro duomenys yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, visuomenės saugumui.

38. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis, o R. B., padaręs BK 284 straipsnyje nustatytą nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatė kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių R. B. veikos pavojingumą, ir pažymėjo, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusiąją R. B. pavartojo iš pykčio, kilusio dėl to, kad E. G. atsisakė pasirašyti kasos aparato perdavimo–priėmimo aktą. Tokiu elgesiu R. B. pademonstravo nepagarbą nukentėjusiajai E. G. ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį – normalų UAB „Vižerana“ darbą. Dėl to R. B. padarytą nusikaltimą Lietuvos Aukščiasiasis Teismas nelaikė mažareikšmiu.

39. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jam paskirtos priemonės (sankcijos) neproporcingumo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną, teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Byloje svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu – dėl akivaizdaus jos neteisingumo, nenustatyta. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas.

40. Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis savo ūkinėje komercinėje veikloje, darbe, asmeniniuose santykiuose charakterizuojamas teigiamai, nesudaro pagrindo tenkinti jo skundą.

41. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (iki 2021 m. sausio 1 d. buvusi 6 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

42. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan