b3f94d3a-20a3-412f-bd97-52d85aee5a23 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2887-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01629-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 9 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. Å . (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-7 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-12-11 Å iaulių TI laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas pažeidžiant teisės aktus ir higienos normų reikalavimus: buvo talpinama po 20 ir daugiau asmenų, tualetas nebuvo atitvertas, gamtinius reikalus tekdavo atlikinėti visų akivaizdoje, nebuvo praustuvės, teko kentėti be vandens, patalpos buvo rÅ«syje, be langų ir ventiliacijos, teko kęsti fekalijų kvapÄ , netinkamas dieninis apÅ¡vietimas (degė vos vien lemputė), sienos juodos, grindys apsemtos stovinčiu vandeniu, teko bÅ«ti su rÅ«kančiais asmenimis ir kvėpuoti tabako dÅ«mais, nors yra nerÅ«kantis, buvo iÅ¡duodama sena neplauta patalynė ir seni indai.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (39, 58 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (58 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (41-49 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2014-06-20 iki 2014-12-10 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-7 asmenimis ir jam teko nuo 2,27 iki 6,83 kv. m. Kasdieniniai vardiniai kamerose kalinamų asmenų sÄ raÅ¡ai nedaromi, todėl pateikti tikslius kamerose laikomų kartu su pareiÅ¡kėju asmenų sÄ raÅ¡us nėra galimybės. Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojamas į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje.

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas nurodo, kad atvykstantiems ir iÅ¡vykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiÅ¡kėjo buvimo Å TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rÅ«syje esančioje apžiÅ«ros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Priimti suimtieji (nuteistieji) kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiÅ«ra ir Å¡varinimas, iÅ¡ paskirstymo kamerų suimtieji (nuteistieji) į gyvenamÄ sias kameras paskirstomi tÄ pačiÄ dienÄ .

Sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose bei rėžiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti, yra suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik TI laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o trumpalaikio laikymo kameros ir rėžiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovas pažymi, kad jis nėra įpareigotas fiksuoti, kiek žmonių ir kuriam laikui buvo laikoma priėmimo-paskirstymo kamerose, tačiau visais atvejais laikosi įstatyme nustatytų laikymo terminų.

Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. PK-4, PK-5 ir PK-6. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių TI registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į laikinas sulaikymo kameras. Trumpalaikėse ir paskirstymo kamerose draudžiama rūkyti, jeigu asmenys būtų rūkę, tuomet būtų surašyti tarnybiniai pranešimai ir skirtos nuobaudos, tačiau tarnybinių pranešimų dėl rūkymo kamerose Nr. PK-4, PK-5 ir PK-6 nėra. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui.

Neri trumpalaikio laikymo, nei priėmimo paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras tikrino kameras Nr. 13, Nr. 8 ir Nr. 52, pažeidimų nenustatyta. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali bÅ«ti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimai, susiję su Å¡iais darbais, netaikytini ir įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų pažeidimų. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iÅ¡ valstybės biudžeto.

Visose Å iaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros kameros erdvės atskirti mÅ«rine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumÄ . Atsakovas nurodo, kad Higienos normos HN 76:2010 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (14 p.).

Nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nereglamentuoja, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Nuo 2010 m. Å iaulių tardymo izoliatoriuje taikoma praktika, kuomet į įstaigÄ atvykę asmenys jų pageidavimu paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai atvykusios asmens žalingus įpročius ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia nuteistojo paskyrimo į gyvenamÄ jÄ patalpÄ klausimÄ .

Jokių nusiskundimų dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis pareiÅ¡kėjas įstaigai nėra pateikęs, 2014-06-20 parašė praÅ¡ymÄ , jog yra rÅ«kantis ir sutinka bÅ«ti kalinamas su rÅ«kančiais asmenimis. Ä®staiga teisės aktų reikalavimų ir pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nesant jokių jo pretenzijų dėl Tabako kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsakovas praÅ¡o sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas M.

Å . nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014-06-20 iki 2014-12-11, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kamerose neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad į Tardymo izoliatorių priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Pagal Taisyklių 19 punktÄ , priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Taisyklių 20 punktas numato, kad po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras.IÅ¡ byloje esančios 2016-07-23 pažymos Nr. 60/09-26889 (11-14 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas M.

Š. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2014-06-20 iki 2014-12-10, o atvykęs į Šiaulių TI būdavo patalpinamas į paskirstymo kameras Nr. PK-4, PK-5 ir PK-6, viso 6 kartus, duomenų, į kokias trumpalaikio laikymo kameras buvo patalpinamas pareiškėjas, byloje nėra, atsakovas nurodo, kad įstatymų leidėjas neįpareigoja jo registruoti tokių duomenų, tačiau taip pat nurodo, jog priimti suimtieji (nuteistieji) kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas;

į gyvenamÄ sias kameras suimtieji (nuteistieji) paskirstomi iÅ¡ paskirstymo kamerų. Taigi darytina iÅ¡vada, kad į trumpalaikio laikymo kameras pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas kiekvienÄ kartÄ atvykęs į Å iaulių TI, taip pat 6 kartus. Atsakovas atsiliepime dėl trumpalaikio laikymo kamerų bÅ«klės nepasisakė visiÅ¡kai, į bylÄ pateikė Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, iÅ¡ kurių matosi, kad 2014 m. balandžio 2 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės atlikimo metu tikslu įvertinti gautuose pareiÅ¡kėjų skunduose minimų faktų dėl laikymo sÄ lygų Å iaulių TI, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (galiojo iki 2015-11-01), patikrintos ir paskirstymo bei karantino kameros. 2014 m. balandžio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-104 (67-71 b. l.) užfiksuota, kad karantino kamerose įrengtas tik dirbtinis naktinis apÅ¡vietimas (HN 76:2010 22 p. pažeidimas), karantino kameroje Nr. 5 santykinė oro drėgmė 56,6-59,2 %, oro temperatÅ«ra +13,7-13,8 ° C (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), dirbtinė naktinė apÅ¡vieta 6 lx (HN 76:2010 23 p. pažeidimas), karantino kameroje Nr. 6 santykinė oro drėgmė 54,3-56,3 %, oro temperatÅ«ra +13,2-13,3 ° C (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), dirbtinė naktinė apÅ¡vieta 6 lx (HN 76:2010 23 p. pažeidimas); karantino kamerose Nr. 5 ir 6 sienos nelygios, grublėtos, vietomis nusitrynusios, ypač prie sanitarinių įrenginių, pajuodusios, iÅ¡dažytos nepatvaria trynimui danga, vamzdynų pavirÅ¡iai surÅ«diję, patalpose reikia atlikti remontÄ (HN 76:2010 62 p. pažeidimas), karantino kamerose veidrodžių nėra (HN 76:2010 21 p. pažeidimas), stalų nėra, tačiau HN 76:2010 nereglamentuoja stalų buvimo kamerose. 2014 m. rugpjūčio 27 d. patikrinimo akte Nr. EP-340 (72-76 b. l.) užfiksuota, kad paskirstymo kameros PK-4 lubų kreidos dažų danga vietomis byranti, pelėsio nėra, patalpose reikia atlikti remontÄ (HN 76:2010 62 p. pažeidimas), nustatyta santykinė oro drėgmė 76,7 % (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), nustatyta dirbtinė apÅ¡vieta 4 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas); paskirstymo kameros Nr. PK-5 lubų dažų danga vietomis byra, matosi pelėsis, patalpoje reikia atlikti remontÄ (HN 76:2010 56 ir 62 p. pažeidimas), nustatyta santykinė oro drėgmė 76,3 % (HN 76:2010 26 p. pažeidimas), dirbtinė apÅ¡vieta 3 lx (HN 76:2010 22 p. pažeidimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

Atsakovas Å¡iuo atveju nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kamerų, kuriose jis buvo laikomas, bÅ«klės (neatitvertas tualetas, nebuvo vandens, patalpos rÅ«syje be langų ir ventiliacijos, netinkamas dieninis apÅ¡vietimas, sienos juodos, grindys apsemtos stovinčiu vandeniu), o pateikti visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo apÅ¡vietimo, sienų ir lubų bÅ«klės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų teiginių dėl sÄ lygų trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kamerose ir konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 ir 23 punktų, reglamentuojančių dirbtinį patalpų apÅ¡vietimÄ , 21 punkto, reglamentuojančio sanitarinio mazgo įrengimÄ , 26 punkto, reglamentuojančio santykinį oro drėgnumÄ , 56 ir 62 punktų, reglamentuojančių patalpų bÅ«klę, remonto reikalingumÄ , reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad į trumpalaikio laikymo kameras buvo talpinama po 20 ir daugiau asmenų, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 p. nereglamentuoja trumpalaikio laikymo kamerose laikomų asmenų skaičiaus, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Å iaulių TI pareigÅ«nų veiksmus.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad teko bÅ«ti su rÅ«kančiais asmenimis ir kvėpuoti tabako dÅ«mais, nors yra nerÅ«kantis, buvo iÅ¡duodama sena neplauta patalynė ir seni indai. Pažymėtina, kad nei Bausmių vykdymo kodekso, nei Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimÄ , nenumato, kad nerÅ«kantys asmenys turi bÅ«ti izoliuotai laikomi nuo rÅ«kančių asmenų, taigi toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse neįtvirtintas.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos Nr. HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, 14 punkte - kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje, įgyvendinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas, asmenys jų raÅ¡tiÅ¡ku pareiÅ¡kimu yra paskiriami į dviejų tipų kameras – rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų, Å iaulių tardymo izoliatoriaus atsakingi pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina naujai į tardymo izoliatorių atvykusio asmens žalingus įpročius (asmuo raÅ¡tu nurodo, jei pageidauja bÅ«ti paskirtas į rÅ«kančiųjų kamerÄ ) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamÄ jÄ vietÄ klausimÄ .

Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu administracijai perkeliamas į rÅ«kančiųjų/nerÅ«kančiųjų gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatė, kad Å iaulių TI rÅ«kantys asmenys apgyvendinami atskirose kamerose nuo nerÅ«kančiųjų, suimtieji pildo praÅ¡ymus (34-37 b. l.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad yra nerÅ«kantis, tačiau iÅ¡ byloje esančio 2014-06-20 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, matosi, kad pareiÅ¡kėjas sutiko bÅ«ti laikomas gyvenamojoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis, nes yra rÅ«kantis (20 b. l.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo yra pasisakęs, jog tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad jo kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad galimai pasikeitus jo įpročiams dėl perkėlimo į nerÅ«kančiųjų kamerÄ jis į Å iaulių TI administracijÄ nesikreipė, todėl darytina iÅ¡vada, jog Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo rÅ«kančiųjų kamerose, nėra. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad trumpalaikio laikymo kamerose teko bÅ«ti su rÅ«kančiais asmenimis ir kvėpuoti tabako dÅ«mais, tačiau atsakovas atsiliepime nurodo, kad trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kamerose draudžiama rÅ«kyti, jei asmenys Å¡iose kamerose bÅ«tų rÅ«kę, bÅ«tų buvę suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai ir skirtos nuobaudos, tačiau tarnybinių praneÅ¡imų dėl rÅ«kymo kamerose nėra, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos numato, kad asmeniui turi būti išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė (po 1 vnt.), užvalkalas pagalvei (2 vnt.), paklodė (4 vnt.), rankšluostis (2 vnt.); vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.

Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprÅ«pinami patalyne pagal jų poreikius. Ūkio skyriaus pažymoje Nr. 62/08-788 (60-61 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje patalynė perkama periodiÅ¡kai atsižvelgiant į įstaigos poreikį; naudojamas minkÅ¡tas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamas, po dezinfekavimo inventorius atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį; daiktų sandėlyje Å¡varių ir neÅ¡varių skalbinių srautai nesusikerta; lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiÅ«rimi įvertinami ir, jei reikia, nuraÅ¡omi kartÄ per mėnesį; patalynė ir rankÅ¡luosčiai keičiami ir apie keitimÄ yra pažymima; pagal atžymas ji iÅ¡duodama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , pasinaudojus duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, atžymint tai AprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant iÅ¡duotų vienetų skaičių, po kiekvienu įraÅ¡u suimtieji ar nuteistieji pasiraÅ¡o; iÅ¡duodant patalynę ir rankÅ¡luosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti iÅ¡duodamÄ patalynę bei inventorių; sanitarinėje Å¡varykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros; kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkÅ¡to inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių); dezinfekuojama po 50 min. 110° C.

Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 3 d. patikrinimo akte Nr. EP-406 (34-37 b. l.) taip pat nurodyta, kad minkÅ¡to inventoriaus nukenksminimui sÄ lygos yra, sanitarinėje Å¡varykloje veikia dvi dezinfekavimo kameros, tikrinimo metu daiktų sandėlyje laikomas minkÅ¡tas inventorius buvo Å¡varus, nesuplyšęs, kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkÅ¡to inventoriaus bÅ«klė, netinkamas naudoti inventorius nuraÅ¡omas; dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės, Å¡varÅ«s lovos skalbiniai iÅ¡duodami atvykus, iÅ¡duotas inventorius pažymimas „Asmeninės sÄ skaitos kortelėje“.

IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sÄ skaitoje matosi, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-12-11 buvo iÅ¡duodama patalynė pagal nustatytas normas bei indai (62-63 b. l.), byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos bÅ«klės ar netinkamų naudoti indų pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių TI administracijÄ , skundęsis dėl to, ar kad bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ naudotis savo patalyne, todėl Å¡i skundo dalis dėl žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis buvo pažeista.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas buvo trumpalaikis ir nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjas į trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameras buvo patalpintas tik 6 kartus, dėl netinkamų laikymo sÄ lygų tose kamerose nei Å iaulių TI administracijai, nei kitoms institucijoms nesiskundė (17-19 b. l.), byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014 ir kt.). Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , laiko, kad Å¡ioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                 Jarūnė Sedalienė