2017-10-05 Nr. AB-17898-3-61-3-03442-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4893-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03442-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 22.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento, dėl su darbu susijusių išmokų, kitų kompensacijų ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu prašė teismo jam priteisti: 1) 6,32 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemoką; 2) kompensaciją už vėlavimą mokėti dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas (6,32 Eur); 1 081,96 Eur už vėlavimą mokėti pareiškėjui dalį pirmosios išeitinės išmokos laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. bei 997,18 Eur už vėlavimą mokėti pareiškėjui dalį antrosios išeitinės išmokos laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. gegužės 5 d.; 3) 1 939,11 Eur už delsimą mokėti pirmąją išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. kovo 14 d. ir 3 252,70 Eur už delsimą mokėti antrąją išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. (jei teismas spręstų, kad pareiškėjo atleidimo data – 2011 m. gruodžio 30 d.); 4) 1 376,14 Eur už delsimą mokėti pareiškėjui antrąją išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 14 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. (jei teismas spręstų, kad pareiškėjo atleidimo data – 2012 m. vasario 13 d.); 5) 5 792,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (III t., b. l. 38–45).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 6,32 Eur nepriemoka susidarė todėl, kad jo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo ne 60,53 Eur, pagal kurį buvo paskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, o 62,55 Eur, kaip buvo nurodyta įsiteisėjusiame 2013 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013.

3. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 jam buvo priteista pirmosios ir antrosios išeitinės išmokos nepriemoka (iš viso 84,78 Eur). Ši suma buvo išmokėta pareiškėjui tik 2014 m. gegužės 5 d., nors turėjo būti išmokėta dar 2012 metais (kartu su pirmąja ir antrąja išeitinėmis išmokomis). Pasak pareiškėjo, tai reiškia, kad su juo buvo uždelsta atsiskaityti.

4. Pareiškėjas pateikė preliminarius, jo manymu, jam priklausančių sumų skaičiavimus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2011 m. gruodžio 31 d. dėl pareigybės panaikinimo buvo atleistas iš pareigų, atleidimo datą neteisėtai perkeliant į 2012 m. vasario 13 d. Pasak pareiškėjo, jo atleidimo iš darbo diena yra 2011 m. gruodžio 30 d. (paskutinė darbo diena), todėl pirma išeitinė išmoka turėjo būti išmokėta 2012 m. sausio 31 d., tačiau ji buvo išmokėta tik 2012 m. kovo 14 d. Be to, buvo uždelsta išmokėti ir antrą išeitinę išmoką.

6. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalimi.

7. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės tarnybos departamento (toliau – VTD), atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutraukti bylą, nes yra įsiteisėję teismų sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (III t., b. l. 48–53).

8. VTD nurodė, kad pareiškėjui darbo užmokestis ir su juo susijusios išmokos buvo skaičiuojamos ir mokamos pagrįstai ir teisėtai pagal teisės aktų reikalavimus.

9. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo keliami klausimai dėl atleidimo buvo išnagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2891/2012, kurioje pripažinta, jog pareiškėjas atleistas iš pareigų teisėtai.

10. Klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą visiškai atsiskaityti su pareiškėju, pasak VTD, buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013, kurioje teismas netenkino tokio pareiškėjo prašymo. LVAT konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes atsiskaityti su pareiškėju jo atleidimo dieną nebuvo uždelsta. LVAT taip pat konstatavo, kad išeitinė išmoka negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo darbo pajamomis.

11. VTD atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neįrodė savo patirtų išgyvenimų, todėl neturtinės žalos priteisimo reikalavimas yra nepagrįstas.

12. VTD pažymėjo, kad pareiškėjo skaičiavimai pagal jo iškeltus reikalavimus matematiškai yra teisingi.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą (III t., b. l. 58–62).

14. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 nebuvo konstatuota, kad 209,01 Lt (60,53 Eur) dydžio vidutinis darbo dienos užmokestis, apskaičiuojant pareiškėjui kompensaciją už nepanaudotas atostogas, buvo apskaičiuotas klaidingai. Minėtoje byloje teismas pastebėjo, kad šiuo atveju vidutinis darbo dienos užmokestis buvo apskaičiuotas kitu tikslu.

15. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė kompensacijos už nepanaudotas atostogas nepriemokos (6,32 Eur) susidarymo.

16. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos Finansų skyriaus vyr. specialistės patvirtinti kompensacijų už kasmetines atostogas apskaičiavimui naudoti vidutinio darbo dienos užmokesčio skaičiavimai yra klaidingi. Atitinkamai, teismas netenkino su tuo susijusių patikslinto skundo reikalavimų.

17. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos likvidatorius 2011 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. P-106 „Dėl D. J. atleidimo“ (toliau – atleidimo įsakymas), kuriuo 1 punktu 2011 m. gruodžio 31 d. atleido pareiškėją iš užimamų pareigų, atleidimo datą nukeliant į 2012 m. vasario 13 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atleidimo įsakymas yra galiojantis (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-2891/2012 pripažintas teisėtu ir pagrįstu) teismas vadovavosi minėtame įsakyme nurodyta nukelta pareiškėjo atleidimo data, t. y. 2012 m. vasario 13 d. Atitinkamai, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus priteisti 1 939,11 Eur už delsimą mokėti pirmąją išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 31 d. iki 2012 m. kovo 14 d. ir 3 252,70 Eur už delsimą mokėti antrąją išeitinę išmoką už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. (jei teismas spręstų, kad pareiškėjo atleidimo data – 2011 m. gruodžio 30 d.).

18. Teismas pripažino, kad pareiškėjui buvo uždelsta išmokėti dalį antrosios išeitinės išmokos, tačiau pastebėjo, kad pagal LVAT išaiškinimą, pateiktą 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A662-2891/2012), išeitinė išmoka nors ir susijusi su valstybės tarnybos teisinių santykių nutraukimu, tačiau nėra susijusi su apmokėjimu už atliktą darbą. Todėl šių išmokų atžvilgiu DK 141 straipsnio 3 dalis (kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką) netaikytina. Atitinkamai, teismas atmetė visus su tuo susijusius pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus.

19. Remdamasis tuo, kad nebuvo konstatuoti VTD neteisėti veiksmai, teismas vertintino, kad neegzistuoja visos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti (III t., b. l. 67–72).

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 nustatytu faktu, kad pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 62,55 Eur. Tiek išeitinės išmokos skaičiavimo atveju, tiek ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimo atveju šis dydis (vidutinis darbo dienos užmokestis) turėtų būti vienodas.

22. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuotas kaip 60,53 Eur, pasak pareiškėjo, neatitiko Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 7 punkto antrosios pastraipos reikalavimų.

23. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl DK 141 straipsnio 3 dalies netaikymo išeitinių išmokų atžvilgiu. Tokia išvada reiškia, kad darbdaviai gali be jokių pasekmių vilkinti išeitinių išmokų mokėjimą. Tokia teismo išvada prieštarauja gausiai teismų praktikai.

24. Dėl pareiškėjo atleidimo datos nukėlimo pagrįstumo LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2891/2012, pareiškėjo nuomone, yra nereikšminga, nes minėtoje byloje buvo keliami kitokie reikalavimai. Be to, vėlesnėje LVAT praktikoje (2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012) pozicija dėl atleidimo datos nukėlimo kardinaliai pasikeitė. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas ignoravo. Be to, ir administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013 buvo konstatuota, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos dar 2011 m. gruodžio 31 d.

25. Dėl atmesto neturtinės žalos priteisimo reikalavimo pareiškėjas pažymėjo, kad tarp jo ir VTD nebuvo susiklostę jokie materialiniai teisiniai santykiai, iš kurių galėtų atsirasti neturtinė žala, todėl pirmosios instancijos teismas VTD neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo apskritai neturėjo vertinti.

26. VTD, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (III t., b. l. 75–77).

27. VTD pažymėjo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A662-2891/2012 konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nes atsiskaityti nebuvo uždelsta.

28. Pasak VTD, pareiškėjas neįrodė savo patirtų išgyvenimų, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

29. Vidutinio darbo užmokesčio dydis buvo konstatuotas administracinėje byloje Nr. I-1060-121/2013. Be to, ankstesnėse bylose taip pat buvo išnagrinėti ir klausimai dėl pareiškėjo atleidimo datos nukėlimo teisėtumo. VTD atkreipia dėmesį, kad LVAT 4 kartus atmetė pareiškėjo prašymus dėl proceso atnaujinimo dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl su tarnybiniais santykiais susijusių nepriemokų apskaičiavimo. Pareiškėjas prašo priteisti kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas 6,32 Eur nepriemoką, kuri susidarė dėl netinkamai taikyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio skaičiuojant anksčiau minėtą kompensaciją. D. J. taip pat siekia, kad būtų priteistos kompensacijos, susijusios su uždelstomis išmokėti išeitinėmis išmokomis. Šiuos savo reikalavimus (sankcijos už pavėluotą išmokų išmokėjimą taikymą) pareiškėjas grindžia DK 141 straipsnio 3 dalimi.

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemokos priteisimo.

31. Pareiškėjas teigia, kad 2011 m. gruodžio 31 d. atleidžiant jį iš likviduojamos Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigų jam neteisingai buvo apskaičiuotas kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dydis. D. J. nurodo, kad jam atleidimo dieną už 4,51 kalendorinių dienų nepanaudotų atostogų buvo apskaičiuota ir išmokėta 191,15 Eur suma, nors turėjo būti išmokėta 197,47 Eur. Taigi dėl neteisingai taikyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio susidarė 6,32 Eur dydžio nepriemoka.

32. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau vadinama – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos nustato Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Šiame Apraše išsamiai reglamentuota, kokiu laikotarpiu ir kokios darbo užmokesčio lėšos imamos apskaičiuojant vidutinio darbo užmokesčio dydį.

33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendime nustatyta, kad pareiškėjui apskaičiuojant išeitinę išmoką turėjo būti taikomas 215,98 Lt (62,55 Eur) vidutinio darbo užmokesčio dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad D. J. iš pareigų buvo atleidžiamas 2011 m. gruodžio 31 d., nukeliant jo atleidimo datą į 2012 m. vasario 13 d., už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokesčio dydis analogiškai kaip ir už išeitinę išmoką (imamos 2011 m. spalio-gruodžio mėnesiais gautos darbo užmokesčio lėšos). Tai reiškia, kad apskaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas turėjo būti taikytas 62,55 Eur (215,98 Lt) vidutinio darbo užmokesčio dydis.

34. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, taip pat prašo taikyti atsakovo atžvilgiu DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją už vėlavimą išmokėti jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo atleidimo dienos (2011 m. gruodžio 30 d. arba 2012 m. vasario 13 d.) iki tos dalies visiško sumokėjimo.

35. Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo teismai yra suformavę atitinkamą praktiką, pagal kurią pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes atsiranda, kai yra nustatomos šios sąlygos: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.

36. Galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Darbdavys mokėti šią išmoką įstatymo yra įpareigotas už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, neatsižvelgiant į tai, jog buvo kilęs šalių ginčas dėl išmokos ar jos dalies mokėjimo pagrįstumo. Šios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iš darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008 pažymėjo, kad jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimas už visą uždelsimo laiką atitiks teisės normos tikslus, tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, nesiekiančių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu mokėtinos išmokos dydžio nustatymas naudojant vien gramatinį šios normos aiškinimą prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei reikštų neproporcingos teisės pažeidimui sankcijos darbdaviui taikymą. Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, yra taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-82/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-267/2008).

38. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-247/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012; kt.).

39. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad darbdavio pareiga atleidus darbuotoją iš darbo, jo atleidimo dieną, su juo visiškai atsiskaityti (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 1 dalis). Įvertinus esamą situaciją, viso vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, reikštų pernelyg didelę disproporciją tarp padaryto teisės pažeidimo ir sankcijos darbdaviui. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais (proporcingumo, teisingumo ir protingumo), visa apimtimi vidutinio atlyginimo už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo), nebūtų teisingas ir protingas, vertinant bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą sankciją – vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už uždelsimo atsiskaityti laiką – teisinga ir protinga priteisti pareiškėjui 436,08 (6,32 X 69 mėn. (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.) = 436,08) Eur už uždelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. A1-362 patvirtintas metinis vidutinis mėnesio darbo dienų ir vidutinis mėnesio valandų skaičius 2017 metais, esant penkių darbo dienų savaitei, yra 21 darbo diena. Šiuo pagrindu pareiškėjui už 2017 m. spalio mėnesio keturias darbo dienas priteistina 1,20 (6,32 : 21 = 0,30 x 4 = 1,20) Eur (vienas euras ir dvidešimt centų). Viso D. J. (kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas (6,32 Eur) ir už uždelstą atsiskaityti laiką išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (437,28 Eur)) priteistina 443,60 (6,32 + 436,08 + 1,20 = 443,60) (keturi šimtai keturiasdešimt trys eurai ir šešiasdešimt centų).

Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už pavėluotą išeitinės išmokos nepriemokos bei išeitinės išmokos išmokėjimą.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2511/2011 konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kuriuo išeitinė išmoka patalpinta į Valstybės tarnybos įstatymo skyrių, kuris reglamentuoja valstybės tarnautojų socialines ir kitas garantijas, o ne į valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatantį įstatymo skyrių, nėra atsitiktinis, o patvirtinantis, kad išeitinė išmoka nėra susijusi su apmokėjimu už atliktą darbą, jos paskirtis - iš dalies kompensuoti atleistam iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo valstybės tarnautojui už valstybės tarnautojo statuso praradimą. Nors ši išmoka yra susijusi su valstybės tarnybos teisiniais santykiais (šių santykių nutraukimu), tačiau ji negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo darbo pajamomis, kurias jis gauna kaip darbo užmokestį (VTĮ 23 str.) už atliktą darbą. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo ginčo aspektu padarė teisingą išvadą, kad atsižvelgiant į išeitinių išmokų tikslą, šios išmokos nėra susijusios su darbo užmokesčiu, todėl jų atžvilgiu DK 141 straipsnio 3 dalis netaikytina. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas plačiau šio skundo reikalavimo nebeanalizuoja (kokia dalis išeitinės išmokos buvo išmokėta laiku ir kokia dalis išmokėti buvo vėluojama) ir dėl jo nebepasisako.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

41. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

42. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

43. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neteisingai buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, kuri sudarė 6,32 Eur, bei vėluota išmokėti dalį išeitinės išmokos. Teisėjų kolegijos vertinimu ši suma (6,32 Eur) ir išeitinės išmokos dalies vėlavimo išmokėti laikotarpis (1 mėn.) nėra tokie veiksniai, dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą ir pan. Be to, D. J. nepateikė jokių įrodymų apie neturtinės žalos padarymą (atsiradimą), t. y. kad jis patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą. Kitaip sakant, tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą prašomam priteisti žalos dydžiui pagrįsti nepakanka. Taigi byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą.

45. Taigi atsižvelgiant į bylos medžiagą nėra jokio pagrindo teigti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – teisės pažeidimu padarytos žalos atsiradimo, o nenustačius šios sąlygos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas atitinkamai keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria netenkintas D. J. skundo reikalavimas dėl 6,32 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir pavėluoto kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokėjimo priteisimo.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės tarnybos departamento 6,32 (šešis eurus ir trisdešimt du centus) Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 437,28 (keturis šimtus trisdešimt septynis eurus ir dvidešimt aštuonis centus) Eur už uždelstą atsiskaityti laiką.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan