2018-08-16 Nr. AB-14303-3-62-3-01099-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-499-492/2018

Teisminio proceso Nr. . 3-62-3-01099-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – R. J., J. V., A. V.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1787-(8.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą, panaikinant NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą (pažymą) Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ (toliau – ir Pažyma), kuria nutarta žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo žemės sklypas), parduoti žemės sklypo naudotojui bei įpareigojant atsakovą išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai.

2. Pareiškėja nurodė, jog jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu, nuosavybės teise priklausiusiu R. J.

3. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2016 m. balandžio 4 d. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) pranešimu buvo informuota apie tai, kad R. J. NŽT skyriui pateikė pranešimą apie parduodamą ginčo žemės sklypą. Pranešime buvo nurodyta parduodamo žemės sklypo kaina (40 000 Eur), taip pat nurodyta, kad pareiškėja yra viena iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą. Pareiškėja pateikė NŽT skyriui 2016 m. balandžio 22 d. sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą ir visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, sutikime nurodė, kad sutinka už minėtą žemės sklypą sumokėti didesnę kainą – 45 000 Eur. 2016 m. gegužės 2 d. pranešimu NŽT Skyrius pareiškėją informavo, kad pagal 2016 m. balandžio 29 d. Pažymą ginčo žemės sklypas pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę bus parduodamas sklypo naudotojui. Pareiškėja pateikė skundą NŽT direktoriui, prašydama panaikinti 2016 m. balandžio 29 d. Pažymą ir įpareigoti išduoti pažymą ginčo žemės sklypą parduoti asmeniui, nuosavybės teise turinčiam žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu ginčo žemės sklypu, t. y. pareiškėjai. Skundžiamu 2016 m. birželio 6 d. NŽT Sprendimu pareiškėjos skundas nebuvo tenkintas.

4. Pareiškėjos vertinimu, ginčo žemės sklypo naudotojas J. V. neatitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, nes 2014 m. balandžio 15 d. nuomos sutartis tarp R. J. ir J. V. Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik 2016 m. kovo 24 d., t. y. šiek tiek daugiau kaip prieš mėnesį iki Pažymos išdavimo ir ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pareiškėjos teigimu, žemės naudotojas gali būti laikomas turinčiu pirmumo teisę įsigyti žemę, tik jeigu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą sutartį naudojo tokią žemę ne mažiau kaip metus, t. y. naudojo tokią žemę sutarčiai esant registruotai ne mažiau kaip metus laiko.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad R. J. pranešime apie sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą nurodė, kad jo naudotojas yra J. V.. Kartu su pranešimu apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo pateikti J. O. ir J. G., kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su ginčo žemės sklypu, atsisakymai pirkti parduodamą žemės sklypą.

7. Atsakovas pažymėjo, jog NŽT skyrius patikrinęs R. J. nurodytą informaciją nustatė, kad Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas 2014 m. balandžio 15 d. nuomos sutartimi išnuomotas J. V. 2016 m. balandžio 1 d. J. V. NŽT skyriui pateikė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. 2016 m. balandžio 22 d. pareiškėja NŽT skyriui taip pat pateikė sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą. NŽT skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę eilės tvarka, 2016 m. balandžio 29 d. parengė Pažymą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ginčo žemės sklypas turi parduotas J. V. (žemės sklypo naudotojui).

8. Atsakovo teigimu, žemės nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre neprivalo būti registruojama, tačiau asmuo, siekdamas įsigyti jo naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privalo įregistruoti žemės nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo naudotoju laikomas asmuo, faktiškai naudojęs žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, neatsižvelgiant į tai, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės nuomos sutartis. Tarnyba pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 30 d. duomenimis, J. V. yra ne tik ginčo žemės sklypo naudotojas, bet ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, savininkas.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys prašė pareiškėjos skundo netenkinti. R. J. nurodė, jog ginčo žemės sklypas buvo teisėtai ir pagrįstai parduotas J. V., kuris jį naudojo pagal nuomos sutartį nuo 2014 m. balandžio 15 d. J. V. ir A. V. nurodė, kad ginčo žemės sklypu pagal jo paskirtį naudojosi nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. Sudarant nuomos sutartį, R. J. nepareiškė apie ketinimą parduoti žemės sklypą, todėl nuomos sutartis tuo metu nebuvo registruota registre, tačiau sužinoję apie jo pardavimą, sutartį įregistravo.

II. 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Pažymą ir Sprendimą bei įpareigojo Tarnybą teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti NŽT skyriuje 2016 m. kovo 29 d. gautą R. J. pranešimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo.

11. Teismas, įvertinęs Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad pagal minėtos teisės normos turinį ir esmę akivaizdu, jog žemės naudotojas gali būti laikomas turinčiu pirmumo teisę įsigyti žemę šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą sutartį naudojo žemę ne mažiau kaip metus laiko, skaičiuojant nuo sutarties įregistravimo dienos. Nustatęs, jog nagrinėjamu atveju nuomos sutartis viešame registre buvo įregistruota tik 2016 m. kovo 24 d., teismas sprendė, kad R. J. pranešimo apie ginčo žemės sklypo pardavimą metu (2016 m. kovo 29 d.) J. V. ir A. V. kaip žemės sklypo naudotojai neatitiko Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos imperatyvios sąlygos dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo pirmumo teise. Teismo vertinimu, NŽT skyrius tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, turėjusių užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą. Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Pažymą. Teismas nurodė, kad atitinkamai ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, ir naikintinas teismui nustačius, jog nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

12. Teismas nustatė, jog tiek pareiškėja, tiek J. V. nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su ginčo žemės sklypu, todėl atsakovas nagrinėdamas šį klausimą iš naujo, turi pareigą pagal Įstatymo nuostatas įvertinti ir nuspręsti, kuriam iš asmenų pirmumo teise turi būti parduodamas ginčo žemės sklypas.

13. Pažymėdamas, kad administracinių aktų priėmimas, teisės aktais įtvirtintų administracinių veiksmų atlikimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva ir teismas, įpareigodamas atsakovą iš naujo išnagrinėti R. J. pranešimą neturi pagrindo nurodyti atsakovui, kokį sprendimą jis turėtų priimti, teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai.

III. 14. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo NŽT teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti R. J. pranešimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti NŽT skyrių išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

15. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teisės aktuose nėra numatyta pranešimo dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo nagrinėjimo NŽT iš naujo procedūra ar galimybė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas buvo perleistas nuosavybėn pirkėjui J. V. su sutuoktine A. V.; perleidus ginčo žemės sklypą, R. J. prašymo nagrinėjimas iš naujo yra negalimas, parduotas žemės sklypas negali būti siūlomas iš naujo įsigyti.

15.2. Teismas, įpareigodamas pranešimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo nagrinėti iš naujo, netinkamai taikė pažeistos pirmumo teisės gynimo priemonę. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti NŽT išduoti pažymą, kuria būtų nurodoma parduoti ginčo žemės sklypą pareiškėjai, atitinka Įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje numatytą konkretų pažeistos pirmumo teisės atkūrimo būdą (jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos). Net ir panaikinus Pažymą ir Sprendimą, nėra pilnai apgintos pareiškėjos teisės, kadangi R. J., pakartotinai nagrinėjant jos pranešimą, gali sąmoningai atsisakyti parduoti ginčo žemės sklypą. Panaikinus Pažymą, kuria nurodyta ginčo žemės sklypą parduoti J. V., toliau pagal eiliškumą būtent pareiškėja turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, todėl NŽT skyrius turi būti įpareigotas išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai.

15.3. NŽT neginčija, kad pareiškėja turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą. Pareiškėjos manymu, aplinkybės, kad pareiškėja turi teisę pasinaudoti savo pirmumo teise įsigyti ginčo žemės sklypą, konstatavimas teismo sprendimu nepažeis NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, prerogatyvos nustatyti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turtinį asmenį. Be to, pareiškėja reiškė reikalavimą įpareigoti NŽT išduoti atitinkamą pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo jai, taigi teismui patenkinus tokį prašymą, NŽT būtų įpareigota vykdyti savo funkcijas.

16. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

17. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. NŽT nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.547 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą žemės nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre neprivalo būti registruojama. Atsakovo įsitikinimu, žemės sklypo naudotoju laikomas asmuo, faktiškai naudojęs žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, neatsižvelgiant į tai, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės nuomos sutartis. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenimis, ginčo žemės sklypas 2014 m. balandžio 15 d. nuomos sutartimi išnuomotas J. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. V., kaip žemės naudotojas, neatitiko Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos imperatyvios sąlygos.

18. Pareiškėja atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba netinkamai aiškina Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, NŽT siūlomas teisės normos aiškinimas sudarytų neribotas galimybes piktnaudžiauti, ir kad nagrinėjamu atveju taikytinos Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, o ne CK 6.547 straipsnio 2 dalis, nustatanti nuomos sutarties formą. Pareiškėja remiasi 2016 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-210-513/2016 ir teigia, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas reiškia, jog žemės sklypo naudotojui siekiant pasinaudoti pirmumo teise pirkti tokį žemės sklypą, vienų metų laikotarpis yra skaičiuojamas nuo naudojimosi sklypu sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos, o ne nuo sutarties datos.

19. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas neturi pagrindo nurodyti Tarnybai, kokį sprendimą ji turi priimti. NŽT nuomone, kadangi J. V. yra ne tik ginčo žemės sklypo naudotojas, bet ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu, savininkas, tiek pareiškėja, tiek tretieji suinteresuoti asmenys J. V. bei A. V., vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi vienodą pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad panaikinus Pažymą nebeliko kitų asmenų, išskyrus pareiškėją, turinčių pirmumo teisę įsigyti ir pageidaujančių įsigyti ginčo žemės sklypą.

20. Tretieji suinteresuoti asmenys J. V. ir A. V. atsiliepimuose į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus prašo atmesti pareiškėjos apeliacinį skundą ir tenkinti NŽT apeliacinį skundą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

21. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nuomos sutarties dėl ginčo žemės sklypo sudarymo metu teisės aktai nenustatė prievolės ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl ši nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Tik nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, jų suvaržymus, juridinius faktus paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, jos suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, jie turi pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą kaip žemės sklypo naudotojai ir kaip gretimų žemės sklypų savininkai.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimuose į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti bei tenkinti NŽT apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus sprendimo, kuriuo nustatyta pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų.

24. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu (Pažyma) Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ nutarta žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti žemės sklypo naudotojui J. V. (trečiajam suinteresuotam asmeniui byloje), turinčiam pirmumo teisę Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymoje taip pat nurodyta, kad sutikimą pirkti žemės sklypą pateikė ir L. B., turinti pirmumo teisę Įstatymo 1 dalies 3 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad tiek J. V., tiek L. B., nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypus, kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu (VĮ Registrų centro 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus), taigi abu turi vienodą pirmumo teisę įsigyti besiribojantį ginčo žemės sklypą Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

25. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2016 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-1787-(8.5), išnagrinėjęs pareiškėjos atstovės skundą dėl Pažymos teisėtumo, skundo netenkino, nurodė, jog galiojusio NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-5 patvirtinto Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.4.1 punkte numatyta, kad reikšmingas faktinis naudojimasis žemės sklypu žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus nepriklausomai nuo to, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuomos sutartis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Pažymoje, kaip turinti pirmumo teisę Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu įsigyti besiribojantį žemės sklypą, nurodyta pareiškėja.

26. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundo reikalavimus iš dalies, panaikino ginčijamus Pažymą bei Sprendimą ir įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti NŽT Skyriuje 2016 m. kovo 29 d. gautą R. J. pranešimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, likusią skundo dalį atmetė. Pareiškėja, apeliaciniu skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašė tenkinti ir likusį skundo reikalavimą – įpareigoti NŽT skyrių išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašė pareiškėjos skundą atmesti.

27. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, eilės tvarka turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Įstatymo 2 straipsnyje yra reglamentuotos sąlygos, kurioms esant, asmenys turi šią teisę. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tiek pareiškėja, tiek ginčo žemės sklypą įsigijęs trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas žemės ūkio paskirties žemės sklypui įsigyti.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, analizuojant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatytą reguliavimą ir jo tikslus, jau buvo išaiškinta, kad tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014). Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, tiek kituose įstatymuose (Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme) įtvirtintos pirmenybės teisės įsigyti žemę prigimtis yra analogiška. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).

29. Ginčo dalyku yra aplinkybių, patvirtinančių, kad trečiais suinteresuotas asmuo atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus kriterijus – t. y. kad jis yra parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, vertinimas.

30. Administracinę bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktas Įstatymo nuostatos išaiškinimas, kad žemės sklypas turi būti naudojamas metus laiko, kurie skaičiuotini nuo nuomos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, yra atitinkantis aptariamos Įstatymo normos turinį ir prasmę. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo laikas, kol sutartis neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, nesukelia tų teisinių pasekmių, dėl kurių vyksta ginčas byloje – pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nes Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti kriterijai laikytini imperatyviais, jų interpretuoti plečiamai, t. y. išaiškinant, kad reikšmingas faktinis žemės sklypo naudojimas iki sutarties įregistravimo, nėra pagrindo. Tokie patys teisės normos aiškinimo principai taikytini ir Aprašo 4.4.1 punkto nuostatų, iš esmės identiškų Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, aiškinimui. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo siūlomu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų aiškinimu, pagal kurį vienų žemės sklypo naudotoju laikomas asmuo, faktiškai naudojęs žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, neatsižvelgiant į tai, kada Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemės nuomos sutartis.

31. Minėtu aspektu laikytini nepagrįstais ir atmestini atsakovo argumentai, kad pagal CK 6.547 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą žemės nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre neprivalo būti registruojama, ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, kad tik 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, jų suvaržymus, juridinius faktus paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, jos suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos. Tai bendro pobūdžio taisyklės, taikytinos visų galimų žemės nuomos sutarčių ir kitų juridinių faktų registravimui, tačiau jos niekaip nesietinos su tų teisinių pasekmių atsiradimu, kurių siekiama nagrinėjamu atveju – pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tokios teisės įgijimo sąlygos nustatytinos pagal ginčo teisius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir, minėta, neaiškintinos plečiamai.

32. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išaiškinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir objektyviai įvertinęs faktinius duomenis byloje pagrįstai panaikino NŽT skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo (Pažymos) Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“, dalį, kuria nutarta ginčo žemės sklypą parduoti žemės sklypo naudotojui, ir panaikino NŽT direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-1787-(8.5) dalį, kuria Pažyma dalyje dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pirmumo teise žemės sklypo naudotojui buvo pripažinta teisėta.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį (žr. nutarties 24, 25, 27 p.), kad ginčijamoje Pažymoje taip pat buvo nurodyta, jog įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę kitu pagrindu, numatytu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkė, turi ir pareiškėja. Ši Pažymos dalis teismo sprendimu panaikinta nesant byloje faktinio ir teisinio pagrindo, šalys dėl to nesiginčijo, teismo sprendime dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo nėra argumentų. Atitinkamai nebuvo pagrindo visa apimtimi naikinti ir ginčijamą atsakovo Sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, ir naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta Pažyma ir Sprendimas ta apimtimi, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėja turi pirmumo teisę Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu įsigyti besiribojantį žemės sklypą.

34. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tokiais atvejais kitą sandorio šalies pasirinkimą nulemia žemės sklypo pardavėjo valia, bet ne viešojo administravimo subjekto sprendimas. Viešojo administravimo subjekto kompetencija tokiu atveju apsiriboja tik faktų konstatavimu, kad potencialūs pirkėjai turi įstatyme numatytas pirmumo teises. Kaip jau buvo minėta šios nutarties 24 punkte, tiek J. V., tiek L. B., nuosavybės teisėmis valdantys žemės sklypus, kurie ribojasi su ginčo žemės sklypu (VĮ Registrų centro 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus), turi vienodą pirmumo teisę įsigyti besiribojantį ginčo žemės sklypą Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, ir šią aplinkybę turės vertinti bendrosios kompetencijos teismas spręsdamas dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

35. Įstatymo 5 straipsnio 8 dalis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą pardavus pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi įstatymo leidėjas pažeistų teisių gynimą numatė tam tikru būdu – ginčijant sudaryto sandorio pasekmes ir reikalaujant pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėja L. B. yra pateikusi ieškinį, iškelta civilinė byla nagrinėjama Prienų rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. e2-964-950/2016). Taigi šioje byloje teismas įvertins, ar yra teisėtas pagrindas perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei. Kai sprendžiamas ginčas bendrosios kompetencijos teisme dėl sandorio sudarymo rezultate kilusių civilinių teisinių pasekmių, nagrinėjamoje byloje negali būti sprendžiama dėl įpareigojimo viešąjį administravimo subjektą priimti naują administracinį sprendimą, nes toks sprendimas negali turėti retrospektyvaus poveikio jau įvykusiems materialaus pobūdžio faktams – sudaryto sandorio ginčijamoms civilinėms teisinėms pasekmėms. Dėl šių priežasčių tenkintina atsakovo apeliacinio skundo dalis ir panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti NŽT Skyriuje 2016 m. kovo 29 d. gautą R. J. pranešimą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo, bei atmestinas pareiškėjos apeliacinis skundas, kuriuo ji reikalauja įpareigoti NŽT skyrių, iš naujo išnagrinėjus R. J. pranešimą, išduoti pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pareiškėjai.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta, atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia nutartyje aptartu būdu (nutarties 33, 35 p.). Pareiškėjos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, netenkinus apeliacinio skundo, atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“ dalis, kurioje nustatyta, kad pirmumo teisę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą eilę turi L. B., ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. lSS-1787-(8.5) dalis, kuria pripažinta teisėta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2016 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 10PAŽ-229-(14.10.33.) dalis, kurioje nustatyta, kad pirmumo teisę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą eilę turi L. B., ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Panaikintini teismo sprendimo dalį, kuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriuje 2016 m. kovo 29 d. gautą R. J. pranešimą dėl 6,2700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Prienų r. pardavimo, ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė