2024-06-05 Nr. AB-9000-3-61-3-08300-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1252-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08300-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „HQDS“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „HQDS“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, HQDS) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 10K-10093 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Bendrovėje vykdomas veiklos modelis IPUKIS įmonių grupės struktūroje – vairavimo paslaugų teikimas. 2017–2018 m. pareiškėjo veiklos modelį – teikiamas vairavimo paslaugas – patvirtino valstybės institucijos, Vilniaus apygardos administracinis teismas ir netgi pats atsakovas. Migracijos departamentas 2023 m. vėl iš naujo ima kvestionuoti Bendrovės veiklos legitimumą ir priima skundžiamą Sprendimą. Atsakovas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą Sprendimą, nes: 1) nepaneigė, kad Bendrovė verčiasi vairavimo paslaugų veikla ir kad ši veikla yra teisėta; 2) nepaneigė, jog įsiteisėjusiais (res judicata galią turinčiais) teismo sprendimais patvirtintomis taikos sutartimis yra išspręstas ginčas dėl pareiškėjo turimų EBKR licencijų kiekio (Skundo 2.2 dalis); 3) nepaneigė, kad reikalavimas pateikti EBKR licencijų kopijas išeina iš jo kompetencijos ribų; 4) skundžiamu Sprendimu ribojama pareiškėjo ūkinės veiklos laisvė, sąžininga konkurencija ir Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą.

2.2. UAB „IPUKIS“ (IPUKIS) yra jau daugiau nei 30 metų (t. y. nuo 1991 metų) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą į bei iš visas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.). IPUKIS šiai dienai yra įdarbinusi 114 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas, aštrėjanti konkurencija, teroristinių išpuolių, žalos ir ieškinių grėsmė, reikalavimas apdrausti vairuotojų atsakomybę ir kitos priežastys 2017 m. sąlygojo būtinybę atlikti verslo struktūros pertvarkymą sukuriant įmonių grupę, išskaidant veiklas bei su jomis susijusias rizikas ir įkurti naują juridinį asmenį, kuriame būtų galima įdarbinti visus vairuotojus, apdrausti tokio juridinio asmens atsakomybę ir bandyti konkuruoti rinkoje dėl stambių užsakymų, turint stiprią, didelę ir tinkamą vairuotojų (t. y. vairavimo paslaugos) bazę. Būtent todėl 2017 m. ir buvo įkurta HQDS, kuri šiai dienai yra viena didžiausių Marijampolės regiono įmonių ir darbdavių. Įkūrus HQDS į ją perkelti (sudarytos naujos darbo sutartys) su buvusiais IPUKIS darbuotojais, t. y. perkelti tolimųjų reisų vairuotojai iš IPUKIS į HQDS. Po atlikto verslo struktūros pertvarkymo, IPUKIS Group valdo 100 proc. IPUKIS, HQDS ir kitų įmonių akcijų.

2.3. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį. Pareiškėjo tikslas – tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir taip sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra pareiškėjo darbuotojai, dirba darbo sutarčių pagrindu, vairuotojams suteikiamos konkurencinės darbo sąlygos. Visa IPUKIS Group, įskaitant ir pareiškėją, ne tik yra vienas pagrindinių regiono darbdavių, bet ir sąžiningai moka mokesčius Lietuvos valstybei.

Prieš HQDS įkūrimą, IPUKIS aktyviai komunikavo su aukščiausiomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir gauti patvirtinimai, kad Bendrovė gali vykdyti savo veiklą, todėl buvo įkurta Bendrovė. Kadangi didžioji dauguma IPUKIS darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo IPUKIS pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į HQDS įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir / ar pratęsimo, nes IPUKIS darbuotojai pereidami dirbti į Bendrovę turėjo naujai kreiptis į Migracijos departamentą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu.

Todėl IPUKIS 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už Migracijos departamento veiklą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti IPUKIS tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino pareiškėjo veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir net nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš IPUKIS į Bendrovę galimybės. Dar daugiau, VDI nenustatė, kad Bendrovės veiklos modelis turi laikinojo įdarbinimo įmonės ar laikinojo darbo naudotojo požymius ar prieštarauja kitiems darbo teisės aktams.

Tarp pareiškėjo, jo darbuotojų ir Migracijos departamento nagrinėjami administraciniai ginčai dėl atsisakymo išduoti darbuotojams leidimus laikinai gyventi bei dėl to, jog Migracijos departamentas mano, kad jo veikla yra fiktyvi. Be to, šalys buvo sudariusios taikos sutartis.

2.4. Migracijos departamentas 2023 m. vėl ėmė kvestionuoti HQDS veiklos teisėtumą. 2023 m. vasario 14 d. pareiškėjo darbuotojas V. G. kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo skubos tvarka nurodydamas, kad yra pareiškėjo darbuotojas. 2023 m. vasario 17 d. Migracijos departamentas nurodė, kad V. G. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi yra stabdomas, kadangi trūksta duomenų, jog pareiškėjas užsiima tarptautiniais krovinių vežimais. Atsakovas 2023 m. vasario 17 d. sprendimą stabdyti V. G. leidimą laikinai gyventi Lietuvoje panaikino ir priėmė naują sprendimą – leidimą V.

G. laikinai gyventi Lietuvoje išdavė, tačiau įpareigojo pareiškėją išsiimti ir pateikti atsakovui EBKR licencijų kopijas. Pasak atsakovo, tarptautiniai krovinių vežimai atliekami naudojant konkrečiai transporto priemonei priskirtą bendrijos licencijos kopiją, o pareiškėjas turi tik 1 EBKR licencijos kopiją vežti krovinius, kai pas pareiškėją dirba 383 darbuotojai. Pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti situaciją. 2023 m. balandžio 11 d. Nr. 10K-4077 sprendimu atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei.

HQDS 2023 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Migracijos departamentui, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir kuriame paaiškino, kad 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ne tik yra ribojama pareiškėjo ūkinė laisvė ir sąžininga konkurencija, bet ir atsakovas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko šalys jau yra sudariusios taikos sutartį, pradėjo naują ginčą. HQDS 2023 m. gegužės 10 d. skundo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas sustabdė bent 5 pareiškėjo darbuotojų prašymų išduoti ir (arba) pakeisti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje nagrinėjimą ir prašė pareiškėjo darbuotojų pateikti perteklinę informaciją, motyvuojant tuo, kad (i) pareiškėjas neva užsiima tarptautiniais krovinių vežimais, (ii) pareiškėjas turi 1 EBKR licenciją vežti krovinius, kai HQDS dirba 393 darbuotojų.

Praėjus 116 kalendorinėms dienoms nuo 2023 m. gegužės 10 d. skundo pateikimo, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė HQDS skundo netenkinti, kadangi Departamentas „nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamą raštą [2023-04-11 sprendimą] neteisėtu ar nepagrįstu“.

2.5. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu ignoravo (formaliai taikė) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 10 straipsnius ir laikėsi pozicijos, kad Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu duotas nurodymas pareiškėjui, kuris nevykdo tarptautinės pervežimų veiklos, išsiimti EBRK licencijas, yra teisėtas bei pagrįstas. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą praėjus daugiau nei 116 kalendorinių dienų ir net 80 darbo dienų (t. y. užtruko priimti sprendimą keturis kartus ilgiau nei to reikalauja VAĮ ir apie tai netgi neinformavo pareiškėjo).

Atsakovas Sprendime apskritai nepasisakė ir nevertino HQDS pateiktų įrodymų dėl vykdomos veiklos. Migracijos departamento skundžiamo Sprendimo pozicija yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Pirma, valstybės institucijos, įskaitant ir atsakovą, dar 2017–2018 m. patvirtino, kad HQDS vykdo teisėtą veiklą, jo darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje (VDI 2017 m. liepos 10 d. išvada; 2017 m. Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktorius patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; 2018 m. vasario 9 d.

Vidaus reikalų ministerija įvertino pareiškėjo veiklą; 2018 m. rugpjūčio 22 d. VDI išvada). Migracijos departamentas, pasirašydamas 2018 m. rugsėjo 4 d. net 9 taikos sutartis, iš esmės patvirtino, kad pareiškėjas vykdo teisėtą veiklą ir jam daugiau nereikia išsiimti EBRK licencijų. Antra, tyrimo metu HQDS pateikė visą eilę įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo vykdomos veiklos legitimumą, tačiau atsakovas šių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Kartu su 2023 m. gegužės 10 d. skundu HQDS nurodė atsakovui, jog vykdo vairavimo paslaugų veiklą.

Ryšium su tuo, Migracijos departamentas 2023 m. birželio 16 d. pateikė raštą, o pareiškėjas 2023 m. birželio 29 d. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Tuo pačiu, pareiškėjas nurodė, kad pateikia 20 darbuotojų įrodymus, Migracijos departamentas gali paprašyti pateikti duomenis apie kitus darbuotojus, tačiau Migracijos departamentas daugiau jokių duomenų iš pareiškėjo neprašė. Migracijos departamentas šių įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė ir apskritai niekaip nepaneigė, kad pareiškėjo vykdoma veikla yra ne tarptautinių krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas.

Trečia, joks teisės aktas nedraudžia pareiškėjui teikti vairavimo paslaugas ir įdarbinti užsieniečius, tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių nevertino. Pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, deklaruojant, jog IPUKIS įmonių grupės pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Migracijos departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti) ir reikalauti iš pareiškėjo EBKR licencijų kopijų.

2.6. Skundžiamame Sprendime atsakovas teigia, kad po taikos sutarties sudarymo pasikeitė Kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, todėl taikos sutarties sudarymas savaime nepatvirtina, kad Migracijos departamento išdėstytas įpareigojimas pateikti EBKR licencijas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Tokia atsakovo pozicija nesivadovauti tarp šalių sudarytoms net 9 taikos sutartimis yra nepagrįsta ir pažeidžia tiek taikos sutarčių nuostatas, tiek ir įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą. 2018 m. buvo kilę eilė ginčų tarp pareiškėjo ir Migracijos departamento dėl to, kad jis atsisakė išduoti leidimą laikinai Lietuvoje gyventi pareiškėjo darbuotojams, nurodydamas, kad pareiškėjo veikla neva galimai yra fiktyvi, be kita ko, nes pareiškėjas neturi pakankamai EBKR licencijų vežti krovinius, todėl darbo sutartys traktuotinos kaip laikinojo pobūdžio.

Tai yra, de facto tarp Migracijos departamento ir pareiškėjo kilo analogiški ginčai, kaip ir dabar. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis ir tokiu būdu išnagrinėjo tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusius ginčus. Patvirtintomis taikos sutartimis buvo pripažinta, kad pareiškėjo veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir / ar laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus pareiškėjo darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra.

Taikos sutartimis Migracijos departamentas taip pat patvirtino, kad: (i) „neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir / ar dėl Šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių“; (ii) supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata galią). Teismas tvirtindamas taikos sutartis patvirtino, kad taikos sutartys atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia viešojo intereso. Nežiūrint į tai, ar pasikeitė, ar nepasikeitė teisinis reguliavimas, faktinė situacija išliko tokia pati, todėl, dar 2018 m.

Migracijos departamentui laisva valia sudarius taikos sutartis, ir atsisakius tokių reikalavimų pareiškėjo atžvilgiu, jis iš naujo jų kelti skundžiamame Sprendime ir 2023 m. balandžio 11 d. sprendime negalėjo. Nuo taikos sutarčių sudarymo ir patvirtinimo teisme dienos pareiškėjo veiklos modelis nesikeitė, todėl Migracijos departamentas vėl kvestionuoja pareiškėjo veiklos modelį ir tokiu būdu riboja jo ūkinę laisvę.

2.7. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodo, kad prašymas pateikti EBKR licencijų kopijas buvo pateiktas ne ūkio subjekto veiklos kontekste, bet leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste, o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį. Tokia atsakovo užimama pozicija yra nepagrįsta, kadangi Migracijos departamentui nėra suteikta kompetencija įpareigoti ūkio subjektus išsiimti EBKR licencijas. Įstatymas nesuteikia Migracijos departamentui įgalinimų įpareigoti pareiškėją ar bet kokį kitą ūkio subjektą išsiimti EBRK licencijas, kaip kad buvo padaryta skundžiamu Sprendimu ir 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu. Be to, teisės aktai pateikia baigtinius dokumentų sąrašus, kurie turi būti pateikti Migracijos departamentui kartu su prašymu išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nei Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nei Įstatyme nėra numatyta, kad Migracijos departamentui turi būti pateikiamos EBKR licencijų kopijos, o tuo labiau, kad Migracijos departamentas turi kompetenciją įpareigoti pareiškėją šias licencijas išsiimti. Skundžiamu Sprendimu, dar kartą patvirtindamas savo reikalavimą pareiškėjui išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei, atsakovas grubiai viršijo jam suteiktą kompetenciją.

2.8. Skundžiamame Sprendime atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neva nepateikė objektyvių duomenų, kad yra pažeidžiama pareiškėjo ūkinė laisvė ir konkurencijos taisyklės. Priešingai, būtent atsakovas nepaneigė, jog atsakovo sistemingas elgesys, įskaitant ir skundžiamo Sprendimo priėmimą, riboja HQDS ir visos IPUKIS įmonių grupės ūkinės veiklos laisvę bei sukuria skirtingas sąlygas konkuruoti tarp tų pačių ūkio subjektų. Atsakovas Sprendimu nepaneigė, kad HQDS iš tikrųjų vykdo tokią veiklą (teikia vairavimo paslaugas), taip pat neteigia, kad toks pasirinktas veiklos modelis pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Visgi, nors HQDS nevykdo licencijuojamos veiklos, atsakovas pareiškėjo veiklai taiko teisės aktų nenumatytus ir neproporcingus reikalavimus. Toks atsakovo nukreiptas elgesys į pareiškėją ir visą IPUKIS įmonių grupę gali nulemti tai, kad virš 5 metų sėkmingai veikiantis pareiškėjas, sąžiningai mokantis mokesčius į valstybės biudžetą ir nešantis ekonominę naudą, bus priverstas bankrutuoti. Departamentui priėmus skundžiamą Sprendimą, tik laiko klausimas kada Departamentas atmetinės visus HQDS darbuotojų prašymus išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje arba juos panaikins.

Dėl tokių atsakovo veiksmų krovinius gabenantys HQDS darbuotojai iš visaverčių ir ilgą laiką dirbančių darbuotojų taps nelegaliais ES darbuotojais ir turės staiga mesti visus darbus ir išvykti iš ES teritorijos, o HQDS negali vykdyti savo komercinių įsipareigojimų klientams, dėl ko kiekvieną dieną patiria didžiulius nuostolius, turi atsisakyti užsakymų ir rizikuoja tapti nemokia. Iš esmės atsakovo veiksmai, jei nesustabdyti greitu metu, sąlygos darbuotojų – vairuotojų atleidimą, milijoninius nuostolius ir daugiau nei 30 metų kurto verslo sužlugdymą, nes HQDS tiesiog neliks vairuotojų, t. y. pagrindinio HQDS įmonės turto.

Į tokį Migracijos departamento elgesį ir galimas pasekmes dėl tokių sprendimų atkreipė dėmesį ir Marijampolės savivaldybė, kreipdamasi į atsakovą. HQDS yra žinomas Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. straipsnis „Tartasi, kaip užkirsti kelią neteisėtai transporto sektoriaus darbuotojų nuomai“. Pareiškėjas nėra straipsnyje įvardinta įmonė, besiverčianti darbuotojų iš užsienio nuoma kitoms Europos Sąjungoms šalims. Priešingai, pareiškėjas sąžiningai vykdo vairavimo paslaugų veiklą, turi sudariusi realias darbo sutartis su užsieniečiais, HQDS vairuotojai dirba Lietuvoje ir tik visiškai teisėtai atlieka vairavimo paslaugas IPUKIS grupės įmonėms.

Departamentas, nagrinėjamu atveju, akivaizdžiai neatskiria „pašto dėžučių“ įmonių nuo įmonių, kurios išskaidę įmonių veiklas grupės įmonių viduje dėl rizikos valdymo (kaip IPUKIS grupės įmonių atveju). Taikydamas griežtesnius reikalavimus pareiškėjui tam, kad jo darbuotojams būtų išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, Migracijos departamentas diskriminuoja pareiškėją ir taip sukūrė skirtingas galimybes konkuruoti tarp tų pačių ūkio subjektų bei pažeidžia proporcingumo principą. Reikalaudamas iš HQDS išsiimti EBKR licenciją kiekvienai transporto priemonei, atsakovas iš principo uždraudė pareiškėjui versti tokia veikla, dėl kurios jis buvo įsteigtas – teikti vairavimo paslaugas ir iš jos gauti pajamas.

Neabejotina, kad pareiškėjui taikant griežtesnius reikalavimus nei kitiems ūkio subjektams, dėl atsakovo nustatytų apribojimų pareiškėjas bankrutuos arba jam mažų mažiausiai bus sukeliami itin dideli nuostoliai, už kuriuos bus atsakingas būtent atsakovas.

3. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Migracijos departamentas nei skundžiamu Sprendimu, nei jokiu kitų sprendimu negalėjo įpareigoti HQDS išsiimti EBKR licencijos kopijų. Kodekso 14 straipsnis nustato baigtinį sąrašą institucijų spręsti dėl tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo tvarkos, o atsakovas nėra viena iš šių institucijų. Taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo ne atsakovas, bet Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Būtent šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip pareiškėją, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos.

Savo ruožtu nei viena iš įgaliojimus turinčių institucijų nėra nustačiusi jokių pareiškėjo ar jo darbuotojų veiklos trūkumų. Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą veikė ultra vires. Vilniaus apygardos administracinis teismas 11-oje susijusių administracinių bylų su atsakovu jau konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimai panaikinti ir atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, paremti analogiškais motyvais kaip ir skundžiamas Sprendimas. Nors sprendimai nėra įsiteisėję, juose išdėstyti motyvai aktualūs ir šiai bylai.

Nors atsakovas tiek skundžiamame Sprendime, tiek atsiliepime laikosi pozicijos, kad nuo 2018 m. pasikeitė teisinis reguliavimas (Kodeksas ir Įstatymas), tokia pozicija neatitinka tikrovės. Tačiau esant iš esmės analogiškam teisiniam reguliavimui, valstybės institucijos patvirtino HQDS veiklos teisėtumą, Departamentas 2018 m. sudarė su HQDS taikos sutartis 9 ir nuo pat to laiko iki 2023 m. sėkmingai išduodavo (pakeisdavo) HQDS darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje iš pareiškėjo nereikalaudamas EBKR licencijos kopijų, nors pagal atsakovo logiką tariama neatitiktis teisiniam reguliavimui egzistavo nuo pat HQDS veiklos pradžios.

Dar daugiau, Migracijos departamentas absoliučiai niekur, net ir iškėlus eilę administracinių bylų, nesugeba paaiškinti jo staiga pasikeitusios nuomonės (politikos) dėl galiojančio teisinio reguliavimo, o priimdamas pareiškėjo ir jo darbuotojų atžvilgiu sprendimus, tik prisidengia tariamu neatitikimu Kodekso reikalavimams. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra aiškiai nurodyta, kokia veikla negali būti priskiriama krovininiam kelių transportui, tačiau HQDS teikiamos vairavimo paslaugos nėra įtraukimas tarp paslaugų, kurios nepatenka į krovininio kelių transporto klasę.

HQDS veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas) reguliavimą. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. Tokį ir ne kitokį Reglamento aiškinimą patvirtina ir Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų konfederacija. Reglamentas aiškiai numato, kada tarptautinių krovinių vežimas gali būti vykdomas be licencijos (Reglamento 1 str. 5 d.), tačiau Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą ir 116 kalendorinių dienų vykdydamas „platesnį tyrimą“, šių aplinkybių nevertino.

Pareiškėjo darbuotojai, kuriems yra išduoti / išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, dirbo ir dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Tai yra pareiškėjo darbuotojai vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbinti. Jokios kitos veiklos, nei tarptautinių krovinių vežimo veikla, pareiškėjo darbuotojai nevykdo. Byloje nėra nustatyta šį faktą paneigiančių aplinkybių. Pareiškėjo grupės įmonės turi 289 autovežius, yra viena didžiausių Marijampolės regiono darbdavių, veiklą vykdantis nuo 1991 m.

Pareiškėjo darbuotojai turi darbo sutartį tik su pareiškėju, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštus, sudarė darbo sutartis su užsieniečiais ir išpildė kitas sąlygas numatytas Įstatyme. Kitaip tariant, nėra jokio kito darbdavio (t. y. pilnai atitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. reikalavimus). Pareiškėjas ir jo darbuotojai moka mokesčius Lietuvos Respublikoje. Nėra jokių veiklos fiktyvumo ir / ar laikinojo įdarbinimo požymių. Migracijos departamentas, teigdamas, kad HQDS „nei viename iš savo Migracijos departamentui teiktų raštų nenurodė, kad jai yra reikalingas termino EBKR licencijų kopijų išsiėmimui pratęsimas“ klaidina teismą.

HQDS visada geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu ir jo tikslas yra ir buvo pasiekti kilusios situacijos sprendimą. Migracijos departamentui nesilaikant įstatymuose nustatytų terminų išnagrinėti HQDS skundą, HQDS 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas arba nedelsiant panaikinti 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą, arba pratęsti terminą, kuriuo HQDS yra įpareigojama ne vėliau negu iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licenciją kiekvienai transporto priemonei, tačiau atsiliepime apie šį HQDS prašymą atsakovas „pamiršo“.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo veikla yra teisėta – pareiškėjo veiklos modelis buvo vertintas visų kompetentingų institucijų. Pareiškėjas neturi jokių galiojančių nuobaudų. Jei HQDS ar HQDS užsakovai pažeistų tarptautinių krovinių vežimo licencijavimo sąlygas, automatiškai būtų sustabdyti tarptautinių krovinių vežimai, pritaikytos sankcijos ir t. t. Šiuo atveju tokios aplinkybės apskritai neegzistuoja. Atsakovas, net teismuose nagrinėjant virš 30 bylų, atsisako bendradarbiauti su pareiškėja.

Šiuo metu klausimas yra nagrinėjamas Vidaus reikalų ministerijoje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais argumentais:

4.1. 2023 m. vasario mėn. Migracijos departamente buvo gauti užsieniečių prašymai pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimai laikinai gyventi) darbo Bendrovėje pagrindu. Užsieniečiai ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Nagrinėjant prašymus, Bendrovei buvo išsiųstas pranešimas, jog nagrinėjimas stabdomas dėl trūkstamų licencijų (Bendrovė turėjo 1 bendrijos licencijos kopiją vežti krovinius, Bendrovėje dirbo 383 darbuotojai). Bendrovė 2023 m. kovo mėn. pateikė Migracijos departamentui raštus, prašydama paaiškinti, kodėl, siekiant pakeisti leidimus laikinai gyventi, nebetinka vairavimo paslaugų teikimo sutartys bei kodėl reikalaujama įsigyti Bendrijos licencijos kopijas, nors vairuotojų įdarbinimui ji neprivaloma. Migracijos departamentas nusprendė pakeisti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, o 2023 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 10K-4077 informavo Bendrovę, kad jai yra pratęstas laikotarpis licencijų kopijų išsiėmimui iki š. m. rugsėjo 1 d., o nagrinėdamas užsieniečių prašymus dėl leidimų laikinai gyventi, Migracijos departamentas kiekvieną atvejį vertins individualiai. Bendrovė su šiuo Migracijos departamento raštu nesutiko ir 2023 m. gegužės 10 d. apskundė jį Migracijos departamentui, prašydama panaikinti nurodytą raštą. Migracijos departamentas, įvertinęs Bendrovės pateiktą skundą, nustatė, kad atsakymo parengimui yra būtina gauti papildomą informaciją iš Bendrovės, 2023 m. birželio 16 d. raštu Nr. 10K-7095 kreipėsi į Bendrovę dėl papildomos informacijos pateikimo. 2023 m. birželio 30 d. Bendrovė pateikė Migracijos departamentui papildomus dokumentus. 2023 m. rugpjūčio 9 d. Migracijos departamentas gavo Bendrovės prašymą nedelsiant panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10K-4077 arba pratęsti terminą licencijų kopijoms gauti. Migracijos departamentas Sprendimu informavo Bendrovę, kad Bendrovės skundas nėra tenkinamas.

4.2. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad skundo išnagrinėjimui yra būtina gauti papildomus Bendrovės disponuojamus dokumentus, todėl 2023 m. birželio 16 d. raštu kreipėsi į Bendrovę dėl šių papildomų dokumentų pateikimo. Gavus papildomus dokumentus 2023 m. birželio 30 d., pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas ir atsakymas pateiktas 2023 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamentas sutinka, kad atsakymas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą, tačiau šis termino praleidimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pateiktas atsakymas, išnagrinėjus skundą, yra neteisėtas ar nepagrįstas. Bendrovės pateikti dokumentai buvo vertinti platesnio tyrimo duomenų visumoje (sprendžiant, ar yra pagrindas atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams). Vien tai, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime neaprašė pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentų, nesudaro pagrindo ginčijamam Sprendimui panaikinti. Dokumentai buvo vertinami platesnio tyrimo kontekste, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas ne tik turėjo įvertinti pareiškėjo pateiktą skundą, bet taip pat priimti sprendimus dėl įmonėje įdarbintų užsieniečių leidimų laikinai gyventi. Migracijos departamentui nustačius, kad Bendrovės papildomai pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pakeisti 2023 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 10K-4077 išdėstytos Migracijos departamento pozicijos, ginčijamu Sprendimu pareiškėjas apie tai ir buvo informuotas, nurodant, kad teisinis Migracijos departamento prašymo pagrindas buvo išsamiai aprašytas 2023 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 10K-4077.

4.3. Migracijos departamentas nagrinėdamas pareiškėjo skundą neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo veiklos teisėtumo ir galimumo, tačiau vertino, ar pareiškėjo veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo. Pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tarpininkavimo raštus dėl leidimų laikinai gyventi – kvietė užsieniečius atvykti dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir kol nėra išnaudota kvota, nereikalingas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams).

Bendrovėje įdarbinta beveik 400 darbuotojų, tačiau išduota viena EBKR licencija ir viena licencijos kopija. Bendrovei priklauso 11 transporto priemonių, iš kurių tik 2 atitinka krovininio transporto kategoriją. Nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad vykdo „vairavimo paslaugų teikimo veiklą“, remiantis Registrų centro duomenimis, vienintelė Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941). Ši aplinkybė tik patvirtina Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. atsakyme Nr. 10K-4077 išdėstytą poziciją, kad Bendrovė, norėdama įdarbinti užsieniečius, turėtų arba gauti tiek licencijų kopijų ir įsigyti (ar išsinuomoti ir pan.) tiek transporto priemonių, kad atitiktų Kodekso reikalavimus (ne daugiau kaip 5 vairuotojai kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją); arba įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo darbo sutartį (tokiu atveju Bendrovė turėtų kviesti užsieniečius pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį).

Nesutinkama su skundo teiginiais, kad ginčijamas Sprendimas prieštarauja 2018 metais tarp pareiškėjo, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytų taikos sutarčių nuostatoms. Šios taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, todėl taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė Bendrovei laikotarpį EBKR licencijų kopijoms gauti.

4.4. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Aprašo nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Įstatymo nuostatos suteikia Migracijos departamentui teisę prašyti pateikti dokumentus ir duomenis, reikiamus sprendimams priimti, o prašymas patekti licencijų kopijas buvo pateiktas ne ūkio subjekto veiklos kontekste, bet leidimo laikinai gyventi išdavimo kontekste (o ši sritis patenka Migracijos departamento veiklos sritį). Sprendimu Migracijos departamentas nėra atsisakęs išduoti leidimus laikinai gyventi įmonėje įdarbintiems užsieniečiams, netgi priešingai – siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimus išduoti Bendrovei buvo suteiktas laikotarpis, per kurį Bendrovė galėtų užtikrinti, kad užsieniečių kvietimas dirbti Bendrovėje atitiktų Įstatymo reikalavimus. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštu nustatytas laikotarpis EBKR licencijų kopijoms gauti buvo protingas ir pakankamas, kad Bendrovė galėtų įvykdyti Migracijos departamento prašymą ir atitikti Įstatymo reikalavimus leidimų laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams procese ir, esant poreikiui, peržiūrėti savo veiklos modelį. Bendrovė nei viename iš savo Migracijos departamentui teiktų raštų nenurodė, kad jai yra reikalingas termino EBKR licencijų kopijų išsiėmimui pratęsimas, kadangi nei viename rašte Bendrovė nepatvirtino, kad ketina kreiptis dėl EBKR licencijų kopijų gavimo. Atsakovas pareiškėjos argumentus ir dokumentus vertino platesnio tyrimo kontekste, spręsdamas dėl leidimų laikinai gyventi įmonėje įdarbintiems darbuotojams išdavimo ir vertindamas įmonėje įdarbintų užsieniečių atitiktį teisės aktų reikalavimams bei priimdamas dėl kiekvieno užsieniečio individualų administracinį aktą. Taigi, ginčijamas Sprendimas yra labiau informacinio pobūdžio, o teisines pasekmes sukelia būtent Migracijos departamento priimami sprendimai įmonėje įdarbintų užsieniečių atžvilgiu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo Bendrovė įpareigojama išsiimti EBKR (Bendrijos licencija vežti krovinius) ne trumpesniam terminui nei iki 2024 m. sausio 1 d., teisėtumo bei pagrįstumo.

7. Teismas nustatė ginčui aktualias faktines aplinkybes bei nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kodeksas, Reglamentas, Įstatymas, VAĮ, apžvelgė reikšmingas iškeltam ginčui šių teisės aktų nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija Migracijos departamento Raštu jam nustatytą reikalavimą tuo atveju, jei jis toliau vykdydamas veiklą nori įdarbinti ir tęsti darbo santykius su užsieniečiais, kuriems reikalingas leidimas gyventi, nustatytu terminu išsiimti kiekvienai transporto priemonei EBKR licencijos kopijas. Ginčo Sprendimu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad užsieniečiai bus informuoti atskirais pranešimais dėl priimtų sprendimų dėl jų įdarbinimo. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar Bendrovė turi išsiimti kiekvienai turimai transporto priemonei atskirai EBKR licencijos kopijas tam, kad joje galėtų dirbti užsieniečiai, kuriems Migracijos departamentas išduotų leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jie dirbtų kaip trūkstamos profesijos darbuotojai.

9. Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų paaiškinimų dėl IPUKIS grupės ir Bendrovės veiklos matyti, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugą IPUKIS grupės įmonėms, kurios turi veiklos licencijas. Valstybinė darbo inspekcija 2017 m. liepos 10 d. rašte nurodė, kad laikinojo darbo požymių šioje situacijoje nėra, 2018 m. rugpjūčio 22 d. rašte nurodė, kad nėra požymių, kad toks veiklos modelis turi laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo požymius ar prieštarauja kitiems darbo teisės aktams.

10. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame Rašte nėra nurodyta ar minima, kad Bendrovė turi laikinojo įdarbinimo įmonės ar laikinojo darbo naudotojo požymius, tačiau ginčo Rašte nurodyta kaip galimybė / variantas kaip laikinojo darbo įmonei užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis arba ji juos gali įdarbinti ar tęsti darbo santykius pagal darbo sutartis. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad Valstybinė darbo inspekcija nenustatė, kad jo veiklos modelis turi laikinojo įdarbinimo įmonės ar laikinojo darbo naudotojo požymius ar prieštarauja kitiems darbo teisės aktams, tačiau, kaip matyti, ji vertino Bendrovės veiklą pagal pateiktus dokumentus, ar ji turi laikinojo įdarbinimo įmonės požymių.

11. Teismas vertino, kad šiais raštais suteikta informacija pagal pateiktus dokumentus, tačiau nebuvo vertintas pats veiklos modelis, nebuvo patvirtintas vykdomos veiklos modelis, o suteikta bendro pobūdžio informacija vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, atsakovas jo veiklos nepripažino kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, tačiau paaiškino, kad jei ji neturės EBKR licencijų kopijų kiekvienai transporto priemonei, tokiu atveju ji gali užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Taigi, Migracijos departamentas nekvestionavo Bendrovės vykdomos veiklos, priešingai, paaiškino, kokias galimybes ji turi tęsti veiklą įdarbinant užsieniečius, jei nepateiks kiekvienai transporto priemonei EBKR licencijos kopijų, o vienas iš tokių variantų buvo galimybė / variantas veikti kaip laikinojo įdarbinimo įmonė ir užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Tačiau tai nereiškia, kad Migracijos departamentas pripažino, kad jos veikla yra kaip laikinojo įdarbinimo įmonės. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia dėl valstybės institucijų pripažinto veiklos modelio, kadangi Migracijos departamentas jo veiklos modelio nekvestionavo, o priešingai, pasiūlė galimus veiklos vykdymo variantus nepateikus prašomų pateikti licencijų, siekiant toliau įdarbinti užsieniečius.

12. Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateikto valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenų apie Bendrovę matyti, kad jos veiklos rūšis nurodyta kaip krovininis kelių transportas, tačiau tokie duomenys nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui duomenų, kuriuose nurodyta, kad jis vykdo būtent vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Vadovaujantis Kodekso nuostatomis, tokią veiklą vykdydama įmonė, vienai transporto priemonei turi turėti vieną galiojančią licencijos kopiją, o toks vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei (kodekso 8 straipsnio 5 dalis, 6 dalis). Migracijos departamentas ginčo Sprendimu pateikė pareiškėjui paaiškinimą, kokie yra reikalavimai Kodekso tam, kad jis galėtų įdarbinti užsieniečius vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.

13. Teismas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62 straipsnio 4 dalies kontekste nurodė, kad kadangi pareiškėjo tikslas yra įdarbinti užsieniečius, todėl Migracijos departamentas, spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, turi vertinti užsieniečių pateiktų dokumentų atitikimą Įstatymo reikalavimams. Užsieniečiai, ketinantys dirbti Bendrovėje, dirbtų pagal trūkstamų profesijų sąrašą. Migracijos departamentas, vertindamas užsieniečių pateiktų dokumentų atitikimą Įstatymo reikalavimams, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, be kita ko, privalo įvertinti ir Bendrovės vykdomą veiklą bei jos atitiktį Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjo vykdoma veikla turi atitikti Kodekso 8 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus, Reglamento 4 straipsnio nuostatas, jeigu jis nori įdarbinti užsieniečius pagal Įstatymo reikalavimus, jis turi išsiimti EBKR licencijas kiekvienai transporto priemonei. Įvertinus tai, kad pareiškėjas turi tik 1 EBKR licencijos kopiją, Bendrovėje galėtų dirbti 5 asmenys, be kita ko, įvertinus kitus atitikimo Įstatymo reikalavimams aspektus.

14. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas neišvardino ir nedetalizavo pareiškėjo pateiktų dokumentų, tačiau ginčo Sprendime nurodė, jog papildomai atsiųsti dokumentai buvo vertinti, todėl aplinkybė, jog nebuvo įvardinti vertinti dokumentai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo Sprendimo.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teigia, jog Migracijos departamentas Sprendimu ir Raštu įpareigojo ją išsiimti EBKR licencijas, tačiau, nei Raštu, nei Sprendimu pareiškėjas nebuvo įpareigotas jas išsiimti. Migracijos departamentas Rašte paaiškino, kad pareiškėjas turi išsiimti licencijas, jei nori įdarbinti daugiau užsieniečių, jog atitiktų Įstatymo reikalavimus, taip pat papildomai nurodė kitus galimus variantus, jei norėtų įdarbinti užsieniečius, tačiau neturėtų EBKR licencijos kopijų. Sprendimu patvirtinta, jog Raštu pareiškėjui buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jis galėtų atitikti Įstatymo reikalavimus. Taigi, pareiškėjas nei Raštu, nei Sprendimu nebuvo įpareigotas išsiimti EBKR licencijas. Kaip pareiškėjas nurodo, šias licencijas tikrina Transporto saugos administracija ir Lietuvos kelių policija, tačiau Migracijos departamentas tikrina Bendrovės atitiktį Įstatymo reikalavimams tam, kad galėtų įvertinti, ar užsieniečiai atitinka sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Be to, pareiškėjas ir nebuvo įpareigotas jas išsiimti, pareiškėjui nėra už tai taikomos jokios sankcijos, pats pareiškėjas, norėdamas įdarbinti užsieniečius, turi galimybę išsiimti licencijas arba veikti kaip laikinojo įdarbinimo įmonė.

16. Teismas nesutiko su skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas taiko pareiškėjui neproporcingus reikalavimus, dėl ko gali kilti Bendrovės bankrotas. Aktualu tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie prastą Bendrovės finansinę situaciją. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių Bendrovė skunde teigia, kad jai gali kilti bankrotas, kad Sprendimu jai ribojama ūkinės veiklos laisvė ir pan., kadangi Sprendimu nėra draudžiama jai vykdyti veiklą, nėra taikomi apribojimai ar sankcijos, o vien tai, kad ji neatitinka Įstatymo reikalavimų ir negali įdarbinti užsieniečių, nesudaro pagrindo pripažinti sunkios finansinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pateiktas nurodymas pateikti licencijų kopijas tam, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo aspektu pažeidžiamas proporcingumo principas.

17. Teismas nurodė, kad ginčo Sprendimas šiuo atveju priimtas praleidus numatytą 20 darbo dienų terminą, tačiau šis formalus VAĮ nuostatų pažeidimas, negali būti pagrindu jį panaikinti.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo akcentuojamomis taikos sutartimis nėra patvirtinti analogiško pobūdžio ginčai, kadangi skiriasi bylos šalys, nesutampa bylų aplinkybės. Taikos sutartimis spręsti klausimai, susiję su leidimais laikinai gyventi Lietuvoje, kurie susiję tiesiogiai su taikos sutartyse minimais užsieniečiais, o nagrinėjamoje byloje vertinamas Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, kuriuo nepanaikintas Raštas bei nepratęstas pareiškėjui terminas išsiimti EBKR licencijas. Taikos sutartimis nebuvo spręsti Bendrovės vykdomos veiklos ir licencijų klausimai, nebuvo tos pačios šalys, nesutampa bylų faktinės aplinkybės, todėl šios bylos nėra analogiško pobūdžio. Migracijos departamentas išreiškė patvirtinimą, kad ateityje tokių reikalavimų nereikš, tačiau šie reikalavimai nėra tapatūs.

19. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi sprendimai nėra įsiteisėję, todėl teismas neturi pareigos vadovautis juose išdėstytais motyvais.

20. Teismas vertino, kad Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Migracijos departamentas atliko išsamų, individualų vertinimą, t. y. įvertino visas reikšmingas aplinkybes, suteikė pareiškėjui laikotarpį, per kurį jis galėtų atitikti Įstatymo reikalavimus. Teismas darė išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat 3 straipsnio 5 ir 9 punktuose įtvirtintus viešojo administravimo išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimus. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami.

16. Teismas, netenkinęs pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui nepriteisė.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Kritiškai vertinamas teismo sprendimas tuo aspektu, kad Sprendimo priėmimas praleidus jo priėmimo terminą, yra tik formalus VAI pažeidimas. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, jog atsakovas neatliko visapusiško aplinkybių vertinimo ir pažeidė teisinio apibrėžtumo principą, ilgą laiko tarpą patvirtindamas HQDS veiklos modelio teistumą bei nereikalaudamas iš pareiškėjo išsiimti papildomas EBKR licencijos kopijas ir nepateikdamas Sprendime argumentų dėl pasikeitusios pozicijos leidimų laikinai gyventi išdavimo aspektu (5 metus Migracijos departamentas nekeldavo klausimų dėl HQDS veiklos atitikimo leidimų išdavimo sąlygoms, nors HQDS visada turėjo tik 1 EBKR licenciją; nuo pat veiklos pradžios HQDS teikia vairavimo paslaugas ir toks veiklos modelis liko nepakitęs iki ginčijamo Sprendimo priėmimo Įstatyme nustatytas reglamentavimas ir kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas iš esmės buvo analogiškas ir nepakito nuo HQDS veiklos pradžios iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo), netyrė kokiu pagrindu Lietuvos transporto saugos administracija išduoda vairuotojų liudijimus pareiškėjo darbuotojams. Teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjui skundžiamu sprendimu padarytos žalos fakto – dėl Departamento Sprendimo, esant iškeltoms 32 administracinėms byloms, HQDS darbuotojai negali dirbti (esami darbuotojai dėl ginčų su atsakovu nusprendžia iš HQDS pasitraukti), o pati Bendrovė praranda konkurencingumą, netenka užsakymų.

22.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo veikla neatitinka teisinio reguliavimo, tam, kad jo darbuotojams būtų išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti EBKR licencijų kopijas, veikė savo kompetencijos ribose, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo Sprendimu pareiškėjas neva nebuvo įpareigotas išsiimti EBKR licencijos kopijų. Migracijos Departamento sprendimui aiškiai ribojant pareiškėjo veiklą, kurią patvirtino eilė valstybės institucijų, teismas nepagrįstai nustatė, kad Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui nėra taikomi apribojimai ir keliama žala.

22.3. HQDS veikla atitinka Europos Sąjungos (Reglamento) reguliavimą. Reglamente įtvirtino reglamentavimo kontekste EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas tarptautinio krovinio transporto vairavimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. Reglamentas leidžia vykdyti tarptautinių krovinių vežimo veiklą, naudojantis paslaugomis. Visi iki vieno pareiškėjo vairuotojai dirba pagal teisėtai išduotus vairuotojų liudijimus ir / ar vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą, kuriai Bendrijos licencijų reikalavimas nėra taikomas. Vairuotojų liudijimai yra galiojantys, nepanaikinti ir išduoti LTSA atskleidžiant aplinkybę apie darbdavį. Šių aplinkybių atsakovas nevertino.

22.4. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje yra aiškiai nurodyta, kokia veikla negali būti priskiriama krovininiam kelių transportui, tačiau HQDS teikiamos vairavimo paslaugos nėra įtrauktos tarp paslaugų, kurios nepatenka į krovininio kelių transporto klasę. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Pareiškėjo darbuotojai vykdo veiklą pagal ekonominę veiklos rūšį, kuriai ir buvo įdarbinti. Jokios kitos veiklos, nei tarptautinių krovinių vežimo veikla, pareiškėjo darbuotojai ir nevykdo. Pareiškėjo darbuotojai turi darbo sutartį tik su pačiu pareiškėju, kuria ir pateikė tarpininkavimo raštus, sudarė darbo sutartis su užsieniečiais ir išpildė kitas sąlygas, numatytas Įstatyme. Teismas ir atsakovas šių aplinkybių nevertino. Tik ištyrus šias aplinkybes, galima atsakyti į klausimą, ar Bendrovė turi išsiimti kiekvienai turimai transporto priemonei atskirai EBKR licencijos kopijas tam, kad joje galėtų dirbti užsieniečiai, kuriems Migracijos departamentas išduotų leidimus laikinai gyventi tuo pagrindu, jog jie dirbtų kaip trūkstamos profesijos darbuotojai.

22.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti EBKR licencijų kopijas, veikė savo kompetencijos ribose. Teisės aktais nėra pavesta Migracijos departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Departamentas, bet LTSA bei Lietuvos kelių policija. Nei viena institucija, tiesiogiai atsakinga užtikrinti tarptautinių krovinių vežimo licencijos sąlygų laikymąsi, nėra nustačiusi jokių pareiškėjo ar jo darbuotojų veiklos trūkumų. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Tik tokius įgalinimus turi atsakovas, kuris sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo privalo priimti vadovaudamasi Įstatymu ir Aprašu, o ne Kodeksu. Įstatymas nesuteikia atsakovui įgalinimų įpareigoti pareiškėją išsiimti EBRK licencijas, kaip kad buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

22.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjas nebuvo įpareigotas išsiimti EBKR licencijos kopijų. Atsakovas Raštu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė pareiškėjui išsiimti EBKR licencijos kopijas. Tokį savo nurodymą atsakovas iš esmės patvirtino ir šioje byloje ginčijamame Sprendime, palikdamas galioti Raštą.

22.7. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo Sprendimu pareiškėjui nėra taikomi apribojimai ir keliama žala. Vien Migracijos departamento nurodymas išsiimti EBKR licencijos kopijas ir šio nurodymo pagrindu priimta eilė sprendimų, kuriais panaikinti arba atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjo darbuotojams, aiškiai patvirtina problemos mąstą, pareiškėjui keliamą žalą ir turimą įtaką tolimesnei jo veiklai.

22.8. Taikydamas griežtesnius reikalavimus pareiškėjui tam, kad jo darbuotojams būtų išduoti ar pakeisti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, atsakovas diskriminuoja pareiškėją ir taip sukūrė skirtingas galimybes konkuruoti tarp tų pačių ūkio subjektų bei pažeidžia proporcingumo principą. Reikalaudamas iš HQDS išsiimti EBKR licenciją kiekvienai transporto priemonei, atsakovas iš principo uždraudė pareiškėjui versti tokia veikla, dėl kurios jis buvo įsteigtas – teikti vairavimo paslaugas ir iš jos gauti pajamas. Neabejotina, kad pareiškėjui taikant griežtesnius reikalavimus nei kitiems ūkio subjektams, dėl atsakovo nustatytų apribojimų pareiškėjas bankrutuos arba jam bus sukeliami itin dideli nuostoliai, už kuriuos bus atsakingas būtent atsakovas.

23. Atsakovo Migracijos departamento atsiliepimą į apeliacinį skundą buvo atsisakytina priimti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakius atnaujinti terminą jam pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. 10K-10093 „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pareiškėjas 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. 2023/03-31 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į atsakovą. Šiame rašte pareiškėjas nurodė, jog gavo pranešimą apie įmonės darbuotojo V. G. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo sustabdymą, todėl prašė pateikti teisinius pagrindus, kodėl netinka vairavimo paslaugų teikimo sutartis, kodėl reikalaujama įsigyti Bendrijos licencijos kopijas.

26. Pareiškėjas 2023 m. kovo 22 d. raštu Nr. 2023/03-32 „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Šiame rašte nurodė, kad 2023 m. kovo 20 d. raštu Nr. 2023/03-31 kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo negavo, todėl pakartotinai prašė pateikti teisinius pagrindus, kodėl netinka vairavimo paslaugų teikimo sutartis, kodėl reikalaujama įsigyti bendrijos licencijos kopijas.

27. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakė į minėtus pareiškėjo raštus.

28. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. pateikė atsakovui skundą, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10K-4077.

29. Migracijos departamento į pareiškėjo 2023 m. gegužės 10 d. skundą atsakė šioje byloje skundžiamu 2023 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. 10K-10093 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

30. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė paaiškinimą ir papildomus dokumentus, kuriuos prašo pridėti prie bylos.

31. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 3 d.).

32. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1284-492/2022).

33. Pareiškėjo naujai pateikti įrodymai patvirtina tam tikras naujas aplinkybes, kurių nebuvo ir negalėjo būti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos netenkinamas.

34. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl informacijos, susijusios su pareiškėjo darbuotojo pateikto prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu. Ginčijame rašte nurodyta, kad Migracijos departamentas sprendimus dėl pareiškėjo įdarbintų užsieniečių priims teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinęs individualias atvejo aplinkybes. Taigi atsakovo išdėstyta nuomonė dėl teisės aktų aiškinimo ir taikymo nėra skirta konkrečiam asmeniui. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. 10K-10093 „Dėl skundo nagrinėjimo“ turinį sprendžia, jog jis yra informacinio pobūdžio, t. y. šis raštas turėtų būti vertinamas VAĮ 11 straipsnio nuostatų kontekste.

35. VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.

36. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 87, (toliau – ir Taisyklės) 45 punkte numatyta, kad į prašymą institucija atsako atsižvelgdama į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.1 p.); į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti (45.2 p.); į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (45.3 p.); į prašymą, nenurodytą Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose, atsakoma laisva forma (45.4 p.).

37. Įvertinusi ginčijamo atsakovo rašto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo išsamiai atsakyta į jo skundą, t. y. nurodyta, dėl ko pareiškėjas turi išsiimti EBKR licencijas, kodėl pareiškėjo prašymas pratęsti terminą išsiimti EBKR licencijas netenkinamas, taip pat pareiškėjas informuotas, kad neišsiėmus EBKR licencijų kopijų iki prašomo termino, Migracijos departamentas sprendimus dėl Bendrovėje įdarbintų užsieniečių priims teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinęs individualias atvejo aplinkybes. Taigi ginčijamas raštas atitinka Taisyklių 45 punkto reikalavimus ir jį naikinti, t. y., tenkinti pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo.

38. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą atsakovo raštą nepagrįstai traktavo kaip administracinį sprendimą, todėl skundžiame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai dėl ginčijamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo VAĮ 10 straipsnio nuostatų aspektu yra pašalinami.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „HQDS“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė