b3f5dc2c-9987-4ec1-83ae-e872877e9803 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2001-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02759-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 17.7; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiškėjo M.

A. atstovei advokatei V. K., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir termino nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ Nr. SDPN-20-190924-00067 „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) ir nustatyti 9 mėnesių terminÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kų statybų padarinius.

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, jog Inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. priėmė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170411-00033 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Privalomuoju nurodymu pareiÅ¡kėjas buvo įpareigotas iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę, nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (sienas ir stogÄ ) ir sutvarkyti statybvietę.

Tvirtino, jog pareiÅ¡kėjas nesutinka su Sprendimo motyvu, kad terminas įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ suėjo 2017 m. spalio 10 d. Nurodė, jog Privalomasis nurodymas buvo apskųstas Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018, todėl jo vykdymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – ir PriežiÅ«ros įstatymas) 14 straipsnio 6 dalies 2 punktÄ buvo sustabdytas ir pareiÅ¡kėjas neturėjo pareigos iki 2017 m. spalio 10 d.

įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ . Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018, kuriuo pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys buvo atmestas, pastatyta statinio dalis buvo pripažinta savavaliÅ¡ka statyba teismine tvarka. 2019 m. balandžio 9 d. pareiÅ¡kėjas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundÄ . Tik 2019 m. rugpjūčio 22 d. minėto teismo galutiniu sprendimu buvo iÅ¡spręstas ginčas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas, kol byla dėl savavaliÅ¡kos statybos buvo nagrinėjama teisme, turėjo pagrįstų lÅ«kesčių, kad Privalomasis nurodymas bus panaikintas ir statyba bus pripažinta teisėta. Tokį pagrįstÄ lÅ«kestį pareiÅ¡kėjui suteikė PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios galimybę asmeniui, ginčijančiam PrivalomÄ jį nurodymÄ , nevykdyti Privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, iki byla nebus galutinai iÅ¡nagrinėta.

Tik kasaciniam teismui priėmus galutinį sprendimÄ 2019 m. rugpjūčio 22 d., pareiÅ¡kėjui atsirado prievolė pradėti vykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, jis nėra praleidęs termino kreiptis į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo, nes, esant teisminiam ginčui dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, pastarojo vykdymo terminas buvo sustabdytas iki teisminio ginčo pabaigos. Be to, pareiÅ¡kėjas gyvena užsienyje, todėl bendravimas tarp jo ir valstybinių institucijų yra gana sunkus.

PareiÅ¡kėjui siunčiama korespondencija patenka netiesiogiai, dokumentų persiuntimas jam taip pat užtrunka nemaža laiko. Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog privalomasis nurodymas gali bÅ«ti įvykdomas dviem bÅ«dais: nugriaunant statinį; įteisinant savavaliÅ¡kÄ statinį, gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir sumokant nustatyto dydžio įmokÄ . PareiÅ¡kėjas siekia įvykdyti PrivalomÄ jį nurodymÄ Ä¯teisindamas statinį, teisę pasinaudoti Å¡ia galimybe patvirtino teisminį ginÄÄ dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo nagrinėję teismai.

PareiÅ¡kėjas atliko daug veiksmų, siekdamas įteisinti statinį: kreipėsi į InspekcijÄ dėl termino įteisinti statinį pratęsimo (atnaujinimo), parengė patikslintÄ gyvenamojo namo projektÄ , 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismÄ dėl žemės sklypo tikslių ribų nustatymo, siekdamas gauti gyvenamojo namo statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pateikė įrodymus, kad ginčo teritorijoje tokia statyba galima. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog, priimant SprendimÄ , buvo pažeistas gero administravimo principas, konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nesilaikyta Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos.

Apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ Inspekcija, pažeisdama VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatas, nepranešė pareiÅ¡kėjui, užkirsdama galimybę jam duoti paaiÅ¡kinimus administracinės procedÅ«ros metu. PareiÅ¡kėjo atstovės nuomone, Inspekcija, žinodama, jog pagal kompetencijÄ negali spręsti praÅ¡yme iÅ¡dėstyto klausimo, t. y. pratęsti Privalomojo nurodymo termino, privalėjo praÅ¡ymo nenagrinėti, iÅ¡aiÅ¡kindama teisę pareiÅ¡kėjui dėl to kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ , tačiau Å¡ios pareigos, numatytos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje, nevykdė, su pareiÅ¡kėju nebendradarbiavo, jo nekonsultavo, nors prieÅ¡ Privalomojo nurodymo suraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas buvo suklaidintas atsakovės darbuotojų, jog buvęs statytojas turėjo statybos leidimÄ .

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į InspekcijÄ kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs jo įvykdymo terminas. Terminas pasibaigė 2017 m. spalio 11 d., o pareiÅ¡kėjas į InspekcijÄ kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d.

Pasibaigusio privalomajame nurodyme nustatyto termino pratęsimas (naujo termino nustatymas) yra negalimas, nes tokios galimybės teisės aktai nenustato. Kadangi terminas pagal PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį nebegalėjo bÅ«ti pratęstas, skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai, pagal suteiktÄ kompetencijÄ , atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, buvo atsisakyta patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Tvirtino, jog teisės aktai nenumato, jog privalomojo nurodymo apskundimo atveju privalomojo nurodymo terminas automatiÅ¡kai bÅ«tų sustabdomas arba pradedamas skaičiuoti tik nuo teismo sprendimo dėl privalomojo nurodymo teisėtumo įsiteisėjimo, todėl pareiÅ¡kėjo Å¡io pobÅ«džio skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepagrįsti.

Atsakovės atstovės nuomone, Inspekcija iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , nepažeisdama procedÅ«rų. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos SVP departamento 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. SDPN-20-190924-00067 „Dėl privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta pratęsti terminÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui. Administracinėje byloje nustatyta, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas (toliau – ir Kauno departamentas) 2017 m. sausio 27 d. pareiÅ¡kėjui surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-170127-00004 (toliau – ir SavavaliÅ¡kos statybos aktas), kuriame nurodė, jog žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statytojas M.

A. vykdo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1p, statybÄ , neturėdamas statybÄ leidžiančio dokumento, t. y. savavaliÅ¡kai. Bylos duomenimis, Inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-170411-00033, kuriuo iki 2017 m. spalio 10 d. pareikalavo nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (sienas ir stogo konstrukcijas iki pamatų, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal 2008-01-29 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis) ir sutvarkyti statybvietę.

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Inspekcijos savavaliÅ¡kos statybos konstatavimu ir Privalomuoju nurodymu, jį ginčijo teismine tvarka. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 13 d. kreipėsi su ieÅ¡kiniu į Kauno apylinkės teismÄ , kurio sprendimu 2018 m. spalio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinys dėl su ginču Å¡ioje byloje susijusio Privalomojo nurodymo panaikinimo buvo atmestas.

Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 Kauno apylinkės teismo sprendimÄ paliko galioti. PareiÅ¡kėjas teismo sprendimÄ 2019 m. balandžio 9 d. apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 jo skundas atmestas, teismo sprendimas nepakeistas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio (2016 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nuostatos. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi bÅ«ti įvykdyti per 6 mėnesius arba iÅ¡imtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytÄ trumpesnį terminÄ , jeigu nustatoma, kad savavaliÅ¡ka statyba Å¡iurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iÅ¡ esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminÄ , jeigu yra svarbių priežasčių, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu gali vienÄ kartÄ pratęsti 3 mėnesiams.

Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedÅ«romis (atliekamomis siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal Å¡io straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavaliÅ¡kai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismÄ .

Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui 2017 m. balandžio 11 d. Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui, t. y. iki 2017 m. spalio 10 d. PareiÅ¡kėjas, atstovaujamas advokatės V. K., PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio pagrindu į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo (praÅ¡yme nurodyta dėl termino nustatymo) savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimui 6 mėnesių terminui kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 26 d. (Inspekcijoje praÅ¡ymas gautas 2019-08-28), t. y. praleidus Ä®statymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ .

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, jo bylinėjimasis teisme dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo sudarė pagrindÄ Privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymui iki teisminio ginčo pabaigos. Teismas pažymi, jog PriežiÅ«ros įstatyme, reglamentuojančiame teritorijų planavimo valstybinės priežiÅ«ros ir statybos valstybinės priežiÅ«ros tvarkÄ , nėra įtvirtinta, jog, apskundus PrivalomÄ jį nurodymÄ teismine tvarka, jo vykdymas sustabdomas. Byloje nėra jokių duomenų apie Institucijos ar teismo taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones ginčo dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo metu.

Teismo vertinimu, iÅ¡keltas teisminis ginčas savaime Privalomojo nurodymo vykdymo nesustabdo, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais Å¡io pobÅ«džio argumentais. PareiÅ¡kėjo atstovė akcentavo, jog nevykdyti Privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, iki nebus galutinai iÅ¡nagrinėta byla dėl jo teisėtumo, leido PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatos. PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta: jeigu asmuo per Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ gauna statybÄ leidžiantį dokumentÄ , jis apie tai raÅ¡tu informuoja InspekcijÄ .

Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybÄ leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumÄ Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir nustačiusi, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavaliÅ¡kai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas; jeigu statinys neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomÄ jį nurodymÄ perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, iÅ¡skyrus atvejus, kai iÅ¡kelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Teismo vertinimu, paminėta teisės norma įtvirtina teisinį reglamentavimÄ sÄ lygų ir terminų, siejamų su privalomųjų nurodymų perdavimu vykdymui antstoliui, tačiau nenumato privalomojo nurodymo vykdymo sustabdymo (jo ginčijimo teisme metu) kreipiantis dėl termino pratęsimo.

Todėl, teismo nuomone, byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas į InspekcijÄ dėl termino pratęsimo kreipėsi, praleidęs PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ terminÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatų taikymu, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1938-525/2016, 2020 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-175-822/2020 ir kt.).

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir Specialiosios teisėjų kolegijos dėl bylos rÅ«Å¡inio teismingumo 2020 m. gegužės 22 d. nutartyje Nr. T-47/2020, priimtoje pagal Kauno apygardos teismo praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti bylos pagal pareiÅ¡kėjo M. A. praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui dėl praleisto termino atnaujinimo kreiptis į InspekcijÄ Privalomojo nurodymo termino pratęsimui įvykdyti. Specialioji teisėjų kolegija, padariusi iÅ¡vadÄ , jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, minėtoje nutartyje konstatavo, jog tiek vieÅ¡ojo administravimo institucijoje, tiek teisme gali bÅ«ti pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas.

Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali bÅ«ti tik atnaujinamas įstatymų nustatytais pagrindais (nagrinėtinas CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka). Todėl Å¡ioje byloje priimtas nepalankus teismo sprendimas neužkerta galimybės pareiÅ¡kėjo siekiui įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , teismui atnaujinus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminÄ civilinėje byloje. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ procedÅ«riniais pažeidimais, kad, jį priimant, nebuvo praneÅ¡ta pareiÅ¡kėjui, nesuteikta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus, nesilaikyta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, gero administravimo principo.

Tvirtino, jog Inspekcija su pareiÅ¡kėju nebendradarbiavo, jo nekonsultavo. BÅ«dama nekompetentinga spręsti praÅ¡ymÄ , jo privalėjo nenagrinėti, o iÅ¡aiÅ¡kinti kreiptis su praÅ¡ymu į kompetentingÄ Å¡Ä¯ klausimÄ spręsti subjektÄ . VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 14 straipsnio, reglamentuojančio praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ , įtvirtinta, jog jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektas pagal kompetencijÄ negali spręsti praÅ¡yme iÅ¡dėstytų klausimų ar priimti administracinės procedÅ«ros sprendimo dėl skunde iÅ¡dėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui.

Konkrečiu atveju Inspekcijai pagal įstatymÄ (PriežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį) pavesta spręsti privalomųjų nurodymų pratęsimo terminus, todėl Inspekcija buvo kompetentinga nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo, taigi, skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindo, įtvirtinto ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nenustatyta. PraÅ¡ymo nenagrinėjimo atvejai nurodyti VAÄ® 14 straipsnio 5 dalyje, tačiau, nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ Inspekcijoje, jie nebuvo nustatyti.

Tokių duomenų nepateikta ir teismui. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kelia ginÄÄ dėl netinkamai atliktos administracinės procedÅ«ros, kuri reglamentuota VAÄ® trečiajame skirsnyje. Minėto skirsnio 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė procedÅ«ra – pagal šį įstatymÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ .

VAÄ® 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjami skundai dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų. Konkrečiu atveju buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, o ne skundas. Atsakydama į praÅ¡ymÄ , Inspekcija priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , kuris iÅ¡ esmės atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus sprendimo formai ir turiniui, todėl dėl procedÅ«rinių pažeidimų jo panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas į atsakovę bÅ«tų kreipęsis dėl konsultacijos, pateikęs klausimų dėl susiklosčiusios situacijos, todėl jo argumentai dėl Å¡io pobÅ«džio pretenzijų nepagrįsti. VAÄ® 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog apie praÅ¡ymo ar skundo nenagrinėjimÄ asmeniui praneÅ¡ama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo ar skundo gavimo vieÅ¡ojo administravimo subjekte dienos, iÅ¡skyrus atvejus, kai praÅ¡yme ar skunde nenurodyta jokių asmens duomenų ryÅ¡iui palaikyti.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui (jam atstovaujančiai advokatei) bÅ«tų buvę praneÅ¡ta apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , taip pat nesuteikta galimybė teikti paaiÅ¡kinimus, nesilaikant gero administravimo principo imperatyvų. Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).

Tačiau skunde pareiÅ¡kėjas Å¡iais argumentais nesirėmė, todėl, teikdamas jį teismui, nelaikė procedÅ«rinių pažeidimų esminiais. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjo atstovei teisme suteikiant galimybę duoti paaiÅ¡kinimus, be kita ko, ir dėl aplinkybių, susijusių su procedÅ«riniais pažeidimais, nenurodytais skunde, teisme buvo paÅ¡alinti procedÅ«riniai pažeidimai, todėl jie vertinami kaip mažareikÅ¡miai, nesudarantys pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog, praleidus terminÄ kreiptis į InspekcijÄ dėl Privalomojo nurodymo pratęsimo, skundžiamo sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo teisiniam rezultatui ir atitinkamai pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių apimčiai įtakos konkrečiu atveju neturėtų.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundÄ , nėra pagrindo bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui priteisimui (ABTÄ® 40 str.), todėl Å¡io pobÅ«džio praÅ¡ymas taip pat netenkinamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo M. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė