2019-06-17 Nr. DBT-74-2-42-3-00258-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-47/2019

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00258-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2019 m. birželio 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Virgilijaus Grabinsko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės,

išnagrinėjusi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pripažinimo teisės pateikti kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturtės sutikimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškovas ieškinyje kelia reikalavimą pripažinti jam teisę pateikti 2,2500 ha (po kadastrinių matavimų atlikimo – 2,3150 ha) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturtės G. B. sutikimo, pagal UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitas 3/4 minėto žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo atsakovė. Ieškovo užsakymu UAB „Žemės matas“, dalyvaujant žemės sklypo bendrasavininkei – atsakovei, atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau atsakovė nepasirašė žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto, nors dėl žemės sklypo ribų nekilo jokių neaiškumų. 2019 m. balandžio 24 d.

UAB „Žemės matas“ gavo atsakovės interesus atstovaujančio advokato pretenziją, kurioje nurodoma, kad atsakovė su kadastriniais matavimais sutiktų, jeigu privažiavimas prie ginčo žemės sklypo bus nustatytas per ankstesnį servitutinį kelią, einantį per žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame įrengtą nuovažą. 2019 m. gegužės 2 d. UAB „Žemės matas“ priėmė sprendimą dėl atsakovės pateiktų pastabų, atliekant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir nurodė, kad pretenzijų ir pastabų dėl žemės sklypo ribų nėra pateikta, vadovaujantis žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, šiuose žemės sklypuose nėra registruota jokių servitutų, nei tarnaujančių, nei viešpataujančių, o teisės aktai nenumato galimybių atliekant kadastrinius matavimus, projektuoti kelius ar kitus objektus.

Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriui dėl jų patikrinimo ir pakeitimų įregistravimo viešajame registre. Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog kadastro duomenyse, žemės sklypo plano grafinėje dalyje ir žemės sklypo vertės skaičiavimuose nebuvo nustatyta klaidų, elektroninei bylai laikinai buvo suteiktas statusas „Byla derinama NŽT“.

Tačiau įvertinus aplinkybę, jog elektroninės žemės sklypo kadastro duomenų bylos planas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nesuderinti su antru žemės sklypo bendraturčiu (atsakove), elektroninei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylai yra parinktas statusas „Byla atmesta NŽT“ ir 2019 m. gegužės 15 d. prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nebus tenkinamas, kol elektroninė žemės sklypo kadastro duomenų byla nebus suderinta su žemės sklypo bendraturčiu (atsakove) arba nebus pateiktas teismo sprendimas dėl bylos derinimo be bendraturčio.

Atsižvelgdamas į tai, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo teisės atlikti kadastrinių matavimų derinimą Nacionalinės žemės tarnybos Šilalės skyriuje ir įregistravimo viešajame registre be bendrasavininkės sutikimo pripažinimo CK 1.198 straipsnio 1 dalies prasme.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nurodydami, kad byloje ginčas keliamas dėl nekilnojamojo turto objektų įregistravimo nekilnojamojo turto registre ir keliami klausimai yra susiję su nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymu. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo yra susijęs su kadastro duomenų tvirtinimo procedūra, kurios vykdymas ir atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, todėl šis reikalavimas kyla iš administracinių teisinių santykių ir yra teismingas administraciniam teismui.

Ieškovas atskiruoju skundu nurodė, kad priešingai nei minėtoje nutartyje nurodo Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai, ginčas dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo administracinio pobūdžio registravimo procedūrų vykdymo nėra kilęs, nes į nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją (VĮ Registrų centras) išvis nebuvo kreiptasi. Ieškovas nurodo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs tarp privačių žemės sklypo bendrasavininkių dėl žemės sklypo ribų, nustatytų kadastriniais matavimais.

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2019 m. birželio 5 d. nutartimi panaikino ankstesnę savo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jam teisę pateikti žemės sklypo, kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir įregistruoti viešajame registre pagal UAB Žemės matas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Pats ieškovas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde nurodo, jog ginčo dėl sklypo ribų nėra bei žemės sklypas yra bendrasavininkių ir jis nėra atidalytas. Jokio kito reikalavimo ieškinyje nepateikta. Tai reiškia, jog reikalavimas yra susijęs su kadastro duomenų tvirtinimo, procedūromis, kurių vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkamas skundo reikalavimas laikytinas reikalavimu, kylančiu iš administracinių teisinių santykių.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo teismo pripažinti jam teisę pateikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturtės (atsakovės) sutikimo, pagal UAB „Žemės matas“ parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla tarp bendraturčių, šiems nesutariant dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ir toks ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio bei teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei G. B., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Žemės matas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pripažinimo teisės pateikti kadastrinių matavimų bylą sprendimui patvirtinti ir pakeistus duomenis įregistruoti viešajame registre be bendraturtės grąžinti Tauragės apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė