Legislator Case Law & Legislation
b3f3408a-8bc6-4aec-aa08-4b5a75e4c127 AI generated

b3f3408a-8bc6-4aec-aa08-4b5a75e4c127 · Kauno apygardos teismas

Case Number b3f3408a-8bc6-4aec-aa08-4b5a75e4c127
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir J. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b. l. 3–4) prašė priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių 1 093,24 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl R. E., vairavusio J. B. priklausančiÄ transporto priemonę RENAULT S 100.80, valst.

Legislator headnote

AI generated

b3f3408a-8bc6-4aec-aa08-4b5a75e4c127 · Kauno apygardos teismas: Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 168–169) ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. R. E. dalyvavo tik 2017 m. balandžio 12 d. įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, o kituose posėdžiuose nedalyvavo. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė priklausė R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-1388-945/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01916-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 3.3.1.18; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams R.

E. ir J. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b. l. 3–4) prašė priteisti solidariai iÅ¡ bendraatsakovių 1 093,24 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl R. E., vairavusio J. B. priklausančiÄ transporto priemonę RENAULT S 100.80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė RENAULT S 100.80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens praÅ¡ymÄ , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ iÅ¡mokėdamas 1 113,24 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui iÅ¡mokėtÄ 1 113,24 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , todėl turi teisę reikalauti, kad padarytos žalos sumÄ grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. IeÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inta 20 Eur, todėl Å¡iuo metu bendraatsakoviai yra skolingi 1 093,24 Eur.

2. Atsakovas J. B. atsiliepimu (b. l. 58–59) prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nurodė, kad transporto priemonę žodine pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė R. E., rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties sudaręs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas, jis neturėjo pareigos drausti transporto priemonę, todėl yra netinkamas atsakovas byloje.

3. Atsakovas R. E. atsiliepimo nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 147–150) ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui 1 093,24 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 093,24 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. vasario 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 16,50 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, priteisė iÅ¡ kiekvieno atsakovo valstybei po 18,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų atlyginimo.

5. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu transporto priemonės savininkas buvo J. B., nes duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė priklausė R. E., byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad į bylÄ pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina aplinkybę, jog atsakovas automobilį pardavė 2014 m. sausio 10 d. V. P. Aplinkybę, kad J. B. elgėsi kaip transporto priemonės savininkas, patvirtina ir faktas, jog automobilį atsakovas buvo iÅ¡registravęs iÅ¡ transporto priemonių registro, tačiau prieÅ¡ parduodamas V. P. jį vėl priregistravo savo vardu.

6. Nustatęs, kad dėl žalos padarymo atsakingas asmuo yra R. E., o transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu buvo J. B., jog transporto priemonė buvo neapdrausta, teismas konstatavo, kad jiems turi bÅ«ti taikoma solidari atsakomybė (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo, kuris atlygino žalÄ , teisė pareikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯tvirtinta TPVCAPDÄ® 17 ir 23 straipsniuose. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7.

Apeliaciniu skundu (b. l. 157–162) atsakovas J. B. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas R. E. teismui nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka ir yra pasirengęs atlyginti ieÅ¡kovui visus nuostolius. Minėtas asmuo ketino kreiptis į ieÅ¡kovÄ dėl taikos sutarties sudarymo, todėl teismas parengiamÄ jį posėdį atidėjo. 1.2.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ne apeliantas jautėsi kaip automobilio savininkas, kaip klaidingai nurodo teismas skundžiamame sprendime, bet atsakovas R. E., kuris transporto priemone naudojosi daugiau kaip du metus. Aplinkybė, kad tik po dvejų metų (2014 m. sausio 10 d.) R. E. paprašė vėl įregistruoti transporto priemonę, negali suponuoti apelianto kaltės dėl nuostolių atlyginimo. Priešingai, apeliantas elgėsi atsakingai, nes nesulaukęs R. E. tam, kad būtų įforminta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, transporto priemonę išregistravo iš transporto priemonių registro. 1.3.

Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad, tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruota transporto priemonė, įrodo, jog jis yra pardavęs transporto priemonę, tokios transporto priemonės savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo įregistravo ar neįregistravo transporto priemonę Lietuvos Respublikos kelių transporto registre. Nuosavybės teisei į transporto priemonę pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perėjus R. E., jam perėjo ir pareiga transporto priemonę apdrausti.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 168–169) ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. R. E. dalyvavo tik 2017 m. balandžio 12 d. įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kurio metu nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, o kituose posėdžiuose nedalyvavo. Dėl Å¡ios priežasties teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog transporto priemonė priklausė R.

E. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 10. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju teikdamas praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliantas nepaaiÅ¡kino, kokie įrodymai negalės bÅ«ti iÅ¡tirti ar kokios aplinkybės negalės bÅ«ti įvertintos bylÄ nagrinėjant raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl nurodytos priežasties praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas. Dėl civilinės atsakomybės subjektų 11. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2013 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, dėl R. E., vairavusio transporto priemonę RENAULT S 100.80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis (b. l. 5–16, 18–21), kurio metu buvo padaryta žalos (b. l. 22, 28–36). VÄ® Regitra duomenimis, 2013 m. sausio 20 d. transporto priemonės savininku buvo J.

B. (b. l. 17). Ä® bylÄ taip pat pateikta 2014 m. sausio 10 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 108, 140), kuria apeliantas aptariamÄ transporto priemonę pardavė V. P. už 10 000 Lt. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas, veikdamas ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino jÄ iÅ¡mokėdamas 1 113,24 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 23–27, 37–38). IeÅ¡kovas kompensavo „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui iÅ¡mokėtÄ 1 113,24 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b. l. 39–40) bei pareiÅ¡kė pretenzijÄ atsakovams (b. l. 41–45).

12. TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga transporto priemonę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad eismo įvykis buvo sukeltas vairuojant neapdraustÄ transporto priemonę. Tokiu atveju, vadovaujantis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žalÄ nukentėjusiems asmenims privalo atlyginti ieÅ¡kovas, kartu įgydamas teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ jam grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis). Nutarties 11 pastraipoje aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atlygino žalÄ ir įgijo teisę reikÅ¡ti atgręžtinį reikalavimÄ . Žalos dydžio pagrįstumo klausimas nagrinėjant bylÄ nebuvo keliamas (CPK 178 straipsnis).

13. Pirmosios instancijos teismui priteisus iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ už žalos atsiradimÄ atsakingo, eismo įvykį sukėlusio atsakovo R. E. ir apelianto, kurio vardu transporto priemonė buvo registruota eismo įvykio metu, apeliacinis skundas buvo pateiktas tik dėl sprendimo dalies, kuria patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai apelianto atžvilgiu. Apeliantas nurodo, kad atsakomybė jam už transporto priemonės neapdraudimÄ negali bÅ«ti taikoma, kadangi transporto priemonę jis buvo pardavęs jÄ Ä¯vykio metu vairavusiam R.

E. Dėl transporto priemonės savininko 14. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas, bÅ«damas įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį, gali gintis sandorio sudarymo faktu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-300/2010). Å i jo teisė ginčijamu sprendimu nėra paneigta. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį apelianto atžvilgiu, konstatavo, kad apeliantas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti automobilio pardavimo iki eismo įvykio faktÄ .

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.

15. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas savo pozicijÄ dėl apelianto atsakomybės už transporto priemonės neapdraudimÄ grindė vieÅ¡o registro duomenimis, kuriuose apeliantas užfiksuotas kaip transporto priemonės savininkas eismo įvykio metu. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, į vieÅ¡Ä registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

16. ReikÅ¡minga apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra susijęs su specialia ieÅ¡kovo, kaip teisinį santykį administruojančio subjekto, teisių ir teisėtų interesų apsauga, suteikiančia teisę pretenzijas reikÅ¡ti ne tik transporto priemonės naudotojui, bet ir pareigos jÄ apdrausti neįvykdžiusiam savininkui. TPVCAPDÄ® 4 straipsnyje įtvirtinta vienintelė iÅ¡imtis, pagal kuriÄ pareiga apdrausti transporto priemonę tenka ne jos savininkui: kai kitas asmuo transporto priemonę naudoja lizingo ar finansinės nuomos sutarties pagrindais, bÅ«tent naudotojui tenka pareiga transporto priemonę apdrausti.

Visais kitais atvejais perdavęs transporto priemonę naudotis kitam asmeniui savininkas turi pareigÄ užtikrinti, kad transporto priemone nebÅ«tų naudojamasi jos neapdraudus. Dėl nurodytos priežasties vieÅ¡ajame registre savininku nurodytam apeliantui tenka pareiga įrodyti, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka buvo perleidęs nuosavybės teises į transporto priemonę R. E..

17. Ä®vertinęs į bylÄ surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su ginčijamo sprendimo argumentais, kad pareigos įrodyti nuosavybės teisių perleidimo faktÄ apeliantas neįvykdė. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina kelios aplinkybės: 9.1. Apeliantas į bylÄ nepateikė jokių jo nurodomÄ aplinkybę dėl transporto priemonės perleidimo nuosavybės teise fakto patvirtinančių įrodymų. Pats apeliantas pripažino, kad raÅ¡ytinė sutartis dėl automobilio pirkimo–pardavimo nebuvo sudaryta.

Nesudaręs raÅ¡ytinės sutarties apeliantas negalėjo nesuprasti, kad transporto priemonė ne tik negalės bÅ«ti įregistruota R. E. vardu, bet ir pačiam apeliantui bus apribotos galimybės įrodyti nuosavybės teisių perleidimo faktÄ . 9.2. Sandorio sudarymo fakto apeliantas neįrodė ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas R. E. nedalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, neteikė teismui paaiÅ¡kinimų. Civiliniame procese galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams (CPK 12–13 straipsniai), nei apeliantas, nei jo atstovas neprašė atsakovo R.

E. dalyvavimo teismo posėdyje pripažinti bÅ«tinu, atsakovo atstovas 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje nurodė, kad nėra kliūčių nagrinėti bylÄ R. E. nedalyvaujant. Vien aplinkybė, kad R. E. 2017 m. balandžio 12 d. dalyvavo parengiamajame posėdyje ir neginčijo savo atsakomybės, nepatvirtina nuosavybės teisių perleidimo fakto. Atsakomybė R. E. kilo kaip transporto priemonę vairavusiam asmeniui. 9.3. Teikdamas paaiÅ¡kinimus 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžiuose apeliantas negalėjo įvardinti tikslios transporto priemonės perleidimo datos, nenurodė konkrečios už transporto priemonę gautos sumos, pažymėjo, kad perduodamas R.

E. automobilį gavo tik dalį jo kainos, nesiėmė veiksmų, kad turto perleidimas bÅ«tų įformintas. Nurodytos aplinkybės ne tik nepatvirtina apelianto pozicijos dėl turto perleidimo, bet, prieÅ¡ingai, kelia abejones dėl atsakovų valios iÅ¡raiÅ¡kos ir jų tikrųjų ketinimų, t. y. ar Å¡alys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ar tik susitarė tokiÄ sutartį sudaryti ateityje. 9.4. ReikÅ¡mingais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta ir duomenis apie vėlesnį apelianto elgesį.

Apeliantas teikdamas paaiÅ¡kinimus 2017 m. rugsėjo 18 d., 2018 m. vasario 28 d. teismo posėdžiuose nurodė praėjus tam tikram laikui kreipęsis į registro tvarkytojÄ dėl transporto priemonės iÅ¡registravimo (nuraÅ¡ymo). Tokiu bÅ«du apeliantas įgyvendino savininko teises. Dar daugiau, apeliantas pripažino vėl užregistravęs transporto priemonę savo vardu ir 2014 m. sausio 10 d. sudaręs transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria transporto priemonę pardavė V. P. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡ie veiksmai patvirtina, kad apeliantas toliau disponavo turtu, teisių į kurį faktÄ jis ginčija.

Teismas pažymi, kad sandorį su V. P. įvardindamas kaip apsimestinį, šios aplinkybės jokiais įrodymais apeliantas taip pat neįrodinėjo, 2017 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje apelianto atstovas aiškiai nurodė atsisakantis teisės V. P. apklausti liudytoju.

18. Nutarties 17 pastraipoje nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad apeliantas ne tik nepateikė jokių transporto priemonės perleidimo iki eismo įvykio faktÄ patvirtinančių įrodymų, bet, prieÅ¡ingai, jo paaiÅ¡kinimai ir į bylÄ pateikta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis atskleidžia, jog vėlesni apelianto veiksmai yra nesuderinami su jo pozicija, kad eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas. Dėl procesinės bylos baigties 19. Apeliantui nenuginčijus aplinkybės, kad eismo įvykio metu jis buvo transporto priemonės savininkas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 4 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, pripažino apeliantÄ solidariai atsakingu už ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas. Dėl nurodytų priežasčių teismas apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Apeliacinį skundÄ atmetus, apeliantui jo turėtos iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai).

21. IÅ¡ apelianto procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes nevirÅ¡ija minimalios teisės aktuose nustatytos ribos – 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Marius Bartninkas