b3f0cfbd-a0d1-4e54-bfec-fdbede263d80 · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-383-796/2017             (Proceso Nr. 2-43-3-00128-2015-1)             Procesinio sprendimo kategorijos:              2.1.2.4.2.7; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.1.7.6;              3.3.1.14; 3.3.1.18.1(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. M. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. M. ieÅ¡kinį atsakovams S. A. ir D.

A., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovo E. M. atstovai advokatai H. M. ir K. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , sudarytÄ trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinius matavimus, bei panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 14 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus Å¡io žemės sklypo duomenis.

IeÅ¡kovas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku nurodytÄ 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktÄ praÅ¡o pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. ir 1.90 str. pagrindu (kaip sudarytÄ dėl apgaulės ir suklydimo).IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieÅ¡kovui priklausančiu 0,0300 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovo žemės sklypui neatlikti kadastriniai matavimai. 2009 m. spalio mėnesį atsakovai atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu nustatytos žemės sklypo ribos įregistruotos VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.

Kadangi sukalti riboženkliai sutapo su žemės sklypų faktine naudojimosi riba (riba ėjo per vidurį Å¡laito, kuris skyrė Å¡iuos žemės sklypus), ieÅ¡kovas sutiko su nustatytomis ribomis ir pasirašė 2009 m. spalio 30 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ . Ä®registravus bendrÄ Å¡alių sklypus skiriančiÄ ribÄ , Å¡alys ir toliau naudojosi savo žemės sklypais tokia pačia tvarka, nekeisdamos juos skiriančios ribos, riboženkliais pažymėtos 2009 m. spalio 30 d. 2014 metų vasarÄ ieÅ¡kovas savo žemės sklype vykdė statybos darbus, kurių metu buvo pajudintas vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovų žemės sklypus skiriančių riboženklių.

Tikslinant prarasto riboženklio vietÄ , atsakovo iniciatyva patikrinti ir kiti riboženkliai, kurie perkelti į kitÄ vietÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovai 2009 m. padedami matininko E. D. tyčia apgaule jį suklaidino dėl nustatomų ribų vietovėje, jas pažymėdami riboženkliais ne tose vietose, kokios buvo pažymėtos sudarytame plane atliekant kadastrinius matavimus. Matininkas E. D., bÅ«damas kompetentingas specialistas, negalėjo nežinoti, kad 2009 m. spalio 30 d. riboženkliai buvo sukalti ne toje vietoje, kurioje jie nurodyti kadastrinių matavimų byloje.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡io suklaidinimo iniciatoriai buvo atsakovai. IeÅ¡kovas, nebÅ«damas geodezijos specialistas ir neturėdamas specialių matavimo prietaisų, neturėjo galimybės atliekant žemės sklypo ribų parodymÄ ir paženklinimÄ vietoje pasitikrinti, ar kadastrinėje byloje nurodomos riboženklių koordinatės atitinka koordinates tų riboženklių, kurie sukalami faktiÅ¡kai vietovėje. IeÅ¡kovo praÅ¡ymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kokios buvo faktinės žemės sklypo naudojimo ribos, kurios buvo pažymėtos vietovėje 2009 metais, ir kokios užfiksuotos pagal atsakovų sklypo atliktus kadastrinius matavimus.IeÅ¡kinio reikalavimus dėl kadastrinės bylos duomenų panaikinimo ir jų iÅ¡registravimo ieÅ¡kovas laikė iÅ¡vestiniais iÅ¡ reikalavimo dėl ribų ženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu – pripažinus negaliojančiu ribų paženklinimo aktÄ , turi bÅ«ti panaikinta jo pagrindu sudaryta kadastrinių matavimų byla ir iÅ¡registruojami jų duomenys iÅ¡ vieÅ¡o registro.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-16 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo E. M. atsakovams S. A. ir D. A. 4204,31 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 13,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo sklypo ribų konfigūracija atitinka šiuo metu įregistruotus registre kadastrinius matavimus. Ieškovo sklypo ribos kaip atitinkančios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2003-05-27 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13,6-1674, suprojektuotas ribas, įregistruotos kadastro žemėlapyje 2005-11-22.

Atsakovų žemės sklypo ribos kaip atitinkančios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto 2008-04-18 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 4-2606(1.3), suprojektuotas ribas, įregistruotos kadastro žemėlapyje. Todėl atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovas su matininku tyčia iÅ¡kraipė nustatomų ribų konfigÅ«racijÄ vietoje jam parodytų ribų 2009-10-30 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suraÅ¡ymo metu. Pažymėjo, kad Å¡ios pirminės ribos, jų konfigÅ«racija nustatytos atsakovams dar nesant Å¡io sklypo savininkais, tai yra iki 2009-05-19, kada sklypo savininkė buvo A.

S.. Atsakovai pripažįsta, kad iÅ¡kilus neaiÅ¡kumų dėl ribų ir patikrinus jas, jos nedaug pasikoregavo, gal apie du metrus, tačiau ribų konfigÅ«racija nesikeitė. NelogiÅ¡ka, kad atsakovai, turėdami žemės sklypo planÄ , atliekant kadastrinius matavimus iÅ¡ esmės bÅ«tų nurodę kitokiÄ ginčo ribų konfigÅ«racijÄ , nei ji pažymėta jų plane.Taip pat nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiÅ¡kinamajame raÅ¡te konstatuojama, kad atsakovų preliminariame plane ir abrise Å¡alių sklypus skirianti riba yra iÅ¡ dviejų tiesių, skirtingai, nei nurodyta ieÅ¡kovo pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane.

Be to, ieÅ¡kovo pateiktas planas negalėtų bÅ«ti tvirtinamas, nes neiÅ¡laikyta sklypo konfigÅ«racija ir plotas.Nustatė, kad, pagal 2015-06-22 pateiktÄ Nacionalinės žemės tarnybos informacijÄ , ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojasi didesniu sklypu, nei turi nuosavybės teises, ir tai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiavimus sudaro 510 kv. m.Å ilutės rajono apylinkės teismas pažymėjo, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, jog ginčo ribos, pažymėtos 2009 m. vietovėje, neatitiko atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatytų ir registre įregistruotų ribų.

Kaip minėta, atsakovai neginčija Å¡ios aplinkybės, tačiau nesutinka, kad 2009 m. klaidingas ribų pažymėjimas skyrėsi ir savo konfigÅ«racija.Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovai ir matavimus atlikęs matininkas bÅ«tų tyčia, apgaule suklaidinę ieÅ¡kovÄ , todėl nėra pagrindo ribų paženklinimo aktÄ naikinti CK 1.91 str. 1 d. nustatytu pagrindu. PrieÅ¡ingai, atsakovų teigimu, jie ir patys buvo suklaidinti. Dėl kokių priežasčių buvo netiksliai 2009 metais pažymėtos ribos, nenustatyta.

IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, jog atsakovų apgaulę patvirtina tai, kad 2014 m. kilus abejonių dėl vieno riboženklio atsakovo praÅ¡ymu buvo patikrinti ir kiti riboženkliai juos perkeliant pagal kadastre įregistruotas ribas, o matininkas E. D. veikė atsakovų naudai, yra niekuo nepagrįsta ir neįrodyta.Nurodė, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus, duomenys įregistruoti registre ir vieÅ¡i. Per tÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovas nesidomėjo sklypų ribų teisingumu, tvarkydamas Å¡alia esančiÄ sodybÄ ir atlikdamas statybos darbus, kaip rÅ«pestingas Å¡eimininkas neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų, jis laisva valia pasirašė ginčijamÄ aktÄ . 2009 m. pažymėtos sklypų ribos vėliau pasikoregavo, tačiau vertinant viso ginčo kontekste, tai, kad ieÅ¡kovo turimos nuosavybės teisės dėl to visiÅ¡kai nenukentėjo, pasikoregavusios ribos nėra daug nutolusios nuo 2009 m. pažymėtų vietovėje ribų, savo konfigÅ«racija nepasikeitusios, laikytina, kad net ir esant suklydimui, jis nelaikytinas esminiu, leidžiančiu nuginčyti sandorį CK 1.90 str. pagrindu.

Pažymėjo, kad gretimo sklypo savininkui net ir atsisakius pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kadastrinių matavimų byla gali būti tvirtinama. Kai gretimų sklypų savininkai nedalyvauja tokiame veiksme, nedalyvavusiam asmeniui siunčiami nustatyti duomenys, nustatomas laikas, per kurį gali būti pareiškiamos pastabos ir jos nagrinėjamos.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atmestinas ieškovo reikalavimas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-14 parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų panaikinimo, kadangi, kaip nurodo ieškovas, iš esmės šis reikalavimas išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, o kitų prašomų panaikinti duomenų negaliojimo pagrindų ieškovas nenurodė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovo E. M. atstovas advokatas K. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-516-635/2015, kuriuo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai ir iÅ¡ ieÅ¡kovo E. M. atsakovams S. A. ir D. A. priteista 4204,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 13,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino Å¡ioje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui.

Teismas byloje neginčijamai konstatavo, kad 2009 metų spalį vietovėje sukaltų riboženklių realios vietos skyrėsi nuo kadastrinių matavimų byloje nurodytų riboženklių vietos, patys atsakovai pripažino, kad skirtumas buvo apie du metrus, tačiau žemės sklypus skiriančios ribos konfigÅ«racija nesiskyrė. Nurodo, kad net jeigu skirtumas bÅ«tų tik apie du metrus, įvertinus ieÅ¡kovo žemės sklypo plotÄ (3 arai), toks skirtumas nelaikytinas nereikÅ¡mingu. Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-16 sudarytÄ planÄ , kuriame raudona spalva pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre ir kurios sutampa su kadastrinių matavimų byloje nurodytomis žemės sklypo ribomis.

Atitinkamai greta Å¡iame plane mėlyna spalva pažymėta žemės sklypo riba, kuri iÅ¡ tiesų buvo parodyta faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui 2009 metų spalio mėn. atliekant atsakovų žemės sklypo ribų parodymÄ -pažymėjimÄ . Teismas suabejojo ir nepatikėjo, kad Å¡iame plane mėlyna spalva nurodyta žemės sklypus skirianti riba ir yra bÅ«tent ta riba, kuri buvo faktiÅ¡kai parodyta ieÅ¡kovui 2009 metų spalio mėn. ir pagal kuriÄ Å¡alys iki pat 2014 metų faktiÅ¡kai naudojo žemės sklypus.

Nurodo, kad tarp 2009 metais faktiÅ¡kai vietovėje sukaltų riboženklių vietos ir 2014 metais sukaltų riboženklių pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis nurodomas skirtumas yra 4,65 metro ir toks skirtumas negali bÅ«ti laikomas neesminiu ir nepažeidžiančiu ieÅ¡kovo teisių ir teisėtų interesų.Apeliaciniu skundu pažymima, kad sunku įsivaizduoti situacijÄ , kai žemės sklypus skirianti riba neatitinka savo tikrosios vietos, tačiau atitinka savo konfigÅ«racijÄ , nes tokiu atveju viso žemės sklypo konfigÅ«racija turi atitinkamai slinktis ir pan., tačiau jeigu iÅ¡ tiesų, kaip teigia atsakovai ir kaip daro iÅ¡vadÄ teismas, nors riboženklių vieta skyrėsi, tačiau ribos konfigÅ«racija buvo iÅ¡laikyta, tada tenka pripažinti, kad tarp žemės sklypų ribos pagal 2009 metų spalio mėn. faktiÅ¡kai sukaltus riboženklius ir pagal 2014 metais pažymėtus oficialiuosius riboženklius turėtų bÅ«ti vienodas neatitikimas – visa riba vienodai turėjo bÅ«ti pasislinkusi visose vietose.Apeliantas nurodė, kad jam nesuvokiama situacija, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypus skiriančios ribos parodymo-paženklinimo metu ieÅ¡kovui, o galbÅ«t ir atsakovams buvo parodyta ir vietoje paženklinta riba, kuri savo vieta erdvėje visiÅ¡kai neatitiko dokumentuose parodomos ribos, tačiau teismas tai laiko nereikÅ¡minga aplinkybe, nesudarančia pagrindo ginti pažeistas ieÅ¡kovo teises.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad nėra pagrindo panaikinti 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktÄ nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.91 straipsnio, nei CK 1.90 straipsnio pagrindu.

Mano, kad pats žemės sklypus skiriančios ribos parodymo-paženklinimo procesas, kai privaloma atlikti faktinį žemės sklypų ribų paženklinimÄ vietoje, patvirtina, kad esminį apsisprendimÄ sutikti ar nesutikti su sklypų ribomis lemia bÅ«tent faktinė žemės sklypų ribos vieta. Kartu pažymėtina, kad žemės sklypų ribos parodymo-paženklinimo procedÅ«ros metu nors matininkas ir turi duomenis apie preliminariÄ sklypų ribos vietÄ , tačiau vietoje atliekant parodymÄ -paženklinimÄ iÅ¡ esmės randamas savininkams tinkantis sprendimas, kuris gali ir nesutapti su preliminariai numatytomis žemės sklypus skiriančiomis ribomis.

Apeliantas taip pat nurodo, kad visiÅ¡kai nepagrįstais laikytini teismo teiginiai, neva ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai apdairus ir nepasitikrino, kad sklypus skirianti riba vietovėje sutampa su nurodoma riba dokumentuose. Teismų praktika įpareigoja vertinti apgautosios ar suklydusios Å¡alies veiksmus vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principais. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas atliko visus veiksmus, kuriuos įprastai atlieka protingas savininkas, kai atliekami gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai, todėl negalima teigti, kad ieÅ¡kovas elgėsi nepakankamai apdairiai.

Teigia, kad ieÅ¡kovas neatliko jokio specialaus kadastrinių duomenų patikrinimo, kadangi nebuvo jokio pagrindo įtarti ir net pagalvoti, kad galima tokia situacija, kai dokumentuose bus nurodyta viena riba, o vietovėje suklaidinant ne tik ieÅ¡kovÄ , bet, kaip teigia atsakovai, ir pačius atsakovus riba bus pažymėta kitoje vietoje. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra teritorijų planavimo ar geodezijos specialistas, todėl jis niekaip negalėjo pastebėti tos aplinkybės, kad žemės sklypų riba skiriasi pagal dokumentus ir pagal faktÄ .Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl teismas nusprendė netenkinti ieÅ¡kinio ir palikti bÅ«tent tokiÄ Å¾emės sklypų ribÄ , kuri yra numatyta dokumentuose ir kuri iki pat 2014 metų neatitiko nei faktinio sklypų naudojimo, nei Å¡alių susitarimo bei lÅ«kesčių dėl Å¡ios bendros sklypų ribos vietos.

Nurodo, kad nei ieÅ¡kovas, nei, kaip patys teigia, atsakovai, neturėjo valios ir ketinimo sudaryti bÅ«tent tokio turinio sandorį dėl ribos vietos, koks buvo oficialiai įformintas 2009 m. kadastriniais matavimais, nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas keičia aiÅ¡kiÄ abiejų Å¡alių valiÄ dėl žemės sklypų ribos vietos. Nurodė, kad 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė dėl prieÅ¡ jį panaudotos apgaulės. Jo valiÄ pasiraÅ¡yti akte lėmė bÅ«tent tai, kad jam buvo parodyta, kurioje vietoje eina sklypų riba.

Teigia, jog teismas padarė iÅ¡vadÄ , neva ir patys atsakovai nežinojo apie tai, kad faktiÅ¡kai vietoje pažymėta riba eina kitoje vietoje, nei parodyta dokumentuose. Tačiau jeigu tai tiesa, tada visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl atsakovai nesutiko Å¡io klausimo iÅ¡spręsti dar iki teismo geranoriÅ¡kai. Nurodė, kad nors atsakovai teigia nieko nežinoję apie žemės dalį, dėl kurios kyla ginčas, tačiau Å¡ia situacija noriai naudojasi teigdami, jog bÅ«tina vadovautis oficialiais Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.

Apeliantui nesuprantama, kodėl atsakovai ir ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju turėtų suderinti savo valiÄ su Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, kurie įraÅ¡yti per klaidÄ . PrieÅ¡ingai, kaip tik Nekilnojamojo turto kadastro duomenys turi bÅ«ti koreguojami, nurodant tikrÄ jį Å¡alių susitarimo turinį. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ E. M. apeliacinį skundÄ , kuriame nurodė, kad nemato priežasčių panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kadangi mano, jog Å¡is sprendimas yra pagrįstas.

Nacionalinė žemės tarnyba nekeičia savo nuomonės ir, siekdama neapkrauti apeliacinės instancijos teismo pertekline informacija ir dokumentais, praÅ¡o nagrinėjant bylÄ vadovautis Å ilutės skyriaus 2015-02-03 atsiliepime iÅ¡sakyta pozicija ir argumentais.Taip pat byloje gautas atsakovų S. A. ir D. A. įgaliotojo atstovo T. A. atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-16 sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodyti argumentai nėra teisingi, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.Atsakovų atstovas pažymi, kad pareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo turi aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ tam, kad teismas vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais galėtų tinkamai pasiekti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti Å¡alių teisinę taikÄ .

Nurodo, jog Å¡iuo atveju nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato ieÅ¡kovas siekia iÅ¡keldamas Å¡iÄ civilinę bylÄ .Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas klaidingai nurodo, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai VÄ® Registrų centre įregistruojami vien tik žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Pažymi, kad vienas iÅ¡ formuojamų reikalavimų ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti praÅ¡ymas panaikinti apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ dėl kadastro duomenų tikslinimo, kadangi Å¡iuo atveju bÅ«tent įsakymas buvo pagrindas įregistruoti kadastrinius duomenis į VÄ® Registrų centre.

Mano, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai nesuformulavo minėto reikalavimo, kadangi jam yra žinoma, kad yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, skirtas įsakymui ginčyti.Atsakovų atstovas atkreipia dėmesį, jog ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byla buvo patikrinta Žemės tarnybos specialistų ir, nenustačius trÅ«kumų, ji buvo suderinta ir priimtas įsakymas dėl kadastro duomenų patvirtinimo.Atsakovų įsitikinimu, ieÅ¡kovo pagrindinis tikslas yra ne nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje, t. y. nustatyti, kokios iÅ¡ tikrųjų yra ieÅ¡kovų ir atsakovų sklypų ribos, kuriomis jie gali teisėtai naudotis, o siekis grÄ Å¾inti Å¡alis į teisinę padėtį, buvusiÄ iki atliktų kadastrinių matavimų, kadangi ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai naudojosi didesniu žemės sklypo plotu, nei jam priklauso nuosavybės teise.

Atsakovai ieÅ¡kovo veiksmus vertina kaip ieÅ¡kovo interesų gynimÄ atsakovų sÄ skaita, siekiant padidinti savo sklypo plotÄ .Taip pat atsakovai mano, jog teismas tinkamai pritaikė teismų praktikÄ dėl suklydimo ir apgaulės bei padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nei pagal CK 1.91 straipsnį, nei pagal CK 1.90 straipsnį. Nurodė, jog ieÅ¡kovas pats nėra visiÅ¡kai tikras, ar jam atsakovai ir matininkas tyčia nurodė melagingus faktus ar kitaip suformavo jo klaidingÄ požiÅ«rį į sandorį, ar vis dėlto atsakovas ir matininkas suklaidino ieÅ¡kovÄ , tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti.Nurodė, kad atsakovai neturėjo jokio motyvo vieni ar su matininku tyčia ar netyčia suklaidinti ieÅ¡kovÄ , kadangi įregistruoto žemės sklypo ribos atitinka pirmines ribas, jų konfigÅ«racijÄ , buvusiÄ dar prieÅ¡ atsakovams įsigyjant žemės sklypÄ .Atsakovų atstovas teigia, kad Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl suklydimo fakto, kadangi vien suklydimo faktas bÅ«tų nepakankamas siekiant pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, kadangi ieÅ¡kovas nurodė tik deklaratyvius teiginius bei teismų praktikÄ apie esminį suklydimÄ , todėl akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos atveju suklydimas nebuvo esminis.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundÄ taip pat pažymima, kad ieÅ¡kovo pateikiami UAB „(duomenys neskelbtini)“ matavimai atlikti atsižvelgiant tik į paties ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, jo norus, lÅ«kesčius. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kovo iniciatyva kviestas liudytojas matininkas A. G.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad abiejų Å¡alių susitarimas buvo dėl 2009 m. spalio 30 d. suderintos žemės sklypo ribos, neva atsispindinčios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame sklypo plane.Atkreipia dėmesį, jog visÄ laikotarpį nuo sklypo įsigijimo (2006 m. balandžio 19 d.) iki dabar, t. y. net deÅ¡imt metų, ieÅ¡kovas nėra atlikęs savo sklypo kadastrinių matavimų, todėl atsakovai mano, jog ieÅ¡kovas veikė nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai, kad įsitikintų, jog faktiÅ¡kai vietovėje pažymėta riba atitinka VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypo koordinates.Pažymi, jog Å¡iuo atveju 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 m. spalio 14 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotų žemės sklypo duomenų panaikinimas prieÅ¡tarautų sandorių stabilumo tikslui, teisinio apibrėžtumo, teisingumo ir protingumo principams.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi bÅ«ti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ä®rodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimÄ , jų neabejotinÄ svarbÄ bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje                                    Nr. 3K-3-110-313/2016).IeÅ¡kovas naujus įrodymus pateikė po skundžiamo sprendimo priėmimo ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ grindė negalėjimu nustatyti ieÅ¡kovui priklausančių sodinių, kurie po 2014 metais atlikto ribų patikslinimo atsidÅ«rė atsakovų žemės sklype, pasodinimo momento, kad Å¡i aplinkybė nebuvo esminė Å¡ioje byloje, reaguojant į Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡kilo bÅ«tinybė pateikti papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ specialisto A.

Ž. pateiktÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovui priklausančių, tačiau atsakovų žemės sklype atsidÅ«rusių rieÅ¡utmedžio bei obels amžiaus. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad minėtais įrodymais ieÅ¡kovas grindžia aplinkybes, kurios iÅ¡ esmės nesusijusios su Å¡ios bylos esme, todėl atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieÅ¡kovo naujai pateiktÄ minėtÄ Ä¯rodymÄ .Nagrinėjama civilinė byla jau buvo nagrinėta apeliacine bei kasacine tvarka ir kasacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs kasacinį skundÄ , priėmė nutartį, kuria panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-16 nutartį ir bylÄ perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių Å¡ioje byloje argumentų – apgaulės ir suklaidinimo ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ant sklypų ribų paženklinimo aktÄ , t. y. nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal jau byloje esančius, teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus teisinius argumentus, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartį, apeliacinis skundas nagrinėtinas pakartotinai apeliacinės instancijos teisme.

 Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , sudarytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atliekant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Taip pat praÅ¡o panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-10-14 parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio Žemaičių Naumiestyje, Å ilutės r., duomenis.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad 2009 metų spalį vietovėje sukaltų riboženklių reali vieta skyrėsi nuo kadastrinių matavimų byloje nurodytų riboženklių vietos, tačiau riboženklių vietų skirtumas buvo nedidelis, t. y. skyrėsi tik apie du metrus, o ribos konfigÅ«racija nesiskyrė.

Teigia, kad teismas neteisingai vertino, kad toks skirtumas laikytinas nereikÅ¡mingu, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, dabar įregistruotos ribos sumažina jo žemės sklypo plotÄ 33 procentais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog žemės sklypo plano Nr. 305 (plotas 0,40 ha) ginčo ribų konfigÅ«racija atitinka Å¡iuo metu įregistruotus registre kadastrinius matavimus. Taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nelogiÅ¡ka, jog atsakovai turėdami žemės sklypo planÄ , atliekant kadastrinius matavimus iÅ¡ esmės bÅ«tų nurodę kitokiÄ ginčo ribų konfigÅ«racijÄ , nei ji pažymėta jų plane.

Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl LR Nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2002-12-30 Nr. 522“. Å iuose aktuose nurodyta, jog rengdamas žemės sklypo planÄ matininkas turi iÅ¡nagrinėti visus pirminius teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, abrisus, pamatuoti sklypÄ vietovėje ir turėdamas visÄ Å¡iÄ informacijÄ nubraižyti žemės sklypo ribas, kurios atitiktų pirminius teritorijų planavimo dokumentus, stengtis iÅ¡laikyti sklypo konfigÅ«racijÄ ir plotÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamajame rašte (T. 2, b. l. 33–40) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame žemės sklypo plane sklypo konfigūracija nesiskiria nuo teritorijų planavimo dokumentų, žemės sklypo plotas nesiskiria nuo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodyto ploto, suformuotas sklypas nekerta gretimo (E. M.) sklypo ribų, suformuotas sklypas nekerta kelio ribų. Taip pat žemės sklypo planas, kurį atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra patvirtintas Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir įregistruotas VĮ Registrų centre.

Nurodoma, kad jeigu žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitiktų teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos) ar būtų pažeistos gretimo sklypo ribos, žemėtvarkos skyriaus specialistai nederintų bylos.Pažymėtina, kad nors atsakovai pripažįsta, jog sklypų ribos, jas patikrinus 2014 metais, šiek tiek pasikoregavo, tačiau nustatyta, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl šių korekcijų sumažėjo ieškovo žemės sklypo plotas.

PrieÅ¡ingai, byloje pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus 2015-04-24 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 17ŽN-42-(14.17.73) nurodoma, jog patikrinimo metu suvedus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieÅ¡kovui E. M., koordinates nustatyta, kad jis naudoja žemės sklypÄ už jo privačios nuosavybės teise valdomo sklypo ribos. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog ieÅ¡kovo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieÅ¡kovo argumentus dėl neteisėtai sumažinto ieÅ¡kovo žemės sklypo ploto kaip nepagrįstus. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad kartu su ieÅ¡kiniu teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-16 sudarytÄ planÄ , kuriame pažymėtos įregistruotos žemės sklypo ribos bei faktiÅ¡kai sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu užfiksuotos žemės sklypo ribos.

Nurodo, kad skirtumas tarp šių ribų sudaro 4,65 metro, todėl toks skirtumas negali būti laikomas neesminiu ir nepažeidžiančiu ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, kadangi byloje esantys įrodymai šių argumentų nepagrindžia. Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškinime dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matavimų (T. 1, b. l.

22) nurodyta, kad atliekant visus matavimo veiksmus, tikslas buvo ne parengti kadastrinių matavimų bylÄ , o pagal ieÅ¡kovo E. M. praÅ¡ymÄ paruoÅ¡ti jo parodytos faktiÅ¡kai naudojamos žemės sklypo ribos planÄ . Darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikdama žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendros ribos brėžinį (T. 1, b. l. 24), neatliko kadastrinių matavimų pagal žemės Å«kio ministro įsakymÄ â€žDėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“, bet pateikė žemės sklypų ribos planÄ pagal ieÅ¡kovo parodytas jo faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas žemės sklypų bendros ribos brėžinys nelaikytinas įrodymu patvirtinančiu ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ , kadangi jis sudarytas ne laikantis nustatytos tvarkos, o remiantis subjektyviu ieÅ¡kovo įsitikinimu.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jam nesuprantama situacija, kai žemės sklypus skirianti riba neatitinka savo tikrosios vietos, tačiau atitinka savo konfigÅ«racijÄ .

Teigia, kad tokiu atveju viso sklypo konfigūracija turi atitinkamai slinktis, kas, ieškovo nuomone, įrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame plane ir yra atvaizduota tikroji padėtis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu ieškovo įrodymų vertinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisingai nustatė, jog atsakovų plane ir abrise šalių sklypus skirianti riba yra iš dviejų tiesių, skirtingai, nei nurodyta ieškovo pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane.

Be to, ieÅ¡kovo pateiktas planas negalėtų bÅ«ti tvirtinamas, nes neiÅ¡laikyta sklypo konfigÅ«racija ir plotas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005).

Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, iÅ¡laikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribÄ kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas įrodinėdamas, kad 2009-10-30 ribų paženklinimo aktas pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų, nesuformavo kadastrinių matavimų bylos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus 2015-04-24 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 17ŽN-42-(14.17.73) nurodoma, jog ieÅ¡kovas E. M. naudoja žemės sklypÄ už jo privačios nuosavybės teise valdomo sklypo ribos.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame aiškinamajame akte bei prie šio akto pridėtuose brėžiniuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprojektuota žemės sklypo riba neatitinka ieškovo žemės sklypo dydžio, kadangi ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprojektuotas žemės sklypo ribas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis sudaro 461 lv. m, t. y. 0,0461 ha (T. 2, b. l. 39).

Konstatuotina, kad ieškovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprojektuotas žemės sklypas yra akivaizdžiai didesnis nei ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad dėl sklypo ribų pasikeitimo jo nuosavybės teise valdomas sklypas mažėja. Be to, ieškovo pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane nurodytos sklypo ribos ir plotas neatitinka pirminiuose teritorijų planavimo dokumentuose bei abrise nurodytos sklypo konfigūracijos bei ploto.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo panaikinti 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo aktÄ nei CK 1.90 straipsnio, nei CK 1.91 straipsnio pagrindu. Mano, kad pats žemės sklypų parodymo-paženklinimo procesas patvirtina esminį apsisprendimÄ sutikti ar nesutikti su sklypo ribomis. Nurodo, kad nors yra duomenys apie preliminariÄ sklypų ribos vietÄ , tačiau atliekant parodymÄ -paženklinimÄ iÅ¡ esmės turi bÅ«ti randamas savininkams tinkantis sprendimas, kuris gali ir nesutapti su preliminariai nustatytomis ribomis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas ir vertinamas ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007).

Sutartis aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Taip pat sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2006 m. sausio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; kt.).

IÅ¡ byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad tiek atsakovai, tiek kadastrinius matavimus atlikęs matininkas siekė suklaidinti ieÅ¡kovÄ bei apgaule priversti jį pasiraÅ¡yti 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo akte. Be to, ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ir patys atsakovai nežinojo apie tai, kad faktiÅ¡kai vietoje pažymėta riba eina kitoje vietoje, nei parodyta dokumentuose. Taip pat byloje nenustatyta, kad dėl 2009 metais pažymėtų žemės sklypo ribų iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovo teisės ar teisiniai interesai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovo argumentas, jog atsakovai su matininku tyčia iÅ¡kraipė nustatomų ribų konfigÅ«racijÄ , vietoje pažymėdami ne tuos taÅ¡kus, kurie buvo pažymėti kadastrinėje byloje, yra nepagrįsti.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 178 straipsnis numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų susitaręs su matininku panaudoti apgaulę, kad jis pasirašytų ginčijamame akte, o tik deklaratyviai nurodo, kad buvo panaudota apgaulė.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009-10-30 ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė dėl prieÅ¡ jį panaudotos apgaulės. Teigia, kad jo valiÄ pasiraÅ¡yti akte nulėmė bÅ«tent tai, kad jam buvo parodyta, kurioje vietoje eina sklypų riba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. Nr. 534 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.3 punktÄ gretimo sklypo savininkui atsisakius pasiraÅ¡yti žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kadastrinių matavimų byla gali bÅ«ti tvirtinama.

Gretimo sklypo savininko sutikimas ar nesutikimas nelemia, ar bus suderinti kadastriniai matavimai, ar ne. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad matininko parengtas planas buvo tikrinamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus ir patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2009-12-30 įsakymu Nr.4-7789-(1.3) „Dėl privačios nuosavybės teise valdomo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio kadastro duomenų registro patikslinimo Šilutės rajone“.

Vėliau byla buvo nuneÅ¡ta į VÄ® Registrų centrÄ , kur buvo atlikta bylos patikra ir žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad planas parengtas teisingai, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ nebuvo panaudota apgaulė.IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog tais atvejais, kai byloje nustatoma, kad atsakovas suklaidino ieÅ¡kovÄ , tačiau ne tyčia, o neturėdamas tikslo apgauti, ir kad suklydimas turi esminę reikÅ¡mę teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, gali sandorį, pripažinti negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo, t.y.

CK 1.90 str. pagrindu. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį. Å iame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sÄ lygos yra tokios: pirma, turi bÅ«ti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi bÅ«ti kvalifikuotas kaip esminis, trečia, suklydimo faktÄ galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.).

Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

IeÅ¡kovo ir iÅ¡ dalies atsakovų paaiÅ¡kinimais byloje nustatyta, kad 2009 metais vietoje pažymėtos ribos neatitiko 2014 metais pažymėtų sklypo ribų, tačiau Å¡is neatitikimas buvo iÅ¡taisytas 2014 metais atlikto ribų patikslinimo metu. Pasikoregavusios ribos nėra ženkliai nutolusios nuo 2009-10-30 pažymėtų vietovėje ribų, savo konfigÅ«racija nepasikeitusios ir tai patvirtina, jog tiek 2009-10-30 paženklinant sklypÄ , tiek 2014 metais buvo panaudotas tas pats riboženklių skaičius – 35 riboženkliai.

Jei sklypo konfigÅ«racija bÅ«tų pasikeitusi bÅ«tų daugiau arba mažiau posÅ«kio kampų, todėl bÅ«tų turėjęs keistis ir riboženklių skaičius. Be to, kaip jau nustatyta byloje, patikslinus sklypo ribas ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo plotas nesumažėjo, jo teisės nebuvo pažeistos. Sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, jog ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai valdo didesnį žemės sklypo plotÄ , nesukuria jam daugiau nuosavybės teisių nei jis turi, ir savaime nedaro negaliojančių atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Pažymėtina, kad sklypo duomenys, taip pat ir sklypo koordinatės, bei ribos VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotos vadovaujantis Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymu, kuris yra galiojantis. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors 2009-10-30 pasiraÅ¡ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , vietoje pažymėtos ribos vėliau pasikoregavo, tačiau vertinant viso ginčo kontekste tai, kad ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimo sklypo ribos nesumažėjo, pasikoregavusios ribos nėra ypač nutolusios nuo 2009 metais pažymėtų vietovėje ribų, savo konfigÅ«racija nepasikeitusios ir jos atitinka VÄ® Registrų centro kadastro žemėlapyje užfiksuotÄ sklypo konfigÅ«racijÄ , sklypo abrisÄ , laikytina, kad net ir buvus suklydimui, jis nelaikytinas esminiu, leidžiančiu nuginčyti sandorį Å¡iuo pagrindu.Taip pat kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl CK 1.90 straipsnio taikymo ir vertinant, ar buvo suklysta, turi bÅ«ti vadovaujamasi protingumo kriterijumi (CK 1.5 straipsnis), t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį bÅ«tina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje bÅ«tų sudaręs tokį pat sandorį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis.

PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Å iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti prieÅ¡ Å¡eÅ¡erius metus, duomenys įregistruoti registre ir vieÅ¡i.

Per tÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovas nesidomėjo sklypų ribų teisingumu, tvarkydamas Å¡alia esančiÄ sodybÄ ir atlikdamas statybos darbus, be to, pažymėtina, kad kaip rÅ«pestingas Å¡eimininkas neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis iÅ¡dėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, kurių pagrindu nuspręsta netenkinti pateikto apeliacinio skundo.Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nėra. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjant bylÄ kasaciniame teisme buvo patirta 13,47 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

Atmetus apeliacinį skundÄ , Å¡i suma priteistina valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,47 Eur (trylika Eur 47 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme, į valstybės biudžetÄ .

Kolegijos teisėjai              Marius Dobrovolskis              Kristina Domarkienė                                                                                                                   Alona Romanovienė