Legislator Case Law & Legislation
b3f0378c-e1bc-4d07-81b6-a9ef73dff106 AI generated

b3f0378c-e1bc-4d07-81b6-a9ef73dff106 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number b3f0378c-e1bc-4d07-81b6-a9ef73dff106
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-932/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17053-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

b3f0378c-e1bc-4d07-81b6-a9ef73dff106 · Vilniaus apygardos teismas: Nuteistajam nesuprantama, kodėl tokie jo parodymai paneigia, kad į namus buvo įbėgęs nepažįstamas asmuo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-932/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17053-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam A.

Å . (A. Å .) (nuotoliniu bÅ«du per Zoom platformÄ ) ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, vertėjai Boženai Seniut, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. Å . ir nukentėjusiosios N. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Å . pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (vėliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir A. Å . paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 5 mėnesiams ir 25 dienoms. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. lapkričio 21 d., vienÄ laikino sulaikymo ar suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo A. Å . priteista civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 916,58 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentai metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Å . buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 15.25 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nustatytos priežasties, tyčia dÅ«rė nukentėjusiajai N. M. į nugarÄ peiliu, tuo padarydamas Å¡iai kiauryminę durtinę pjautinę žaizdÄ nugaros krÅ«tininės dalies kairėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje, kas kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. M. sveikatÄ .

Tokiais savo veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinių skundų argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Å . praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį. 2.1. Nuteistojo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad jis padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Pasak apelianto, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė neteisėtÄ nuosprendį. 2.2. Apelianto įsitikinimu, liudytojo V. M. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. Å io liudytojo pasakojama įvykio versija skiriasi nuo nuteistojo parodymų. V. M. parodė, kad iki atvažiuojant policijai jis tarėsi su nuteistuoju neva policijos pareigÅ«nams reikia pasakyti, jog N. M. sužalojo nepažįstamas asmuo, kuris iÅ¡ lauko įbėgo į kambarį, dÅ«rė peiliu nukentėjusiajai ir po to pabėgo.

Apeliantas pabrėžia, kad V. M. iÅ¡kart po įvykio buvo sulaikytas, jam buvo pateiktas įtarimas. Akivaizdu, kad vengdamas galimos atsakomybės pastarasis buvo pasiryžęs pasakoti bet kÄ , kas galėjo jam padėti atgauti laisvę ir panaikinti įtariamojo statusÄ . Tvirtinama, kad V. M. nurodė aplinkybes, kurios atitiko pareigÅ«nų, atlikusių ikiteisminį tyrimÄ , versijÄ , tačiau duodamas parodymus teisme, pastarasis jau negalėjo nurodyti, kaip viskas buvo iÅ¡ tikrųjų. 2.3. Skunde liudytojo V.

M. parodymai vertinami kaip melagingi. Pažymi, kad liudytojas tvirtino kartu su nuteistuoju bei nukentėjusiÄ ja buvęs viename kambaryje. Tada, anot pastarojo, nuteistasis staigiai iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir po to V. M. iÅ¡girdo, kaip N. M. surėkė, atsisukęs į jÄ , pamatė nuteistÄ jį su peiliu. Liudytojas teigė, kad jis (nuteistasis A. Å .) numetė peilį ant lentynos po drabužiais, tuo pačiu pastarasis niekada neminėjo, jog nuteistasis bÅ«tų dėvėjęs pirÅ¡tines ar nuvalęs peilį.

Pažymima, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 1 d. specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog ant peilio buvo rastas moters kraujas, tačiau nebuvo nuteistojo pirÅ¡tų antspaudų ir DNR pėdsakų. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, apeliantas tvirtina, kad liudytojas V. M. davė melagingus parodymus. 2.4. Pabrėžiama, kad nukentėjusioji N. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jÄ sužeidė ne nuteistasis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, Å¡ios parodymus vertino kritiÅ¡kai, tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir liudytojas V.

M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jo parodymai kritiÅ¡ko vertinimo nesusilaukė. 2.5. Apeliantas pažymi, kad teismas nepatikėjo jo paaiÅ¡kinimais, jog kviesdamas N. M. greitÄ jÄ pagalba jis save apkalbėjo, galvodamas, kad tai padės paspartinti greitosios pagalbos atvykimÄ . Nuteistasis taip pat nurodo turintis psichikos problemų, jam diagnozuotas organinis miÅ¡rus afektinis sutrikimas, serga epilepsija, be to, kviesdamas pagalbÄ buvo neblaivus ir nesuprato, kaip toks savęs apkalbėjimas gali atrodyti iÅ¡ Å¡alies ir kaip jis vėliau gali bÅ«ti vertinamas. 2.6.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, remdamasis parduotuvės „M.“ pateiktu vaizdo įraÅ¡u, atmetė nuteistojo versijÄ , kad jis kartu su V. M. ėjo į parduotuvę ir ten apsipirko. Taip pat buvo atmesta versija apie į namus įbėgusį nepažįstamÄ asmenį, kuris sužalojo nukentėjusiÄ jÄ . Apeliantas pabrėžia niekada kategoriÅ¡kai nesakęs, jog kartu su V. M. apsipirko parduotuvėje. Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje apklausoje nurodė ne viskÄ gerai atsimenantis, vėliau teigė negalintis atmesti, jog nėjo į parduotuvės vidų.

Nuteistajam nesuprantama, kodėl tokie jo parodymai paneigia, kad į namus buvo įbėgęs nepažįstamas asmuo.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji N. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ A. Å . iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį. 3.1. Nukentėjusioji pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jos parodymus vertino kritiÅ¡kai, motyvuodamas tuo, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nors liudytojo V. M., kuris taip pat buvo neblaivus, parodymus vertino kaip patikimus. Pažymi, kad nepasitvirtino liudytojo V. M. nurodytos aplinkybės neva A.

Å . laikė rankoje peilį ir numetė jį ant lentynos po drabužiais, akcentuoja, kad ant peilio nebuvo rasta jokių nuteistojo pirÅ¡tų antspaudų. 3.2. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad liudytojas V. M. nematė, kaip A. Å . dÅ«rė nukentėjusiajai. Ekspertai nenustatė, bÅ«tent kokiu daiktu buvo jai įdurta, V. M. teigė, kad dÅ«ris buvo peiliu su juoda rankena, nors iÅ¡ įvykio vietos buvo paimtas peilis marga rankena. Nukentėjusioji tvirtina, kad nuteistasis jai peiliu nedÅ«rė, jÄ sužalojo įbėgęs nepažįstamas asmuo.

4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo A. Š. ir nukentėjusiosios N. M. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nagrinėjamoje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis ir nukentėjusioji. Abiejuose apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma A. Å . iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Atsižvelgdamas į tai, kad skunduose dėstomi iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki argumentai, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos skundus nagrinės bendrai ir, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrins skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. Å . neigė atlikęs smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ N. M. ir tikino, jog kartu su liudytoju V. M. buvo išėjęs į parduotuvę, po ko grįžę į namus jie rado nukentėjusiÄ jÄ sužalotÄ , skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad bÅ«tent nuteistasis dÅ«rė peiliu nukentėjusiajai ir taip padarė pastarajai sunkų sveikatos sutrikdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti byloje surinktų, pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų, įvertintų bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visuma.

8. Siekdami paneigti liudytojo V. M. parodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė A. Å . kaltę, apeliantai tvirtina, kad minėto liudytojo parodymai yra melagingi, nepatikimi, nurodoma, kad V. M., ikiteisminio tyrimo metu turėdamas įtariamojo statusÄ , galimai davė pareigÅ«nams reikiamus parodymus, pažymima, kad apklausiamas teisme liudytojas jau nebegalėjo nurodyti įvykio aplinkybių. Su tokiais argumentais nesutiktina. IÅ¡ liudytojo V. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad įvykio metu jis buvo kambaryje kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiÄ ja, visi vartojo alkoholinius gėrimus, jokių kitų asmenų namuose nebuvo.

Vienu metu A. Å . iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, o jis (V. M.) liko sėdėti, nugara nusisukęs nuo lovoje gulinčios nukentėjusiosios. Liudytojas nurodė, kad į kambarį grįžus A. Å ., jis iÅ¡girdo N. M. riksmÄ , tuomet atsisuko ir pamatė Å¡alia nukentėjusiosios stovintį A. Å ., kuris rankoje laikė kruvinÄ peilį. Liudytojas pažymėjo paties dÅ«rio nematęs, kadangi buvo nusisukęs, tačiau pagal buvusias aplinkybes (nukentėjusiosios riksmÄ , kruvinÄ peilį) suprato, kad nuteistasis įdÅ«rė peiliu nukentėjusiajai (3 t., b. l. 102-107).

Atkreiptinas dėmesys, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis buvo apklaustas du kartus, viena iÅ¡ apklausų vyko pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (2 t., b. l. 28-30). PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, abiejų apklausų metu V. M. nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir teisiamajame posėdyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ir parodymų patikrinimas vietoje (2 t., b. l. 16-18), atliekant šį procesinį veiksmÄ V. M. taip pat patvirtino savo parodymus. Vėlesnėje tyrimo stadijoje, jau nutraukus ikiteisminį tyrimÄ V.

M., šis buvo apklaustas kaip liudytojas (2 t., b. l. 56-57), iš apklausos protokolo matyti, kad V. M. patvirtino parodymus, kuriuos davė apklausiamas kaip įtariamasis, liudytojo parodymai nesikeitė ir apklausiant jį teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taigi liudytojo parodymai nuo pat pirmosios apklausos buvo išsamūs ir išliko nuoseklūs viso proceso metu, nepriklausomai nuo turimo procesinio statuso.

9. Apeliantai, praÅ¡ydami V. M. parodymus vertinti kaip nepatikimus, pažymi, kad jis negalėjo tiksliai apibÅ«dinti peilio rankenos spalvos, nenurodė, kad nuteistasis nuvalė nuo peilio kraujÄ , bei atkreipia dėmesį, kad ant peilio nebuvo rasta nuteistojo biologinių pėdsakų. IÅ¡ liudytojo parodymų matyti, kad jis peilio detaliai apibÅ«dinti iÅ¡ties negalėjo, tačiau tai nesudaro pagrindo V. M. parodymus vertinti kaip nepatikimus ar prieÅ¡taringus. Svarbu tai, kad V. M. viso proceso metu nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. jis buvo kambaryje kartu su N. M. ir A.

Å ., jokių kitų asmenų patalpose nebuvo, dÅ«rimo peiliu momento nematė, tačiau, iÅ¡girdęs nukentėjusiosios riksmÄ , iÅ¡kart atsisuko ir pamatė nuteistÄ jį su kruvinu peiliu rankoje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo nurodęs, kad po dÅ«rio A. Å . numetė peilį ant lentynos po drabužiais (2 t., b. l. 15, 29), atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje V. M. konkrečiai parodė tÄ vietÄ , į kuriÄ nuteistasis padėjo peilį (2 t., b. l. 23). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, liudytojo nurodyta peilio buvimo vieta iÅ¡ esmės atitinka vietÄ , kurioje pareigÅ«nai rado peilį (1 t., b. l. 44, 70-71), ant kurio, kaip vėliau nustatyta, buvo nukentėjusiosios kraujas.

Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo V. M. parodymus vertinti kaip melagingus ar nepatikimus. Tokiam vertinimui neturi įtakos ta aplinkybė, kad ant peilio nebuvo rasti nuteistojo A. Š. biologiniai pėdsakai. Iš byloje esančios Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad be kraujo, kurio genotipas sutapo su N. M. genotipu, ant tirti pateikto peilio buvo rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišę biologiniai pėdsakai, tačiau jie nebuvo tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 138-144).

Tokia išvada nereiškia konstatavimo, jog biologiniai pėdsakai nepriklauso A. Š. (kaip teigiama apeliaciniame skunde), išvadoje aiškiai nurodyta, kad rasti biologiniai pėdsakai nėra tinkami asmens tapatybės nustatymui.

10. Be to, liudytojo V. M. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantys pokalbių garso įraÅ¡ai. Nuteistasis A. Å ., skambindamas į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir kviesdamas nukentėjusiajai pagalbÄ , kalbėdamas su operatoriumi, nurodė, kad tai jis peiliu sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , teigė, kad pastaroji kraujuoja (1 t., b. l. 40-42). Vėliau, kalbėdamas telefonu su greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotoju, A. Å . taip pat patvirtino peiliu sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ pilvo srityje (1 t., b. l. 26-29).

Tuo tarpu vėlesnė nuteistojo versija, jog kviesdamas greitÄ jÄ jis save neva apkalbėjo, atmestina kaip aiÅ¡kiai nepagrįsta. Pastebėtina, kad nuteistasis, kalbėdamas telefonu, tiksliai įvardino, kaip buvo sužalota nukentėjusioji, t. y. nurodė, kad sužalojimas padarytas peiliu. Tokius A. Å . teiginius patvirtina ir specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta pjautinė žaizda, kuri galėjo bÅ«ti padaryta pjaunančių savybių turinčių daiktu, taip pat ir peiliu (1 t., b. l. 175-178).

IÅ¡ įvykio vietos paėmus peilį ant jo buvo rasti nukentėjusiosios biologiniai pėdsakai (1 t., b. l. 138-144). Tai, kad nuteistasis dÅ«rė peiliu, nuosekliai tvirtino ir V. M., kuris paties dÅ«rio momento nors ir nestebėjo, tačiau parodė, kad iÅ¡girdęs nukentėjusiosios riksmÄ , pamatė prie jos stovintį ir rankoje kruvinÄ peilį laikantį nuteistÄ jį. Taigi atmestina apelianto keliama savęs apkalbėjimo versija. Akivaizdu, kad nuteistasis, nežinodamas įvykio aplinkybių, nebÅ«tų galėjęs įvardinti, kokiu įrankiu buvo sužalota nukentėjusioji.

Iš įrašų matyti, kad nuteistasis suvokia, kad už tokius jo veiksmus jam gresia laisvės atėmimo bausmė, pastarasis netgi nurodo, kad jam dar bus pridėta pusantrų metų laisvės atėmimo (past. – A. Š. lygtinai paleistas ankstesniu nuosprendžiu neatlikęs vienerių metų penkių mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalies). Be to, nuteistojo parodymai aiškiai prieštarauja nuosekliems liudytojo V. M. parodymams, taip pat nukentėjusiosios N. M. parodymams ikiteisminio tyrimo metu.

11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir kitai nuteistojo versijai, kad jam ir V. M. išėjus į parduotuvę, nukentėjusiÄ jÄ sužalojo į namus įbėgęs nepažįstamas asmuo. Tokia sužalojimo versija nurodoma ir nukentėjusiosios apeliaciniame skunde. Pastebėtina, kad liudytojas V. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad A. Å . ir N. M. papraÅ¡ius nupirkti alkoholinių gėrimų, jis į parduotuvę ėjo vienas. Tuo tarpu nuteistasis A. Å . ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad kartu su liudytoju į parduotuvę ėjo ir jis (A.

Å .), be to, pats sumokėjo už pirkinius, o grįžus rado N. M. gulinčiÄ lovoje, Å¡i prašė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , sakė, kad jÄ padÅ«rė (2 t., b. l. 81-82). Visgi vėlesnėje apklausoje apeliantas jau tikino galėjęs į parduotuvės vidų neiti, liko laukti lauke (2 t., b. l. 85-86), tokios pozicijos laikėsi ir teisiamajame posėdyje, pabrėždamas, jog kartu su V. M. nuėjo tik iki parduotuvės, tačiau dėl prastos liudytojo reputacijos į vidų kartu su pastaruoju nėjo, pasiliko lauke (3 t., b. l. 36-41).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų, nei parduotuvės viduje, nei lauke Å¡alia parduotuvės A. Å . nebuvo užfiksuotas. Vaizdo įraÅ¡e matyti tik į parduotuvę įeinantis ir vėliau apsipirkęs iÅ¡einantis V. M. (1 t., b. l. 18-22). Atsižvelgiant į vaizdo įraÅ¡o duomenis, liudytojo V. M. bei pirmos įtariamojo apklausos metu duotus A. Å . parodymus, nėra pagrindo spręsti, kad A. Å . nukentėjusiosios N. M. sužalojimo metu buvo išėjęs iÅ¡ pastarosios namų. Be to, ir pati nukentėjusioji, ikiteisminiame tyrime apklausta du kartus nors ir nurodė nemačiusi, kas jai dÅ«rė peiliu, kadangi tuo metu miegojo, tačiau teigė, kad pajutusi stiprų skausmÄ kairės pusės nugaros srityje namuose matė esančius tik A.

Å . ir V. M. (1 t., b. l. 153-154; 157-158).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad, pajutus stiprų skausmÄ nugaros kairėje pusėje, namuose buvo A. Å . ir V. M. (1 t., b. l. 153-154), apklausiama teisme N. M. jau teigė, kad tuo metu, kai jai staigiai pradėjo skaudėti dÅ«rio vietÄ , A. Å . ir V. M. namuose apskritai nebuvo (3 t., b. l. 41), kas atitiko nuteistojo A. Å . duodamus parodymus. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jÄ sužalojo į namus įbėgęs nepažįstamas asmuo, kuris pradžioje pasakė „aÅ¡ tave myliu“, o tada dÅ«rė peiliu į nugarÄ ir pasiÅ¡alino (1 t., b. l. 9).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino nukentėjusiosios parodymus apie jÄ sužalojusį nepažįstamÄ asmenį, atsižvelgdamas tiek į tai, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tiek ir tai, kad tokia nurodoma įvykių seka prieÅ¡tarauja nuosekliems liudytojo parodymams bei kitai bylos medžiagai. Galima pastebėti, kad teisiamajame posėdyje, pakeitusi ankstesnius parodymus, nukentėjusioji įvykio aplinkybes dėstė prieÅ¡taringai. Viena vertus, ji teigė, kad V.

M. su A. Å . išėjo į parduotuvę ir jai, namuose esant vienai, jÄ peiliu sužalojo netikėtai į namus įbėgęs nepažįstamas asmuo. Kita vertus, perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, N. M. teigė, kad pajutus skausmÄ A. Å . ir V. M. buvo kambaryje, ji prašė pastarųjų iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Atsakydama į klausimus, nukentėjusioji tikslino, kad tuo metu, kai pajuto skausmÄ , kambaryje buvo visgi viena, iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ prašė vėliau, kai A.

Å . ir V. M. sugrįžo iÅ¡ parduotuvės. Tokį liudytojos parodymų prieÅ¡taringumÄ gali paaiÅ¡kinti tai, jog ji miegojo nusisukusi paties sužalojimo momento nematė, be to, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje buvo rasta didesnė nei 5 promilių etilo alkoholio koncentracija) (1 t., b. l. 150). Neginčytinai nustatyta, kad ir V. M. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs, atvykus pareigÅ«nams jam nustatytas 2,66 promilės girtumas (2 t., b. l. 1-2), tačiau Å¡io liudytojo nurodytos esminės įvykio aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, jo duotus parodymus patvirtina ir kiti iÅ¡tirti įrodymai.

Be to, Å¡is liudytojas jau pirmoje apklausoje pripažino, kad dėl girtumo abu su nuteistuoju nusprendė teigti, kad nukentėjusiÄ jÄ sužalojo nepažįstamas asmuo (2 t., b. l. 14-15) ir viso proceso metu nuosekliai parodė, kad į parduotuvę jis buvo išėjęs vienas, grįžęs po N. M. riksmo pamatė A. Å . su peiliu rankoje, daugiau jokių paÅ¡alinių asmenų namuose nebuvo. Tokias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liudytojo parodymus patvirtina ir kita surinktų bei iÅ¡tirtų įrodymų visuma – pokalbių garso įraÅ¡ai, vaizdo įraÅ¡ai, parodymų patikrinimas vietoje, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vados.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino A. Å . padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje.

13. Nors nagrinėjamame nuteistojo A. Š. apeliaciniame skunde tiesiogiai ir nėra pasisakoma dėl jam paskirtos bausmės, tačiau iš bendros nuteistojo pozicijos matyti, jog pastarasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmių, paskirtų skundžiamu bei ankstesniu nuosprendžiu, bendrinimo būdu. Nuteistajam nesuprantama, kodėl teismas bausmes bendrino visiško sudėjimo, o ne dalinio sudėjimo būdu.

14. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ arba naujÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina. Skirdamas subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sudėti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį ar visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2-489/2020, 2K-578/2012).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu A. Å . buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (tÄ kart, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė kitÄ Å¾mogų) ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 11 metų. NagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė taip pat bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (girtumÄ pagrindžia alkotesterio rodmenys, paties nuteistojo parodymai, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė).

Abi veikos yra smurtinės, esamu atveju dėl nuteistojo smurtinio elgesio nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ A. Å . padarė paleistas lygtinai iÅ¡ įkalinimo įstaigos, nuo jo paleidimo iki nusikalstamos veikos padarymo tebuvo praėję kiek daugiau nei 10 mėnesių. Tokios aplinkybės parodo, kad nuteistajam yra bÅ«dingas smurtinis, kitų asmenų sveikatai ir gyvybei tiesioginį pavojų keliantis elgesys, apeliantas kritiÅ¡kų iÅ¡vadų nepadarė ir, anksčiau laiko paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, vėl nusikalto, padarydamas sunkų nusikaltimÄ .

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir nekartojant kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, kurias skirdamas bausmę vertino pirmosios instancijos teismas, konstatuotina, kad prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiškai pagrįstai pridėta visa ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas bausmių bendrinimas yra neteisingas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A.

Š. (A. Š.) ir nukentėjusiosios N. M. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis