b3f00446-1084-4e5e-8f4e-c23f7d3347a0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-885-1123/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44562-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei GrinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. liepos 23 d., 20.23 val. iki 2020 m. liepos 24 d., 11.13 val., vienÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : S. B., 2020 m. lapkričio 8 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Å iais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jie buvo iÅ¡ vakaro paÅ¡ventę ir sugalvojo nuvažiuoti apsipirkti į naujÄ â€žMaximÄ â€œ, jis pasakė, kad pavažiuos, nes ten 300-500 metrų atstumas, kažkas jį pamatė ir paskambino, atvažiavo pareigÅ«nai ir jį sulaikė. Tai buvo sekmadienis. Automobilis buvo jo buvusios draugės B. N., automobiliui buvo pasibaigusi technikinė ir ji davė automobilį to sutvarkymui.

Automobilį jis iš jos nuomojo, bet neišpirko. Automobilyje jis buvo su dabartine drauge. Jie buvo vartoję alkoholį iki 2 valandos nakties, gėrė degtinę, miegojo nuo 3 val. nakties, apie 7 val. ryto atsikėlė, dar išgėrė skardinę alaus, daugiau nieko negėrė. Jis suvokė, kad važiuoja išgėręs, bet nesitikėjo, kad bus tiek alkoholio kraujyje, galvojo bus 0,2, daugiausia 0,4 promilės. Kai tiek pripūtė, su policija nesiginčijo, sakė, kad tikrai išgėręs. Savo poelgį vertina labai blogai, blogiau negali būti, jis gailisi.

KitÄ kartÄ tokioje situacijoje tikrai nevažiuos, važiuos po dviejų-trijų parų po iÅ¡gėrimo. Važiuodamas automobiliu nieko neužkabino. Prie vairo sėdo be teisių. Ankstesniu baudžiamuoju įsakymu nustatytos baudos nėra nei kiek sumokėjęs. Turi galimybę sumokėti baudÄ , bet dabar tokia situacija dėl to karantino. Å iuo metu jis gyvena iÅ¡ santaupų, Å¡iuo metu gauna tik paÅ¡alpÄ , kai suÅ¡velnins karantinÄ , eis dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), jis ten įsidarbino (duomenys neskelbtini), nėra atleistas, jam paskambina ir jis eina dirbti, dirba (duomenys neskelbtini).

Problemų su alkoholiu jis neturi, kiekvienÄ dienÄ nevartoja, jam gydytis nereikia, gali pats susitvarkyti. Kadangi kaltinamasis S. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, buvo iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Liudytojas L. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. lapkričio 8 d., apie 15.18 val., iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad į parduotuvę „Maxima“, (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis TOYOTA PRIUS, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vairuotojas yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu buvo pastebėtas pranešime nurodytas automobilis, kuris išvažinėjo iš parduotuvės MAXIMA automobilių stovėjimo aikštelės. Važiuojant paskui automobilį, jis buvo sustabdytas adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo jis prisistatė S. B. vardu. Vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė, sakė, kad neturi. Nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jo draugei. Bendraujant su S. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Jo veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba buvo neriÅ¡li. Paklausus S. B. ar jis vartojo alkoholį, nurodė, kad gėrė 2020 m. lapkričio 7 d. vakare. Buvo tikrinamas S. B. blaivumas. 15.38 val., patikrinus jo blaivumÄ , S. B. buvo nustatytas 2,06 prom. girtumas. Patikrinus jo blaivumÄ 16.00 val., nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 34-37). Liudytoja B. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metais, tikslaus laiko neatsimena, davė naudotis savo automobiliu TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savo pažįstamam S. B..

Jis žadėjo nupirkti iÅ¡ jos minėtÄ automobilį iÅ¡simokėtinai, t.y. mokant už jį dalimis. Jis jai mokėjo po 600 eurų nuo 2019 metų gegužės iki lapkričio mėnesio. Nuo 2019 metų lapkričio mėnesio vis žadėjo pasiraÅ¡yti su ja minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Bet iki Å¡iol jokios sutarties nepasirašė ir automobilis oficialiai priklauso jai (b. l. 39-40). 2020 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as „2020_1108_153506_014“ iÅ¡ bodykameros.

Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota automobilio sustabdymo ir tikrinimo procedÅ«ra. Automobilį vairavęs vyras nurodo, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobilio dokumentų, maÅ¡inÄ paėmė pavažiuoti. Automobilis priklauso draugei. Nurodo, kad teisių gyvenime neturėjo. Patikrinamas vyro neblaivumas, pirmu pÅ«timu nustatomas 2,06 prom. neblaivumas, antru pÅ«timu 2,24 prom. Vyras nurodo, kad alkoholį vartojo ir Å¡iandien, ir vakar, iÅ¡gėrė butelį degtinės (b. l. 43-46). 2020 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 15.40 val.

S. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai. Ä®vertinus bendrÄ asmens bÅ«klę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atliktus neblaivumo patikrinimÄ prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145, pirmo tikrinimo metu 2020 m. lapkričio 8 d., 15.40 val. S. B. buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, antro tikrinimo metu 2020 m. lapkričio 8 d., 16.00 val. jam nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 15).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145 rodmenyse užfiksuoti S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatai, analogiški tiems, kurie nurodyti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 17-18). 2020 m. liepos 17 d. AB „Vilniaus metrologijos centro“ patikros sertifikate Nr. 1302729 užfiksuota, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARJK-0145 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo įvykio metu (iki 2021 m. sausio 17 d. (b. l. 16). VĮ "Regitra" išraše užfiksuota, kad automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra B. N. (b. l. 30). VÅ¡Ä® „Emprekis“ pateiktoje pažymoje užfiksuota, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“, 2008 gamybos metų, kaina Lietuvoje 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 3630 eurų su PVM, ir 3001 eurų be PVM (b. l. 32). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl užtenka bent vieno iÅ¡ jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad S. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iÅ¡kvėptame ore buvo 2,06 promilių etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiÅ¡kai patvirtino S. B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu S. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Tai, kad S. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo L.

M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolas, 2020 m. lapkričio 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenys, bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. B., 2020 m. lapkričio 8 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,06 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos Å¡ios alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys: bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis) (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios bÅ«klės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei, nagrinėjamu atveju buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas).

Teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), nėra atleistas, tačiau teismo gauti SODRA duomenys to nepatvirtina, iÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad kaltinamasis minėtoje įmonėje dirbo iki (duomenys neskelbtini)), daug kartų baustas administracine tvarka, tiek už KET pažeidimus, tiek už kitokio pobÅ«džio nusižengimus, dauguma paskirtų baudų nesumokėtos (b. l. 72-78), teistas 2 kartus, paskutinį kartÄ už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , Å¡iame nuosprendyje aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus mažiau nei pusei metų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo jis nuteistas už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , ir nesumokėjęs minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos (b. l. 68-70).

Pažymėtina, kad S. B. pažeidė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Darytina iÅ¡vada, kad S. B. nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo taikant Å¡velnesnes bausmes bei poveikio priemones, kadangi akivaizdu, jog jomis nepavyko pasiekti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobÅ«džio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų iÅ¡raiÅ¡ka.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų). Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus S. B. griežčiausiÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡i byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu S. B. buvo paskirta 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 8 d.. Duomenų, kad kaltinamasis S. B. bÅ«tų sumokėjęs bent dalį minėtos baudos, teismas neturi, pats kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad minėtos baudos iki Å¡iol nei kiek nesumokėjo. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad S. B. Å¡iame nuosprendyje konstatuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu S. B. paskirta bauda (jos neatlikta dalimi, kas atitinka pilnÄ baudos dydį), taikant visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ , vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmės nekeičiant ir skiriant kartu su laisvės atėmimo bausme.

Baudos bausmei sumokėti S. B. nustatytinas 1 (vienerių) metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės su bausmėmis nebendrintinos ir vykdytinos atskirai. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai kaltinamojo S. B. atžvilgiu dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatimant iÅ¡ jo galimybės dirbti ir vykdyti turimus turtinius įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti Å¡ių įsipareigojimų vykdymÄ bei užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus. Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas S. B. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 15.40 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 16.28 val. (2 paros) (b. l. 94), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas pirmiausia pažymi, kad nors kaltinamasis S. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė neturėdamas specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡i aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo jam.

Å ios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra jÄ teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, Å¡ios priemonės poveikis yra prevencinis, nes Å¡ios priemonės taikymas ne tik užkerta keliÄ naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę jÄ Ä¯gyti. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad S. B. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 prom. girtumas, tokiu bÅ«du jis padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , automobilį jis vairavo dienos metu, mieste, tuo keldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko iÅ¡vengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis jau antrÄ kartÄ teisiamas už tokios nusikalstamos veikos padarymÄ ir Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – galiojimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumÄ kelyje, užkirsti keliÄ neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamosios poveikio priemonės tikslÄ Â â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga S. B. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), tačiau atsižvelgiant į tai, kad S. B. teisės vairuoti transporto priemones nusikaltimo padarymo metu neturėjo, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 2811 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumÄ , taip pat užkirsti keliÄ neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Å ių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbÄ baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sÄ lygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu bÅ«du neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – B. N.. Liudytoja B. N., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad minėtÄ automobilį ji perdavė naudotis S. B. 2019 metais, jis žadėjo iÅ¡ jos nupirkti minėtÄ automobilį iÅ¡simokėtinai, mokėjo jai nuo 2019 m. gegužės iki lapkričio mėnesio, tačiau jie jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė ir automobilis iki Å¡iol priklauso jai.

Kaltinamasis S. B. teismo posėdyje nurodė, kad automobilį iÅ¡ B. N. nuomojo, tačiau neiÅ¡pirko. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, kad B. N. yra automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilio savininkė kaltinamajam perdavė automobilį žinodama, kad Å¡is bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis bÅ«tų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naujÄ nusikalstamÄ veikÄ ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininkÄ nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti.

Taigi, turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas tokiu atveju įgauna aiÅ¡kų baudžiamÄ jį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali bÅ«ti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimÄ ar sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti turto vertę atitinkančiÄ sumÄ yra proporcingas lygiai taip pat kaip tÄ savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieÅ¡ KroatijÄ ).

VÅ¡Ä® „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „Toyota Prius“ vertė su PVM įvykio metu buvo 3630 eurų su PVM (b. l. 32). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, Å¡iuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. B. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis S. B. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra bÅ«tinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo S. B. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose, automobilio vertė turi būti konfiskuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš S. B. išieškotina automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM, t.y. 3630 eurų. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam S. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 92-93) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliu S. B. paskirti laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 66 straipsnio 2 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (jos neatlikta dalimi), taikant visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ , ir paskirti S. B. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudÄ .

Nustatyti 1 (vienerių) metų terminÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriÅ¡kai sumokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, S. B. paskirtos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant jam Å¡iuos įpareigojimus ir draudimus:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) nevartoti alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti S. B. į bausmę jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. lapkričio 8 d., 15.40 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 16.28 val. (2 paras), vienÄ laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Paskirti S. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ S. B. iÅ¡ieÅ¡koti automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3630 (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt) eurų. Kaltinamajam S. B. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti nepakeistas iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti S. B., kad: Baudos bausmė savanoriÅ¡kai turi bÅ«ti įvykdyta per vienerius metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Å iaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (bÅ«tina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudÄ Ä¯ teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja AuÅ¡ra Ragelienė