b3efd07c-2a9e-4c61-9740-00b2cfae5dde · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1623-153/2012;pirmosios instancijos teismo teisėjas Audrius Grauželis;(proceso Nr. 2-34-3-00625-2011-9); (S) procesinio dokumento kategorijos: 30.10; 30.12; 75.6.1; 121.1; 121.21; 121.22. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo P. T. apeliacinį skundÄ dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-644/2012 pagal ieÅ¡kovo P. T. ieÅ¡kinį atsakovei A.

T. dėl daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe ir įpareigojimo grÄ Å¾inti asmeninės nuosavybės daiktus, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. T. prašė pripažinti asmenine jo nuosavybe ir įpareigoti A. T. per deÅ¡imt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo grÄ Å¾inti Å¡iuos daiktus:

1) tris savadarbes traktorines priekabas, 1000 Lt vertės;

2) dvi traktorines šienapjoves, 200 Lt vertės;

3) vienvagį plÅ«gÄ , 50 Lt vertės;

4) dvivagį plÅ«gÄ , 50 Lt vertės;

5) traktorinį kultivatorių, 100 Lt vertės;

6) arklinį grėblį, perdarytÄ Ä¯ traktorinį, 100 Lt vertės;

7) traktorinį bulvių kaupikÄ su akėčiomis, 200 Lt vertės;

8) trijų palų traktorines akėčias, 100 Lt vertės;

9) tris volus žemei lyginti, 5 m pločio, 200 Lt vertės;

10) trifazes gręžimo stakles su stalu, 400 Lt vertės;

11) traktorinį Å¡ieno vartytuvÄ , 200 Lt vertės;

12) traktorinį trÄ Å¡Å³ barstytuvÄ , 100 Lt vertės; 13) 88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės;

14) tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 15) 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės;

16) elnio ragus, 100 Lt vertės;

17) medinį varstotÄ , 100 Lt vertės; 18) 5 m3 įvairaus ilgio ir storio iÅ¡pjautos medienos, 300 Lt vertės;

19) žalios spalvos metalinę tvorÄ iÅ¡ 48 segmentų, po 90 Lt už vienÄ , 4320 Lt vertės;

20) skalbimo maÅ¡inÄ TVC-l, 300 Lt vertės; 21) 34 vnt. 10 cm storio putplasčio, 50 Lt vertės; 22) 300 vnt. bordo spalvos Å¡iferio, po 22 Lt už vienetÄ , 6 600Lt vertės;

23) šaldiklį „Beko“, 1 000 Lt vertės; 24) 40 m3 malkų, 1 000 Lt vertės;

25) savadarbį malÅ«nÄ , 500 Lt vertės;

26) du maiÅ¡us trÄ Å¡Å³ NPK, 200 Lt vertės; 27) 4 kW galios elektros variklį su kabeliu, 500 Lt vertės;

28) du rėmus pjovimo staklėms, 100 Lt vertės. Bendra daiktų vertė – 21 920 Lt. Nesant daiktų, prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. T. jų vertę – 21 920 Lt. Reikalavimo dėl 500 knygų, 500 Lt vertės, priteisimo ir iÅ¡reikalavimo nepalaikė (b. l. 2, 3, 103, 104). Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu ieÅ¡kovo reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė pripažinti elnio ragus, 100 Lt vertės, ir medinį varstotÄ , 100 Lt vertės, asmenine P. T. nuosavybe ir įpareigoti A.

T. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovui P. T.. Teismas nurodė, kad jeigu vykdant sprendimÄ paaiÅ¡kėtų, jog priteisto turto nėra, iÅ¡ atsakovės A. T. ieÅ¡kovui P. T. iÅ¡ieÅ¡kotini 200 Lt. KitÄ ieÅ¡kinio dalį teismas atmetė.Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo P. T. atsakovei A. T. 190,87 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas sprendime nurodė, kad byloje neginčijama, jog reikalaujamas priteisti turtas buvo įgytas Å¡alims gyvenant santuokoje. Vadinasi, ieÅ¡kovo iÅ¡vardintam, santuokos metu įgytam turtui, galioja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir P. T., teigiančiam, kad nurodytas turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, siekdamas paneigti aptariamÄ prezumpcijÄ , rėmėsi liudytojų parodymais, savo paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais kitų asmenų parodymais. Ä®vertinęs surinktus byloje įrodymus, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas neįrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jog tris savadarbes priekabas įgijo asmeninėn nuosavybėn. Teismas byloje nustatė, kad ieÅ¡kovas P. T. iÅ¡ įvairių detalių sukÅ«rė naujÄ daiktÄ , todėl teismas, aiÅ¡kindamas ginčo santykius, nurodė, jog santuokos metu vieno iÅ¡ sutuoktinių darbu sukurti nauji daiktai tampa bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie daiktai atitinka CK 3.89 str. 1 d. 3,5 ir 7 punktuose iÅ¡vardintus požymius.

Teismas atmetė ieškovo motyvus dėl dovanojimo santykių susiklostymo tarp ieškovo ir atskirų fizinių asmenų, nes teismo vertinimu, šių teisinių santykių nustatymui ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, o byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir ieškovo ir liudytojų A. P. L., V. K. parodymai, patvirtina, kad daiktai arba jų detalės perduotos ieškovui atsilyginant už paslaugas arba kaip beverčiai, kurie vėliau ieškovo pastangomis buvo perdaryti į veikiančius mechanizmus.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ dėl asmeninės nuosavybės teise naudojamos medienos ir medienos gaminių, nesivadovavo liudytojo V. K. paaiÅ¡kinimu dėl tariamai dovanotų ieÅ¡kovui lentų, kurios buvo pagamintos iÅ¡ rÄ stų, pripažindamas šį turtÄ gauta iÅ¡ ginčo Å¡alių bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe valdyto miÅ¡ko. Teismas nesivadovavo byloje liudytojų B. Å . ir V. S. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, laikydamas Å¡iuos įrodymus nepatikimais. Taip pat teismas nesivadovavo liudytojo V.

K. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu, nes liudytojas nepatvirtino visų raÅ¡telyje nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo nerašė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-101/2010, atsakovės, liudytojų A. N. ir Å . T. paaiÅ¡kinimais, kurie paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo reikalaujami priteisti daiktai buvo įsigyti santuokos metu, už bendras sutuoktinių lėšas, o prieÅ¡ nutraukdamos santuokÄ , Å¡alys kilnojamÄ jį turtÄ pasidalijo žodiniu sutarimu.

IeÅ¡kovo reikalavimo dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo asmeninės nuosavybės teise valdytus daiktus – elnio ragus ir medinį varstotÄ â€“ teismas tenkino ir įpareigojo atsakovę Å¡iuos daiktus perduoti ieÅ¡kovui. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovas, kuris praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliantas nurodė, kad teismas pažeidė CPK 185 str. nuostatas, numatančias, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pripažindamas lentas (88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 5 m° įvairaus ilgio ir storio išpjautos medienos, 300 Lt vertės) ir šiferį santuokine nuosavybe, teismas visiškai nevertino byloje esančio atsakovės rašyto įsipareigojimo atiduoti ieškovui lentas ir šiferį, kuriuos ji pripažino šiuos daiktus esant ieškovo asmenine nuosavybe.Taip pat teismas netinkamai vertino apklaustų liudytojų V.

K. ir A. P. L. parodymus bei liudytojų V. S. ir B. Å . raÅ¡ytinius parodymus apie ieÅ¡kovui padovanotus daiktus. IÅ¡ liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie nurodytus daiktus dovanojo asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovui, o ne ieÅ¡kovo Å¡eimai. Å ie procesinės teisės normų pažeidimai, apelianto nuomone, sudaro pagrindÄ panaikinti teismo sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d.).AtsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikė atsakovė A. T., kuri prašė apeliacinį skundÄ atmesti, teismo 2012-04-23 sprendimo nekeisti.

Atsakovė nurodė, kad teismo proceso metu buvo įrodyta, kad visi ieÅ¡kovo reikalaujami daiktai (iÅ¡skyrus elnio ragus ir medinį varstotÄ ) buvo pirkti už ieÅ¡kovo ir atsakovės bendras lėšas, o ne padovanoti, paveldėti ar pirkti už ieÅ¡kovo asmenines lėšas. Visos pirktos prekės buvo panaudotos A. T. ir P. T. bendrame Å«kyje. P. T. priklausiusių Å¡iferio ir lentų dalį jis padovanojo dukrai R. T.. Lentos buvo gautos iÅ¡ jiems bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio miÅ¡ko, o ne iÅ¡ atsakovo asmeninio miÅ¡ko.

MiÅ¡kas santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas.Byloje neginčijama, kad ieÅ¡kovo reikalaujamas priteisti turtas buvo įgytas Å¡alims gyvenant santuokoje, todėl teismas teisingai nurodė, kad P. T. iÅ¡vardytam, santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 str. l d. 1-me punkte patvirtinta prezumpcija, kad nurodytas turtas yra ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė, negalioja.Teismas teisingai įvertino apklaustųjų liudininkų V. K. ir A. P. L. parodymus. V. K. ir A. P. L. padovanoti daiktai buvo beverčiai, o P. T. iÅ¡ jų sukÅ«rė naujus daiktus, kurie tapo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Teismas pagrįstai nepripažino liudytojų B.

Å . ir V. S. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų leistina įrodinėjimo priemone, nes Å¡ie liudytojai nedalyvavo teismo posėdyje, todėl jų įrodymai negalėjo bÅ«ti iÅ¡tirti betarpiÅ¡kai teismo posėdžio metu. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo Å¡alių rungimosi principo. Ä®gyvendindamas šį teisės principÄ , įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos Å¡alies pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ (onus probandi), bet ir Å¡iÄ pareigÄ Å¡alims paskirstė.

Kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Ieškovas ginčija teismo sprendimo dalį dėl lentų (88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 5 m įvairaus ilgio ir storio išpjautos medienos, 300 Lt vertės) ir šiferio pripažinimo santuokine nuosavybe. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados šioje dalyje padarytos visiškai nevertinus byloje esančio atsakovės rašyto įsipareigojimo atiduoti apeliantui lentas ir šiferį, kuriuo atsakovė pripažino šiuos daiktus esant apelianto asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovas byloje (b. l. 11, 1 t.) pateikė raÅ¡telį, pasiraÅ¡yta A. T. vardu, kuriame nurodyta, kad ,,AÅ¡ T. įsipareigoju P. T. atiduoti lentas ir Å¡iferį“.Taip pat teismas, apelianto manymu, netinkamai vertino apklaustų liudytojų V. K. ir A. P. L. parodymus bei liudytojų V. S. ir B. Å . raÅ¡ytinius parodymus apie ieÅ¡kovui padovanotus daiktus. IÅ¡ liudytojų parodymų akivaizdu, kad jie nurodytus daiktus dovanojo asmeniÅ¡kai apeliantui, o ne apelianto Å¡eimai.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas neįrodė byloje, jog ginčo turtÄ Ä¯sigijo asmeninės nuosavybės teise.

PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina apeliantas, civilinės bylos medžiaga 2-101/2010 (b. l. 20–21, 1 t.) patvirtina, kad žemės sklypas, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra miÅ¡kų Å«kio, ginčo Å¡alių 1995-11-02 įsigytas santuokoje ir teismo 2010-11-04 sprendimu (2 t., b. l. 40–41) pripažintas abiejų Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Byloje nustačius, kad medienos gaminiai buvo pagaminti iÅ¡ medienos, buvusios žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io sklypo pagaminta produkcija (malkos, rÄ stai, lentos) yra abiejų sutuoktinių bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas.

Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad ginčo turtas turi bÅ«ti pripažintas jo asmenine nuosavybe tuo pagrindu, kad medienos produkcijÄ (lentas) apeliantas gavo iÅ¡ A. K. už Å¡iam asmeniui pateiktÄ medienÄ (rÄ stus) iÅ¡ valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise miÅ¡ko (1 t., b. l. 150), nes to nenumato įstatymas.Apeliantas teigia, jog reikÅ¡mingas ginčo klausimui iÅ¡spręsti yra pateiktas byloje atsakovės raÅ¡ytinis įsipareigojimas grÄ Å¾inti lentas ir Å¡iferį apeliantui, ir tai, apelianto manymu, patvirtina faktÄ , jog Å¡is turtas apelianto valdomas asmeninės nuosavybės teise (b. l. 11, 147, 1 t.).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovės pasižadėjimas grÄ Å¾inti statybinės medžiagas apeliantui buvo suraÅ¡ytas iki ginčo Å¡alių santuokos nutraukimo, tai patvirtino ir atsakovė (b. l. 151), kuri nurodė, kad pasižadėjimÄ atsakovė surašė 2009 m., kai apeliantas nutarė iÅ¡vežti medienos gaminius dukrai. Atsakovės paaiÅ¡kinimÄ dėl apelianto iniciatyva iÅ¡vežtos medienos patvirtina paties apelianto paaiÅ¡kinimas, kad ginčo Å¡alių dukters buto remontui buvo naudojamos įvairios statybinės medžiagos, kurias pats apeliantas vėžė ir panaudojo statybos darbams atlikti (1 t., b. l. 149).

Pažyma (b. l. 91), kurioje nurodyta, kad apeliantas A. N. vardu 2005 m. pirko Å¡iferį. Statybinių medžiagų panaudojimÄ Å¡eimos narių poreikiams patvirtina liudytojų A. N. ir Å . T. parodymai, kurie nėra nuginčyti byloje jokiais objektyviais įrodymais. Apklausti teismo posėdyje liudytojai A. N. ir Å . T. patvirtino, kad gavo iÅ¡ tėvų statybinių medžiagų, tarp jų ir medienos gaminių, kuriuos panaudojo savo poreikiams tenkinti. Dalį statybinių medžiagų, nepanaudotų statybai, liudytojai pasidalino tarpusavyje, dalį atidavė kitiems asmenims, dalį medžiagų iÅ¡vežė pats apeliantas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti įrodymai patvirtina, kad apeliantas žinojo, kaip buvo panaudotos statybinės medžiagos (b. l. 154, 1 t.). Apeliantas neturi pagrindo teigti, jog atsakovė veikė be apelianto žinios ir dėl to privalo atlygintų šio turto (medienos statybinių medžiagų) vertę, nes toks apelianto aiškinimas prieštarauja surinktiems byloje įrodymams (CPK 185 str.), kurie patvirtina, kad buvę sutuoktiniai ginčo turtu disponavo bendrai. Pateiktas byloje raštelis yra neinformatyvus (b. l. 11), jame nėra duomenų nei apie statybinių medžiagų kiekį, nei apie jų vertę ir rūšį, o tiesiog nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja lentas ir šiferį atiduoti apeliantui.

Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad atsakovė pasiraÅ¡ytinai įsipareigojo grÄ Å¾inti apeliantui 88 vnt. 6 m ilgio ir 14 cm pločio grindinių lentų, 4 000 Lt vertės; tris pakus 2,70 m ilgio ir 7 cm pločio juodalksnio dailylenčių, 100 Lt vertės; 50 vnt. įvairaus ilgio juodalksnio dailylenčių, 50 Lt vertės; 5 kv. m įvairaus ilgio ir storio iÅ¡pjautos medienos, 300 Lt vertės, nes tokiai iÅ¡vadai padaryti byloje nepateikta įrodymų, o pateiktame raÅ¡te tokio turinio įraÅ¡o nėra.

Kaip nustatyta anksčiau, ginčo Å¡alys įsigijo turtÄ santuokoje, bendrai disponavo Å¡iuo turtu gana ilgÄ laikÄ , tad konstatuojama, kad paminėtas ginčo turtas negali bÅ«ti pripažintas apelianto asmenine nuosavybe ir tuo pagrindu priteistas iÅ¡ atsakovės. Todėl atsakovo motyvai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo laikomi nepagrįstais (CPK 12 str.). Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vertino apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymus dėl apeliantui padovanotų daiktų ir dėl to priėmė neteisingÄ sprendimÄ , tačiau su tuo sutikti negalima dėl Å¡ių motyvų.

Apklaustas byloje liudytojas V. K. (b. l. 152) paaiškino, kad atidavė apeliantui jam pačiam nereikalingus daiktus, kurie galėjo būti panaudoti žemės ūkio technikos prietaisams sukonstruoti, tačiau liudytojas nedovanojo apeliantui jokių konkrečių žemės ūkio įrengimų, o pasirašytas liudytojo vardu raštas (b. l.

31) yra suraÅ¡ytas nežinomo asmens ir neatitinka faktinių aplinkybių. Liudytojas A. P. L. (b. l. 151) paaiÅ¡kino, kad jis dirbdamas kolÅ«kyje atidavė apeliantui dalį technikos, kuri nebuvo naudojama kolÅ«kio veikloje, o vėliau dirbdamas urėdijoje davė apeliantui dalį technikos ir metalo laužo, priklausančio urėdijai. Liudytojas taip pat davė apeliantui naudoti paties pagamintus įrengimus, atsilygindamas apeliantui už liudytojo įdarbinimÄ urėdijoje. IÅ¡ anksčiau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad apeliantas iÅ¡ įvairių detalių (metalo laužo) pagamino ar perdarė į jam tinkančius įrengimus ar ginčo mechanizmus.

Byloje nėra ginčo, kad pagaminti ieÅ¡kovo darbu įrengimai buvo naudojami apelianto Å¡eimos Å«kyje, Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl apelianto motyvai dėl ginčo turto įsigijimo asmeninės nuosavybės teise pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti neįrodytais, todėl atmestinais. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nesivadovavo skundžiamame sprendime liudytojų V. S. ir B. Å . raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais (b. l. 30, 33), laikydamas Å¡iuos įrodymais nepatikimais, nes byloje nėra įrodymų, kad liudytojai nuosavybės teise valdė ginčo turtÄ , kurį tariamai dovanojo asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nekartoja, nes su jais sutinka ir dėl to atmeta apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , nes remiantis bylos medžiaga tokiai iÅ¡vadai padaryti pagrindo nėra (CPK 185 str., 178str., 328 str.). Esant tokioms aplinkybėms apelianto skundas netenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).Abi Å¡alys yra atstovaujamos byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatų.

Apeliantui byloje atstovavo G. M., remdamasi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-05-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2(2.2)-12-T-1533-1868 (2 t., b. l. 4), atsakovei A. T. atstovavo advokatas R. L., remdamasis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-13 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2(2.2)-12-t-1817-2147 (2 t., b. l. 15). Valstybė byloje turėjo atstovavimo išlaidų dėl teisinių paslaugų suteikimo ginčo šalims, šios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto remiantis CPK 96 str. 4 d., 99 str. 2 d., nes abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.., n u t a r i a :

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič Kolegijos teisėjai                                                                                        Albina Rimdeikaitė                                                                                                       Egidijus Tamašauskas