2016-01-21 Nr. AB-2006-3-61-3-05030-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-266-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05030-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriame prašė 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) grąžinti jam pledą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad perkeliant pareiškėjas į drausmės grupę atlikti nuobaudą iš jo buvo paimti daiktai, kurių negalima turėti būnant drausmės grupėje. 2013 m. liepos 10 d. baigus atlikti nuobaudą drausmės grupėje paimti daiktai buvo grąžinti, išskyrus pledą. Pareiškėjas tvirtino, kad teisės aktai nedraudžia kalinamam asmeniui turėti pledą. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais grąžinti pledą, tačiau šie prašymai nebuvo tenkinti. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) taip pat prašymų netenkino. Su minėtu klausimu pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių ir šis konstatavo, kad negrąžinus pledo buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Lukiškių TI-K neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus išvadą, o Kalėjimų departamentas pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad Lukiškių TI-K negrąžindamas pledo elgėsi neteisėtai, šiais veiksmais pažeidė jo teises. Kalėjimų departamentas rašte Nr. 2S-4658 nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija atskiru raštu bus įpareigota grąžinti jam pledą, tačiau pledas dar negrąžintas. Pareiškėjui apie 2 metus negrąžinus pledo jis teigė patyręs stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, kuris taip pat atstovauja atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“ (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (2010 m. balandžio 26 d. įsakymo redakcija) 173 punktu, pledas pareiškėjui atlikus drausmės grupėje nuobaudą grąžintas nebuvo. Lukiškių TI-K savo veikloje vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai reiškia, kad bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Iki įsigaliojant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams patalynės sąvoka nebuvo aiškiai apibrėžta, todėl laisvės atėmimo įstaigoje laikomi asmenys galėjo gauti ir naudotis perduotais pledais. Taikant skirtingą teisinį reguliavimą tuo pačiu metu bausmę atliekantiems nuteistiesiems, būtų nesilaikoma teisės aktų reikalavimų bei pažeidžiamos Lukiškių TI-K laikomų asmenų teisės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija šiuo metu negali suteikti pareiškėjui teisės naudotis nuosavu pledu, kol nesulauks Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Kalėjimų departamento rekomendacijų dėl nuteistųjų teisės naudotis nuosavais pledais ir vienodos praktikos taikymo visose laisvės atėmimo vietose. Lukiškių TI-K nuomone, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo skunde minimų teiginių ir to, kad jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žalos padarymo fakto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjui pledą, reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Teismas nurodė, kad teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė). Lukiškių TI-K administracija privalo visiems įstaigoje laikomiems vienodos kategorijos asmenims taikyti vienodus reikalavimus ir vienodas sąlygas. Lukiškių TI-K nurodė, kad kitiems nuteistiesiems leidžia naudotis jų teisėtai įsigytais pledais (apklotais), o pareiškėjui – ne. Kadangi pareiškėjas pledą įgijo teisėtai, todėl baigus atlikti nuobaudą jam teisėtai įgytas daiktas turėjo būti grąžintas. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui jo daiktas negrąžinamas nepagrįstai, todėl skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti jam pledą yra pagrįstas.

Teismo nuomone, reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti pripažintas pagrįstu atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K veiksmus iš dalies lėmė nepakankamai aiškus ginčo santykių teisinis reglamentavimas, todėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas. Pareiškėjo teisė naudotis pledu nebuvo laiku realizuota ne dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o iš dalies dėl to, kad iškilo teisinis ginčas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu, tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytoje situacijoje Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė žalą.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo jo skundą tenkinti.

Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija piktybiškai, neatžvelgdama į Seimo kontrolieriaus 2014 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. 4D-2013/1-1351 ir Kalėjimų departamento raštą Nr. 2S-4658, negrąžina jam pledo. Šis faktas patvirtina, kad Lukiškių TI-K negalėjo nežinoti ar nesuvokti, jog daro pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K yra šalta, miegodamas su pledu jis sušildavo, todėl jam dabar tenka miegoti su drabužiais. Pledas jau apie 2 metus laikomas Lukiškių TI-K sandėlyje, kuriame yra šalta ir tvyro drėgmė, dėl to atgavus supelijusį, sudrėkusį daiktą jis nebebus tinkamas naudoti. Be to, pledas jam buvo atsiųstas kaip dovana paties brangiausio pareiškėjui žmogaus – motinos. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjui apie 2 metus negrąžinamas pledas, jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės pateikia tuo pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Lukiškių TI-K nuomonė, laisvės atėmimo įstaigos pareigūnai veikė tinkamai, t. y. taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl galiojančių teisės aktų nepažeidė. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimo grąžinti pledą pareiškėjui nėra išsami, dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas turėtų būti panaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į bylos šalių apeliacinius skundus, kuriame prašo 1) tenkinti atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliacinį skundą; 2) pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Teigia, kad pataisos įstaigų vidaus tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose yra aiškiai apibrėžtas daiktų sąrašas, kuriais nuteistiesiems leidžiama naudotis, tačiau pledas į šių daiktų sąrašą neįtrauktas. Minėtų daiktų sąrašas teismų praktikoje nėra plečiamai aiškinamas. Pažymi, kad bausmių vykdymo teisėje nesilaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgal taisyklės. Kalėjimų departamentas 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1S-175 „Dėl vienodo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo užtikrinimo“ laisvės atėmimo įstaigoms nurodė rengti bendrus nuteistųjų ir laisvės atėmimo vietų administracijos susirinkimus, kurių metu būtų paaiškinta, kad daiktai, kuriuos turėti laisvės atėmimo įstaigose draudžiama, būtų per protingą, bet ne ilgesnį nei 6 mėnesių, terminą atiduoti artimiesiems ar perduoti saugoti į laisvės atėmimo įstaigų daiktų saugojimo sandėlį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl įpareigojimo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) grąžinti pareiškėjui pledą. Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Lukiškių TI-K administracija negrąžina jam pledo, dėl ko jam yra šalta miegoti bei dėl ko jam kyla dideli dvasiniai išgyvenimai.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pledą pareiškėjas įgijo teisėtai, taip pat kad kitiems nuteistiesiems leidžiama naudotis jų teisėtai įsigytais pledais (apklotais), įpareigojo Lukiškių TI-K per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjui pledą, o reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 116 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigose nustatoma reglamentuota vidaus tvarka. Pagal BVK 64 straipsnį, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles tvirtina Teisingumo ministerija. Vadovaujantis paminėtomis BVK nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 buvo patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, tai pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktas numatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais nešiojamaisiais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, nešiojamaisiais radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktinių diskų grotuvais, muzikos instrumentais, kasetėmis, kompaktiniais diskais, informacijos ir duomenų laikmenomis, buitiniais šaldytuvais ir patalyne, jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktas buvo išdėstytas nauja redakcija, kuri numatė, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis nurodytais įsigytais ar perduotais daiktais, tame tarpe patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.

Taigi nuo 2010 m. balandžio 26 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuteistiesiems, jeigu jie raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne, išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas R. R. iki 2013 m. sausio 10 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-31 jam paskiriant nuobaudą 6 mėnesiams perkelti į drausmės grupę, turėjo ir naudojosi pledu (apklotu). Nuobaudos atlikimo metu nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2013 m. liepos 10 d. iš pareiškėjo buvo paimti daiktai, kurių negalima turėti nuteistajam būnant drausmės grupėje, tame tarpe ir jo turima nuosava patalynė. Atlikus nuobaudą drausmės grupėje, pledas pareiškėjui grąžintas nebuvo.

Taigi, remiantis byloje esančiais duomenimis, pareiškėjui buvo leidžiama turėti pledą iki pat 2013 m. sausio 10 d., t. y. ir po Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatos, nustatančios, jog nuteistiesiems leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne, išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę, įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenurodo jokių argumentų, kodėl paimti iš pareiškėjo pledą (apklotą) buvo nuspręsta būtent po pareiškėjui skirtos nuobaudos paskyrimo, nors, kaip minėta, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės draudimą nuteistiesiems turėti apklotą numatė jau nuo 2010 m. balandžio 26 d. Lukiškių TI-K nepagrindė ir neįrodė, kad praėjus beveik dvejiems metams po minėtos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos įsigaliojimo, uždraudimas pareiškėjui turėti teisėtai įgytą pledą buvo būtinas. Be to, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. 2S-4658, atsižvelgęs į tai, kad kitiems nuteistiesiems leidžiama naudotis jų teisėtai įsigytais apklotais, nurodė, jog atlikus nuobaudą pledas pareiškėjui turėjo būti grąžintas, todėl Lukiškių TI-K bus įpareigota jį grąžinti pareiškėjui (b. l. 23-24). Kadangi, pareiškėjo teigimu, pledas jam iki šiol nėra grąžintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo Lukiškių TI-K administraciją grąžinti pareiškėjui priklausantį pledą (apklotą).

Dėl pareiškėjo prašomos atlyginti neturtinės žalos, pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nenustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs imperatyvias teisės aktų nuostatas, susijusias su pataisos įstaigos vidaus tvarka. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Pažymėtina, kad nenustačius Lukiškių TI-K pareigūnų netesėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie yra privalomoji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi valstybei civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinius skundu nėra, todėl jie atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. R. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė