b3ee1c76-55c4-486e-a080-c7ae4f51c813 · Lietuvos apeliacinis teismas

Ieškovas     Civilinė byla Nr. 2A-350/2010     Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 75.6.1;        21.4.1.2 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant: ieškovės atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, atsakovams B.

S. ir S. S. bei jų atstovei advokatei Astai Skujytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M. F. (buvusi pavardė S.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimo, kuriuo netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-877-553/2009 pagal ieÅ¡kovės M. F. (S.) ieÅ¡kinį atsakovams S. S. ir B. S. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius ir notarė V.

S.–M.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :IeÅ¡kovė M. F. 2008 m. liepos 22 d. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 13 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, pripažinti minėtÄ butÄ Å¡eimos turtu ir priteisti valstybės naudai iÅ¡laidas apmokėti advokato pagalbÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad 2001 m. rugsėjo 15 d. su atsakovu S. S. sudarė santuokÄ , kurios metu gimė dvi dukros. Pablogėjus tarpusavio santykiams ir atsakovui panaudojus prieÅ¡ ieÅ¡kovę smurtÄ , ieÅ¡kovė su vaikais iÅ¡sikraustė gyventi pas jos močiutę.

IeÅ¡kovė privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismÄ dėl patirto sumuÅ¡imo, taip pat dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, tačiau sutiko atsiimti Å¡iuos kaltinimus ir santuokÄ nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovui pažadėjus suteikti atskirÄ vieno kambario butÄ gyventi ieÅ¡kovei ir vaikams. IeÅ¡kovė su atsakovu sutarė kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal Å¡ios sutarties 3.10 punktÄ S. S. kaip dalį iÅ¡laikymo įsipareigojo dukroms dalinės nuosavybės teise (kiekvienai po ½ dalį) perduoti savo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o pagal 3.4 punktÄ mokėti dukrų iÅ¡laikymui ne mažiau kaip po 350 Lt į mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis.

Atsakovas leido ieÅ¡kovei šį butÄ suremontuoti ir jame įsikurti su dukromis. Likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio dėl santuokos nutraukimo, atsakovas iÅ¡kraustė ieÅ¡kovę ir vaikus iÅ¡ minėto buto, taip pat atsisakė teisme patvirtinti sudarytÄ sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo motinai B. S.. Dėl tokių veiksmų ieÅ¡kovė neteko gyvenamosios vietos, kur galėtų gyventi su dukromis. VieÅ¡ame registre kaip Å¡eimos turtas įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso S. S., o ½ dalis jo motinai B.

S., tačiau jame atliekama rekonstrukcija ir jis netinkamas gyventi. Dovanojimo sandoris pažeidė mažamečių vaikų interesus, prieÅ¡tarauja gerai moralei, ir yra ginčytinas pagal CK 6.66, 6.67 straipsnių nuostatas.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio netenkino. Sprendime nurodyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi B. S. ir L. S. dovanojo savo sÅ«nui S. S. butÄ , kurį 2008 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi S. S. padovanojo savo motinai B. S..

Tėvai ginčo butÄ sÅ«nui dovanojo todėl, kad jis ir ieÅ¡kovė iÅ¡tuokos procese siekė santuokÄ nutraukti bendru sutikimu, o ginčo buto nuosavybės teisių perleidimas nepilnametėms dukroms po ½ dalį buvo numatytas kaip sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių privaloma sÄ lyga. Teismas nurodytos sutarties nepatvirtino S. S. atsisakius praÅ¡ymo santuokÄ nutraukti bendru sutikimu, todėl toks praÅ¡ymas teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. B. S. paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad S. S. butÄ jai dovanojo atgal, nes ji pati reikalavo taip padaryti, supratusi, kad santuoka bendru sutikimu nebus nutraukta. Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovė nenurodė aplinkybių, kad ginčijamas sandoris buvo draudžiamas įstatymo.

Sutuoktiniai M. S. ir S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo. Ginčo bute M. S. ir S. S. su nepilnametėmis dukromis niekada negyveno. Iki sutuoktinių konflikto Å¡eima gyveno neregistruotame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nors S. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuri vieÅ¡ame registre deklaruota kaip Å¡eimos turtas. Teismo manymu, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ ieÅ¡kininės teisenos bÅ«du bÅ«tų buvę ir yra teisinės prielaidos tik klausimui dėl uzufrukto teisės nustatymo į S. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Ginčo butas atsakovo S. S. asmenine nuosavybe tapo jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui. S. S. šį butÄ tėvai dovanojo siekdami sudaryti palankias sÄ lygas sutuoktinių santuokos nutraukimui bendru pareiÅ¡kimu. Teismo įsitikinimu, teigti, kad ginčo buto nuosavybės teisių perleidimas nepilnamečiams vaikams buvo privaloma atsakovo pareiga, nėra pagrindo, todėl ir sandoris, kuriuo atsakovas ginčo butÄ padovanojo atgal savo motinai, nelaikytinas pažeidžiančiu gerÄ moralę. IeÅ¡kovės teiginys, kad buto dovanojimas buvo privaloma sÄ lyga pasiekti taikų susitarimÄ byloje, iÅ¡keltoje atsakovui privataus kaltinimo tvarka, nepagrįstas įrodymais.

Teismas nustatė, kad ginčo bute ieÅ¡kovės ir S. S. Å¡eima niekada negyveno, todėl aktualus tik ieÅ¡kovės įsikėlimo į ginčo butÄ su nepilnamečiais vaikais vertinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, kad ieÅ¡kovė į šį butÄ Ä¯sikėlė jau vykstant iÅ¡tuokos procesui teisme. Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ , į nustatytas aplinkybes, kad butas nebuvo visiÅ¡kai įrengtas gyventi, padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė galutinai neįrengtame bute gyveno apie savaitę laiko iki 2008 m. birželio 11 d.

Tuo metu ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos buvo deklaruotos (duomenys neskelbtini), o kaip Å¡eimos turtas deklaruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog iÅ¡tuokos proceso metu vieno sutuoktinio įsikėlimas be teisinio pagrindo į nebaigtÄ Ä¯rengti ir pritaikyti gyvenimui butÄ , kuris kito sutuoktinio nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium, bei kelių dienų praleidimas tokiame bute, esant deklaruotai kitai gyvenamajai vietai ir kitam Å¡eimos turtui, ginčo butui Å¡eimos turto statuso nesukÅ«rė, todėl netenkino reikalavimo pripažinti ginčo butÄ Å¡eimos turtu.Teismo įsitikinimu, ginčijamas sandoris nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, nes pagal įstatymus, teismui nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina (Å¡is klausimas dar nėra iÅ¡spręstas), uzufrukto instituto pagrindu yra objektyvios galimybės užtikrinti jų teisių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas Å¡eimos turto teisinis statusas, realizavimÄ .

Ä®rodymų, kad Å¡i gyvenamoji patalpa netinka vaikams gyventi ieÅ¡kovė nepateikė.Teismas manė, kad ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančių ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių analizė paneigia galimybę ginčo santykiams taikyti actio Pauliana institutÄ . IeÅ¡kovės iÅ¡dėstytos aplinkybės apie jos indėlį į ginčo buto remontÄ detaliau neanalizuotos, nes jos neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo vertinimui. Jeigu ieÅ¡kovė savo lėšomis pagerino butÄ , ji turi teisę pareikÅ¡ti atitinkamo turinio ieÅ¡kinį buto savininkui.

Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog S. S., 2008 m. birželio 13 d. dovanodamas ginčo butÄ motinai B. S., pažeidė įstatymo reikalavimus, geros moralės principus ar veikė nesÄ Å¾iningai.IeÅ¡kovė M. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ , pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 13 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, pripažinti minėtÄ butÄ Å¡eimos turtu ir priteisti valstybei iÅ¡laidas apmokėti advokato pagalbÄ .

Skunde nurodoma:Byloje svarbi aplinkybė, ar butas buvo įgavęs Å¡eimos turto teisinį režimÄ . Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Å¡eimos turto pripažinimÄ Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa. Sprendime nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė su vaikais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno apie savaitę, yra pakankama šį butÄ pripažinti Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa, kurioje Å¡eima tikrai gyvena. Teismo argumentai prieÅ¡taringi. Jis nurodo, jog svarbiausia sprendžiant Å¡eimos gyvenamosios vietos klausimÄ yra faktinė gyvenamoji vieta, o realiai jÄ nustatęs, Å¡ias aplinkybes ignoruoja, teikdamas pirmenybę formaliems registrų duomenims.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad iÅ¡tuokos proceso metu vieno sutuoktinio įsikėlimas be teisinio pagrindo į nebaigtÄ Ä¯rengti ir pritaikytÄ gyvenimui butÄ , kuris kito sutuoktinio nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium bei kelių dienų praleidimas bute, esant deklaruotai kitai gyvenamajai vietai ir kitam Å¡eimos turtui, ginčo butui Å¡eimos turto statuso nesukÅ«rė. Atsakovai pripažino, kad ginčo bute gyveno ieÅ¡kovė su vaikais ir, jog jie leido ten jiems apsigyventi. Tai, kad ginčo butas atsakovo nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium neturi įtakos teismo sprendimui, kadangi Å¡eimos turto teisinis režimas visų pirma saugo nepilnamečių vaikų interesus.

Byla turėjo bÅ«ti sprendžiama prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaikų teisę turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Deklaruota gyvenamoji ir Å¡eimos turto vieta negalėjo įtakoti teismo sprendimo, kadangi ji faktiÅ¡kai buvo ginčo bute. Patys atsakovai nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol buvo rekonstruojamas ir Å¡eima jame negyveno. Teismas nevertino atsakovo S. S. elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Jis neneigia, jog leido ieÅ¡kovei su vaikais apsigyventi ginčo bute.

Jame apsigyvenus butas įgijo Å¡eimos turto teisinį statusÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), netinka vaikams gyventi. IÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, kad Å¡eimos turtu registruota tik ½ buto, o jo gyvenamasis plotas sudaro tik 27,40 kv. m. Pusė Å¡io buto priklauso B. S.. IeÅ¡kovės ir anytos santykiai įtempti. Gyvenimas su ja viename bute bÅ«tų labai sudėtingas, o tai neabejotinai neigiamai veiktų ir mažametes dukras, prieÅ¡tarautų vaikų interesams.Atsakovai S. S. ir B.

S. atsiliepime į ieÅ¡kovės M. F. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog iÅ¡tuokos proceso metu vieno sutuoktinio įsikėlimas be teisinio pagrindo į nebaigtÄ Ä¯rengti ir pritaikytÄ gyvenimui butÄ , kuris kito sutuoktinio nuosavybėn atiteko sutuoktiniams gyvenant skyrium, bei kelių dienų praleidimas tokiame bute, esant deklaruotai kitai gyvenamajai vietai ir kitam Å¡eimos turtui, ginčo butui Å¡eimos turto statuso nesukÅ«rė.

Teismas tinkamai atribojo teisines kategorijas „įsikelti“ ir „nuolat gyventi“. Apeliantė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovÄ , o atsakovas, teikiantis laikinÄ iÅ¡laikymÄ dukterims pagal teismo nutartį, neturi papildomos pareigos. Tokios pareigos neturi ir atsakovo motina B. S.. IeÅ¡kovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovė nėra atsakovo kreditorė. Ginčijamu sandoriu vaikų interesai nebuvo pažeisti.

Vaikai turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijama sutartis prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei.  Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, kuriuo ji prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 13 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, o šį butÄ pripažinti Å¡eimos turtu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. IeÅ¡kovės teigimu, ginčijamas sandoris prieÅ¡tarauja gerai moralei, o taip pat pripažintinas negaliojančiu pagal actio Pauliana instituto nuostatas.

Byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.). Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. VieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės Å¡akų normos.

Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Įstatymai nenustato „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.

SÄ voka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009). Sprendžiant, ar sandoris prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, bÅ«tina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad B.

S. ir L. S. 2008 m. gegužės 13 d. dovanojimo sutartimi padovanojo sÅ«nui S. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-39), o 2008 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartimi tÄ patį butÄ S. S. padovanojo savo motinai B. S. (b. l. 40-41). Å iuo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso B. S. pagal ieÅ¡kovės ginčijamÄ 2008 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį (b. l. 8-9). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas bylos medžiagos pagrindu pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog nėra aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima teigti, kad sudaryti ginčijamÄ dovanojimo sutartį buvo draudžiama įstatymu, o jo sudarymu buvo pažeistas geros moralės kriterijus ar veikta nesÄ Å¾iningai.

Bylos medžiagos pagrindu teisingai nustatyta, kad ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė ir atsakovas su nepilnametėmis dukromis negyveno. Pagal byloje esantį VÄ® Registrų centro duomenų iÅ¡raÅ¡Ä M. S. ir S. S. nuo 2001 m. rugsėjo 15 d. nuosavybės teise įregistruotų bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 20). Iki ginčo tarp Å¡alių Å¡eima gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Â½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso S. S. (kita dalis B. S.), o tai ½ daliai buto, kuri priklauso S. S. įregistruotas Å¡eimos turto juridinis faktas (b. l. 83-84). 2008 m. gegužės 20 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriÄ sudarė M. S. ir S. S., nurodyta, jog S. S. prievolė iÅ¡laikyti savo nepilnametes dukteris I. S. ir G. S. taip pat įgyvendinama nustatant Å¡alių nepilnametėms dukterims asmeninės nuosavybės teises į vieno kambario butÄ , kurio bendras plotas 35,77 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini) (3.4, 3.10 p.).

Šalys susitarė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama šalių santuoka ir patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasibaigia šeimos turto teisinis režimas, nustatytas ½ daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini) (4.4 p.) (b. l. 42-45). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti aptarti klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu (CPK 539 str. 2 d., 3.53 str.3 d.). Tačiau Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjų M.

S. ir S. S. praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, S. S. nepalaikius pareikÅ¡to praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepatvirtinta (b. l. 55). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo S. S. nuosavybe tapo jau prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, o bylos įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, kad butÄ S. S. tėvai padovanojo tik dėl to, jog siekė, kad jų sÅ«naus santuoka su ieÅ¡kove bÅ«tų nutraukta bendru sutarimu, nepaneigtos.

S. S. nepalaikant reikalavimų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiÅ¡kimu, jam dovanotas butas buvo atgal padovanotas motinai. Tokio elgesio nurodytų aplinkybių pagrindu negalima vertinti kaip prieÅ¡taraujančio gerai moralei. Klausimas dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo piniginėmis iÅ¡mokomis ar konkrečiu nekilnojamuoju turtu gali ir turi bÅ«ti sprendžiamas ginčo Å¡alių santuokos nutraukimo byloje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovės teiginiai, jog buto dovanojimas buvo privaloma sÄ lyga pasiekti taikų susitarimÄ byloje dėl privataus kaltinimo, yra neįrodytas bei nereikÅ¡mingas nagrinėjamos bylos kontekste, ieÅ¡kovė nepateikė tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡eimos turtu pripažįstama Å¡eimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams.

Tam, kad nekilnojamasis turtas bÅ«tų pripažintas Å¡eimos turtu, bÅ«tinos dvi sÄ lygos: tai turi bÅ«ti turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams, ir Å¡is turtas turi bÅ«ti Å¡eimos gyvenamoji patalpa, t.y. gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena Å¡eima. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa reikėtų laikyti tokiÄ patalpÄ , kurioje Å¡eima iÅ¡ tikrųjų gyvena, faktiÅ¡kai naudojasi kaip savo bÅ«stu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2006, 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005, 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006 ir kt.).

Å eimos turtu taip pat pripažįstama ir teisė naudotis Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa (CK 3.84 str. 3 d.). Santuokos pasibaigimas panaikina Å¡eimos turto teisinį režimÄ tik buvusiems sutuoktiniams (CK 3.86 str. 1 d.), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams. Teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikta teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).CK įtvirtinto Å¡eimos turto instituto pagrindinis tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų ir silpnesniojo (visų pirma ekonominiu požiÅ«riu) sutuoktinio teises ir teisėtus interesus.

Å eimos turto teisinio režimo esmė yra ta, kad toks turtas gali bÅ«ti naudojamas, valdomas ir juo disponuojama, atsižvelgiant į Å¡eimos santykius reglamentuojančiose teisės normose nustatytus ypatumus ir apribojimus. Fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta.

Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 1, 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 2.17 str. 1 d.). Bylos medžiagos pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ir atsakovo S. S. Å¡eima niekada negyveno.

Byloje nustatyta, kad jau vykstant iÅ¡tuokos procesui 2008 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė M. S. kartu su nepilnametėmis dukromis bute praleido keletÄ dienų, buvo atsivežusios asmeninius daiktus, baldus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniÅ«nijos seniÅ«no 2009 m. vasario 4 d. raÅ¡te Nr. A6-869 (2.42.14-S18) pažymima, kad M. F., I. S. ir G. S. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Pagal byloje esančius Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡us matyti, kad S. S. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡as atliktas 2007 m. kovo 14 d.).

Tokiu pačiu adresu deklaruota ir M. S. paskutinė gyvenamoji vieta bei V. S., G. S. S. ir I. S. paskutinė gyvenamoji vieta (b. l. 103-105). Jau aukščiau minėta, kad kaip Å¡eimos turtas deklaruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi bylos įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovės įsikėlimas į nebaigtÄ Ä¯rengti ir gyvenimui pritaikyti butÄ , kuris atsakovui atiteko gyvenant atskirai nuo ieÅ¡kovės, ir kelių dienų praleidimas jame, esant oficialiems duomenims apie kitÄ deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir Å¡eimos turtÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Å¡eimos turtas, jog Å¡is butas įgavo Å¡eimos turto teisinį režimÄ .

Vertinant ginčo Å¡alis siejusius teisinius santykius ir siekį nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių Å¡alys susitarė, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukiama Å¡alių santuoka ir patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasibaigia Å¡eimos turto teisinis režimas, nustatytas ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (4.4 p.) (b. l. 42-45). Taigi, Å¡alys Å¡eimos turto teisinio režimo atsiradimÄ Ä¯ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), galėjo sieti tik su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimu teismo procesiniu sprendimu.

Tokios aplinkybės buvo žinomos ir ieÅ¡kovei, nes ji pati buvo pasiraÅ¡iusi sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui nepatvirtinus Å¡alių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), neprarado Å¡eimos turto teisinio statuso, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), tokio teisinio statuso neįgijo. Be to, minėto buto suteikimas nepilnametėms dukroms buvo siejamas su S. S. pareiga mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ . Å iuo atveju toks klausimas bus sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teigti, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriai nustatytas Å¡eimos turto teisinis režimas, bÅ«tų netinkama gyventi nepilnamečiams vaikams.

Bylos medžiagos pagrindu teisingai nustatyta, kad ginčo butas nebuvo Å¡eimos gyvenamoji patalpa, todėl pagrįstai atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl Å¡eimos turto statuso suteikimo Å¡iam butui. Nustatytų aplinkybių pagrindu negalima daryti iÅ¡vados, kad savaitės praleidimas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukÅ«rė jam Å¡eimos turto teisinį statusÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Å¡eimos turto pripažinimÄ Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa.

Vertinant bylos aplinkybes bei Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad vien tik atsakovo leidimas ieÅ¡kovei su nepilnamečiais vaikais pagyventi bute kelias dienas, nesuteikia Å¡iam butui Å¡eimos turto teisinio statuso. Konstatavus, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), neturėjo Å¡eimos turto teisinio statuso, argumentai dėl teisės normų, reglamentuojančių Å¡eimos turto teisinį režimÄ , pažeidimo sudarant ginčijamÄ dovanojimo sutartį pripažintini nepagrįstais, o ginčijamo buto dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu negalima.

Teismas priimdamas procesinį sprendimÄ vadovavosi ne tik pateiktais registrų duomenimis, bet įvertino visus byloje esančius įrodymus, spręsdamas klausimÄ , ar butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa. Vaikų teisių įgyvendinimÄ , taip pat ir sudarant tinkamas gyvenimo sÄ lygas, pirmiausia turi užtikrinti tėvai (CK 3.163 str. 1 d.). Teismui iÅ¡sprendus santuokos nutraukimo bylÄ ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su motina, uzufrukto instituto pagrindu yra objektyvios galimybės užtikrinti jų teisių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuriai yra suteiktas Å¡eimos turto teisinis statusas, realizavimÄ .

Pirmosios instancijos teismas bylÄ sprendė atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, tačiau Å¡iuo atveju nėra įstatyminio pagrindo ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu, o ginčo butÄ pripažinti Å¡eimos turtu. Klausimas dėl atsakovo S. S. pareigų, susijusių su nepilnamečiais vaikais, bus sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Apeliantės skunde nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) Å¡eimos turtu registruota tik ½ dalis buto, o jo gyvenamasis plotas sudaro tik 27,40 kv. m., kad pusė buto priklauso atsakovei B.

S., su kuria santykiai nėra geri, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamÄ sandorį, o butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikyti Å¡eimos gyvenamÄ ja patalpa. Teisėjų kolegija negali sutikti su skundo motyvu, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, nes objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tokius apeliantės teiginius, nėra pateikta. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Tam, kad bÅ«tų galima taikyti actio Pauliana institutÄ , reikia nustatyti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pagal faktines bylos aplinkybes kilusiam ginčui spręsti actio Pauliana instituto nuostatos negali bÅ«ti taikomos. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliantės skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ keisti arba naikinti. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.). Kadangi ieÅ¡kovės (apeliantės) M. F. apeliacinis skundas netenkinamas, iÅ¡ jos priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 1, b. l. 199), bei atsakovų turėtos advokato atstovavimo iÅ¡laidos (t. 2, b. l. 5-6) (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 98, 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ M. F. 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų S. S., 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų B. S.. Priteisti iÅ¡ M. F. 4,05 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                                                                                   Gintaras Pečiulis Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis