2025-12-29 Nr. AB-2-3-61-3-06295-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2025-12-29 Nr. AB-2-3-61-3-06295-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Y. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 25S233828, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) atkurti leidimo laikinai gyventi galiojimą iki bus išnagrinėtas naujas prašymas arba iki teismo galutinio sprendimo priėmimo; 3) alternatyviai – įpareigoti Departamentą priimti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi be papildomų apribojimų ir per protingą 10 darbo dienų terminą.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1833-442/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06295-2025-4
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Y. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Y. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 25S233828, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas); 2) atkurti leidimo laikinai gyventi galiojimą iki bus išnagrinėtas naujas prašymas arba iki teismo galutinio sprendimo priėmimo; 3) alternatyviai – įpareigoti Departamentą priimti naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi be papildomų apribojimų ir per protingą 10 darbo dienų terminą.
Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. lapkričio 24 d. nustatytiems skundo trūkumams pašalinti.
Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde turi pareikšti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai suformuluotą reikalavimą teismui, o reikalavimas turi atitikti teismo priimamų sprendimų rūšis, nustatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektų kompetencijai. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas nurodė, kad negalėtų nagrinėti paduoto skundo pagal jame suformuluotus reikalavimus.
Įvertinęs skundo turinį, teismas nurodė, kad pareiškėjas pašo panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Buvo pažymėta, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog minėtas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jis turėtų būti panaikintas, o naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo turėtų priimti institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi suformuluoti reikalavimą taip, kad teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų (pvz. panaikinti ginčijamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo).
Vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsniu, teismas nurodė, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas nepriskiriamas žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijai, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660; gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; a. s.: LT247300010112394300) arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš būtinų teisinių prielaidų priimti pareiškėjo skundą, taip pat tai, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Teismas nurodė, kad teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. lapkričio 24 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, o minėta teismo nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2025 m. lapkričio 14 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą, t. y. iki 2025 m. lapkričio 24 d., teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti teismui nepateikė, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ir įpareigoti Regionų administracinį teismą nedelsiant paskirti pareiškėjui vertėją ir išversti visus procesinius dokumentus, nustatyti protingą terminą skundo trūkumam pašalinti (ne trumpesnį kaip 30 dienų nuo vertimo gavimo dienos).
Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nemoka valstybinės, t. y. lietuvių, kalbos, Lietuvoje yra neseniai, neturi advokato. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė ABTĮ nustatytų pareigų ir nesiaiškino, ar pareiškėjas supranta lietuvių kalbą, ar jam reikalingas vertėjas, taigi, buvo padarytas sąžiningo proceso principo pažeidimas. Pareiškėjas pažymi, kad jam visi teismo procesiniai dokumentai (taip pat ir 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo) buvo įteikti surašyti lietuvių kalba, nepasiūlyta vertėjo pagalba, dėl to pareiškėjas faktiškai nesuprato, kokie skundo trūkumai buvo nustatyti ir kaip juos pašalinti. Be to, per teismo nustatytą terminą (faktiškai 8–9 darbo dienos), pareiškėjas negalėjo susirasti advokato ar kito asmens, galinčio profesionaliai pašalinti skundo trūkumus. Taip pat pareiškėjas negalėjo laiku pateikti prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, kadangi nesuprato 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties dėl kalbos barjero ir vertėjo nesuteikimo.
Pareiškėjo įsitikinimu, skundo laikymas nepaduotu nagrinėjamu atveju šiurkščiai pažeidė jo, kaip nemokančio valstybinės kalbos užsieniečio, procesines teises ir teisę į pažeistų teisių efektyvią teisminę gynybą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).
Dėl apelianto teiginių, kad jis nemoka lietuvių kalbos, kuria buvo surašyti teismo procesiniai dokumentai (tarp jų ir 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis), kad teismas jam nepasiūlė vertėjo, neišvertė siunčiamų procesinių dokumentų, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Kai proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jeigu toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos, – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Kai proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, teismo procesiniai dokumentai turi būti siunčiami į užsienio valstybę, teismas išverčia juos į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų. Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis; už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu mokama iš valstybės biudžeto (ABTĮ 9 str. 4 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuris buvo surašytas lietuvių kalba ir kuriame jis neformulavo prašymo dėl procesinių dokumentų vertimo į jam suprantamą užsienio kalbą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra užsienio valstybėje, priešingai – skunde pareiškėjas nurodė, kad turi susiradęs naują darbdavį Lietuvoje, su kuriuo tiesiogiai sudarys darbo sutartį, o grįžimas į Turkiją jam būtų nuostolingas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad buvo pagrindai, nurodyti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas išverčia procesinius dokumentus į vieną iš šioje dalyje nurodytų kalbų, kadangi procesiniai dokumentai neturėjo būti siunčiami į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl procesinių dokumentų neišvertimo į jam suprantamą kalbą atmetami kaip nepagrįsti.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2025 m. lapkričio 24 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, kad jie atitiktų teismo galimų priimti teismo sprendimų rūšis, sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio.
Įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį (atsižvelgiant į suformuluotus reikalavimus), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo dalies reikalavimų (t. y. 2 ir 3 reikalavimai) nagrinėjimas nepriskirtas administracinio teismo kompetencijai, todėl jie turėtų būti tikslinami. Kadangi pareiškėjas prašė teismo panaikinti Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal ABTĮ 34–35 straipsnių reikalavimus pareiškėjas turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminį mokestį ir nustatė šį skundo trūkumą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, matyti, jog teismas aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų jis neatitinka, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Konstatuotina, kad aptariama nutartis yra aiški, sudariusi realias galimybes pareiškėjui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepateikė teismui skundo, kuriame būtų patikslinti reikalavimai, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento ar prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Esant šiomis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjui nepašalinus nustatytų esminių skundo trūkumų, egzistavo pagrindas teismui, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundžiama 2025 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
Akcentuotina, kad ir pirmosios instancijos teismo nutartis, ir ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo kreiptis teisminės savo galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos, pateikiant teismui ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą.
Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Y. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė