b3ed5fb9-5247-4da9-bf92-bc6726bd573e · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Skundo registracijos Nr                                                                     Administracinės bylos Nr. I-18-162/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00001-2013-2                                                               Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 16.8; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 30 d.

Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. N., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Mariui Navickui,atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Joanai Užkuraitytei, 2014 m. balandžio 11 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. N. praÅ¡ymÄ atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. gruodžio 4 d.

įsakymo Nr.85-TE-677 „Dėl E. N. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ panaikinimo, grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo pareigas bei priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .        Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:        pareiÅ¡kėjas E. N. kreipėsi į teismÄ (b. l. 5-8), praÅ¡ydamas:

       1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 85-TE-677 „Dėl E. N. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“;       2) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo pareigas;       3) priteisti iÅ¡ atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;       4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.       Nurodo, kad jis 2012 m. gruodžio 4 d.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 buvo atleistas iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, nes 2012 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-841 jam buvo panaikintas turėtas 2008 m. sausio 11 d. leidimas Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-V-503 patvirtintomis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, tinkančio atlikti operatyvinę veiklÄ , pareigybių apraÅ¡yme numatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi atitikti specialiuosius reikalavimus, tačiau pareigybių apraÅ¡ymo 6.3 punkte nėra numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „VisiÅ¡kai slaptai“ yra specialioji teisė, kurios Å¡iai dienai pareiÅ¡kėjas neturi.

Taip pat mano, jog leidimo panaikinimas neatima galimybės atlikti kitų pareigybės apraÅ¡yme numatytų funkcijų, kurios yra nesusijusios su valstybės ir tarnybos paslaptimis.       PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-594 jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o 2012 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-841 jam buvo panaikintas turėtas 2008 m. sausio 11 d. leidimas Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis ta pačia Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 5-IL(S)-20(VS), pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas jau buvo vienÄ kartÄ nubaustas.

Teigia, jog tokios sankcijos pritaikytos neteisėtai, kadangi niekas už tÄ pačiÄ veikÄ negali bÅ«ti baudžiamas du kartus. Pabrėžia, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos pažeidžia pareiÅ¡kėjo konstitucines teises, įtvirtintas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatose, bei asmens teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Taip pat nurodo, jog procedÅ«ra dėl 2008 m. sausio 11 d. leidimo Nr. 57 dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo vyko pareiÅ¡kėjui nežinant, tuo bÅ«du buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo konstitucinės teises, t. y. gauti informacijÄ apie save.       Remdamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 129 straipsniu teigia, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai jį įspėjęs Å¡io kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . Pabrėžia, kad pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalį, darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikus iki keturiolikos metų, gali bÅ«ti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus. PareiÅ¡kėjas augina tris vaikus, iÅ¡ kurių 2 mokosi mokykloje (vienas iki 14 metų) ir vienÄ mažametį (1 metų), todėl sprendimas neįspėjant atleisti iÅ¡ darbo sukėlė finansines problemas.

Mano, kad leidimo susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali bÅ«ti laikoma svarbia atleidimo priežastimi, kadangi didžioji dauguma policijos pareigÅ«nų neturi jokių leidimų dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija.       Nesutinka ir su tuo, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama grÄ Å¾inti 3 363,34 Lt už permokÄ už kasmetines atostogas, nes per 2012 metus pareiÅ¡kėjas nepadarė jokio nusižengimo, t. y. nėra nustatyta pareiÅ¡kėjo kaltė, dėl ko pareiÅ¡kėjas skubos tvarka turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos; 2012 metų sausio mėnesį kasmetinės atostogos suteiktos remiantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu.

       PareiÅ¡kėjas E. N. ir jo atstovas advokatas Marius Navickas praÅ¡o praÅ¡ymÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Joana Užkuraitytė su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepimuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimuose (b. l. 22-24, 119-121) nurodo, jog vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, kadangi 2012 m. gruodžio 3 d. gautas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d.

įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Pažymi, jog leidimo panaikinimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 17 punktas ir 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis, atsižvelgiant į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 5-IL(S)-20(VS) ir Vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiosios ekspertų komisijos 2012 m. spalio 30 d. protokolu Nr. 1-8RN-2(KF) priimtÄ sprendimÄ , t. y. leidimas panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių bei dalykinių pareiÅ¡kėjo savybių.

Pažymi, jog pareiškėjo pareigybei reikalingas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Specialiosios teisės reikalavimas pareiškėjo pareigybei buvo nustatytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 30-V-503 patvirtintame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.3 punkte. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija „Visiškai slaptai“ pareiškėjui išduotas 2008 m. sausio 11 d.

Nr. 57, galiojimas numatytas iki 2013 m. sausio 8 d. Po policijos komisariato struktūrinių pertvarkymų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85 –TE-119 „Dėl darbuotojų skyrimo į pareigas“ E. N. paskirtas į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas, t. y. pareiškėjas paskirtas į analogiškas pareigas ir jo pagrindinės darbo funkcijos išliko tos pačios.

Patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo specialieji reikalavimai dėl slaptumo žymos iÅ¡lieka: nustatyta, kad Å¡ias pareigas užimantis asmuo turi turėti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl jis atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsakovas gavo minėtÄ informacijÄ .            Teigia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl leidimo panaikinimo procedÅ«ros vykdymo ar tokio sprendimo neteisėtumo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atžvilgiu Å¡ioje byloje negali bÅ«ti keliami, kadangi sprendimÄ dėl leidimo dirbti su valstybės paslaptimis panaikinimo priėmė Centrinė specialioji ekspertų komisija.

Pabrėžia, jog Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodyto atleidimo pagrindu, Å¡io Statuto 56 straipsnyje numatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas, dėl kurio pareigÅ«nas negali tęsti tarnybos. Statute nenumatyta galimybė perkelti pareigÅ«nÄ Ä¯ kitas pareigas, kai panaikinama jo specialioji teisė, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo siÅ«loma užimti kitas pareigas. Statutui reglamentuojant atleidimo klausimÄ , Darbo kodekso nuostatos netaikomos.       Taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad nustatytos iÅ¡skaitos yra nepagrįstos.

PareiÅ¡kėjui kasmetinės atostogos už 2012 m. buvo suteiktos nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (40 kalendorinių dienų). Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-630 patvirtinto darbo reglamento 103 punktÄ , kasmetinės atostogos suteikiamos parengiant kasmetinių atostogų grafikÄ ir jį patvirtinant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko įsakymu. Laikantis Å¡ios tvarkos, pareiÅ¡kėjui buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2012 m.

Pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 103 punktÄ , kuris Å¡iuo metu negalioja, darbuotojai teikdavo praÅ¡ymus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, tačiau, priėmus įsakymo pakeitimÄ , Å¡io reikalavimo nebeliko. PareiÅ¡kėjo kasmetinės atostogos suteiktos su jo žinia bei jo sutikimu, kadangi visų padalinių vadovai asmeniÅ¡kai derina su savo padalinio darbuotojais dėl atostogų suteikimo.

Pareiškėjas teigdamas, jog priverstinai turėjo išeiti kasmetinių atostogų, kurios yra darbuotojo teisė, o ne pareiga, privalo šį teiginį pagrįsti, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus.        Vadovaujantis pareiškėjo 2012 m. vasario 7 d. prašymu, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-72 „Dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo vyresniajam inspektoriui E. N.“ pareiškėjas išleistas atostogų vaikui prižiūrėti nuo 2012 m.vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.

Vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 3 punktu, į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitomas laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiÅ«ros atostogų. PareiÅ¡kėjui už 2012 m. kasmetinių atostogų priklausė ne 40 kalendorinių dienų, o tik 5,135 kalendorinės dienos. PareiÅ¡kėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių bei dalykinių savybių, t.y. visumos sÄ lygų, rodančių paties pareiÅ¡kėjo kaltę, todėl 3 363,34 Lt iÅ¡skaitos už kasmetines atostogas reikalaujamos pagrįstai, vadovaujantis Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalimi.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 30-32) nurodė analogiÅ¡kus kaip ir atsakovas argumentus, todėl teismas Å¡ių argumentų nekartoja.

       Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 118), atstovas į teismo posėdį neatvyko.        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui nedalyvaujant.        Teismas k o n s t a t u o j a :              Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 85-TE-677 „Dėl E. N. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas, Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , pareiÅ¡kėjas praÅ¡o jį grÄ Å¾inti į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo pareigas bei priteisti vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.       Skundžiamu 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 (b.l.

11) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ vidaus tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu dėl to, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“. Minėto įsakymo 2 punktu, vadovaujantis Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiÅ¡kėjui nurodyta grÄ Å¾inti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 3 363,34 Lt už permokėtas 34,865 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų.         PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d.

įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1828-473/2013 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1804/2013 pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ atmetė (b.l.74-83). Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs prejudicinį ryšį tarp Å¡ios bylos ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos bylos, 2013 m. vasario 19 d. nutartimi Å¡ios bylos nagrinėjimÄ buvo sustabdęs iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1828-473/2013 (b. l. 50-52).

Nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nebegali būti kvestionuojamas ar aiškinamas kitaip, nei kad buvo nustatyta minėtų teismų procesiniais sprendimais.        Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1828-473/2013 konstatuota, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymas Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyti argumentai, kad procedūra dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo vyko pareiškėjui nežinant, tuo pažeidžiant pareiškėjo konstitucines teises, šioje byloje nenagrinėjami.        Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1853 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 85-TE-677 taikė pareiÅ¡kėjui Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktÄ ir atleido jį iÅ¡ vidaus tarnybos, atsižvelgdamas į Å¡ios įstatymo normos taikymui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ , t.y. kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“. PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje teigia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. 30-V-503 patvirtintu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, tinkančio atlikti operatyvinę veiklÄ , pareigybių apraÅ¡ymu numatyta, jog pareiÅ¡kėjas turi atitikti specialiuosius reikalavimus, tačiau pareigybių apraÅ¡ymo 6.3 punkte nėra numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“, yra specialioji teisė, kurios Å¡iai dienai pareiÅ¡kėjas neturi.

Pareiškėjo teigimu, leidimo panaikinimas neatima galimybės atlikti kitų pareigybės aprašyme numatytų funkcijų, kurios yra nesusijusios su valstybės ir tarnybos paslaptimis, todėl mano, kad leidimo susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali būti laikomas atleidimo iš tarnybos priežastimi.       Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 22 d.

įsakymu Nr. 30-V-503, 6 punkto matyti, kad valstybės tarnautojas, einantis Å¡ias pareigas, turi atitikti Å¡iuos specialiuosius reikalavimus: <...> 6.3. atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“ (b. l. 13-15). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 30-TE-432 „Dėl pareigÅ«nų laimėjusių atrankas perkėlimo“ E. N. iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. buvo perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (b. l. 135).

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. vasario 29 d. įsakymo Nr. 5-V-157 „Dėl kai kurių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų perkeltų ir pervardytų pareigybių sÄ rašų patvirtinimo“ 1.2 punktu, nuo 2012 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato pareigybės perkeltos į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariatÄ (b.l. 128-129). Tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose (nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d.), įvyko paminėti struktÅ«riniai pertvarkymai, t.y.

Å ilutės rajono policijos komisariato pareigybės iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo perkeltos į Tauragės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ . Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85 –TE-119 „Dėl darbuotojų skyrimo į pareigas“ nuo 2014 m. balandžio 1 d. E. N. paskirtas į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (b.l. 136).

Atsakovas teigia, jog pareiÅ¡kėjas paskirtas į analogiÅ¡kas pareigas ir jo pagrindinės darbo funkcijos iÅ¡liko tos pačios.        IÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 85-V-259, 6 punkto matyti, kad valstybės tarnautojas, einantis Å¡ias pareigas, turi atitikti Å¡iuos specialiuosius reikalavimus: <...> 6.3. gerai iÅ¡manyti kriminalinės policijos darbo specifikÄ , turėti ne mažiau 2 metų darbo kriminalinėje policijoje patirtį, atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, bÅ«tinus iÅ¡duodant leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ (b. l. 139-142).

       Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (bylai aktuali 2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2183 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 13 d. iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eiti pareigas, susijusias su Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu ar tokios informacijos apsauga, gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turintys asmenys.

       IÅ¡ minėtų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog ir po struktÅ«rinių pertvarkymų, pareigoms, kurias ėjo pareiÅ¡kėjas, iÅ¡liko reikalavimas turėti leidimÄ dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Nors informacijos slaptumo žyma iÅ¡ „VisiÅ¡kai slaptai“ pasikeitė į „Slaptai“, tačiau tokios informacijos naudojimui reikalavimas turėti leidimÄ iÅ¡liko. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjo argumentas, kad pareigybės apraÅ¡ymo 6.3 punkte numatytas reikalavimas turėti leidimÄ susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija nėra specialioji teisė, laikytinas nepagrįstu.

       Specialiosios teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija suteikimo ir Å¡ios teisės atėmimo klausimai yra sprendžiami taikant specialųjį teisės aktÄ â€“ Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymÄ . Statutiniam valstybės tarnautojui, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, paslapčių subjekto vadovo priimtas administracinis aktas, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, sukelia reikÅ¡mingas teisines pasekmes, nes specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, atėmimas lemia tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas tokio pareigÅ«no atžvilgiu turi taikyti Statuto 56 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies 17 punktų nuostatas ir atleisti iÅ¡ tarnybos.

Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas yra imperatyvi įstatymo norma. Atėmimas įstatymų nustatyta tvarka specialiosios teisės, kuri reikalinga tam, kad statutinis valstybės tarnautojas galėtų vykdyti atitinkamai pareigybei priskirtas funkcijas, reiÅ¡kia, kad atėmus specialiÄ jÄ teisę, pareigÅ«nas nebegali tinkamai vykdyti savo tiesioginių pareigų. Susidarius teisinei situacijai, kai pareigÅ«nui nustatyta tvarka atimama specialioji teisė, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, diskrecijos priimti kokį nors kitÄ sprendimo variantÄ , iÅ¡skyrus numatytÄ Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte.

PrieÅ¡ingai, įstatymų leidėjas nustatė terminÄ , per kurį turi bÅ«ti pritaikyta Å¡i Statuto norma. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose iÅ¡vardytiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos. Esant Å¡iems pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu.

Ä®statymų leidėjas dėl atleidimo vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu nenumatė jokių kitų ypatumų, iÅ¡skyrus iÅ¡vardytus Statuto 56 straipsnio 1 dalyje, taip pat nenustatė vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, jokių įpareigojimų, susijusių su Å¡iuo atleidimo iÅ¡ valstybės tarnybos pagrindo taikymu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014).       Pagal Statuto 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo sÄ lyga – atsiradimas ar nustatymas fakto (aplinkybės), dėl kurio pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos.

Å iuo atveju atsakovui pagrindas taikyti Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktÄ buvo aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“, t. y. atimta specialioji teisė (b.l. 12).      Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatas, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija neiÅ¡duodamas ir pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ panaikinamas, jei asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarimu nustatė, kad pagal KonstitucijÄ asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sÄ lyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra taip pat pažymėjęs, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu.

Valstybės nepasitikėjimÄ tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryÅ¡iai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali bÅ«ti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryÅ¡iai ir kt. negali duoti pagrindo nuogÄ stauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimÄ , teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi bÅ«ti atimama.       Įvertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas, praradęs valstybės pasitikėjimÄ , neteko leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „VisiÅ¡kai slaptai“. Nors Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose, į kurias pareiÅ¡kėjas yra paskirtas nuo 2012 m. balandžio 1 d., ir nustatyta žemesnė informacijos slaptumo žyma, nei kad buvo nustatyta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigybės apraÅ¡ymu, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atitinka pareigybės, į kurias jis paskirtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. kovo 27 d.

įsakymu Nr. 85-TE-119, aprašymo 6.3 punkte nustatytus specialiuosius reikalavimus ir gali susipažinti bei dirbti su slapta informacija. Pareiškėjas, netekęs valstybės pasitikėjimo, apskritai neteko teisės su tokia informacija susipažinti ir dirbti. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenims, turintiems leidimus ar asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su informacija, žymima aukštesnio laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas ar patikimumo pažymėjimas dirbti ar susipažinti su informacija, žymima žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį, asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu asmeniui yra išduotas leidimas arba asmens patikimumo pažymėjimas, jo kandidatūra tikrinama iš naujo. Remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, akivaizdu, jog pareiškėjui nebeturint leidimo susipažinti ir dirbti su įslaptina informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, jis neteko galimybės susipažinti ir su informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų susipažinti ir dirbti su įslaptinta informacija, jam privaloma turėti tokį leidimÄ . Ä®vertinus minėtas aplinkybes sprendžiama, jog atsakovas turėjo pagrindÄ pareiÅ¡kėjÄ atleisti vien dėl to, kad jam panaikintas leidimas susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad leidimo susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas negali bÅ«ti laikoma svarbia atleidimo priežastimi, laikytinas nepagrįstu.        PareiÅ¡kėjas, remdamasis Darbo kodekso nuostatomis, teigia, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai jį įspėjęs Å¡io kodekso nustatyta tvarka, be to, atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

       Teismas pažymi, jog teisėje galioja principas lex specialis derogat legi generali, t. y. esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma. Å iuo atveju tarnybos teisiniams santykiams Darbo kodeksas (lex generalis) taikomas tiek, kiek Statutas (lex specialis) ir kiti specialÅ«s įstatymai nereglamentuoja tarnybos teisinių santykių. Kaip ir minėta, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog pareigÅ«nui atėmus specialiÄ jÄ teisę, pareigÅ«nas nebegali tinkamai dirbti savo pareigų, todėl atleidžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys įstatymai (Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis, 53, 56-58 straipsniai, Vidaus tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis ir kt.) vidaus tarnybos pareigÅ«nui, kuris atleidžiamas iÅ¡ tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktÄ , nenumato jokių garantijų, susijusių su teise užimti kitas pareigas, o vidaus reikalų įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, nenustato pareigos prieÅ¡ taikant minėtÄ Statuto normÄ , siÅ«lyti kitas pareigas, pareiÅ¡kėjo argumentus, esÄ atsakovas, prieÅ¡ atleisdamas jį iÅ¡ tarnybos, privalėjo pasiÅ«lyti kitas pareigas, teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas pabrėžia, kad nagrinėdamas ginÄÄ dėl karjeros valstybės tarnautojo, kurio tarnybos santykiams taikomas Vidaus tarnybos statutas, atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrįstumo bei teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar darbdavys pasiÅ«lė kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnes pareigas tik tuo atveju, kai pareigÅ«no atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos yra susijęs su pareigybės panaikinimu dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktÅ«rinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalis) (pvz.,.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-540/2014). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos ne dėl jo pareigybės panaikinimo, o dėl to, kad iÅ¡ jo buvo atimta specialioji teisė, susijusi su jo tiesioginių pareigų atlikimu (Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas).        PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad niekas už tÄ patį nusižengimÄ negali bÅ«ti baudžiamas du kartus. Mano, kad jis buvo nubaustas du kartus, t. y. remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. lapkričio 4 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 5-IL(S)-20(VS) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. lapkričio 14 d.

įsakymu Nr. 30-TE-594 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, o vėliau tos pačios tarnybinės iÅ¡vados pagrindu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1V-841 buvo panaikintas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, dėl ko pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ darbo. Tačiau teismas su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka. Pažymėtina, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Pagal Konvencijos nuostatas negali bÅ«ti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14939/03) suvienodino pozicijÄ dėl tapataus pažeidimo aiÅ¡kinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme, kurios Å¡iuo metu ir laikomasi Teismo jurisprudencijoje (pvz., Teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Routsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 13079/03). Naujausioje Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant pažeidimo sÄ vokÄ , įtvirtintÄ Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas materialusis pažeidimo aspektas, veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui) teikiant mažesnę reikÅ¡mę.

Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrÄ kartÄ baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tokius pat teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (tÄ patį poelgį). Konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas taip, kad principu non bis in idem bÅ«tų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrÄ kartÄ už pažeidimÄ , jeigu jis kyla iÅ¡ identiÅ¡kų arba iÅ¡ esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (sprendimo 82 punktas).

       Teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas tik vienÄ kartÄ , t. y. paskyrus tarnybinę nuobaudÄ â€“ griežtÄ papeikimÄ , tačiau leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas nelaikytinas pareiÅ¡kėjo nubaudimu. Leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas ne dėl to, kad jam buvo pritaikyta tokia sankcijos rÅ«Å¡is, o dėl to, kad padarius atitinkamus pažeidimus, jis nebeatitiko teisės aktų reikalavimų dėl tokių leidimų iÅ¡davimo.

Neatitikus Å¡ių teisės aktų reikalavimų, leidimas privalėjo bÅ«ti panaikintas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakyme Nr. IV-841, kuriuo pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo vertinamas pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumas, atsakingumas bei patikimumas ir pripažinta, kad dėl jų stokos pareiÅ¡kėjas netinka darbui su įslaptinta informacija. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo argumentus dėl dvigubo nubaudimo laiko nepagrįstais.

       Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka ir su tuo, kad iÅ¡ jo reikalaujama grÄ Å¾inti 3363,34 Lt už permokėtas 34,856 kalendorinių dienų kasmetines atostogas.        Vidaus tarnybos statutas nereglamentuoja iÅ¡skaitų iÅ¡ darbo užmokesčio, todėl specialiajam įstatymui nereglamentuojant Å¡ių iÅ¡skaitų, taikomas bendrasis įstatymas – Darbo kodeksas.        Skundžiamo įsakymo preambulėje nurodyta, kad permoka už kasmetines atostogas iÅ¡ieÅ¡koma vadovaujantis Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punktu.       Darbo kodekso (2012 m. lapkričio 6 d. redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 224 straipsnio 1 dalis nustato, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.

To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimÄ Ä¯monei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali bÅ«ti daromos administracijos nurodymu:

1) grÄ Å¾inti avansÄ , kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grÄ Å¾inti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neiÅ¡leistÄ ir laiku negrÄ Å¾intÄ avansÄ , kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitÄ vietovę atveju, taip pat už Å«kinius patarnavimus; atlyginti žalÄ , kuriÄ darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Å iais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tos dienos, kuriÄ baigėsi avanso grÄ Å¾inimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo iÅ¡mokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiÅ¡kėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas nevirÅ¡ija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) darbuotojÄ atleidžiant iÅ¡ darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, iÅ¡ieÅ¡koti už neatidirbtas atostogų dienas. IÅ¡skaita už Å¡ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo nesant jo kaltės. PareiÅ¡kėjo teigimu, nustatytos iÅ¡skaitos nepagrįstos, nes pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ tarnybos nesant jo kaltės.       Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2011 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. 30-AK-555 „Dėl kasmetinių atostogų už 2012 metus grafiko patvirtinimo ir kasmetinių atostogų suteikimo“ 1 punktu patvirtintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų kasmetinių atostogų už 2012 metus grafikas (b. l. 122). To paties įsakymo 2 punktu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojams suteiktos kasmetinės atostogos už 2012 metus grafike nustatytu laiku, tame tarpe vyriausiajam tyrėjui E. N. kasmetinės 40 kalendorinių dienų atostogos suteiktos nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. vasario 10 d. (b. l. 123).

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad kasmetinės atostogos jam suteiktos nesant jo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo pripažįstamas teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu, nes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-630 pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento 103 punktas taip, jog nebeliko reikalavimo darbuotojui teikti praÅ¡ymus dėl atostogų suteikimo (b.l. 124, 125-126), kadangi padalinių vadovai su savo padalinio darbuotojais asmeniÅ¡kai derina atostogų suteikimÄ .

PareiÅ¡kėjas 2012 m. vasario 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkui pateikė praÅ¡ymÄ nuo 2012 m. vasario 11 d. jį iÅ¡leisti vaiko priežiÅ«ros atostogų iki kol vaikui sueis 1 metai (b. l. 127). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2012 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 30-TE-72 „Dėl vaiko priežiÅ«ros atostogų suteikimo vyresniajam inspektoriui E. N.“ pareiÅ¡kėjui nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. suteikė vaiko priežiÅ«ros atostogas iki kol vaikui sueis vieneri metai (b. l. 110).

       Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:

1) faktiškai dirbtas laikas;

2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;

3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui iÅ¡saugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus laikÄ , kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiÅ«ros atostogų.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. lapkričio 26 d. įsakyme Nr. IV-841 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas dėl visumos faktinių aplinkybių ir netinkamų asmeninių savybių (nesÄ Å¾iningumo, nepatikimumo, neatsakingumo), o tai ir yra visuma sÄ lygų, įrodančių pareiÅ¡kėjo kaltę, todėl Darbo kodekso 224 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju yra taikomos.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaitomas laikas, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiÅ«ros atostogų, spręstina, jog atsakovas turėjo teisę iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡skaičiuoti pinigų sumÄ , sumokėtÄ už laikotarpį, neįskaitomÄ Ä¯ darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.       IÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos 2014 m. vasario 28 d. pažymos Nr. 85-S-3290 „Dėl permokėto darbo užmokesčio“ matyti, kad 1 darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 181,33 Lt; permokėta už 34,865 kalendorines dienas, o grÄ Å¾intina suma atskaičius mokesčius – 3 363,34 Lt. (b.l. 112).

Minėta, kad pareiškėjui nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. suteiktos vaiko priežiūros atostogas iki kol vaikui sueis vieneri metai. Atsakovo rašytiniu paaiškinimu (b.l. 107) nustatyta, jog pareiškėjui kasmetinės atostogos priklausė: už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. – 3,333 kalendorinės dienos; už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. vasario 10 d. – 1,1494 kalendorinės dienos (kadangi vaiko priežiūros atostogų pareiškėjas išleistas nuo 2012 m. vasario 11 d.); už laikotarpį 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.

– 0,2222 kalendorinės dienos; už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. – 0,4301 kalendorinės dienos) (kadangi grįžus iÅ¡ vaiko priežiÅ«ros atostogų, pareiÅ¡kėjas buvo atleistas 2012 m. gruodžio 4 d.). Sprendžiama, jog atsakovas skundžiamame įsakyme teisėtai nurodė pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 3 363,34 Lt permokÄ už iÅ¡naudotas 34,865 atostogų dienas.        Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2012 m. gruodžio 4 d.

įsakymas Nr. 85-TE-677 „Dėl E. N. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl praÅ¡ymas dėl jo panaikinimo netenkintinas.        Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pateikė iÅ¡vestinius reikalavimus: grÄ Å¾inti jį į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo pareigas bei priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo dienos (2012 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas pažymi, jog iÅ¡vestinių reikalavimų iÅ¡sprendimui turi įtakos tai, kaip yra iÅ¡sprendžiamas pagrindinis reikalavimas, t.y. nepatenkinus pareiÅ¡kėjo pagrindinio reikalavimo dėl Ä®sakymo panaikinimo, negali bÅ«ti tenkinami ir iÅ¡vestiniai reikalavimai.       PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje taip pat praÅ¡o priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .      Sprendimas yra priimtas ne pareiÅ¡kėjo naudai, todėl netenkintinas praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

       Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:        pareiÅ¡kėjo E. N. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .       Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                      Dalia Gumuliauskienė