b3ed2caa-ff4a-420f-8d2d-013a6fca5498 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Civilinė byla Nr. e2A-359-730/2018          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10339-2017-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: . (S)    2.9.10.4; 1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9;

  3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 27 d.  Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos MisiÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

Ž. ieÅ¡kinį akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu dėl 2 346,07 EUR žalos atlyginimo ir neiÅ¡mokėtų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo, praÅ¡ydamas priteisti 707,15 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ (negautas pajamas), 1 165,16 EUR (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį, 473,76 EUR (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtÄ kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikotarpį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2001 m. balandžio 25 d.

Darbo sutarties Nr. 672 pagrindu ieÅ¡kovas dirbo atsakovės RadviliÅ¡kio prekinių vagonų depe II-os pakopos refrižeratorių vagonų sekcijos atsakinguoju mechaniku. 2015 m. spalio 10 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieÅ¡kovas, – patyrė deÅ¡iniojo žastikaulio proksimalinės dalies skeveldrinį lūžį su poslinkiu. Dėl Å¡io nelaimingo atsitikimo buvo suraÅ¡ytas 2015 m. spalio 23 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 32-12. 2015 m. lapkričio 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sprendimu Nr. 6-15-2241 pripažino minėtÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe draudžiamuoju įvykiu, ieÅ¡kovui buvo paskirta 100 proc. jo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos paÅ¡alpa, mokama laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. kovo 15 d.

Nustatyta ligos paÅ¡alpa buvo daug mažesnė nei ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis. IeÅ¡kovas 2016 m. rugsėjo 19 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ligos paÅ¡alpų skyrių, praÅ¡ydamas perskaičiuoti ligos paÅ¡alpos dydį, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį. 2016 m. spalio 17 d. raÅ¡tu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkino. IeÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3 210,33 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ , taip pat prašė priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-3212 patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡ dalies, priteista ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 556,71 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimo (negautos pajamos), kita praÅ¡ymo dalis atmesta. 2017 m. birželio 7 d. atsakovė nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį pagal tuo metu galiojusio Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.

Atleidimo metu ieÅ¡kovui atsakovė priskaičiavo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ už du mėnesius – 871 EUR, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas – 579,02 EUR. IeÅ¡kovo nuomone, netinkamai buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis: jis turėjo bÅ«ti nustatomas ne pagal paskutinius, bet pagal anksčiau buvusius tris mėnesius – 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio ir vasario, nes Å¡iais mėnesiais ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo. DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta dviejų jo vidutinių mėnesio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atsakovė liko skolinga ieÅ¡kovui 1 165,16 EUR (2 036,16 EUR – 871 EUR) (neatskaičius mokesčių).

Atsakovė netinkamai nustatė ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (579,02 EUR (neatskaičius mokesčių) už 30,93 kalendorinės dienos). 2017 metais esant penkių darbo dienų savaitei taikomas metinis darbo dienų koeficientas – 0,7, todėl minėtas kalendorines dienas perskaičiavus į darbo dienas, laikytina, kad ieÅ¡kovui priklausė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas už 21,6510 darbo dienos. IeÅ¡kovui faktiÅ¡kai buvo taikoma 8 darbo valandų trukmės dienos laiko norma, laikytina, kad vienos darbo dienos ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis buvo 48,6248 EUR (6,0781 EUR x 8).

Atleidimo momentu atsakovė už minėtas nepanaudotas kasmetines atostogas ieÅ¡kovui privalėjo priskaičiuoti iÅ¡ viso 1 052,78 EUR (48,6248 EUR x 21,6510 darbo dienos). Todėl atsakovė liko skolinga 473,76 EUR (1 052,78 EUR – 579,02 EUR) kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 7,98 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Pradiniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti 653,62 EUR žalos (negautų pajamų) atlyginimÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu – jau 707,15 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ (negautas pajamas). Žala, ieÅ¡kovo teigimu, yra skirtumas tarp 2015 m. spalio 10 d.–2016 m. kovo 15 d. laikotarpiu priskaičiuotino vidutinio darbo užmokesčio ir faktiÅ¡kai gautos ligos paÅ¡alpos. Nedarbingumo laikotarpiu ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 1 358,78 EUR iÅ¡ „Sodros“ lėšų, 2556,71 EUR iÅ¡mokėjo atsakovė, neskundusi Darbo ginčų komisijos sprendimo.

Taigi už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. kovo 15 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ viso gavo 3 915,49 EUR. Tačiau, ieÅ¡kovo nuomone, jis turėjo gauti 653,62 EUR arba 707,15 EUR didesnes pajamas. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui buvo nustatyta 440 EUR mėnesinė alga, mokama kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Darbo ginčų komisija vidutinį darbo užmokestį skaičiavo iÅ¡ vieno 2015 metų rugsėjo mėnesio, kadangi ieÅ¡kovas 2015 metų birželio–rugpjūčio mėnesiais jokių darbo pajamų negavo, nes turėjo poilsio dienas, atostogas, nedarbingumÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ (2014 m. lapkričio 19 d. Nr. 1288 redakcija) 7.9 punktÄ , atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovui buvo nustatyta 440 EUR alga, padarė iÅ¡vadÄ , kad už du mėnesius, kai nebuvo dirbama, turėjo bÅ«ti skaičiuojama po 440 EUR, įvertinęs, jog Darbo ginčų komisija, skaičiuodama žalÄ , rėmėsi tik „Sodrai“ nurodytomis ieÅ¡kovo draudžiamosiomis pajamomis už rugsėjo mėnesį ir atsiskaitymo lapelyje už spalio mėnesį nurodyta 231 EUR suma, įvertinęs tai, jog atsakovė neginčijo Darbo ginčų komisijos neteisingų apskaičiavimų ir geranoriÅ¡kai sumokėjo ieÅ¡kovui 2 556,71 EUR, ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl papildomos 653,62 EUR arba 707,15 EUR žalos atlyginimo sumos priteisimo atmetė kaip nepagrįstÄ .

Atleidimo metu ieškovui apskaičiuota išeitinė išmoka už du mėnesius – 871 EUR, kompensacija už nepanaudotas atostogas – 579,02 EUR. Ieškovo nuomone, netinkamai buvo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis: jis turėjo būti nustatomas ne pagal paskutinius mėnesius (2017 metų kovo, balandžio ir gegužės), nes tais mėnesiais ieškovas nedirbo nė vienos valandos (buvo nušalintas nuo darbo), bet pagal kitus mėnesius: 2016 metų gruodžio, 2017 metų sausio ir vasario. Teismo vertinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ (2014 m. lapkričio 19 d.

Nr. 1288 redakcija) 7.9 p., laikytina, jog vidutinis mėnesinis ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo 440 EUR (nustatytas darbo sutartyje), vienos valandos darbo užmokestis – 2,60 EUR, todėl atsakovės apskaičiuotos iÅ¡mokos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydis teisingas. Nenustačius, jog atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ su ieÅ¡kovu buvo nevisiÅ¡kai atsiskaityta, atmestas ir reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laikotarpį. III.

Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:5.1. Byloje pirmiausia kilo ginčas dėl to, koks turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovo valandos vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. kovo 15 d. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, koks tiksliai turėjo bÅ«ti ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis nedarbingumo laikotarpiu, nes jokių skaičiavimų neatliko, tik nurodė, kad, teismo nuomone, Darbo ginčų komisija netinkamai nustatė ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį.

Å iai bylai reikÅ¡minga ne tik tai, ar Darbo ginčų komisija teisingai nustatė ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, bet ir tai, koks iÅ¡ tikrųjų buvo ieÅ¡kovo darbo užmokestis, kuris lemia priteistino žalos atlyginimo dydį. 5.2.  Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.9 punktÄ .

IeÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas taikant 7.3 punktÄ .5.3. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, jog atsakovė, skaičiuodama ieÅ¡kovo vidutinį arbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.3 punktÄ , neįtraukė dalies ieÅ¡kovo gauto darbo užmokesčio (231 EUR kintamoji atlyginimo dalis, 135,58 EUR vienkartinė iÅ¡moka).5.4. Pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmetė dar ir dėl to, kad, teismo nuomone, dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas ir pats ieÅ¡kovas.

Tik nustačius didelį ieÅ¡kovo neatsargumÄ , bÅ«tų galima kelti žalos mažinimo klausimÄ . Taip pat toks klausimas galėtų bÅ«ti keliamas tik tuo atveju, jeigu teismas prieÅ¡ tai bÅ«tų pats pripažinęs žalos padarymo faktÄ ir nustatęs jos dydį, tačiau to teismas taip pat nepagrįstai nepadarė. 5.5. Apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį už iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.9 punktu.

Atsižvelgiant į tai, jog skaičiuojamuoju laikotarpiu ieškovas nedirbo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-950-492/2011, ir vidutinį darbo užmokestį skaičiuoti pagal 3 visiškai dirbtus mėnesius, tai yra 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio ir vasario mėnesius. Atitinkamai neteisingai nustatyta ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.5.6. Ieškovas prašė Darbo ginčų komisijos priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas kaip nepriskirtas nagrinėti Darbo ginčų komisijos kompetencijai.

Nors ieÅ¡kovas skundė Å¡iÄ sprendimo dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ios sprendimo dalies visiÅ¡kai nepasisakė. 6.  Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti Å¡ie motyvai:6.1. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo iÅ¡ paskutiniųjų trijų mėnesių yra nepagrįsti.

IeÅ¡kovo pasirinktas periodas, už kurį skaičiuojamas vienos valandos vidutinis darbo užmokestis, neteisingas. Be to, ieÅ¡kovas, atlikdamas skaičiavimus, prie savo vienos valandos vidutinio darbo užmokesčio neteisingai priskaičiuoja ir vienkartinę iÅ¡mokÄ . 6.2. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimui dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio nustatymo taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.9 punktÄ , yra neteisingi ir nepagrįsti.

Atsakovė ir pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kovo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vadovavosi minėto apraÅ¡o reikalavimais, tai yra 7.9 punktu, visi atsakovo skaičiavimai atlikti teisingai, pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas ir reikalavimus.6.3. IeÅ¡kovo argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė, net neanalizavo, ar Darbo ginčų komisija pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, yra nepagrįsti.

Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, pagrįstai nenagrinėtas ir ieÅ¡kovo reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra bÅ«tinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebÅ«tų galima iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.Ginčas iÅ¡kilo dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio skaičiavimo bei Å¡iuo pagrindu priteistino apskaičiuoto žalos (negautų pajamų) atlyginimo, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos DK 140 straipsnio 3 dalies pagrindu dydžio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp Å¡alių 2001 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 672, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas priimtas dirbti refrižeratorinių vagonų sekcijų Å«kyje II-os pakopos refrižeratorinių vagonų sekcijos atsakinguoju mechaniku.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. ieÅ¡kovui nustatyta 440 EUR mėnesinė alga, mokama kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. birželio 7 d. atsakovė nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo, iÅ¡mokėjo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ (DK 140 straipsnio 3 dalis) bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.2015 m. spalio 10 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo ieÅ¡kovas. 2015 m. lapkričio 26 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-2241 ieÅ¡kovui buvo paskirta 100 proc. kompensuojamojo jo darbo užmokesčio dydžio ligos paÅ¡alpa nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. kovo 15 d. IeÅ¡kovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministe­rijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3 210,33 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ , taip pat prašė priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovui mokėta ligos paÅ¡alpa buvo proporcingai nepalyginamai mažesnė nei ligos paÅ¡alpa, kuri jam bÅ«tų buvusi mokama, jeigu jos dydis bÅ«tų buvęs apskaičiuotas atsižvelgiant į vidutinį ieÅ¡kovo darbo užmo­kestį.Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-3212 tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 556,71 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ (negautas pajamas), kitÄ praÅ¡ymo dalį dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmetė.

Skundžiamu sprendimu teismas ieÅ¡kovo reikalavimus priteisti 707,15 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ (negautas pajamas), 1 165,16 EUR (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dalį, 473,76 EUR (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetė.Dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimoKomisija 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-3212 tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 556,71 EUR (atskaičius mokesčius) žalos atlyginimÄ (negautas pajamas), kitÄ praÅ¡ymo dalį dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atmetė.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, jog ginčas iš esmės kyla tik dėl ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, tačiau pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neapskaičiavo tikslaus ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio nedarbingumo laikotarpiu bei nepagrįstai apskaičiuodamas ieškovo vidutinį darbo užmokestį taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (2014 m. lapkričio 19 d.

Nr. 1288 redakcija) 7.9 punktÄ , kadangi ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti apskaičiuojamas taikant 7.3 punktÄ . Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas įstatymų, kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais ir yra apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (DK 204 straipsnio 1 dalis). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as).

Vadovaujantis minėto ApraÅ¡o nuostatomis, vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas); vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant virÅ¡valandžius); skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas (ApraÅ¡o 7.1, 7.2, 7.3 punktai).Pažymėtina, jog ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas teigė, jog Komisija, skaičiuodama ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydį, formaliai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 7.1 punktÄ , kuriame nustatyta, jog apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis, Å¡iuo atveju 2015 m. liepos–rugsėjo mėn. IeÅ¡kovo teigimu, skaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, reikėtų remtis ieÅ¡kovo darbo užmokesčiu, buvusiu laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 sausio mėnesio, kadangi ieÅ¡kovas visus Å¡iuos mėnesius dirbo.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas savo pozicijÄ pakeitė, argumentų, jog Komisija apskaičiuodama ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamuoju laikotarpiu turėjo laikyti ne paskutinius tris mėnesius, tai yra 2015 m. liepos–rugsėjo mėnesius, nebenurodė. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ginčo dėl to, jog apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį, atsižvelgiant į tai, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015 m. spalio 10 d., skaičiuojamuoju laikotarpiu turėjo bÅ«ti laikomas 2015 m. liepos–rugsėjo mėnesių laikotarpis, kaip tai numato ApraÅ¡o 7.1 punktas, byloje nebėra.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog Komisija iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų nustatė faktines aplinkybes, kad minėtu laikotarpiu ieÅ¡kovui iÅ¡ viso priskaičiuota 573,30 EUR darbo užmokesčio bei 231 EUR kintamoji atlyginimo dalis, ieÅ¡kovas iÅ¡ viso dirbo 168 valandas. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje bei apeliaciniame skunde sutinka su tokiomis Komisijos apskaičiuotomis sumomis. Atsakovė taip pat neginčija už minėtÄ laikotarpį ieÅ¡kovui priskaitytos 573,30 EUR sumos ir sutinka su 168 dirbtomis valandomis, tačiau nesutinka, jog skaičiuojant vidutinį ieÅ¡kovo atlyginimÄ bÅ«tų įtraukta 231 EUR dydžio kintamoji atlyginimo dalis.

Tačiau pažymėtina, jog atsakovė Komisijos sprendimo neginčijo, jį įvykdė, ieÅ¡kovas pripažįsta, jog atsakovė sprendimÄ Ä¯vykdė, taigi, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė sutiko, jog apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinio atlyginimo dydį, įskaičiuojama 231 EUR ieÅ¡kovo kintamojo atlyginimo dalis. Be to, minėto ApraÅ¡o 7.1 punkte numatyta, jog darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktÄ darbÄ ar dirbtÄ laikÄ (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rÅ«Å¡is, nurodytas ApraÅ¡o 4.1–4.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas.

IeÅ¡kovui 231 EUR kintamoji atlyginimo dalis priskaičiuota už rugsėjo mėnesį, todėl nepriklausomai nuo to, kad ji sumokėta ieÅ¡kovui spalio mėnesį, įskaičiuotina į laikotarpį, kuris laikomas skaičiuojamuoju, apskaičiuojant vidutinį mėnesinį atlyginimÄ . Nors atsakovė ir pati nurodo, tÄ pažymi ieÅ¡kovas, kad turi bÅ«ti įtraukta ir vienkartinė 135,58 EUR iÅ¡moka, tačiau ieÅ¡kovo skunde pateikiamas apskaičiuotas 2015 m. spalio mėn. jo vienos valandos darbo užmokestis yra nepagrįstas ir neatitinkantis ApraÅ¡o reikalavimų.

Minėta 135,58 EUR iÅ¡moka negali bÅ«ti sumuojama su bendra suma, ieÅ¡kovas, jÄ padalijęs iÅ¡ dirbtų valandų, gauna klaidingÄ vienos valandos darbo užmokestį. Atsakovė teisingai įskaičiavo iÅ¡mokos dalį, kuri sudaro 135,58 EUR, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ (galiojusi redakcija) 6.6 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog ieÅ¡kovo vienos valandos vidutinis darbo užmokestis turėtų bÅ«ti skaičiuojamas pagal kitokiÄ tvarkÄ , yra nepagrįsti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvai dėl Komisijos vidutinio darbo užmokesčio nustatymo / apskaičiavimo yra teisingi ir pagrįsti, Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį taikė ApraÅ¡o 7.9 punktÄ ir dėl to neteisingai apskaičiavo ieÅ¡kovui priklausančios iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. birželio 7 d. atsakovė nutraukė su ieÅ¡kovu darbo sutartį pagal tuo metu galiojusio DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vadÄ negali eiti Å¡ių pareigų ar dirbti Å¡io darbo.DK 140 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad nutraukus darbo sutartį kitais Å¡iame skirsnyje (iÅ¡skyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip.

Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis). Ginčo nėra, jog atsakovė atleisdama ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. IeÅ¡kovo teigimu, apskaičiuojant iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydį bei kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, taikytas netinkamai apskaičiuotas ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio dydis.

IeÅ¡kovo vertinimu, atleidimo momentu ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti nustatomas pagal prieÅ¡ tai ėjusius tris mėnesius – 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio mėn. ir vasario mėn., nes Å¡iais mėnesiais ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo.Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto ir atsakovės argumentus, pateiktus Å¡iuo klausimu, mano, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl Å¡io reikalavimo (iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio nustatymo) nurodė, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti nustatomas taikant ApraÅ¡o 7.9 p., yra nepagrįsti dėl toliau pateikiamų argumentų ir motyvų.Atsakovė, skaičiuodama ieÅ¡kovo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, vadovavosi ApraÅ¡o reikalavimais.

Apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokestį iÅ¡eitinei iÅ¡mokai apskaičiuoti buvo taikytas ApraÅ¡o 7.9 punktas, kolegija su tuo sutinka. ApraÅ¡o 7.9 punktas numato, kad „jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iÅ¡ kurio pagal apraÅ¡Ä turi bÅ«ti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iÅ¡ skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio, pagal kurį apmokama už pagamintÄ produkcijÄ pagal iÅ¡dirbio normas, <...>, juos dalijant iÅ¡ darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafikÄ skaičiuojamuoju laikotarpiu“.

Vadovaujantis Aprašo 7.9 p., apskaičiuotas ieškovo vienos valandos vidutinis darbo užmokestis atleidimo momentu buvo 2,60 EUR (455 EUR – ieškovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį, 175 val. – 2017 m. birželio mėn. darbo valandų norma. 455/175 = 2,60 EUR vienos valandos vidutinis darbo užmokestis). 2017 m. taikomas darbo valandų skaičius, esant 5 (penkių) darbo dienų savaitei – 167,5 darbo valandos per mėnesį. Dėl to sutiktina su atsakove, kad ieškovui išeitinė išmoka (2 mėn. vidutinis darbo užmokestis) buvo apskaičiuota 167,5 x 2,60 x 2 = 871 EUR (neatskaičius mokesčių).

Už nepanaudotas kasmetines atostogas ieÅ¡kovui buvo apskaičiuota 579,02 EUR (neatskaičius mokesčių). Nuo minėtų sumų atskaičius visus privalomus mokesčius, likusi suma iki jo atleidimo buvo pervesta ieÅ¡kovui į jo asmeninę sÄ skaitÄ banke. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė su ieÅ¡kovu yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam atleidimo metu neiÅ¡mokėtas sumas yra nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io reikalavimo netenkino.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).29.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme  Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė, net neanalizavo, ar Komisija pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. Pirmiausia pastebėtina, kad Komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusioje DK redakcijoje Komisijai pagal kompetencijÄ nebuvo numatyta nagrinėti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlygintinumo klausimÄ . DK 294 straipsnio 3 d. buvo numatyta, jog Komisijos sprendimÄ sudaro įvadinė, apraÅ¡omoji, motyvacinė ir rezoliucinė dalys.

Sprendime nurodoma jo priėmimo laikas ir vieta, darbo ginčų komisijos nariai, ieÅ¡kovas, atsakovas, individualaus darbo ginčo dalykas, Å¡alių reikalavimai, nustatytos aplinkybės, įrodymai, iÅ¡vada praÅ¡ymÄ patenkinti (visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) ar atmesti, sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. Kitas aspektas tas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ reglamentuoja CPK. Pažymėtina, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Dėl to akcentuotina, kad Å¡iuo metu galiojančiame DK jau yra aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 217 straipsnio 3 d.). Taigi, Komisija, priimdama sprendimÄ , pagrįstai konstatavo, kad Komisijai pagal kompetencijÄ nepriskirtini ginčai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau apie tai nepasisakė, tačiau pagrįstai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ ieÅ¡kovui, kaip pralaimėjusiai bylos Å¡aliai, jų nepriteisdamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                               Jolanta Gailevičienė                                                                                                                              Erinija Kazlauskienė                   Erika MisiÅ«nienė