b3ebf010-e081-473d-b6d5-ed2f0d7fb3bf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2VP-14135-845/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09384-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., M. S., antstolė N. Å .-S..

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, praÅ¡ydama nustatyti skolininkės S. S. nuosavybės teises į ½ dalį sutuoktinio M. S. darbo užmokesčio ir pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto dalies paskirtas nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 3 d. 11.30 val. raÅ¡ytinio proceso tvarka, suinteresuotiems asmenims nustatytas 14 d. terminas nuo nutarties iÅ¡siuntimo dienos pateikti atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ .

Pareiškimas netenkinamas.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė N. Å .-S. vykdo vykdomÄ sias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės S. S.. Antstolė 2023 m. birželio 13 d. siÅ«lyme nurodė, kad pareiÅ¡kėja per 30 d. nuo raÅ¡to gavimo dienos gali kreiptis į teismÄ praÅ¡ymu dalinti raÅ¡te nurodytÄ turtÄ , kuris yra skolininkės S. S. bendroji jungtinė nuosavybė su sutuoktiniu M. S..

Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. IÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.82 straipsnis įtvirtina, jog sutuoktinių turtui taikomas įstatymo nustatytas turto teisinis režimas, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties.

IÅ¡ Vedybų sutarčių registro iÅ¡raÅ¡o ir vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 13 d. tarp skolininkės ir jo sutuoktinio (duomenys neskelbtini) notaro biure sudaryta Povedybinė sutartis (toliau – Sutartis). Sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo momento visas turtas, kuris įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos jiems gyvenant santuokoje, bus šį turtÄ Ä¯gijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Vadovaujantis CK 6.154 straipsniu, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Å ioje byloje susiklostė situacija, kad jau po praÅ¡ymo dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo Å¡alys sudarė Sutartį, kuria pakeitė santuokoje įgyto turtÄ režimÄ : sutartyje numatė, jog nuo jos sudarymo momento sutuoktinių įgytas turtas yra kiekvieno iÅ¡ jų asmeninė nuosavybė. Å alims sudarius minėtÄ sutartį ir pasirinkus kitokį – ne bendrosios jungtinės nuosavybės, o asmeninės nuosavybės turto teisinį režimÄ , nebėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog S. S. priklauso ½ dalis sutuoktinio M. S. piniginių lėšų ir darbo užmokesčio.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis) ir ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumÄ , nustatyti gerai moralei arba vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančias sutartis sÄ lygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iÅ¡ sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina per se prieÅ¡taraujančia gerai moralei ar vieÅ¡ajai tvarkai, taigi nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobÅ«dį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutÄ . Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų bÅ«ti laikomos pažeistomis, jei, siekiant iÅ¡vengti vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, bÅ«tų sudaryta povedybinė sutartis, į jÄ Ä¯traukiant sÄ lygÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kuriÄ sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje).

Byloje nėra duomenų, jog minėtos vedybų (povedybinės) sutarties nuostatos yra nuginčytos ir/ar pripažintos negaliojančiomis. Sutuoktinių sudaryta sutartis teisės aktų nustatyta tvarka yra įregistruota vieÅ¡ajame registre, todėl gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Tokiu bÅ«du skolininkės sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis bei piniginės lėšos banko sÄ skaitose yra asmeninė M. S. nuosavybė, Å¡io turto dalis skolininkei nepriklauso, iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalies bei piniginių lėšų esančių ir/ar patenkančių į M. S. sÄ skaitas pagal skolininkės S. S. prievoles, negalimas. Taigi nustatyti skolininkės S. S. turto dalį į M. S. gaunamÄ darbo užmokestį bei į pinigines lėšas esančias ir/ar patenkančias į M. S. sÄ skaitas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CK 3.89 straipsnis, 3.97 straipsnis, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.101 straipsnis, 3.114 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Lijana Le Huede