b3e9c905-bed8-4d20-ab71-46049bbd65ea · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-926/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37171-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.3.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Ž. G., atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. gynėjai advokatei Angelei Ikasalienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R.

J. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. (toliau – S. K.) buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduota laiduotojo R. S. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Baudžiamoji byla S. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, S. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsniu, S. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ S. K. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančiÄ 760 (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) eurų sumÄ . KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymÄ , nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu S. K., kaltinta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, dėl to, kad ji vairavo motorinę transporto priemonę neblaivi, kai alkotesteriu jai buvo nustatytas daugiau, kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2021 m. spalio 25 d., apie 09:10 val., (duomenys neskelbtini), ji vairavo motorinę transporto priemonę – jai nuosavybės teise priklausantį lengvÄ jį automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 1,63 promilės neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį bei priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskirti 75 MGL baudÄ (3750 eurų); vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. sumažintÄ bausmę – 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudÄ ; vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotÄ S. K. vardu, konfiskuoti. 2.1.

Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad S. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertino vien tik teigiamai jÄ charakterizuojančius duomenis, tačiau ignoravo ir visiÅ¡kai nepasisakė apie duomenis, kurie jÄ charakterizuoja neigiamai. Apie S. K. administracinius nusižengimus pasisakė labai formaliai. Nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ji buvo bausta 2 kartus, tačiau ji taip pat bausta už nusižengimus, susijusius su vieÅ¡Ä ja tvarka. S. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji liudytojų parodymais bÅ«dama neblaivi, vieÅ¡oje vietoje, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais.

Taip pat ji buvo nubausta pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad bÅ«dama namuose ji žinomai melagingai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus praneÅ¡dama, kad sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo naudodamas fizinę jėgÄ , vėliau teigė, kad sugyventinis nesmurtavo, o policijos pareigÅ«nus ji iÅ¡kvietė iÅ¡ nervų. Å ie administraciniai nusižengimai vieÅ¡ajai tvarkai, pasak prokuroro, rodo, jog iÅ¡ tiesų S. K. nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų teisės normų. Juo labiau, jog vienÄ administracinį nusižengimÄ ji padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas rodo, kad vairavimas pavartojus alkoholio nebuvo tik atsitiktinis ir vienkartinis jos poelgis. 2.2.

Be to, S. K. atžvilgiu buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas, kuris Å¡iuo metu yra baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Å ioje byloje ji kaltinama padariusi baudžiamÄ jį nusižengimÄ , dėl to, kad, siekdama neteisėto valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, neįvardindama kyÅ¡io formos ir vertės, už tai, kad įforminant eismo įvykį, kurio metu ji vairavo automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jai nebÅ«tų tikrinamas neblaivumas, ji tiesiogiai pasiÅ«lė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, tokiu bÅ«du siekdama neteisėto paperkamo policijos pareigÅ«no neveikimo.

IÅ¡ aptarto, pasak prokuroro, seka, kad S. K., padariusi nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios teismo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavimÄ , ne tik, kad neatgailavo ir savo veiksmų nevertino kritiÅ¡kai, tačiau visais įmanomais bÅ«dais siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, ketindama papirkti policijos pareigÅ«nÄ . Å ie neigiamai apibÅ«dinantys S. K. asmenybę duomenys leidžia teigti, kad ji yra linkusi nesilaikyti įstatymų, o praeityje jai skirtos administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios ir nepasiekė joms keliamų tikslų. 2.3.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad S. K. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin Å¡iurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Ji, bÅ«dama neblaivi, vairavo transporto priemonę dienos metu (ryte apie 09.00 val.), gyvenamajame (duomenys neskelbtini) miesto mikrorajone, Å¡alia prekybos centro, kur automobiliais ar pėsčiomis atvyksta kiti asmenys. Dėl tokių itin rizikingų S. K. veiksmų įvyko eismo įvykis. Ir nors ji nebuvo pripažinta kalta dėl eismo įvykio kilimo, tačiau visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimų padarymo atvejus ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tik atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo.

Å ių duomenų visumoje, pasak prokuroro, nėra pagrindo spręsti, kad S. K. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje, todėl laidavimo institutas jos atžvilgiu taikytas nepagrįstai. 2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su laiduotojo skyrimu. Prokuroro teigimu, S. K. yra brandi asmenybė, jau turinti pakankamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, Å¡eimÄ (sutuoktinį, suaugusius vaikus), todėl kyla pagrįstų abejonių, ar jaunesnio amžiaus sÅ«nus, su kuriuo ji kartu negyvena, turės objektyviÄ galimybę daryti jai akivaizdžiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ .

R. S. įtaka S. K. elgesiui galėtų bÅ«ti labai minimali. Å ioje vietoje atkreipiamas teisėjų kolegijos dėmesys, kad iki nusikalstamos veikos padarymo R. S. nepadarė jokios teigiamos įtakos savo motinai S. K., kad Å¡i, bÅ«dama neblaivi, nevairuotų transporto priemonės. Todėl manyti, jog toks asmuo galėtų daryti teigiamÄ Ä¯takÄ S. K. ir užkardyti jos galimus neteisėtus veiksmus ateityje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. 2.5. Prokuroras apeliaciniame skunde pabrėžia, kad ginčo dėl to, jog S. K. vardu registruota transporto priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, nėra.

Nors minimas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau be jo nusikaltimo padarymas bÅ«tų neįmanomas. Å ių duomenų visumoje automobilis, kuriuo buvo padaryta S. K. inkriminuota nusikalstama veika, laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi bÅ«ti konfiskuojamas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tik esant tam tikroms sÄ lygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas ar suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas iÅ¡mainytas, iÅ¡Å¡vaistytas, turi teisėtÄ savininkÄ ir pan.) arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga.

Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad automobilis bÅ«tų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims arba jo negalima bÅ«tų paimti dėl kitų priežasčių, nėra. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir transporto priemonės konfiskavimo tikslingumas bei proporcingumas. Turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises ir laisves, bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė gali bÅ«ti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Vien tik gautas S. K. praÅ¡ymas nesudaro pagrindo nekonfiskuoti automobilio. Teismas priimdamas nuosprendį privalėjo aiÅ¡kiai ir motyvuotai pasisakyti, kodėl automobilis nėra konfiskuojamas, bet to nepadarė. Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendis privalo bÅ«ti panaikintas. 2.6. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas net priteisdamas iÅ¡ S. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Å ioje byloje buvo gautos dvi iÅ¡vados, susijusios su konfiskuotino automobilio BMW 1ER REIHE, vertės nustatymu – VÅ¡Ä® „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina su PVM Lietuvoje yra 4530 eurų, ir S. K. pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo yra 2600 eurų, o po apgadinimo 760 eurų.

Nepaisant to, kad byloje yra dvi išvados, kuriomis gana ženkliai skiriasi transporto priemonės vertė, apylinkės teismas išimtinai rėmėsi tik viena iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta pažyma. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad automobilio sugadinimas buvo S. K. nusikalstamos veikos padarinys, todėl, tai, kad dėl nusikalstamo elgesio minėtas automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio.

3. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jos gynėja advokatė A. Ikasalienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prokuroro apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ ir prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nors prokuroras akcentuoja S. K. praeityje padarytus administracinius nusižengimus, tačiau 2020 metais jai inkriminuoti administraciniai nusižengimai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo tokio pavojingumo, kad neigiamai charakterizuotų S. K..

Nors ji buvo bausta ir už administracinių nusižengimų vieÅ¡ajai tvarkai padarymÄ , tačiau vienu atveju konfliktas vyko tarp susijusių asmeniniais santykiais asmenų dėl privataus pobÅ«džio ginčo, neturint tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o kito administracinio nusižengimo aplinkybės rodo, kad S. K. nėra pavojinga visuomenei ir alkoholiu nepiktnaudžiauja. 3.2. Nesutinkant su prokuroro motyvais pabrėžiama ir tai, kad ikiteisminio tyrimo, kuris S. K. atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, metu S. K. savo kaltės nepripažino, ji nesiekė papirkti pareigÅ«no, nieko jam nesiÅ«lė.

PrieÅ¡ingai, ji iÅ¡ karto pripažino vairavusi neblaivi, o bendraudama su pažįstamu pareigÅ«nu siekė, kad prieÅ¡ tikrinant jos neblaivumÄ alkotesteriu bÅ«tų sudarytos sÄ lygos susitarti su kito automobilio vairuotoja dėl žalos atlyginimo. 3.3. Atsiliepime pažymima, kad S. K. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir sÄ lygotas kaimynės I. M., bijojusios, kad jos nepilnametė dukra gali nusižudyti, dėl to, praÅ¡iusios jai padėti. Be to, eismo įvykis kilo ne dėl jos kaltės. Å ioje vietoje atkreipiamas teismo dėmesys, kad S. K. iki susirgimo onkologine liga visuomet dirbo, turi du vaikus, su kuriais palaiko glaudžius santykius.

Jos sÅ«nus R. S., paskirtas laiduotoju, yra sukÅ«ręs darniÄ Å¡eimÄ , augina tris vaikus, yra teigiamai charakterizuojamas seniÅ«no, kriminalinės patirties neturi, įsteigė MB „(duomenys neskelbtini)“. Mama su sÅ«numi susitinka kasdien, todėl jis yra tinkamas laiduotojas. 3.4. Pasak S. K. gynėjos, draudimo vairuoti transporto priemones terminas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. K. nustatytas pagrįstai. Ilgesnis terminas paprastai skiriamas tais atvejais, kai padaroma žala žmonėms ar turtui.

Nagrinėjamu atveju S. K. veiksmai jokios žalos nesukėlė, priešingai, į jos automobilį, pažeisdama Kelių eismo taisykles, atsitrenkė blaivi vairuotoja. Nors apeliaciniame prokuroro skunde nesutinkama ir su iš S. K. priteista konfiskuotino turto verte, tačiau ji buvo nustatyta remiantis objektyviais duomenimis. Po eismo įvykio automobilis buvo apgadintas taip, kad jo remontas – ekonomiškai nenaudingas. Tuo tarpu nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės S. K. jau įvykdė.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokurorė, sutikdama su apeliacinio skundo praÅ¡ymais ir juos pagrindžiančiais motyvais, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės S. K. ir jos gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokuroro apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių klausimų iÅ¡samiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu S. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , praÅ¡ant pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį S. K. atžvilgiu, pripažįstant jÄ kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir skiriant jai sankcijoje numatytÄ bausmę – piniginę baudÄ .

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sutikdama su pateikto apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 40 straipsnį, ir nepagrįstai S. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nutraukdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti keliÄ neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias iÅ¡vadas.

Analizuojamu atveju nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , o bÅ«tent BK 40 straipsnio nuostatas, skundžiamas nuosprendis panaikinamas, priimant naujÄ nuosprendį S. K. atžvilgiu (BPK 329 straipsnio 3 punktas). Dėl BK 40 straipsnio taikymo 7. BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos: S. K. padarė nesunkų nusikaltimÄ , yra teisiama pirmÄ kartÄ , nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas konstatavo, kad praÅ¡ymÄ laiduoti už S. K. pateikęs jos sÅ«nus R.

S. yra vertas teismo pasitikėjimo, gali jai daryti teigiamÄ poveikį, todėl yra tinkamas laiduotojas. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka tik iÅ¡ dalies. Nors S. K. iÅ¡ties praeityje neteista, pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto, o jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu žala niekam nebuvo padaryta, dėl ko, S. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktus, tačiau byloje nėra kitos itin svarbios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos – pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kÄ visiÅ¡kai pagrįstai savo apeliaciniame skunde sprendžia ir prokuroras.

9. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, yra vertinamojo pobÅ«džio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali bÅ«ti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ , ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibÅ«dinančios veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , elgesys praeityje.

Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiÅ¡kia, kad nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas iÅ¡vadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-176/2018).

10. Bylos duomenimis, S. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ S. K. gynėja tvirtina, kad nusikaltimas buvo padarytas neapdairiai, S. K. baiminantis dėl jai brangios nepilnametės mergaitės gyvybės, tačiau Å¡ios aplinkybės S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo nemenkina. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu S. K. patvirtino, jog įvykio naktį ji su draugėmis iÅ¡gėrinėjo iki paryčių.

Tačiau, net ir žinodama šį faktÄ , kai jai rytÄ paskambino jos draugė ir paprašė pagalbos, apie tai, kad iÅ¡gėrinėti ji baigė visai neseniai ir ji vis dar gali bÅ«ti neblaivi, ji nepagalvojo, dėl ko, jau 9.10 val. jos blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu ir jai buvo nustatytas net 1,63 promilių neblaivumas, kuris net 4 kartus virÅ¡ijo leidžiamÄ alkoholio kiekį. Tokiu savo elgesiu socialiai subrendusi S. K. neabejotinai kėlė pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl vien tai, kad jokia žala jos veiksmais analizuojamu atveju nebuvo padaryta (dėl komentuojamÄ dienÄ kilusio eismo įvykio kaltas kitas asmuo), jos neteisėto elgesio teisinių pasekmių, prieÅ¡ingai nei tai tvirtina S. K. gynėja, neÅ¡velnina.

11. Svarbu ir tai, kad nors praeityje S. K. nebuvo teista, tačiau jos atžvilgiu ne kartÄ buvo taikyta administracinė atsakomybė ne tik už įvairaus pobÅ«džio ir sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nustatyto greičio virÅ¡ijimas, kelio ženklų nesilaikymas), bet ir kitus administracinius nusižengimus. Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos, 2021 m. rugpjūčio 19 d. S. K. buvo nubausta pagal ANK 489 straipsnio 1 dalį už tai, kad melagingai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , teigdama, kad jos sutuoktinis jos atžvilgiu smurtauja, tačiau Å¡i informacija į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams nepasitvirtino, S. K. tai paneigė.

Be to, 2020 m. spalio 12 d. ji buvo pripažinta kalta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad, liudytojų parodymais bÅ«dama neblaivi, ji plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais vieÅ¡oje vietoje, tokiais savo veiksmais pažeisdama vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Nors, kaip teisingai pažymima S. K. gynėjos atsiliepime, vien tik aptarti S. K. administraciniai nusižengimai neužkerta kelio BK 40 straipsnio nuostatų taikymui nagrinėjamu atveju, tačiau, tai, kad asmuo praeityje jau buvo baustas administracine tvarka, be kita ko, vienÄ administracinį nusižengimÄ galimai padarydamas bÅ«damas neblaivus, neigiamai jį charakterizuoja ir aplinkybes, reikÅ¡mingas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalauja vertinti itin atidžiai.

Šių aplinkybių egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi nesilaikyti visuomenėje nustatytos tvarkos bei Lietuvos Respublikos įstatymų.

12. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komentuojamo įvykio metu į eismo įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams S. K. siÅ«lė kyšį už tai, kad nebÅ«tų tikrinamas jos blaivumas. Dėl Å¡ių S. K. veiksmų Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžiu ji buvo pripažinta kalta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Aptariamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis Å¡iuo metu jau yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės ir S. K. kaltė padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 4 dalyje, Å¡ioje proceso stadijoje nekvestionuotinos.

Atsižvelgiant į tai, S. K. gynėjos atsiliepime iÅ¡dėstyti teiginiai, kad S. K. nesiekė papirkti pareigÅ«no, nieko jam nesiÅ«lė, prieÅ¡ingai, ji iÅ¡ karto pripažino vairavusi neblaivi, o bendraudama su pažįstamu pareigÅ«nu siekė, kad prieÅ¡ tikrinant jos neblaivumÄ alkotesteriu bÅ«tų sudarytos sÄ lygos susitarti su kito automobilio vairuotoja dėl žalos atlyginimo, atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, jog sprendžiant iÅ¡ Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. nuosprendyje aptarto S. K. ir policijos pareigÅ«no pokalbio turinio, akivaizdu, kad vertinamu atveju S. K. apie jokį žalos atlyginimÄ nekalbėjo, ne kartÄ papraÅ¡ydama policijos pareigÅ«no netikrinti jos blaivumo, teigdama, jog su pareigÅ«nu ji gali atsiskaityti.

Svarbu ir tai, kad toks S. K. elgesys nesiliovė net tuomet, kai policijos pareigÅ«nus jÄ kelis kartus įspėjo, jog už tokių veiksmų atlikimÄ , t. y. už kyÅ¡io siÅ«lymÄ , ji gali bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į aptartÄ S. K. elgesį, neabejotina, kad iÅ¡ karto po eismo įvykio, kurio kaltininku buvo pripažintas kitas asmuo, ji aiÅ¡kiai suvokė, jog automobilį ji vairavo bÅ«dama neblaivi ir bet kokiais įmanomais bÅ«dais siekė iÅ¡vengti blaivumo patikrinimo.

Tai neabejotinai S. K. charakterizuoja neigiamai ir rodo jos itin nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo neteisėtus veiksmus.

13. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad analizuojamu atveju S. K. padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas 1,63 promilių neblaivumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. transporto priemonę vairavo mieste, kur yra itin intensyvus eismas. Tokie asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , veiksmai kėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei bei turtui.

Ir nors jokia tiesioginė žala įstatymų saugomiems gėriams S. K. veiksmais analizuojamu atveju nebuvo padaryta, dėl eismo įvykio, kurio dalyve tapo ir S. K., kaltu buvo pripažintas kitas asmuo, tačiau, vien šis faktas jos atsakomybės nemenkina. Juo labiau, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 2811 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti jokie padariniai nereikalaujami. Pakanka nustatyti tik neteisėtus automobilį vairavusio asmens veiksmus, t. y. kad automobilį asmuo vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumo laipsnis.

Tvirtinti, kad Å¡is itin neatsakingas S. K. poelgis nebuvo atsitiktinis, įvertinus jos praeityje buvusius baustumus administracine tvarka bei jos veiksmus iÅ¡ karto po komentuojamos nusikalstamos veikos padarymo, jos bandymÄ iÅ¡vengti jai gresiančios atsakomybės, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sÄ lygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, o atleidus jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bausmės tikslai nebus pasiekti. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir S. K. gynėjos atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytos jÄ teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, kurios aptariamu atveju yra reikÅ¡mingos tik sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ .

15. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis pažymėtina ir tai, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės svarbus ir tinkamo laiduotojo parinkimas. Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad S. K. sūnus R. S. yra tinkamas laiduotojas siekiant užkardyti galimus neteisėtus S. K. veiksmus ateityje, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti vien tik teigiam įtakÄ kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. yra S. K. pilnametis sÅ«nus. Jis turi Å¡eimÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, praeityje neteistas. Tačiau, remiantis jo administracinių nusižengimų istorija matyti, kad praeityje jis buvo ne kartÄ baustas administracine tvarka. Nors pirmosios instancijos teismas jo padarytus administracinius nusižengimus traktavo kaip neÅ¡iurkščius ir nesudarančius pagrindo spręsti, jog asmuo yra netinkamas laiduotojas analizuojamu atveju, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia apylinkės teismo iÅ¡vada padaryta neįvertinus R.

S. inkriminuotų administracinių nusižengimų pobÅ«džio S. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kontekste. Remiantis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis, R. S. buvo baustas už tai, kad bÅ«damas neblaivus jis pasirodė vieÅ¡oje vietoje, tokiais savo veiksmais įžeisdamas žmogaus orumÄ ir dorovę. Be to, jis buvo nubaustas ir už tai, kad bÅ«damas neblaivus naktiniame klube jis lipo ant baro, vartė taures, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nesikeikti necenzÅ«riniais žodžiais.

Å ie R. S. administraciniai nusižengimai nors ir buvo padaryti gerokai ankščiau nei S. K. inkriminuota nusikalstama veika, jam skirtos administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau jie neigiamai charakterizuoja R. S., rodo, jog jo paties požiÅ«ris į alkoholio vartojimÄ nėra kritiÅ¡kas, todėl nėra aiÅ¡ku, kokį tinkamÄ pavyzdį bei teigiamÄ Ä¯takÄ toks asmuo gali daryti asmeniui, kuris vertinamu atveju transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus. Juo labiau, kad praeityje R. S. buvo nubaustas ne tik už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimus, bet ir už Kelių eismo taisyklių nesilaikymÄ , kas visumoje atskleidžia jo polinkį nesilaikyti įstatymų ir jais nustatytų reikalavimų.

17. Svarbu ir tai, kad pagal vieningai Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar iÅ¡ties kaltininkas yra tokia nesavarankiÅ¡ka, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡kų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. BÅ«tent tokiam nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingÄ jo tolesnio elgesio korekcijÄ , autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«rÄ , teigiamos įtakos darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018, 2K-196-697/2018).

18. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. K. yra 1974 metų gimimo. IlgÄ laikÄ iki susirgimo onkologine liga ji turėjo darbÄ , kuriame buvo charakterizuojama iÅ¡imtinai teigiamai. Å iuo metu ji dėl netekto 50 procentų darbingumo niekur nedirba, gyvena su savo sutuoktiniu. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima spręsti, kad S. K. yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡ka ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiÅ¡ka patirtis bei iÅ¡silavinimas leido jai aiÅ¡kiai suvokti savo veiksmų neteisėtÄ ir nusikalstamÄ pobÅ«dį, ji neabejotinai suprato, jog gali bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir savo valios pastangomis galėjo nuo jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo susilaikyti, tačiau savarankiÅ¡kai to padaryti nesugebėjo.

KokiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ tokiam asmeniui gali daryti jos pilnametis sÅ«nus, turintis Å¡eimÄ , gyvenantis atskirai nuo S. K. ir neabejotinai neturintis kritiÅ¡ko požiÅ«rio į alkoholio vartojimÄ , teisėjų kolegijai taip ir lieka neaiÅ¡ku. Å ių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neaptarė, reikiamo dėmesio joms neteikė.

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nenustačius atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ bÅ«tinų sÄ lygų visumos bei konstatavus, kad R. S. nėra tinkamas laiduotojas nagrinėjamu atveju, spręstina, kad skundžiamu nuosprendžiu S. K. buvo nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atsižvelgiant į tai, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendis, kuriuo S. K. dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jai nutraukta, perduodant jÄ pagal laidavimÄ R.

S. atsakomybei, naikinamas, priimant naujÄ nuosprendį, pripažįstant S. K. kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo 20. Konstatavus, kad S. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir pripažinus jÄ kalta padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , spręstinas jai skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių klausimas.

21. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę ne mažiau svarbu užtikrinti ir bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

22. S. K. padarė tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ . Nusikalstama veika padaryta judriame kelyje, tokiu bÅ«du keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, S. K. savo kaltę pripažino, nurodė, jog nuoÅ¡irdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nenustatytos. Praeityje ji neteista, bausta administracine tvarka, tačiau, jai skirtos administracinės nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu jau nebegaliojo.

Nors S. K. nedirba, tačiau turi vos 50 procentų darbingumo, dėl sunkios onkologinės ligos jai reikalinga medikų priežiÅ«ra. Atsižvelgiant į Å¡ių duomenų visumÄ , pagrįstai pritartina prokuroro apeliacinio skundo motyvui, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti S. K. paskyrus Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ . Už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, charakterizuojančias tiek S. K., tiek ir jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, neignoruojant ir pakankamai sunkios S. K. sveikatos bÅ«klės bei finansinės padėties – ji niekur nedirba, gauna neįgalumo iÅ¡mokÄ , siekiančiÄ vos 171 eurÄ , jos sutuoktinis taip pat niekur nedirba, gauna vos 357 eurus siekiančiÄ neįgalumo iÅ¡mokÄ , neabejotina, kad kiek didesnės nei minimalaus dydžio piniginės baudos skyrimas S. K. vertinamu atveju yra pakankamas siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo.

Tokiu bÅ«du, S. K. skirtina 60 MGL, t. y. 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų, dydžio piniginė bauda. Atsižvelgiant į tai, kad savo kaltę S. K. pripažino, o baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, skiriant S. K. sumažintÄ 40 MGL dydžio, t. y. 2000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų baudÄ .

23. Kadangi nuosprendis naikinamas BPK 329 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, iš naujo spręstinas ir baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimo klausimas.

24. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , vien už vairavimÄ neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje bÅ«na daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

25. Sprendžiant Å¡ios poveikio priemonės skyrimÄ , svarbu įvertinti tai, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas nesunkus nusikaltimas. Nusikalstamos veikos padarymo metu S. K. vairavo transporto priemonę, esant 1,63 promilės girtumui, praeityje ji nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, praeityje už vairavimÄ neblaivia administracine tvarka nebausta. Tačiau, transporto priemonę S. K. vairavo intensyvaus eismo kelyje, taip keldama grėsmę tiek savo pačios, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, nenorėdama tikrintis savo blaivumo, policijos pareigÅ«nams siÅ«lė kyšį, tokiais savo veiksmais siekdama iÅ¡vengti jai grėsusios atsakomybės. Remiantis iÅ¡dėstytu, S. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , įvertinus ir S. K. ligÄ , nustatant artimesnį minimaliam, uždraudžiant jai vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminui, skaičiuojant jį nuo 2021 m. spalio 26 d.

26. Nors apeliaciniame skunde prokuroras prašė S. K. skirti 2 (dvejų) metų draudimÄ vairuoti transporto priemones, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tų neproporcingas ir pažeistų S. K. interesus labiau nei to reikalauja įstatymas. Apeliacinio skundo motyvus, kuriais prokuroras grindžia ilgesnį komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminÄ , teisėjų kolegija įvertino panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažindama S. K. kalta padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Atsižvelgti į tas pačias aplinkybes skiriant jai ir ilgesnį komentuojamos baudžiamojo poveikio priemonės terminÄ , nėra pagrindo.

27. Sprendžiant dėl automobilio, kuriuo S. K. padarė jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ konfiskavimo, visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymÄ .

Pagal šio BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso S. K.. Nors skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas sprendė nekonfiskuoti S. K. priklausančio automobilio, vietoje to iÅ¡ S. K. konfiskuodamas jo vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , tačiau, su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka. Sprendžiant iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų, akivaizdu, kad tokį sprendimÄ pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis vien tik S. K. pageidavimais, kurių nagrinėjamu atveju nepakanka.

29. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). IÅ¡imtis iÅ¡ Å¡ios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

30. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, priešingai, šis nuosavybės teise priklauso kaltininkei S. K.. Nors eismo įvykio metu jis ir buvo apgadintas, tačiau automobiliui nustatyti apgadinimai nėra tokie dideli, kad komentuojamos transporto priemonės konfiskavimas taptų netikslingas. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės apgadinimai neleistų komentuojamam automobiliui toliau dalyvauti eisme, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

Nepriklausomo eksperto išvadoje nurodyta tik automobilio vertė po vertinamo įvykio, tačiau, nekonstatuota, jog dėl tokių pažeidimų automobilis, net ir suremontuotas, taptų netinkamas naudoti jį pagal paskirtį. Tokiu būdu, akivaizdu, kad aplinkybės, savaime leidžiančios nukrypti nuo imperatyvios BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021), nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Kartu nesant objektyvių priežasčių, ribojančių galimybę konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, t. y. automobilį paliekant kaltininko dispozicijoje, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartÄ panaudoti Å¡iÄ priemonę nusikalstamais tikslais, tokiu bÅ«du nusprendus taikyti nedidelės dalies turto vertės konfiskavimÄ , baudžiamojo poveikio priemone iÅ¡ esmės pritaikyta kaip turtinio pobÅ«džio sankcija.

31. Kaip minėta, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltininkei S. K., kuri, Å¡iuo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nubausta pinigine bauda, jai paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , kurio terminas nesiekia įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino vidurkio. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio suderinamumÄ , nėra pagrindo spręsti, kad papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga, ar jų taikymas kartu bÅ«tų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskyrus nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimÄ , Å¡iuo atveju bÅ«tų iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėjÄ ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ . Todėl remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais bei siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, S. K. priklausanti transporto priemonė – automobilis BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 3 dalies pagrindais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. J. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2022 m. vasario 18 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. S. K. pripažinti kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 60 MGL, t. y. 3000 (trijų tÅ«kstančių) eurų, dydžio piniginę baudÄ .

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. paskirti galutinę 40 MGL, t. y. 2000 (dviejų tÅ«kstančių) eurų, dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti S. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 1 (vienerius) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 26 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, konfiskuoti S. K. priklausantį automobilį BMW 1ER REIHE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymÄ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o S. K. vairuotojo pažymėjimÄ perduoti VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė