2020-12-29 Nr. CB-12820-2-68-3-20626-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5774

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20626-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 18 d. gautu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orme Investicijos“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Orme Investicijos“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V. ir V. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orme Investicijos“ dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 314 straipsnio normas bei nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dalinai tenkino ieškovų ieškinį daugiausiai remdamasis ieškovų naujai pateiktais įrodymais, vienas iš kurių yra specialisto išvada. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovai turėjo neribotą galimybę pateikti šiuos įrodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir net buvo skatinami tai atlikti, todėl naujų įrodymų priėmimas apeliacinio proceso metu po ieškovams nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimų priėmimo neatitiko CPK 314 straipsnio nuostatų ir kasacinio teismo suformuotos jo aiškinimo praktikos.

Teismas naujų įrodymų priėmimą pagrindė tuo, jog „naujų įrodymų pateikimas sąlygotas skundžiamame sprendime teismo padarytų išvadų bei argumentacijos“. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien tik ši aplinkybė negali būti pagrindu priimti naujus bylai reikšmingus įrodymus, kuriuos šalis nesąžiningai pateikė tik po jai nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nepaisant to, kad tokia galimybė buvo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kasatorei nesubuvo suteikta galimybė susipažinti su dalimi ieškovų naujai pateiktų įrodymų ir pateikti dėl jų atsikirtimus.

Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs ieškovų naujai pateiktus įrodymus, išėjo už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, t. y. pažeidė ribotos apeliacijos principą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias būsimojo gyvenamojo namo ar būsto pirkimo-pardavimo sutarties turinį, sutarčių aiškinimo taisykles bei ieškinio senaties termino taikymą, taip pat procesinės teisės normas dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad pastato vizualizacija laikytina būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties dalimi, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.401 straipsnį bei statinio statybos darbų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Be to, teismas, padaręs išvadą, kad kasatorė tinkamai neinformavo ieškovų apie jo teisę keisti projektinius sprendinius preliminarios sutarties vykdymo eigoje, tuo pažeisdamas ieškovų teisėtus lūkesčius, netinkamai aiškino šalių sudarytos preliminarios sutarties nuostatas, tuo pažeisdamas CK 6.193 – 6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas, padaręs išvadą, kad pastato, kuriame buvo perkamas ginčo butas, fasado sprendiniai ieškovams turėjo esminę reikšmę, taip pat, kad kasatorė tokius sprendinius „pablogino“, netinkamai tyrė ir vertino į bylą pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimų ir vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą dėl netesybų pritesimo už beveik 2 metus siekiantį laikotarpį, kasatorės reikalavimo taikyti ieškinio senatį net nesvarstė, nesivadovavo CK 1.126 straipsnio 2 dalimi ir CK 1.131 straipsnio normomis, o apeliacinės instancijos teismo nutartis šioje dalyje nėra tinkamai motyvuota, tuo pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nespręstinas prašymas stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą; grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Orme investicijos“ (į. k. 302675864) 466 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt šešių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 17 d. Šiaulių banke, mokėjimo nurodymas Nr. 12171319.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas