2022-06-16 Nr. DBT-56-3-61-3-01918-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-28/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01918-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų E. V. ir A. V. skundą (patikslintą skundą) atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai E. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo panaikinti valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir Direkcija) 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą (raštą) Nr. 2-6439 ir perduoti klausimą dėl 3 metrų pločio įvažiavimo iš (duomenys neskelbiami) įrengimo į žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbiami)) nagrinėti iš naujo, įpareigojant Direkciją atlikti projekto Nr. 8246/4612-00-PP rekonstrukcijos koregavimą ir įrengti 3 metrų pločio įvažiavimą iš (duomenys neskelbiami) į žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbiami).

Patikslintame skunde nurodoma, kad rangovas AB „Eurovia Lietuva“ pagal užsakovo Direkcijos užsakymą Tryškių miestelyje (Telšių raj.) vykdo Turgaus aikštės rekonstrukciją. Nuosavybės teise pareiškėjams (duomenys neskelbiami) priklauso žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbiami). Šiame žemės sklype ūkinės–komercinės veikos tikslams yra pastatytas kilnojamas statinys – prekybos paviljonas. Prekybos paviljonui yra suteiktas adresas. Pagal UAB „Domidėja“ parengtą sklypo planą yra numatytas įvažiavimas į pareiškėjų žemės sklypą, bet pagal rangovo AB „Eurovia Lietuva“ rekonstrukcijos planą įvažiavimo jau nebėra, vietoj įvažiavimo atsiranda pėsčiųjų takas ir veja.

Atsakovas Direkcija atsiliepime nurodo, kad ji yra statytoja, projekto užsakovė; kartu su Telšių rajono savivaldybės administracija vykdo susisiekimo komunikacijų – valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4612 Tryškiai – Kiršiai ruožo nuo 0,01 iki 0,77 km., kuriam Tryškių miestelyje suteiktas Turgaus a., Klaipėdos g. ir Telšių g. pavadinimai, rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų – dviračių taką, techninį darbo projektą (numeris 8247/4612-00-TDP). Statinio projektuotojas – UAB „Kelprojektas“. Projektas ir projekto bendrieji statinio rodikliai 2019 m. rugpjūčio 12 d. patvirtinti Direkcijos direktoriaus įsakymu. Telšių rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LRS-83-191008-00030 rekonstruoti statinį – kelio Nr. 4612 ruožą nuo 0,01 iki 0,77 km. (unikalus Nr. 4400-2628-3044) pagal minėtą projektą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas suabejojo ginčo priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir su prašymu spręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad ginčas yra susijęs su pareiškėjų nuosavybės teisėmis ir jų gynimu. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsniu (savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu), bei 4.103 straipsnio 2 dalimi, t. y. dėl statybų civilinių teisinių pasekmių. Minėti teisių gynimo būdai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Pareiškėjai nurodo, kad atliekant Turgaus aikštės, esančios Tryškių miestelyje, Telšių rajone, rekonstrukcijos darbus yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ir jų teisės, nes neteisėtai yra naikinamas įvažiavimas į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Toks įvažiavimas, pasak pareiškėjų, buvo iki atliekant rekonstrukcijos darbus, todėl po rekonstrukcijos toks įvažiavimas turi būti paliktas ir užtikrinta galimybė žemės sklypo savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Teismas taip pat pažymi, kad Direkcija ginčo kelią valdo turto patikėjimo teise (Civilinio kodekso 4.106 straipsnis). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Nuovažų nuo kelio į žemės sklypą įrengimui taikytina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų. Šio straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nauji inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos tiesiami statytojo (užsakovo) ir inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininko (valdytojo) arba naudotojo sutarčių pagrindu. To paties straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prisijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos. Teisę įrengti nuovažą asmuo įgyja tik pasirašęs minėtą sutartį su kelio savininku (valdytoju). Taigi šiuo atveju ginčas yra kilęs tarp inžinerinio statinio ir susisiekimo komunikacijų valdytojo (Direkcijos) bei pareiškėjų dėl nuovažos į pareiškėjų sklypą įrengimo. Ginčo faktinė situacija susijusi ne su viešojo administravimo veikla, o su patikėto turto valdymu ar naudojimu. Reikalavimas dėl nuovažos įrengimo kilęs iš prievolinių sutartinių teisinių santykių. Nors Direkcija ir valdo valstybės turtą patikėjimo teise, tačiau ji veikia turimų daiktinių teisių ir pareigų pagrindu.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Ginčas kyla dėl Direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtinto valstybinės reikšmės rajoninio kelio rekonstrukcijos techninio darbo projekto koregavimo. Pareiškėjai teismo prašo įpareigoti atsakovą pakoreguoti techninį darbo projektą taip, kad jame būtų suprojektuota nuovaža į pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; ir šią nuovažą įrengti.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kelių įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Direkcija organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas (1 punktas). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo reikalavimai Direkcijai nukreipti kaip valstybinės reikšmės kelią patikėjimo teise valdančiam subjektui – civilinių teisinių santykių dalyviui, kuris šiuo atveju įgyvendina valstybinės reikšmės kelio rekonstravimo užsakovo funkcijas, kurios nėra susijusios su viešojo administravimo veikla, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (2 straipsnio 18 punktas, 6 straipsnis).

Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Pareiškėjai, skunde remdamiesi civilinės teisės normomis, teigia dėl kelio rekonstrukcijos, t. y. inžinerinio statinio rekonstrukcijos, patiriantys savo teisių pažeidimą, kadangi ginčijamas techninio darbo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje „Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinės teisinės pasekmės“ įtvirtinta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (1 dalis). Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (2 dalis). Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).

Pažymėtina, kad pareiškėjai patikslintame skunde neginčija jokių aktų, priimtų vykdant viešojo administravimo veiklą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnis); nesiremia jokiomis aplinkybėmis dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų įgyvendinant valstybinio kelio rekonstravimo procesą.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjų reikalavimas Direkcijai dėl valstybinės reikšmės kelio rekonstravimo techninio projekto koregavimo nagrinėjamu atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, susijusių su inžinerinio statinio rekonstravimu sukeliamu pareiškėjų teisių pažeidimu, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą įrengti pageidaujamą nuovažą yra susijęs su skundo reikalavimu dėl valstybinės reikšmės kelio rekonstravimo techninio projekto koregavimo, todėl taip pat nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Civilinio proceso kodekso 25, 26, 29 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų E. V. ir A. V. patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys