b3e00adf-6577-4e97-8ef8-4ac89a955bc7 · Panevėžio apygardos teismas

     Nr. 1S-152-768/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs E. M. (toliau – PareiÅ¡kėjas) skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutarties, nustatė: (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK 2017 m. kovo 2 d. registruotas PareiÅ¡kėjo skundas, kuriuo praÅ¡oma pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 168, 229, 247 straipsniuose, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) paskelbtas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros(duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros 2017-01-10 raÅ¡tas, kuriame paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenys dėl PareiÅ¡kėjui nutraukto ikiteisminio tyrimo pagal BK (duomenys neskelbtini) numatytu pagrindu.

Å iame raÅ¡te jo vardas ir pavardė nenuasmeninti, todėl Å¡ie duomenys tapo prieinami visiems asmenims, nors jis ir nėra vieÅ¡as asmuo - informacija negalėjo bÅ«ti skelbiama vieÅ¡ai. PareiÅ¡kėjas mano, kad atskleidus Å¡iuos duomenis apie jo privatų gyvenimÄ , taip pat susijusių su jo garbe ir reputacija, jam padaryta didelė žala. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. S. 2017 m. kovo 10 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimÄ atskleidimo ar panaudojimo, tarnybos pareigų neatlikimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo, motyvuodamas tuo, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnis 1 dalies 1 punktas)).(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros vyriausioji prokurorė S. P. 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu atsisakė tenkinti PareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigÅ«no nutarimÄ , kaip nepagrįstÄ ir paliko minėtÄ nutarimÄ galioti.

Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi PareiÅ¡kėjo skundas dėl (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės S. P. 2017 m. balandžio 11 d. nutarimo panaikinimo taip pat buvo atmestas iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, papildomai detalizuojant ir iÅ¡aiÅ¡kinant ne tik vieÅ¡o asmens sÄ vokos ir ikiteisminio tyrimo duomenų sampratÄ , tačiau ir vieno dokumento sÄ sajumÄ su PareiÅ¡kėjo patirtomis daugelio veiksnių nulemtomis pasekmėmis.

PareiÅ¡kėjas, iÅ¡ esmės identiÅ¡ku skundu kaip ir pirmosios instancijos teismui, praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Pasvalio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, iÅ¡skirdamas esminį skundo argumentÄ , jog teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad jis yra vieÅ¡as asmuo, todėl informacija su jo ypatingais duomenimis ir privatų gyvenimÄ negalėjo bÅ«ti skelbiama be jo sutikimo. Mano, kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu.Skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiÅ¡kimas ar praneÅ¡imas apie nusikalstamÄ veikÄ bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis).

BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ :

1) kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. SkundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamÄ veikÄ bei konkretų asmenį, jog jis Å¡iÄ veikÄ padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ , dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra iÅ¡imtinė prokuroro kompetencija.

Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimÄ . Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali bÅ«ti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma.

Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK iÅ¡dėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra bÅ«tinas.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ medžiagÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , PareiÅ¡kėjo skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nutartį, vyriausiosios prokurorės ir pareigÅ«no nutarimus, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl PareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių nebuvo pradėtas visiÅ¡kai pagrįstai.

Pažymėtina, kad tiek pareigÅ«no ir vyriausiosios prokurorės nutarimuose, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje, iÅ¡dėstyti labai iÅ¡samÅ«s ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais visiÅ¡kai sutinka ir skundÄ nagrinėjantis teismas, todėl jų nekartoja ir dar labiau nedetalizuoja, o pasisako tik dėl esminių skundo argumentų. Pažymėtina, kad institucijų atstovų priimtuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti bei iÅ¡analizuoti bylos duomenys, jų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, o iÅ¡vados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra pagrįstos, nes negauta objektyvių duomenų, kad bÅ«tų padarytos kokios nors nusikalstamos veikos.

Beje, apeliaciniame skunde, kuris iÅ¡ esmės identiÅ¡kas pateiktam pirmosios instancijos teismui, PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujų argumentų bei motyvų, kurie nebÅ«tų buvę įvertinti priimant ne tik minėtus nutarimus, tačiau ir skundžiamÄ nutartį. Procesiniuose dokumentuose įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisiniam nurodytų faktų dėl galimų nusikalstamų veikų vertinimui, iÅ¡samiai atsakyta į pagrindinius skundų argumentus, o padarytos iÅ¡vados apie galimų nusikalstamų veikų požymių nebuvimÄ ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ paremtos surinktų duomenų visuma.

Ta aplinkybė, kad PareiÅ¡kėjo argumentai įvertintini kitaip nei jis mano esant teisinga, visai nereiÅ¡kia, kad duomenų vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės iÅ¡skiria vienintelį ir esminį argumentÄ â€“ tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius nėra vieÅ¡as asmuo, todėl PareiÅ¡kėjo manymu, informacija, susijusi su jo ypatingais asmens duomenimis, apie jo privatų gyvenimÄ negalėjo bÅ«ti skelbiama be jo sutikimo.

Tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas su tokia PareiÅ¡kėjo pozicija nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 75 dalyje nurodyta, kad vieÅ¡asis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigÅ«nas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobÅ«džio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimÄ arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikÅ¡mės vieÅ¡iesiems reikalams (suvestinė redakcija galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad (duomenys neskelbtini) – vieÅ¡asis juridinis asmuo - (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įstaiga. PareiÅ¡kėjas – (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai, su kuria kartu organizuoja ir valdo mokyklos veiklÄ . ReiÅ¡kia, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad PareiÅ¡kėjas, įgyvendindamas administracinius nurodymus, atitinka vieÅ¡o asmens statusÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ties sustiprina tuo metu buvęs PareiÅ¡kėjo darbo bei veiklos pobÅ«dis, todėl savaime suprantama, kad informacija, susijusi su vieÅ¡u asmeniu, visuomenei bus visada aktuali, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vieÅ¡ojo asmens veikla ar ypač veiksmai, susiję su darbo funkcijomis, negali bÅ«ti laikomi privataus gyvenimo sfera, betarpiÅ¡kai saugoma įstatymo. Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagrįstai buvo laikomas vieÅ¡uoju asmeniu.

PareiÅ¡kėjas, subjektyviai vertindamas susidariusiÄ situacijÄ tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) paskelbus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros 2017-01-10 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jo vardas ir pavardė nenuasmeninti, buvo atskleisti duomenys apie jo privatų gyvenimÄ , taip pat susiję su jo garbe ir reputacija, dėl ko jam buvo padaryta didelė žala. IÅ¡ tiesų, minėtame prokuratÅ«ros raÅ¡te „Dėl informacijos pateikimo“ matyti informacija, susijusi su nusikalstamos veikos padarymu (duomenys neskelbtini), t. y. kad PareiÅ¡kėjas (vardas, pavardė nurodyti), kuriam buvo pareikÅ¡ti įtarimai, (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) delnu sudavė vienÄ smÅ«gį (duomenys neskelbtini)) į veidÄ .

Iš rašto taip pat matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu, Pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius (medžiagos l. 7). Taigi, vertinant šio rašto turinį, aukštesniojo teismo nuomone, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus: kokia informacija ir kokiu būtent tikslu ji paskelbta. Minėto rašto turinys patvirtina, kad, kaip beje, visiškai teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, informacija, susijusi su Pareiškėju, kaip asmeniu, su jo šeimos gyvenimu, psichine, fizine sveikata, slaptus asmeninius faktus, jo pažiūras ir kt., kuriuos galima paviešinti tik esant asmens sutikimui, nebuvo atskleista, atvirkščiai, paskelbta informacija susijusi išimtinai su drausmės pažeidimo išsprendimu.

Tai, kad prokuratÅ«ros raÅ¡te nėra nuasmeninti jo vardas ir pavardė nesudaro pagrindo teigti, kad tokiu bÅ«du buvo paskelbti duomenys apie jo privatų gyvenimÄ , kita vertus, jis tuo metu ėjo pareigas, priskiriamas vieÅ¡ajam asmeniui, todėl natÅ«ralu, kad vardas ir pavardė nebuvo nuasmeninti. Kita vertus, pažymėtina, kad Å¡is įvykis visuomenėje iÅ¡ tiesų buvo plačiai analizuojamas ir pozicijos reiÅ¡kiamos įvairiais aspektais, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vieno dokumento paskelbimas, kuriame, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, iÅ¡ esmės informacijos nurodyta minimaliai ir tik tiek, kiek bÅ«tina drausmės bylai iÅ¡spręsti, vardo ir pavardės nenuasmeninimas negali bÅ«ti siejamas su PareiÅ¡kėjo patiriama žala.

Galiausia, svarbu paminėti ir tai, kad net ir privataus gyvenimo apsauga nėra visiÅ¡kai absoliuti, kadangi ji gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tuo atveju, kai tokia informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, ar kai informacija yra pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ . Taip pat informacija gali bÅ«ti skelbiama be jo sutikimo, jeigu Å¡i atskleidžia visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis).

Taigi, Å¡iuo atveju, paskelbti duomenys nelaikytini privačiais, liečiančiais jo asmeninį gyvenimÄ .Atkreiptinas PareiÅ¡kėjo dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos sprendimas patalpinti savivaldybės internetinėje svetainėje šį raÅ¡tÄ , kaip ir kitus, kurie susiję su padarytu darbo drausmės pažeidimo iÅ¡sprendimu, iÅ¡ esmės siejasi ir su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintais (duomenys neskelbtini) nuostatais, kuriuose nurodyta, kad sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar (duomenys neskelbtini) grupės ar tipo pakeitimo skelbiamas vietos spaudoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir (duomenys neskelbtini) interneto svetainėse.

ReiÅ¡kia, kad duomenys susiję su ne tik (duomenys neskelbtini) veikla, tačiau ir jos struktÅ«ra, yra skelbiami vieÅ¡ai. Å iuo atveju, bÅ«tina informacija savivaldybės internetiniame puslapyje buvo vieÅ¡ai paskelbta laikantis visų numatytų teisės aktų reikalavimų. AukÅ¡tesnės instancijos teismas papildomai pažymi, kad tarptautinėje ir nacionalinėje praktikoje asmens garbė ir orumas ginami ne tik nuo jÄ Å¾eminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo.

Å iuo atveju savivaldybės puslapyje visuomenei pateikta informacija apie tikrÄ Ä¯vykį, buvo teisinga, pagrįsta faktais, todėl net ir Å¡iuo aspektu negalima teigti, kad buvo paskelbti duomenys, kaip minėta, kurie buvo pavieÅ¡inti netgi kitose medijos priemonėse, nėra tikra ar netiksli. Dar daugiau, Å¡iuo konkrečiu atveju, nėra abejonių, kad visuomenė buvo pagrįstai ir visiÅ¡kai teisėtai informuota apie tarybos posėdį, kuriame bus svarstoma apie drausminės nuobaudos taikymÄ vieÅ¡ajam asmeniui.AukÅ¡tesnės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo iÅ¡samiai atsakyti į kiekvienÄ apelianto reiÅ¡kiamÄ abejonę dėl byloje surinktų duomenų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas aukÅ¡tesnės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikÅ¡mės apeliacinės instancijos teismo daromoms iÅ¡vadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. mutati mutandis Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59–60). Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , skundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju vyriausioji prokurorė motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ , o ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ nutartį, atmetusi PareiÅ¡kėjo skundÄ tuo pačiu klausimu, kadangi Å¡iuo atveju visiÅ¡kai pagrįstai konstatuota, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 168, 229, 247 straipsniuose, todėl naikinti skundžiamÄ ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį nėra teisinio pagrindo.

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, nutarė: PareiÅ¡kėjo E. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį. Nutartis neskundžiama.              Teisėjas              Donatas Jatužis