b3dfb60d-5831-403b-bb6d-294b9ec6fabe · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1300-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23522-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal AB LESTO ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo - SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB LESTO kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 164,93 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiuose namuose Karaliaučiaus g. 5-37, Karaliaučiaus g. 5A-31, Karaliaučiaus g. 5B-18, Karaliaučiaus g. 5B-32, Karaliaučiaus g. 5B-4, Tolminkiemio g. 17-23, Karaliaučiaus g. 5A-47, Vilniuje, kurie kaip socialinis bÅ«stas nuomojami nepasiturinčioms Å¡eimoms.

IÅ¡nuomojus butÄ , su nuomininku sudaroma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuomininkas atsiskaito už elektros energijÄ , sunaudotÄ bute bei namo bendroms reikmėms. Laikotarpiais, kai butai nėra iÅ¡nuomoti, t.y. nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, butuose negyvenama ir atitinkamai nenaudojama elektros energija, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms, kadangi tai bÅ«tina bendram turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Todėl laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, iÅ¡laidas, susijusias su turto iÅ¡laikymu, privalo apmokėti buto savininkas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra butų, esančių Karaliaučiaus g. 5-37, Karaliaučiaus g. 5A-31, Karaliaučiaus g. 5B-18, Karaliaučiaus g. 5B-32, Karaliaučiaus g. 5B-4, Tolminkiemio g. 17-23, Karaliaučiaus g. 5A-47, Vilniuje, savininku, tačiau Å¡iuos bÅ«stus patikėjimo teise valdo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Be to vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas, kuriuo ieÅ¡kovas siekia pagrįsti ieÅ¡kinyje nurodytÄ Ä¯siskolinimÄ yra informacijos apie priskaitymus už elektros energijÄ , suvartotÄ bendroms namo reikmėms (laisvuose butuose), lentelė. Å is įrodymas nelaikytinas tinkamu.Trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 Å Ä® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios Å¡io nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieÅ¡kinio padavimo dienos ieÅ¡kovas bÅ«tų teikęs sÄ skaitas ar reiÅ¡kęs kokias nors pretenzijas atsakovui ar buto gyventojams - tiesioginiams paslaugų vartotojams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 164,93 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 164,93 Lt sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. liepos 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo bute buvo negyvenama ir atitinkamai nenaudojama elektros energija.

Tačiau, nepaisant to, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), nes tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Todėl teismas sprendė, kad tais laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, privalo apmokėti buto savininkas – Vilniaus miesto savivaldybė. Vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, mokesčius ir įmokas, susijusias su bendrojo turto išlaikymu, proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai, apskaičiuoja bendrojo naudojimo patalpų administratorius.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendė, kad bendrai už elektros energijÄ , sunaudotÄ bendroms reikmėms, proporcingai minėtų butų plotui, priskaičiuota 164,93 Lt, nurodyti įsiskolinimo laikotarpiai, kuriais minėti butai nebuvo iÅ¡nuomoti. Pateikta informacinė lentelė apie priskaitymus už elektros energijÄ , suvartotÄ bendroms namo reikmėms, yra nenuginčyta, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo apskaičiuotų sumų tikslumu. Teismas konstatavo, kad atsakovui, kaip butų savininkui, kyla pareiga atsiskaityti, kurios ji tinkamai neįvykdė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir tinkamai nemotyvavo sprendimo, taip pat tinkamai neįsigilino į susiklosčiusiÄ situacijÄ , neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ bei neįvertino byloje pateiktų įrodymų svarumo. Teismas ne tik netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau taip pat pažeidė proceso teisės normų taikymo taisykles.

Vilniaus miesto savivaldybė yra įsteigusi juridinį asmenį - SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kurio veiklos pagrindinė paskirtis yra Vilniaus miesto savivaldybes gyvenamųjų patalpų administravimas ir priežiÅ«ra. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimÄ Nr. 1-1538 SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės vardu bylose, susijusiose su SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ veiklos sritimi. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas.

Vilniaus miesto savivaldybė yra butų, esančių Karaliaučiaus g. 5-37, Karaliaučiaus g. 5A-31, Karaliaučiaus g, SB-18, Karaliaučiaus g. 5B- 32, Karaliaučiaus g. 5B-4, Tolminkiemio g. 17-23, Karaliaučiaus 5A-47, Vilniuje, savininkė, tačiau Å¡iuos bÅ«stus patikėjimo teise valdo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Tinkama Å¡alimi civiliniame procese nelaikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė arba, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Teismas visiÅ¡kai nevertino trečiojo asmens SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų. Trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės už jai priklausantiems butams priskaičiuotas skolas už namų bendroms reikmėms sunaudotÄ elektros energijÄ .

IeÅ¡kiniui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė informacinę lentelę, neva įrodančiÄ 164,93 Lt skolÄ . Atsakovo vykdoma socialinio bÅ«sto nuomos veikla (funkcija) yra vieÅ¡as interesas, todėl teismas Å¡ioje byloje privalėjo veikti aktyviai ir užtikrinti, kad byloje bÅ«tų nustatytos visos aplinkybės, reikÅ¡mingos sprendžiant socialinio bÅ«sto klausimus. Tiek atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, tiek trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepimuose nurodė, kad ieÅ¡kovo teikiama informacinė lentelė nėra tinkamas įrodymas ir nepatvirtina nei ieÅ¡kovo paslaugos suteikimo, nei jos dydžio ar vertės, t.y. kad šis įrodymas neatitinka CPK 177 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Tik teisingai nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes - ieÅ¡kovo paslaugų suteikimo faktÄ , dydį, skolos paskaičiavimo metodikÄ , teisingumÄ ir paskaičiavimÄ atlikusio asmens kompetencijÄ bei įgalinimus Å¡iuo klausimu, įstatymais nustatytos atsiskaitymų tvarkos laikymÄ si, buvo galima tinkamai pritaikyti teisės normas ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tik konstatavo faktÄ , jog bendrai už elektros energijÄ , sunaudotÄ bendroms reikmėms, proporcingai minėtų butų plotui, priskaičiuota 164,93 Lt, nurodyti įsiskolinimo laikotarpiai, kuriais minėti butai nebuvo iÅ¡nuomoti, pateikta informacinė lentelė apie priskaitymus už elektros energijÄ , suvartotÄ bendroms namo reikmėms, sumos yra nenuginčytos, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti ieÅ¡kovo apskaičiuotų sumų tikslumu.

Teismas nenurodė, kokių įrodymų visetas teismui leido konstatuoti ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovo pateikta informacinė lentelė neįrodė, nepagrindė ieÅ¡kovo paslaugų teikimo fakto, dydžio, vertės ir kitų, skolos dydžio ir reikalavimo pagrįstumo nustatymui svarbių aplinkybių. Nors teismas sprendime nurodė, kad paskaičiavimus atlieka namo administratoriai, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas AB LESTO, kuris nėra namo administratorius. Kuo remiantis teismas konstatavo ieÅ¡kovo teisę reikÅ¡ti tokius reikalavimus, teismas nepasisakė, nors rėmėsi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais.

Taip pat teismas nevertino trečiojo asmens atsiliepime nurodytų argumentų, jog- ieÅ¡kovas nepagrįstai rėmėsi LAT 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuota teisės aiÅ¡kinimo praktika. IeÅ¡kovas AB LESTO atsiliepime praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti ir skirti atsakovui bei trečiajam asmeniui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas yra tinkamas – Vilniaus miesto savivaldybė. Patikėjimo teisė į ginčo butus vieÅ¡ame registre trečiojo asmens vardu nėra registruota, be to SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ yra atsakovo įgaliota institucija atstovauti teismuose atsakovo interesus, t.y. veikia kaip atsakovo atstovas, tačiau atsakovu byloje yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslauga.

Pozicija, kad reikalavimÄ dėl apmokėjimo už elektros paslaugas turi teikti ne ieÅ¡kovas, o namo administratorius yra nepagrįsta. Elektros energijÄ tiekia ieÅ¡kovas, todėl jis turi teisę reikalauti atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Namo administratorius, administruojantis daugiabutį, tik apskaičiuoja kiekvienam butui tenkančiÄ sumÄ . Be to teismo pareiga atitinkamo pobÅ«džio bylose veikti aktyviai neatleidžia Å¡alių nuo įrodinėjimo pareigų ir nepareigoja teismo rinkti įrodymus už Å¡alis.

Atsakovai nepateikė į bylÄ jokių duomenų, paneigiančių ieÅ¡kovo paskaičiuotÄ Ä¯siskolinimÄ . Atsakovai nepagrįstai įrodymų rinkimo funkcijas siekia perkelti tik teismui. Kadangi atsakovo ir trečiojo asmens procesinė pozicija yra nepagrįsta, nepagrįsti ir jų apeliaciniai skundai, laikytina, jog jie piktnaudžiauja savo teisėmis, dėl ko jiems skirtinos baudos. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinių skundų ribose.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Byloje nustatyta, kad atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai, esantys Karaliaučiaus g. 5-37; Karaliaučiaus g. 5A-31; Karaliaučiaus g. 5B-18, Karaliaučiaus g. 5B-32;

Karaliaučiaus g. 5B-4; Karaliaučiaus g. 5A-47, Vilniuje, taip pat butas adresu Tolminkiemio g. 17-23, Vilniuje. Minėti butai atitinkamais laikotarpiais nebuvo iÅ¡nuomoti, juose niekas negyveno, todėl proporcingai butų plotui buvo priskaičiuoti mokėjimai už elektros energijÄ , sunaudotÄ daugiabučio namo bendroms reikmėms, kuriÄ ieÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ butų savininko (atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino ir ieÅ¡kinyje nurodytÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovas ginčija tokiÄ teismo iÅ¡vadÄ , motyvuodamas tuo, kad tinkamu atsakovu pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį turi bÅ«ti byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklių nuostatų (29 p. (aktualus – 18 p.) ir 83 p. (aktualus – 96 p.)), iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam bÅ«stui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra Å¡io bÅ«sto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotÄ elektros energijÄ prievolė.

Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2014; 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014).

Pastaroji taisyklė – kad faktinis elektros energijos vartojimas nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas – aktualus ir nagrinėjamu atveju, t.y. tiek elektros energijos vartojimo bute, tiek bendro naudojimo patalpose atveju pareiga atsiskaityti už suvartotÄ elektros energijÄ , jei su nuomininku nėra sudarytos raÅ¡ytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tenka buto savininkui, kadangi bÅ«tent jo įrenginiai (priklausantys jam asmeninės ir (ar) bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 str. 1 d.) yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų.

Taigi, tuo atveju, jeigu elektra bendro naudojimo patalpose yra suvartojama bendrai nuosavybei iÅ¡laikyti, buto savininko pareiga atsiskaityti už elektros energijÄ kyla, be kita ko, ir iÅ¡ CK 4.76 straipsnio, tuo tarpu jeigu elektra bendro naudojimo patalpose suvartojama asmeniniams butų gyventojų poreikiams tenkinti, butų savininko pareiga už jÄ atsiskaityti (jeigu, kaip minėta, su butų gyventojais (nuomininkais) nėra sudarytos raÅ¡ytinės elektros-energijos pirkimo-pardavimo sutarties) kyla vien iÅ¡ jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių prijungimo prie elektros energijos teikimo tinklų, t.y. sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais fakto.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, jog CK 6.384 straipsnio 1 dalies nuostatos nereguliuoja teisinių santykių dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo tarp energijos tiekėjo ir kitų – ne buitinių – energijos vartotojų, nereiÅ¡kia, kad sutarties, sudarytos (Å¡ilumos) tiekėjo ir patalpų, į kurias tiekiama (Å¡iluma), savininko – juridinio asmens, sudarymo momentas negali bÅ«ti apibrėžiamas taip pat – nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo fakto (pagal analogijÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012).

Taigi nustačius, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai susiklostė tarp ieÅ¡kovo ir apelianto Vilniaus miesto savivaldybės, atmestini kaip nepagrįsti ir abiejų apeliantų argumentai, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo netinkamam atsakovui. Juo labiau, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo neteigė ir neteikė įrodymų, kad nurodytais ginčo laikotarpiais ginčo patalpose kas nors bÅ«tų gyvenęs.Atmestinas apelianto SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ argumentas, kad teismas byloje privalėjo veikti ex officio, surinkti visus objektyvius įrodymus, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Pažymėtina, kad teismo pareigas įrodinėjimo procese nustato CPK 179 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat, kai to reikalauja viešasis interesas ir, nesiėmus šių priemonių, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teiginį, kad ginčo santykiai yra susiję su viešuoju interesu.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo ne iÅ¡ socialinio bÅ«sto nuomos santykių, o iÅ¡ elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių. Todėl atsakovo juridinio asmens forma – savivaldybės įmonė – savaime neimplikuoja vieÅ¡ojo intereso, kuris savo turiniu yra savarankiÅ¡kas ir skiriasi nuo savivaldybės intereso (CPK 83 str.1 d. 5 p.) egzistavimo. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014).Apeliantas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovo pateikti paskaičiavimai-lentelė nėra tinkamas įrodymas CPK 177 straipsnio prasme, nes jie nepagrįsti pirminiais įrodymais, ko pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifikÄ , t.y. teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ , kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014).

Å ių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė.Apelianto SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ argumentai, kuriais įrodinėjamos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ sumažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos atleisti (CK 6.259 str.), Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės, nes byloje yra sprendžiamas ne apelianto Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės, bet įpareigojimo įvykdyti prievolę natÅ«ra klausimas, o tai, kaip žinia, yra skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai (CK 1.138 str. 4, 6 p.).Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, bylos įrodymus, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl keisti arba naikinti skundžiamÄ sprendimÄ nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                             Alma Urbanavičienė