2024-05-15 Nr. AB-7801-3-61-3-03429-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-383-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03429-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 19.3.3; 19.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo – D. M. L., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai P. Ž. ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir RC, Registrų centras, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2021 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. SPR5-10743 (14.4 E) (toliau – ir 2021 m. liepos 19 d. sprendimas), Registrų centro Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registruotojas) 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. SPR4-8610 (14.5 E) (toliau – ir 2021 m. liepos 21 d. sprendimas) (toliau kartu – ir atsakovo sprendimai), ir Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. CSPR-270 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Registrų centrą iš naujo išnagrinėti 2021 m. liepos 12 d. prašymą dėl įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo daikto – pirties, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir ginčo objektas, pirtis), kadastro duomenų bei įregistruoti nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre.

2. Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjai iš trečiojo suinteresuoto asmens D. M. L. (toliau – ir trečiasis asmuo) 2020 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5136 (toliau – ir 2020 m. spalio 21 d. sutartis) įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (istorinis adreso pavadinimas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) (toliau – ir žemės sklypas), gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir statinius žemės sklype, taip pat visus šių nekilnojamųjų daiktų antraeilius daiktus (toliau – ir Nekilnojamieji daiktai). Šia pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat pareiškėjams buvo perleistas pagalbinio ūkio paskirties pastatas – pirtis, kuri neregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, tačiau techninės apskaitos dokumentuose minima nuo 1978 m., pažymėta indeksu 6J1/m.

2.2. Pirtis stovi ne pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, todėl su juo besiribojančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 63 kv. m kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku prieiti prie pirties. Servituto įregistravimo pagrindas – Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 2.3-1933-(01). Šis kelio servitutas pažymėtas ar kitaip minimas RC nekilnojamojo turto (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) archyvuojamos bylos dokumentuose: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. vasario 12 d. Nr. 2.3-1933-(01) įsakyme; 2) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „ORKANAS“ parengtame žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1794; 3) UAB „ORKANAS“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte; 4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakyme Nr. 30-1794.

2.3. Pareiškėjai kreipėsi į Registrų centrą dėl pirties kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SPR5-10743 (14.4 E) prašymą atmetė, kadangi nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pirties suformavimo teisėtumą ir nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimą.

2.4. Pareiškėjai taip pat kreipėsi į atsakovą dėl nuosavybės teisių į pirtį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinis registratorius 2021 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-8610 (14.5 E) prašymą atmesti, atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui priėmus sprendimą prašymą atmesti, ginčo objekto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

2.5. Atsakovo sprendimai buvo apskųsti Komisijai, kuri, išnagrinėjusi ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, paliko galioti aukščiau nurodytus sprendimus. Pareiškėjai nesutinka su jos sprendimu.

2.6. 2021 m. liepos 21 d. sprendimas yra neteisėtas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

2.7. Pirties pastatas – namo ir žemės sklypo priklausinys, kurį ištinka pagrindinio daikto likimas. Komisijos sprendime nepagrįstai konstatuota, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisių į pirtį atsiradimą, nes pirties pastatai, pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ – pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Pagrindinis daiktas – žemės sklypas ir namas. Pirtis jau 1978 m. techninės apskaitos dokumentuose, Namų valdos techninės apskaitos byloje apskaitoma kaip pagalbinis pastatas, pažymėta indeksu 6J1/m. Techninės apskaitos kortelėje 1981 m. rugpjūčio 18 d. pažymėta, kad D. M. L. priklauso 6 pastatai ir vienu iš jų nurodoma pirtis, kuri žymima tuo pačiu indeksu – 6j1/m. Pirtį pareiškėjai įgijo 2020 m. spalio 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5136 kartu su žemės sklypu ir namu, pirties statyba yra teisėta.

2.8. Komisijos sprendime nepagrįstai nurodoma, kad Registrų centrui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pirties suformavimo teisėtumą, kadangi šiame sprendime nepateikta įrodymų ir nėra pagrindimo, kodėl pirtis pastatyta neteisėtai, nepaneigta prezumpcija, kad jos valdymas ir statyba yra teisėta. Nėra duomenų, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas būtų konstatavęs neteisėtą ar savavališką pirties statybą.

2.9. Administracinio akto pagrindu prieiti iki pirties nustatytas servitutas. Tarnaujančio žemės sklypo plane nurodyta, jog kelio servitutas, kuris prasideda nuo pareiškėjams priklausančio žemės sklypo ir eina tiesia linija iki pat pirties pastato, servitutas pažymėtas RC nekilnojamojo turto archyvuojamoje byloje esančiame žemės sklypo plane, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 30-1794.

3. Pareiškėjai pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad pirtis buvo sukurta teisėtai, t. y. ją pastačius, ir pagal teismų praktiką, kol statyba nėra pripažinta savavališka, t. y. kad statinys buvo statomas be reikiamo leidimo, tol toks statinys laikomas sukurtu teisėtu būdu, taigi pirtis trečiojo asmens buvo valdoma teisėtai, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo reikalauti pateikti įrodymus, jog pirtis pastatyta teisėtai, nes atsakovas neįrodė, kad pirčiai pastatyti buvo būtinas statybos leidimas. Be to, atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad pirtis pastatyta 1983 m., nes ji nebuvo 1981 m. pirkimo-pardavimo sutarties objektu, kadangi pirtis yra įbraižoma ir apskaitoma nuo 1978 metų.

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjų skundu, prašė skundo reikalavimą dėl atsakovo sprendimų ir Komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paliktu nenagrinėtą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Skundžiami Registrų centro sprendimai priimti pagal 2021 m. liepos 12 d. D. M. L. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – pirties – kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti D. M. L. nuosavybės teises į statinį (toliau – ir Prašymas).

4.2. 1981 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartis) J. S. trečiajam asmeniui D. M. L. pardavė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus 1I1p, 3I1p, 4I1p, garažą 2I1p, šiltnamį 5Š1g ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirtis, pažymėta indeksu 6I1m, šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta, kadangi tiek archyvinėje kadastro duomenų byloje, tiek su Prašymu pateiktoje 2021 m. vasario 9 d. parengtoje kadastro duomenų byloje nurodyta, kad pirties pastatas buvo pastatytas 1983 m., t. y. po 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutarties sudarymo.

4.3. RC Kadastro tvarkytojas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SPR5-10743 (14.4 E) atmetė D. M. L. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pirties suformavimo teisėtumą ir nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. RC Teritorinis registratorius 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. SPR4-8610 (14.5 E) atmetė D. M. L. prašymą įregistruoti nuosavybės teises, kadangi Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus Prašymą ir priėmus sprendimą jį atmesti, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Komisija 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. CSPR-270 paliko galioti šiuos sprendimus.

4.4. Pareiškėjai skunde teismui nepagrįstai nurodo, kad statybos, o atitinkamai ir valdymo, neteisėtumą įrodyti turi suinteresuotas asmuo, o ne pareiškėjai, bei kad nėra paneigta prezumpcija, kad pirties valdymas, o kartu ir pirties statyba, yra teisėta, kadangi kreipimasis į viešojo administravimo subjektą dėl administracinės paslaugos suteikimo (šiuo atveju – duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre) nėra civilinis procesas, kuriame taikomas bendrasis įrodinėjimo našos paskirstymo principas, kaip siekia pareiškėjai. Skunde jie nenurodo teisės akto, kuriuo Lietuvos Respublikoje būtų įtvirtintas statinio statybos teisėtumo prezumpcijos faktas.

4.5. Skundžiamuose sprendimuose nepasisakyta apie tai, kad pirties pastatas pastatytas neteisėtai, tačiau akcentuojama, kad su Prašymu D. M. L. nepateikė dokumentų, patvirtinančių nesuformuotame valstybinės žemės sklype pastatyto pirties pastato statybos teisėtumą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas neturi teisės nustatyti statinių teisėtumo ar neteisėtumo fakto, kadangi ši funkcija suteikta kitoms valstybės institucijoms. RC turi pareigą prašyti pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, kurių pagrindu būtų galima nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį registracija Nekilnojamojo turto registre.

4.6. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad gretimame žemės sklype, kurio kadastro Nr. 4400-1821-9011, 2009 m. nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) pagrindžia, kad valstybės valdžios subjektai pripažino pirtį kaip teisėtą statinį. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. vasario 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1933-(01) kelio servitutas buvo nustatytas tuo tikslu, kad būtų sudaryta galimybė patekti prie pirties pastato, kadangi nei servitutą nustatančiame apskrities viršininko įsakyme, nei kituose dokumentuose neužfiksuota ar kitokiu būdu paminėta, kad kelio servitutas nustatomas patekti prie pirties pastato ar būtų nurodytas konkretus viešpataujantis daiktas, dėl kurio buvo nustatytas kelio servitutas. Nei kelio servituto nustatymo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, nei kiti teisės aktai nenumatė, kad servituto nustatymas gali būti prilyginamas statinio statybos teisėtumo pripažinimui.

4.7. Pareiškėjų skundo reikalavimas dėl Registrų centro įpareigojimo iš naujo išnagrinėti 2021 m. liepos 12 d. prašymą yra nepagrįstas ir skundą patenkinus būtų neįvykdomas, kadangi skundžiami atsakovo sprendimai buvo priimti dėl galimybės įrašyti pirties pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti būtent D. M. L. nuosavybės teises į statinį. Skundas Komisijai taip pat buvo paduotas trečiojo asmens vardu. Pareiškėjas P. Ž. (vienas ar kartu su sutuoktine L. Ž.) į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl pirties pastato ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo nesikreipė, pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtų atitinkamų Registrų centro Teritorinio ar Centrinio registratoriaus sprendimų, todėl reikalavimas iš naujo išnagrinėti Prašymą dėl pirties pastato ir jų nuosavybės teisių registracijos neturi pagrindo ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjų patikslintą skundą atmetė.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Pareiškėjams nuo 2020 m. spalio 22 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šie nekilojamojo turto objektai: žemės sklypas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Garažas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Lauko virtuvė (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Kiemo rūsys (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Šiltnamis (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Pavėsinė (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – Kiemo statiniai (šulinys, tvora) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

6.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. L. 2021 m. liepos 12 d. atsakovui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti D. M. L. nuosavybės teises į statinį. Pareiškėjas P. Ž. 2021 m. liepos 12 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad registruojamas ūkinis pastatas – pirtis visada priklausė D. M. L., tačiau popieriniai daiktinę teisę įrodantys dokumentai neatsispindi elektroniniuose duomenyse, bei pridėjo įrodymus: 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartį; Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro (toliau – TVIPPB) pirties įteisinimo dokumentą ir apmokėtą sąskaitą už įteisinimą (objekto Nr. 810 016-0); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus atsakymą Nr. A51-/21(2.3.20E–Žem.).

6.3. Matininkės L. G. 2020 m. kovo 2 d. aiškinamajame rašte teigiama, kad 2021 m. vasario 9 d. buvo atlikti pirties kadastriniai matavimai, ir nurodyta, kad pirtis pirmą kartą pamatuota 1986 m. spalio 3 d., pažymėta 6I1/m ir įtraukta į kadastrinių matavimų bylą adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. (buvęs adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. Vilniaus m. sav.) Taip pat teigiama, kad 2002 m. birželio 25 d. duomenys buvo patikslinti, bet pastatas neregistruotas, kadangi pirtis yra už sklypo ribos. Namų valdos techninės apskaitos kortelėje 1986 m. nurodyta, jog pirties statybos metai – 1983 m.

6.4. Atsakovas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SPR5-10743 (14.4 E) atmetė trečiojo asmens prašymą dėl nepateikto dokumento, patvirtinančio pirties suformavimo teisėtumą ir nuosavybės teisių įminėtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, o 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. SPR4-8610 (14.5 E) atmetė trečiojo asmens prašymą, kadangi nekilojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus jo prašymą ir priėmus sprendimą prašymą atmesti, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nebuvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

6.5. Trečiasis asmuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovo sprendimus Komisijai, nurodydama, kad 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje tarp J. S. ir D. M. L. užfiksuoti statiniai, priklausantys D. M. L., tarp tų statinių yra ir pirtis, pažymėta 6J1m indeksu, bei pažymėdama, kad nebuvo atsižvelgta į Vilniaus TVIPPB pirties įteisinimo dokumentą ir apmokėtą sąskaitą už įteisinimą.

6.6. Komisija 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu paliko galioti atsakovo sprendimus.

6.7. 2021 m. rugsėjo 21 d. patvirtinime „Dėl įvykusio pirties perleidimo kartu su sklypu ir registruotais statiniais“ nurodyta, kad pardavėja D. M. L. ir pirkėjai P. Ž. bei L. Ž. 2020 m. spalio 21 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje (kaip patvirtinime teigiama) nurodyta, jog pardavėjas pardavė, o pirkėjas įsigijo viešame registre registruotą turtą: žemės sklypą, pastatą – Gyvenamąjį namą, pastatą – Garažą, pastatą – Lauko virtuvę, pastatą – Kiemo rūsį, pastatą – Šiltnamį, pastatą – Ūkinį pastatą, pastatą – Pavėsinę, kitus inžinierinius statinius – Kiemo statinius.

6.8. Iš 2021 m. vasario 9 d. matininkės L. G. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pirtis pradėta ir baigta statyti 1983 m.

7. Teismas byloje, be kita ko, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 1, 2 dalių , 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 3 dalies, 12 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad statiniai kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, kai jie suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka, o nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi tik pareigą išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.

8. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įsigyti ar pastatyti iki 1991m. liepos 25 d., kadastro tvarkytojui pateikiami dokumentai, nurodyti Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (toliau – ir Sąrašas), ir aptarė Sąrašo 2, 2,3; 6.1.–6.9, 8 punktų nuostatas.

9. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, įrodymais pagrįstas faktines bylos aplinkybes, teisminiame procese išdėstytus proceso dalyvių argumentus, konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas – pirtis neįregistruota (šalys byloje duomenų apie tokį juridinį faktą nepateikė), o trečiojo asmens argumentai, kad pirtis buvo minima 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartyje kaip vienas iš sutartyje nurodytų parduodamų statinių, yra nepagrįsti, kadangi iš byloje esančios 1986 m. namų valdos kortelės matyti, kad pirties statybos metai – 1983 m., iš 2021 m. vasario 9 d. matininkės L. G. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos taip pat nustatyta, kad pirtis pradėta ir baigta statyti 1983 m. Teismas pažymėjo, kad nevertina ne lietuvių kalba pateiktų dokumentų (1981 m. rugpjūčio 18 d. sutarties).

10. Teismas nustatė, kad D. M. L. pateikti dokumentai: 1981 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, Vilniaus TVIPPB parengtas pirties įteisinimo projektas, Nekilnojamojo turto registro posistemėje „Matininkas“ 2021 m. vasario 9 d. parengta elektroninė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, neatitinka Sąraše nurodytų dokumentų, kurie reikalingi į Nekilojamojo turto registrą įregistruoti patį daiktą. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti reikiami dokumentai (dokumentas, patvirtinantis pirties suformavimo teisėtumą ir nuosavybės į minėtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimą), daiktinės teisės į pastatą – pirtį taip pat negalėjo būti įregistruotos, kadangi daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) teismas taip pat nenustatė, kad trečiasis asmuo būtų ėmęsis Sąrašo 8 punkte nurodytų veiksmų, norint įregistruoti daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį, neturint nė vieno iš Sąrašo 6.1–6.9 punktuose nurodytų reikalingų dokumentų.

11. Teismas akcentavo, kad atsakovas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu netenkino trečiojo asmens Prašymo, Komisija taip pat nagrinėjo trečiojo asmens skundą, byloje nėra duomenų, kad nors vienas iš pareiškėjų būtų kreipęsis į atsakovą dėl pirties pastato ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, todėl konstatavo, kad pareiškėjų patikslintas skundas dėl atsakovo sprendimų ir Komisijos sprendimo panaikinimo bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįstas ir atmestinas pilna apimtimi, kadangi skundžiami sprendimai priimti ne pareiškėjų, o trečiojo asmens atžvilgiu.

III. 12. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą patenkinti ir panaikinti atsakovo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą 2021 m. liepos 21 d. sprendimą ir Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą; įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. liepos 12 d. prašymą dėl įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo daikto – pirties – kadastro duomenis bei įregistruoti nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre; priteisti iš atsakovo pareiškėjų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

13.1. Atsakovo atsisakymas registruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį laikytinas teisėtu tik tuo atveju, kai nepateikti registracijai reikalingi dokumentai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 1978 metais atsiradusi pirtis 1981 m. notariniu sandoriu buvo perleista trečiajam suinteresuotam asmeniui, o vėliau – pareiškėjams, todėl yra visos sąlygos įregistruoti pirtį ir nuosavybės teises į ją. Pirmosios instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų įrodymų, pritaikė netinkamas teisės aktų nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas.

13.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė pirties statybos metus ir dėl to pritaikė netinkamą Sąrašo punktą, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Byloje nėra ginčo, kad pirtis buvo įsigyta ar pastatyta iki 1991 m. Sąrašo 2 punktas nustato teiktinus dokumentus registruojant pastatytus senus statinius, o Sąrašo 3 punktas įtvirtina teiktinus dokumentus registruojant įsigytus senus statinius, ir teikiamų dokumentų apimtys skiriasi priklausomai nuo to, ar senas statinys buvo pastatytas ar įsigytas.

13.3. Nagrinėjamu atveju teisiškai svarbi aplinkybė, ar pirtis buvo pastatyta, ar įsigyta. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pirties statybos metus, o tai lėmė netinkamo Sąrašo punkto pritaikymą. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina, kad pirtis egzistuoja bent nuo 1978 metų (ji apskaitoma techninės apskaitos dokumentuose, 1981 m. rugpjūčio 18 d. techninės apskaitos kortelėje), ir tai patvirtina, kad pirtis buvo sukurta ir fiksuojama dar iki 1981 m. rugpjūčio 18 d.

13.4. Vėlesniuose dokumentuose nurodomi pirties statybos metai –1983 m. galėjo atsirasti dėl to, kad 1983 m. D. M. L. anksčiau stovėjusią pirtį rekonstravo. Pirmosios instancijos teismas dėl įsivėlusios klaidos padarė neteisingą išvadą, kad pirtis buvo pastatyta tik 1983 m. ir dėl to klaidingai vertino, kad trečiasis asmuo yra šios pirties statytojas. Iš tiesų pirtis buvo 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutarties objektu, o tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra šios pirties įgijėjas, todėl, registruojant pirtį Nekilnojamojo turto registre, turėjo būti vadovaujamasi Sąrašo 3 punktu. Pirmosios instancijos teismas aptariamų aplinkybių neįvertino, pritaikė netinkamą Sąrašo nuostatą ir tokiu būdu pažeidė materialiosios teisės normas, reikalaudamas visai ne tų dokumentų.

13.5. Trečiojo asmens atsakovui pateikta namų valdos byla, kuri leidžia identifikuoti tiek objektą (pirtį), tiek tuometinį savininką (D. M. L.). Namų knygoje esantys duomenys susieti su 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi, nurodant tą patį registro numerį. Tokie įrodymai yra pakankami identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 dienos (Sąrašo 3.1, 3.2 ir 5.5 p.).

13.6. Tai, kad pirtis yra teisėtai įsigyta ir valdoma nuosavybės teisėmis, patvirtina aplinkybė, kad Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1933-(01) yra nustatytas kelio servitutas, vedantis iki pirties.

13.7. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas, kad D. M. L. buvo šios pirties statytoja ir pritaikė netinkamą Sąrašo nuostatą, skirtą statytojams, kadangi nagrinėjamu atveju taikytinas Sąrašo 3 punktas ar alternatyviai 5 punktas.

13.8. Pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjų teisės į sąžiningą procesą ir priėmė siurprizinį teismo procesinį sprendimą, kuris yra draudžiamas Lietuvos teismų praktikoje.

13.9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nevertina vieno esminių įrodymų byloje – notarinės 1981 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nes ji neišversta į lietuvių kalbą. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir visapusiškai, objektyviai jų neištyrė, nepasinaudojo teismo vertėjų pagalba, kad išverstų minimą sutartį.

13.10. Pagal Sąrašo 3 punktą, registruojant įgytus senus statinius svarbiausia įrodymas yra notarinė pirkimo-pardavimo sutartis. Būtent šiuo įrodymu (1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi) pareiškėjai grindė savo pozicijos pagrįstumą. Šį įrodymą į bylą pateikė atsakovas, teismas jį priėmė, todėl pareiškėjams nesuprantama teismo pozicija juo nesivadovauti.

13.11. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami teismui išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas, prijungęs prie bylos minimą sutartį, proceso šalių neįpareigojo pasirūpinti šio dokumento vertimu į lietuvių kalbą, taip pat nepasinaudojo ABTĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybe, kad ne lietuvių kalba surašytus dokumentus teismo posėdžio metu išverstų vertėjas, todėl, atsižvelgiant į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl to byla buvo išspręsta neteisingai. Atlikti pažeidimai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

13.12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai nėra tinkami pareiškėjai šioje byloje, kadangi skundžiami sprendimai yra priimti ne pareiškėjų, o trečiojo asmens atžvilgiu, todėl patikslinto skundo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimus bei išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2021 m. liepos 12 d. prašymą yra nepagrįstas.

13.13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į itin ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, teismo sprendimo išvados, kai pareiškėjui per visą laiką nebuvo pasiūlyta pateikti papildomų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių jos materialinį teisinį suinteresuotumą ginče, laikytinos siurprizinėmis, taigi ir nagrinėjamoje byloje teismo išvados dėl netinkamo pareiškėjo pareikšto skundo yra laikytinos siurprizinėmis išvadomis.

13.14. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje 2021 m. spalio 18 d. nutartimi yra nustatęs, kad P. Ž. ir L. Ž. yra tinkami pareiškėjai byloje, kadangi atsakovo priimti sprendimai yra susiję su jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu (pirtimi), todėl patikslintame skunde buvo pakeistas dalyvaujančių byloje asmenų procesinis statusas ir patikslintas skundas buvo pateiktas P. Ž. ir L. Ž. vardu (pirminis skundas buvo pateiktas trečiojo asmens vardu). Teismas parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje nenurodė pareiškėjams, kad jie yra netinkami pareiškėjai, todėl skundžiamame sprendime padarytos priešingos išvados yra siurprizinės. Pareiškėjai P. Ž. ir L. Ž. į teisminį procesą įstojo kaip D. M. L. teisių perėmėjai, nes 2020 m. spalio 21 d. sutartimi įsigijo D. M. L. turtą ir įgijo materialinį teisinį suinteresuotumą įregistruoti šį turtą Nekilnojamojo turto registre. Tiek teisių perėmėjui, tiek atsakovui, tiek bylą nagrinėjančiam teismui teisių perėmimo faktas yra privalomas.

13.15. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateikiamas pasvarstymas, kad pareiškėjams derėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų pažeidimas, kadangi nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjams vis tiek reiks kreiptis į atsakovą su prašymu įregistruoti pirtį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinių kliūčių pareiškėjų skundo patenkinimui.

14. Atsakovas Registrų centras pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

14.1. Civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą.

14.2. Nekilnojamasis daiktas gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Prašomas įregistruoti pirties pastatas yra valstybei priklausančiame nesuformuotame žemės sklype, tačiau pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokiu teisėtu pagrindu valstybinėje žemėje buvo vykdoma pirties pastato statyba.

14.3. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad Apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1933-(01) nustatytu kelio servitutu sudaryta galimybė patekti prie pirties pastato, kadangi tuo metu galioję teisės aktai nenumatė tokio atvejo, jog privačios žemės sklypui gali būti nustatomas servitutas, suteikiantis teisę patekti prie valstybinėje žemėje esančio neregistruoto ir, galimai, savavališkai pastatyto statinio.

14.4. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi J. S. trečiajam asmeniui D. M. L. pardavė, be kita ko, pirties pastatą, kadangi pirtis, pažymėta indeksu 6I1m, šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyta. Pirties pastatymo metus (1983 m.) patvirtina 1986 m. namų valdos kortelė 2021 m. vasario 9 d. matininkės L. G. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

14.5. Pareiškėjai klaidingai ir nepagrįstai teigia, kad pirtis egzistuoja nuo 1978 m. (nes techninės apskaitos dokumentuose pirtis yra apskaitoma jau nuo 1978 metų, pažymėta indeksu 6J1/m), kadangi minima data yra ne pirties statinio statybą žyminti data, bet pradinio statinių išdėstymo plano sudarymo data. Pirties pastatas plane buvo pažymėtas tik 1986 m. spalio 3 d.

14.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai nesikreipė į atsakovą dėl pirties pastato ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, o skundžiami atsakovo sprendimai priimti trečiojo asmens atžvilgiu, todėl jų patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti Prašymą dėl pareiškėjų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuomet toks prašymas niekados nebuvo pateiktas, yra nepagrįstas.

15. Atsakovas pateikė paaiškinimus dėl į bylą pateikto naujo įrodymo (į lietuvių kalbą išverstos 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutarties), nurodydamas, kad iš šios sutarties matyti, jog pirties pastatas negalėjo būti šios sutarties dalykas, kadangi sutarties sudarymo metu ji dar nebuvo nei pradėta, nei tuo labiau užbaigta statyti, o, be to, šis statinys nėra teisiškai registruotas, nes nei pareiškėjai, nei trečiasis asmuo iki šiol nepateikė prašomo įregistruoti statinio statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų; ši sutartis nepatvirtina pareiškėjų reikalavimo įregistruoti po dvejų metų po sutarties sudarymo savavališkai valstybinėje žemėje pastatytą pirties pastatą.

16. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog ginčo objektas – pirtis – buvo pastatyta tik 1983 m., kadangi byloje esantys įrodymai (namų valdos techninės apskaitos kortelė, namų knyga) patvirtina, jog pirtis egzistuoja jau nuo 1978 m., ir trečiasis asmuo ją įsigijo, o ne pastatė, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Sąrašo 3 punktas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Registrų centro 2021 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. SPR5-10743 (14.4 E), 2021 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. SPR4-8610 (14.5 E) ir Registrų centro Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. CSPR-270 pagrįstumo ir teisėtumo, bei dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjams nuo 2020 m. spalio 22 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilojamojo turto objektai: žemės sklypas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Gyvenamasis namas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Garažas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Lauko virtuvė (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Kiemo rūsys (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Šiltnamis (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Ūkinis pastatas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas – Pavėsinė (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai – Kiemo statiniai (šulinys, tvora) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)).

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. M. L. 2021 m. liepos 12 d. atsakovui pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti D. M. L. nuosavybės teises į statinį.

20. Skundžiamais Registrų centro sprendimais trečiojo suinteresuoto asmens prašymas netenkintas.

21. Vertinant 1981 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nustatyta, kad J. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui D. M. L. pardavė gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus 1I1p, 3I1p, 4I1p, garažą 2I1p, šiltnamį 5Š1g bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pirtis, pažymėta indeksu 6I1m, šioje pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodyta. Iš byloje esančios 1986 m. namų valdos techninės apskaitos kortelės matyti, kad pirties statybos metai – 1983 m. 2021 m. vasario 9 d. matininkės L. G. sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje taip pat nurodyta, kad pirtis pradėta ir baigta statyti 1983 m., t. y. po 1981 m. rugpjūčio 18 d. sutarties sudarymo.

22. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad RC Kadastro tvarkytojas 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. SPR5-10743 (14.4 E) pagrįstai bei teisėtai atmetė D. M. L. prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pirties suformavimo teisėtumą ir nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. Tuo pačiu RC Teritorinis registratorius 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. SPR4-8610 (14.5 E) pagrįstai bei teisėtai atmetė D. M. L. prašymą įregistruoti nuosavybės teises, nes Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui išnagrinėjus Prašymą ir priėmus sprendimą jį atmesti, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinę tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašė įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., pagrįstai nurodė, jog kadastro tvarkytojui turėjo būti pateikti dokumentai, išvardinti Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąraše (Sąrašo 2, 2.3; 6.1.–6.9, 8 punktai).

24. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 13.15 punkte. Vadovaujantis Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 8 punktu, senų statinių valdytojai, neturintys vieno iš šio sąrašo 2.2–2.4 ir 3.2 punktuose išvardytų dokumentų, būtinų registruojant seną statinį ir (ar) daiktines teises į jį, Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, turimus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir atitinkamą teismo sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo. Kaip žinia, bylos dėl juridinių faktų nustatymo pagal rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismų, todėl Registrų tvarkytojui turi būti teikiamas sprendimas, priimtas bendrosios kompetencijos teismo byloje pagal suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

25. Kaip nepagrįsti pripažįstami pirmosios instancijos teismo argumentai, jog pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas ir tuo pagrindu, jog sprendimai priimti ne pareiškėjų, o trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu. Įvertinus tai, kad nors atsakovas šioje byloje ginčijamus sprendimus priėmė nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymus, tačiau pareiškėjai iš trečiojo suinteresuoto asmens D. M. L. 2020 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5136 įsigiję žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (istorinis adreso pavadinimas – (duomenys neskelbtini), Vilnius), gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir statinius žemės sklype, ir byloje įrodinėdami, kad jie šia sutartimi nuosavybėn įsigijo taip pat ir pirtį, turi byloje tiesioginį vieningą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu materialinį teisinį suinteresuotumą, todėl yra tinkami pareiškėjai.

26. Tačiau šios nutarties 25 punkte nurodyti argumentai nedaro įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas teisėjų kolegijai konstatuojant, kad atsakovui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pirties suformavimo teisėtumą ir nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, todėl atsakovo priimti sprendimai yra pagrįsti bei teisėti, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 str. 1 d. 1 p.).

27. Pareiškėjai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, priteisti pareiškėjams iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra teisinio pagrindo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų P. Ž. ir L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys