b3dbbbf4-8811-47bf-822f-3118cbb0b56b · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedAdministracinÄ byla Nr. I-5420-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Donatas VanseviÄius,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K. R. (K. R.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedb3dbbbf4-8811-47bf-822f-3118cbb0b56b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-5420-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Donatas VanseviÄius,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K. R. (K. R.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas nustatÄ: pareiÅ¡kÄjas K. R. kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â7), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), 4 550,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.Nurodo, kad nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 25 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, pažeidžiant galiojanÄius teisÄs aktus, t. y. pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Kamerose kartu buvo kalinami 3â4 asmenys.
Buvo kalinamas kartu su rÅ«kanÄiais, nors pats nerÅ«ko. Kamerose buvo netinkamas vÄdinimas, sienos apipelijusios, veisÄsi tarakonai. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai. GalÄjo pasivaikÅ¡Äioti tik vienÄ valandÄ per dienÄ . DuÅ¡u naudotis galÄjo tik vienÄ kartÄ per savaitÄ. Kameroje buvo tamsu ir drÄgna, netinkama temperatÅ«ra. Maistas nekaloringas, valgÄ vegetariÅ¡kÄ maistÄ , todÄl labai nusilpo. DÄl to jis patyrÄ pažeminimÄ , patyÄias, taigi jam turi bÅ«ti atlyginta patirta neturtinÄ Å¾ala.
AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 1,80 Eur patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinÄjimu (b. l. 12â27).Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisÄs aktuose nustatytÄ ribÄ , taÄiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyÄia, kamerose įrengta kabelinÄ televizija, sudarytos sÄ lygos naudotis socialinÄs reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.
LukiÅ¡kių TI-K administracija sutinka, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadÄžÄ, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.
Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudarÄs paslaugų teikimo sutartį su UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, kuri kiekvienais metais pratÄsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB âDezinfaâ, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.
LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitÄ iki 15 min. suteikiama teisÄ nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetÄs (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonÄms sudÄti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio.
Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vÄdinimui yra pritaikyti, kameros yra vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. Suimtųjų pasivaikÅ¡Äiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. PasivaikÅ¡Äiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmÄ gali bÅ«ti sutrumpinama tik dÄl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.
PatalynÄ iÅ¡duodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas. LaisvÄs atÄmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitÄ patalynÄ ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.
Pasak atsakovÄs atstovo, pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendrojo pobÅ«džio, nÄra konkretumo dÄl tariamai jam padarytos neturtinÄs žalos. Be to, pareiÅ¡kÄjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lÄmÄ patekimÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ . Teismas konstatuoja: byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui, kuriÄ jis patyrÄs LukiÅ¡kių TI-K dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų.Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (žr.
LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau â ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).PareiÅ¡kÄjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d.
įsakymu Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužÄs 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma â 3,6 kv. m. vienam asmeniui.EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, sprÄsdamas dÄl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninÄs erdvÄs, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietÄje kameroje, apskaiÄiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturÄtų bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaiÄiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukÅ¡Äiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma â 3,6 kv. m, â atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016).Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus 2017 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu Nr. 24-6892 âDÄl K.
R. skundoâ (b. l. 30â31), sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Atsižvelgiant į formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , nagrinÄjamu atveju sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovÄs padarytus teisÄs pažeidimus.PareiÅ¡kÄjas kalinimo įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 24 d. (imtinai). PareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų neginÄija, todÄl byloje pareiÅ¡kÄjo skundo reikalavimai bus nagrinÄjami, atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 12â14) matyti, kad, apskaiÄiavus visÄ ginÄo laikotarpį (2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 24 d.), pareiÅ¡kÄjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso: 435 paras.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas visÄ jo kalinimo laikotarpį. Taigi darytina iÅ¡vada, kad vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginÄo laikotarpio metu (iÅ¡ viso: 435 paras) nebuvo pažeistas ne tik vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas, taÄiau ir Konvencijos 3 straipsnis.Akcentuotina tai, jog EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).
Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judÄjimo laisvÄs apribojimas ir su tuo susijÄ neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmÄ, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.PareiÅ¡kÄjo teigimu, kad kamerose netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ).
Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 âDÄl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â ir TaisyklÄs) 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras nÄra nustatÄs pažeidimų dÄl netinkamo sanitarinio mazgo atitvÄrimo nuo gyvenamosios patalpos arba įrengimo bei, vadovaujantis minÄtomis teisÄs aktų nuostatomis, pripažintina, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. TaÄiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įÄjimo į sanitarinį mazgÄ pusÄs. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įÄjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkriÄio 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-2567-662/2016).PabrÄžtina, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbÄ ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenÄje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebÄti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todÄl nuolatinis stebÄjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Å iuo aspektu pasisakyta ir EŽTT praktikoje â Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinÄtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinÄių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimas;
Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , 97 p., pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 p., 2007 m. lapkriÄio 15 d., Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 p., ECHR 2002-VI). NagrinÄjamu atveju sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, ypaÄ atsižvelgiant į aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kamerose atskirais laikotarpiais su kitais asmenimis, todÄl tai laikytina pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimu, sukÄlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų.
PareiÅ¡kÄjas taip pat neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo žema temperatÅ«ra ir drÄgna, tamsu, veisÄsi tarakonai.Remiantis HN 76:2010 26 punktu, gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metu turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, o Å¡altuoju metu â ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 222 °C, santykinÄ drÄgmÄ Å¡iltuoju metu turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., Å¡altuoju metu â nuo 35 proc. iki 60 proc.
Pagal HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro (dabar â Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas) patikrinimo aktų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atlikti visuomenÄs sveikatos saugos kontrolÄs patikrinimai, bet kamerose, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas, pažeidimų nenustatyta.
IÅ¡ byloje esanÄio LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus 2017 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu Nr. 24-6892 âDÄl K. R. skundoâ (b. l. 30â31) matyti, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinÄ Å¡viesa yra ne mažesnÄ kaip 200 Lx. Visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Kameros vÄdinamos natÅ«raliai, per langus. Visi langų rÄmai lengvai atidaromi, pritaikyti vÄdinimui. IÅ¡ byloje teismui pateiktų Paslaugų teikimo sutarÄių matyti, kad UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ nuolat atlieka kenkÄjų kontrolÄs ir naikinimo darbus (b. l. 50â57).
Byloje nÄra duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dÄl laikymo sÄ lygų jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu kalinimo laikotarpiu kreipÄsi su skundais. LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavÄs skirtas lÄÅ¡as iÅ¡ valstybÄs biudžeto, atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klÄ atitinka minimalias higienos sÄ lygas. Abejoti valstybÄs institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais teismui nÄra pagrindo.PareiÅ¡kÄjas taip pat skunde nurodo, kad jis buvo kalinamas kartu su kitais asmenimis, kurie rÅ«ko, nors jis yra nerÅ«kantis asmuo.
PažymÄtina, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims privalu sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir Å¡is reikalavimas yra susijÄs su pareiga nerÅ«kanÄius nuteistuosius atskirti nuo rÅ«kanÄių asmenų (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6, 14 punktai, Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 19 straipsnio 4 dalis). Byloje nÄra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ bÅ«ti kameroje kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jis atliko bausmÄ rÅ«kanÄiųjų kameroje, taÄiau byloje taip pat nÄra duomenų, jog ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų teikÄs skundus dÄl minÄtos aplinkybÄs â bÅ«ti su nerÅ«kanÄiais asmenimis. Kadangi pareiÅ¡kÄjas Å¡ia savo teise nepasinaudojo, tai reiÅ¡kia, kad LukiÅ¡kių TI-K neatliko jokių pareiÅ¡kÄjo teises pažeidžianÄių veiksmų.SprÄsdamas dÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų, jog jam nebuvo užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti ilgiau kaip vienÄ valandÄ , teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
PareiÅ¡kÄjas neginÄija, kad jam buvo užtikrinta minÄta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Byloje nÄra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus dÄl ilgesnio pasivaikÅ¡Äiojimo laiko, taip pat nÄra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų ligonis ir jam pagal gydytojų iÅ¡vadÄ bÅ«tų suteikti du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimai, todÄl Å¡iuo atžvilgiu pažeidimas nÄra nustatytas, o pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl ilgesnio pasivaikÅ¡Äiojimo laikotarpio atmestini.
Taip pat pareiÅ¡kÄjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u galÄjo naudotis tik kartÄ per savaitÄ. LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad įstaigoje yra įrengta duÅ¡inÄ ir dezinfekcijos kamera. Teismui nÄra pagrindo abejoti pateikta atsakovo informacija. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ.
AnalogiÅ¡kos nuostatos taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatyme. Kadangi LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitÄ suteikiama teisÄ nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todÄl tokiu atveju nÄra pagrindo konstatuoti pažeidimo. Vertindamas pareiÅ¡kÄjo teiginį dÄl maisto, kuris, pasak pareiÅ¡kÄjo, buvo nekaloringas, teismas pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K yra maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 âDÄl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsÄjo 23 d.
įsakymu Nr. 253 âDÄl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu âDÄl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintomis mitybos normomis. AtsakovÄs atstovo duomenimis, valgiaraÅ¡Äiai, patvirtinti KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.
įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ, yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos VyriausybÄs patvirtintas fiziologines mitybos normas, o visas pagamintas maistas yra kokybiÅ¡kas ir tinkamas vartojimui. Teismui nÄra pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo valgiaraÅ¡tis veganams, taÄiau galiojantys teisÄs aktai nenurodo, kad musulmonai ar kitus tikÄjimus iÅ¡pažįstantys asmenys bÅ«tų maitinami pagal religinius įsitikinimus atitinkanÄius valgiaraÅ¡Äius.
Atsižvelgiant į tai, konstatuoti pažeidimo Å¡iuo atveju nÄra teisinio pagrindo. Byloje nÄra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kÄjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginÄo laikotarpiu.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dÄstyta, nagrinÄjamu atveju konstatuotas tik sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimas. Teismas, atsižvelgÄs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ administracinių teismų praktikÄ bei valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mÄnesinÄs algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybÄs skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinÄs byloje nustatytas aplinkybes (kameroje bÅ«davo ir vienas), pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ ir intensyvumÄ bei, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo patirta dvasinÄ skriauda nÄra tokia didelÄ, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kÄjo nurodyta 4 550,00 Eur suma, o dÄl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kÄjo patirtoms neigiamoms pasekmÄms adekvati priteistina neturtinÄs žalos atlyginimo suma yra 800,00 Eur.
LukiÅ¡kių TI-K taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinÄjimu. Atsižvelgiant į tai, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1827-858/2015), teismas sprendžia, kad LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinÄjimu, atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86â87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisÄjas nusprendžia: pareiÅ¡kÄjo K.
R. (K. R.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui K. R. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas             Donatas VanseviÄius