Legislator Case Law & Legislation
b3dbbbf4-8811-47bf-822f-3118cbb0b56b AI generated

b3dbbbf4-8811-47bf-822f-3118cbb0b56b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number b3dbbbf4-8811-47bf-822f-3118cbb0b56b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-5420-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. R. (K. R.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

b3dbbbf4-8811-47bf-822f-3118cbb0b56b · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-5420-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03306-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. R. (K. R.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas K. R. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–7), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 4 550,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Nurodo, kad nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Kamerose kartu buvo kalinami 3–4 asmenys.

Buvo kalinamas kartu su rÅ«kančiais, nors pats nerÅ«ko. Kamerose buvo netinkamas vėdinimas, sienos apipelijusios, veisėsi tarakonai. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai. Galėjo pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ per dienÄ . DuÅ¡u naudotis galėjo tik vienÄ kartÄ per savaitę. Kameroje buvo tamsu ir drėgna, netinkama temperatÅ«ra. Maistas nekaloringas, valgė vegetariÅ¡kÄ maistÄ , todėl labai nusilpo. Dėl to jis patyrė pažeminimÄ , patyčias, taigi jam turi bÅ«ti atlyginta patirta neturtinė žala.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,80 Eur patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 12–27).Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ , tačiau LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, sudarytos sÄ lygos naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.

LukiÅ¡kių TI-K administracija sutinka, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Patalynė iÅ¡duodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

Pasak atsakovės atstovo, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kuris lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Teismas konstatuoja: byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyręs LukiÅ¡kių TI-K dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ , tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma – 3,6 kv. m. vienam asmeniui.EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).Remiantis LukiÅ¡kių TI-K Å«kio skyriaus 2017 m. spalio 13 d. praneÅ¡imu Nr. 24-6892 „Dėl K.

R. skundo“ (b. l. 30–31), sanitarinio mazgo patalpos LukiÅ¡kių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Atsižvelgiant į formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus.PareiÅ¡kėjas kalinimo įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. (imtinai). PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų neginčija, todėl byloje pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai bus nagrinėjami, atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 12–14) matyti, kad, apskaičiavus visÄ ginčo laikotarpį (2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d.), pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas iÅ¡ viso: 435 paras.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas visÄ jo kalinimo laikotarpį. Taigi darytina iÅ¡vada, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpio metu (iÅ¡ viso: 435 paras) nebuvo pažeistas ne tik vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas, tačiau ir Konvencijos 3 straipsnis.Akcentuotina tai, jog EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.PareiÅ¡kėjo teigimu, kad kamerose netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra nustatęs pažeidimų dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos arba įrengimo bei, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).Pabrėžtina, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Å iuo aspektu pasisakyta ir EŽTT praktikoje – Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas;

Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , 97 p., pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas; Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 p., 2007 m. lapkričio 15 d., Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 p., ECHR 2002-VI). Nagrinėjamu atveju sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiÅ¡ko asmens privatumo, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose atskirais laikotarpiais su kitais asmenimis, todėl tai laikytina pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų iÅ¡gyvenimų.

PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo žema temperatÅ«ra ir drėgna, tamsu, veisėsi tarakonai.Remiantis HN 76:2010 26 punktu, gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metu turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, o Å¡altuoju metu – ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 222 °C, santykinė drėgmė Å¡iltuoju metu turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc., Å¡altuoju metu – nuo 35 proc. iki 60 proc.

Pagal HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro (dabar – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas) patikrinimo aktų matyti, jog LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo atlikti visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimai, bet kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, pažeidimų nenustatyta.

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2017 m. spalio 13 d. pranešimu Nr. 24-6892 „Dėl K. R. skundo“ (b. l. 30–31) matyti, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Visose gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Iš byloje teismui pateiktų Paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 50–57).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K direktorių dėl laikymo sÄ lygų jo buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu kalinimo laikotarpiu kreipėsi su skundais. LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais teismui nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde nurodo, kad jis buvo kalinamas kartu su kitais asmenimis, kurie rÅ«ko, nors jis yra nerÅ«kantis asmuo.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims privalu sudaryti saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir Å¡is reikalavimas yra susijęs su pareiga nerÅ«kančius nuteistuosius atskirti nuo rÅ«kančių asmenų (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6, 14 punktai, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 19 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bÅ«ti kameroje kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis atliko bausmę rÅ«kančiųjų kameroje, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus dėl minėtos aplinkybės – bÅ«ti su nerÅ«kančiais asmenimis. Kadangi pareiÅ¡kėjas Å¡ia savo teise nepasinaudojo, tai reiÅ¡kia, kad LukiÅ¡kių TI-K neatliko jokių pareiÅ¡kėjo teises pažeidžiančių veiksmų.Spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti ilgiau kaip vienÄ valandÄ , teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nus dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laiko, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų ligonis ir jam pagal gydytojų iÅ¡vadÄ bÅ«tų suteikti du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai, todėl Å¡iuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ilgesnio pasivaikščiojimo laikotarpio atmestini.

Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡u galėjo naudotis tik kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad įstaigoje yra įrengta duÅ¡inė ir dezinfekcijos kamera. Teismui nėra pagrindo abejoti pateikta atsakovo informacija. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡kos nuostatos taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme. Kadangi LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl tokiu atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo. Vertindamas pareiÅ¡kėjo teiginį dėl maisto, kuris, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo nekaloringas, teismas pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K yra maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Atsakovės atstovo duomenimis, valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d.

įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, o visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Teismui nėra pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo valgiaraštis veganams, tačiau galiojantys teisės aktai nenurodo, kad musulmonai ar kitus tikėjimus išpažįstantys asmenys būtų maitinami pagal religinius įsitikinimus atitinkančius valgiaraščius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuoti pažeidimo Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiÅ¡kėjo sveikatos pakitimus, sÄ lygotus netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotas tik sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimas. Teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ administracinių teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (kameroje bÅ«davo ir vienas), pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta 4 550,00 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 800,00 Eur.

LukiÅ¡kių TI-K taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015), teismas sprendžia, kad LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas nusprendžia: pareiÅ¡kėjo K.

R. (K. R.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui K. R. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas             Donatas Vansevičius