b3da3285-a8ff-4689-8a60-b9c4efd7c689 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. PK-441-408/2014Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00159-2013-0procesinio dokumento kategorijos: 2.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.8.1.1.; 2.1.14.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam, privačiam kaltintojui, civiliniam ieškovui ir kaltinamajam A.

L., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, kaltinamajam, privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. A., jo gynėjai advokato padėjėjai RÅ«tai JanuÅ¡aitytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ (į vienÄ bylÄ sujungtus prieÅ¡prieÅ¡inius kaltinimus), kuriojeA. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis T.

I. progimnazijoje mokytoju, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,privataus kaltintojo E. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 154 str. 1 d.,E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,prieÅ¡prieÅ¡iniu privataus kaltintojo A. L. skundu kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

E. A. privataus kaltinimo skundu (b.l. 2-3) kaltino A. L. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 154 str. 1 d. padarymu. Skunde nurodė, jog 2011-03-28 apie 18:00 – 19:00 val. E. A. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę E. S. paimti teismo dokumentų, jo dėdė A. L. jį įžeidinėjo ir užgauliojo, panaudojo prieÅ¡ jį smurtÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . 2013-05-14 A. L. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariatÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo jį įžūliai Å¡meižė, ko pasekmėje buvo nepagrįstai įtarinėjamas ir kaltinamas, tokiu bÅ«du menkinant jo autoritetÄ , sukeliant įvairiausius įtarimus dėl jo asmenybės, pradedant ikiteisminį tyrimÄ pagal LR BK 187 str. 2 d.

A. L. prieÅ¡prieÅ¡iniu skundu (b.l. 44-46) kaltino E. A. fizinio skausmo sukėlimu – nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymu. Skunde nurodė, kad E. A. 2011-03-28 apie 18:00 – 19:00 val. pats naudojo smurtÄ prieÅ¡ jį (A. L.) ir jo motinÄ E. S., jį ėmė užgaulioti ir vyti iÅ¡ namų, grasino jį nužudyti demonstruodamas pistoletÄ , viskÄ fiksavo mobilaus ryÅ¡io telefonu. Jo motinai E. S. pabandžius E. A. iÅ¡ rankų paimti telefonÄ , E. A. panaudojo smurtÄ prieÅ¡ E. S., o jam (A.

L.) norint apginti motinÄ , E. A. pagriebė už dilbių ir iÅ¡sisukdamas trenkė jo galvÄ Ä¯ sienÄ bei nugarÄ Ä¯ Å¡aldytuvÄ . Nuo smÅ«gio jie abu nugriuvo ant grindų. Tuo metu jis E. A. jokio sužalojimo nepadarė.  Kaltinamasis ir privatus kaltintojas A. L. kaltu neprisipažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su santechniku atvyko mamos praÅ¡ymu, nes sprogo vamzdžiai, žiÅ«rėjo vamzdynÄ , namo apačioje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Pamatė E. A.. Pajuto spyrį. Virtuvėje E. A. jį užgauliojo.

Jo motina bandė jį ginti. Liepė E. A. neskriausti mamos, suėmė jį už rieÅ¡o ir laikė. E. A. sugriebė jį už dilbio, tempė į sienos pusę ir trenkė jo galvÄ Ä¯ sienÄ , tada trenkė į Å¡aldytuvÄ . Konflikto metu E. A. pora kartų spyrė mamai. Jis gynė mamÄ . Jie nukrito ir jis pradėjo skambinti policijai, paleido E. A.. E. A. buvo su neperÅ¡aunama liemene, grasino jį perÅ¡auti. Jis paskambino policijai. Sutuoktinei pasakė, kad policijÄ iÅ¡sikvietė ir E. A. seseriai paskambino.

E. A. jį užgauliojo. Kai skambino policijai išėjo su E. R. į laukÄ laukti policijos, bet E. A. filmavo ir liepė dingti iÅ¡ namų. E. R. paklausė ar jis turi teisę filmuoti ir tada jis įsidėjo telefonÄ . Tyrėjui atvykus, E. A. nubėgo į namÄ , iÅ¡bėgo iÅ¡ močiutės miegamojo ir nubėgo į viršų. BokÅ¡telyje atidarė duris ir rado ant žalio seifo neperÅ¡aunamÄ liemenę, iÅ¡ palėpės iÅ¡lindo E. A.. PareigÅ«nui jis pasakė kad bėgioja. PareigÅ«nas iÅ¡kvietė pastiprinimÄ .

Jis pats greitosios pagalbos neiÅ¡sikvietė tuo metu. Dėl Å¡meižto kaltu neprisipažįsta. Jis nieko neapÅ¡meižė, o pasakė, kas jam grasino, jokio pareiÅ¡kimo nerašė Centro PK. Jo kieme buvo padegtas jo automobilis. Atvyko ugniagesiai, suraÅ¡ytas aktas. TÄ pačiÄ naktį jį apklausė tyrėja. Jo klausė kÄ Ä¯taria dėl maÅ¡inos sudeginimo. E. A. neapÅ¡meižė. Kas jam grasino, tÄ ir nurodė tyrėjams. Su E. A. nesutinka susitaikyti. A. L. praÅ¡o pripažinti kaltu E. A. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Nurodė, kad jam buvo smegenų sutrenkimas. Jį sužalojo kai trenkė galvÄ Ä¯ sienÄ , tuo metu kai buvo jį apkabinęs. Lenkėsi ir suko jį laikydamas už dilbio. GalvÄ trenkė į sienÄ vienÄ kartÄ . KitÄ dienÄ po įvykio kreipėsi į medikus. Sužalojimas nenustatytas, nes nesikreipė iÅ¡ karto. E. R. ir jo mama matė konfliktÄ . Dėl sumuÅ¡imo jis gulėjo tris dienas lovoje. VienÄ dienÄ Ä—jo į darbÄ . Nesiruošė kreiptis į medikus, bet jį pykino nuo galvos sumuÅ¡imo.

Galvos sutrenkimÄ medikai konstatavo.Kaltinamasis ir privatus kaltintojas E. A. kaltu neprisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad fizinės jėgos nenaudojo prieÅ¡ močiutę. A. L. jį vadino žudiku, bet jis filmavo ir tada jam užlaužė rankÄ . Jo pareigÅ«nai nesuėmė, jis pats taip pat kvietė pareigÅ«nus. IÅ¡važiavo kartu su pareigÅ«nais paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . PareigÅ«nas patarė pasiimti pažymÄ apie patirtus sužalojimus ir kreiptis policijÄ . Sužalojimai matėsi akivaizdžiai.

Panemunėje ekspertizė nedirbo po konflikto, todėl nuėjo sekančiÄ dienÄ . Jis negrasino sužeisti, pats buvo sužeistas. Apie automobilio padegimÄ nieko nežinojo, tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), teko raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atostogoms, grįžti namo aiÅ¡kintis. A. L. nestÅ«mė, nenaudojo fizinės jėgos, o A. L. kai smaugė, jie nukrito ant žemės, gal Å¡aldytuvÄ ir kliudė. Ikiteisminiame tyrime E. S. sakė neteisybę, nėra jos užgavęs. Gal A. L. jį smaugdamas užkabino ir močiutę.

Jį A. L. Å¡meižia, sakydamas, kad jis žudikas, kad sugadino maÅ¡inÄ . Å meižikiÅ¡kos frazės, kad kaltino maÅ¡inos padegimu, kad yra žudikas, kad kaimynams pasakojo, jog jis yra blogas žmogus, tai yra Å¡meižtas. A. L. kalbėjo kaimynams ir liudytojo apklausos protokole nurodė, kad jis ir N. S. gali bÅ«ti kaltinami maÅ¡inos padegimu.Liudytojas E. R., A. L. antros eilės pusbrolis, parodė, kad 2011-03-28 buvo pas E. S. namuose A. L. praÅ¡ymu padėti sutvarkyti Å¡ildymo sistemÄ . E. A. atvažiavo, paklausė kÄ jie ten veikia, paskui pasitraukė.

Jiems nuėjus į namo apačiÄ , E. A. liepė neskriausi, neterorizuoti močiutės, pradėjo filmuoti telefonu. E. S. apsistumdė, nes norėjo atimti telefonÄ , tada A. L. įsiterpė, apsikabino E. A. ir trenkėsi į sienÄ . Jis juos iÅ¡skyrė, tuomet nusileido į rÅ«sį, o A. L. kieme dar kalbėjo su E. A.. Girdėjo, kad A. L. su E. A. apsižodžiavo, paskui A. L. iÅ¡kvietė policijÄ . Konflikto metu smÅ«gių nebuvo, tik kai trenkėsi kartu į sienÄ A. L. pasakė, kad labai skauda galvÄ , į ligoninę atsisakė važiuoti.

Konflikto iniciatorius buvo E. A., jis iÅ¡provokavo visÄ situacijÄ . E. A. jokių sužalojimų nebuvo. Pas E. A. ginklo nematė. E. A. iÅ¡sivežė policija. E. S. prašė iÅ¡vežti E. A., nes ji jo bijojo. Jis viso įvykio metu Å¡alia stovėjo. Kad E. A. spardė E. S. negali pasakyti, gal užmynė su koja. Liudytoja L. L., A. L. sutuoktinė, parodė, kad apie 2011-03-28 įvykius žino. TÄ dienÄ sutuoktinis kartu su E. R. iÅ¡važiavo padėti E. S. sutvarkyti santechnikÄ . Sutuoktinis ilgai negrįžo, vėliau sulaukė skambučio, kad jis užpultas, kad jam grasina E. A., sakė iÅ¡kvietė policijÄ .

Sutuoktinis liepė jai bÅ«ti atsargiai ir saugotis, atsiuntė žinutę su E. A. maÅ¡inos numeriu. Sutuoktinis jautėsi blogai, traumuota galva. A. L. pasakojo, kad buvo sužalotas, kai pateko E. A. į namÄ . E. S. bandė sutrukdyti E. A. telefonu filmuoti ir jis susikibo su E. S., o sutuoktinis gynė savo mamÄ . Tada E. A. sugriebė sutuoktinį ir sutrenkė jam galvÄ . Su E. S. kalbėjo apie įvykį. E. S. tÄ patį kalbėjo ir buvo pasibaisėjusi, dabar jos sveikatos bÅ«klė labai bloga nuo stresų ir traumų, ji visko bijo, dingsta atmintis.

Ji pati konflikto metu nedalyvavo, žino apie įvykį iÅ¡ pasakojimų. Sutuoktinis grįžęs blogai jautėsi, nuėjo į poliklinikÄ pats, ji nežino kada. Apie maÅ¡inos sudeginimÄ Å¾ino, tai vyko 2012-05 mėn., bet prieÅ¡ tai sutuoktinis buvo pas mamÄ , kur N. S. ir E. A. grasino, kad jis neturės tos maÅ¡inos, buvo filmuojama maÅ¡ina ir grasinama, kad ji bus susprogdinta. Tada sutuoktinis jai paskambino ir liepė bÅ«ti atsargiai dėl grasinimų.Liudytoja E. S. sutiko duoti parodymus prieÅ¡ artimus asmenis ir parodė, kad 2011-03-28 konflikto ir kad, kas muÅ¡tųsi nematė.

Neatsimena jokio įvykio. Tiksliai negali pasakyti ar vyksta tarp sÅ«naus ir anÅ«ko konfliktai, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), o jie gyvena (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti apie konfliktus, ar mušėsi, ar įžeidė vienas kitÄ , nežino. Su anÅ«ku santykiai geri, su sÅ«num nesipyko. Kartu jie niekada pas jÄ nesilanko. E. A. jos nespardė. Ar sÅ«nus 2011-03-28 kvietė pareigÅ«nus, nematė ir nežino ar jie buvo. Gal konfliktas buvo labai seniai ir įvykio neatsimena. Neatsimena, kad kas kÄ padegtų.

Jos kieme negalėjo bÅ«ti automobilis. 2011 metais davė parodymus. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.Ikiteisminio tyrimo Nr. 23-At-00246-11 metu, 2011-04-05 liudytojo apklausos protokole užfiksuoti liudytojos E. S. parodymai, kad 2011-03-28, ape 19:00 val., jos namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jos sÅ«naus A. L. ir anÅ«ko E. A. įvyko konfliktas, kurio metu E. A. filmavo, įžeidinėjo, neatidavė jai savo mobilaus telefono, kai ji norėjo iÅ¡jungti filmavimÄ . Konflikto metu ginklo E. A. neturėjo, ji ginklo nematė.

E. A. 3 ar 4 kartus pastÅ«mė A. L. į Å¡aldytuvo Å¡onÄ , ji tarp jų įsiterpė, stengdamasi nutraukti susistumdymÄ . Nuo stÅ«mimo A. L. susitrenkė galvÄ Ä¯ Å¡aldytuvÄ . Dėl konflikto buvo iÅ¡kviesta policija. Konflikto metu įžeidinėjo abu. Dėl sužalojimų A. L. į ligoninę paguldytas nebuvo.Liudytojas A. Å . parodė, jog atsimena 2011-03-28 konfliktÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Panemunės PK nuo 2010 metų yra gavęs 27 praneÅ¡imas iÅ¡ abiejų pusių, taip pat iÅ¡ E. S., N. S..

Pateikti pareiÅ¡kimai dėl savavaldžiavimo, turto sužalojimo. Konflikto metu E. A. ir A. L. susimušė, apsistumdė. E. A. pateikė medicininę iÅ¡vadÄ , tuo metu negaliojo įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl buvo pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Gautas skundas iÅ¡ A. L. pusės, gautas praneÅ¡imas iÅ¡ gydymo įstaigos, kad buvo konflikto metu sužalotas, jam taip pat pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka. Apie automobilio „Audi A6“ padegimÄ nežino, ta informacija yra Centro policijos komisariate.IÅ¡analizuotų ir byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad kaltinamasis A.

L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 154 str. 1 d., o kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 140 str. 1 d.              LR BK 2 str. 3 d. nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ â€.                           Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Tokios abejonės, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltininko naudai.              Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti abiejų kaltinamųjų parodymai, kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų jie nepadarė.Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako tas, kas apie kitÄ Å¾mogų paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba Å¡meižė asmenį, neva Å¡is padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo. Taigi baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, perdavusiam LR BK 154 str. nurodyto pobÅ«džio žinias. Kvalifikuojant veikÄ pagal LR BK 154 str., svarbu atriboti informacijÄ (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , t.y. perdavusiam žinias.

Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, savybes, veiksmus, įvykius, kurių egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl skleidžiamos informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakomybę.

Paskleista informacija turi bÅ«ti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputacijÄ , sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo, be to, tokia informacija turi bÅ«ti konkreti, kurios faktus galima bÅ«tų patikrinti.A. L. praneÅ¡damas apie savo automobilio padegimÄ ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nesiekė apÅ¡meižti ar įžeisti E. A. ir tokios tyčios neturėjo. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad A. L. paskleidė ne informacijÄ , o remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais, iÅ¡sakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimus ir komentarus.Taigi A.

L. paskleidė ne konstatuojamojo pobÅ«džio faktus ir duomenis, o savo nuomonę. Teismo nuomone, informacija, kuria disponavo A. L., jo konfliktiÅ¡ki santykiai su E. A., buvo pakankamas pagrindas komentuoti situacijÄ ir pateikti savo požiÅ«rį į faktus.Aptarti ir iÅ¡tirti įrodymai neleidžia teigti, kad A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo motyvuoti sÄ moningo ketinimo pakenkti E. A.. IÅ¡ visumos nustatytų aplinkybių galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , jog A. L. veikoje nėra BK 154 str. 1 d. numatyto nusikaltimo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų tiesioginės tyčios Å¡meižti ar pažeminti E. A. požymių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai atitinkamo turinio žinios tampa žinomos pareigÅ«nams (teisėjams, prokurorams, policijai, advokatams ir kt. asmenims), dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei Å¡i informacija pareigÅ«nų nėra praneÅ¡ama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiÅ¡kimo tyrimu) asmenims.

Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. L. pasisakymÄ bÅ«tų girdėję kiti (tretieji) asmenys, kad kalbų turinys bÅ«tų paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su minėtų klausimų nagrinėjimu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo byloje parodymų turinys tapo žinomas (bÅ«tų paskleistas) trečiajam asmeniui. Esant nurodytoms aplinkybėms A. L. iÅ¡teisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., požymių.Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.MuÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ , siekiant sukelti jam fizinį skausmÄ (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, Å¡aldant, kaitinant ir pan.).

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir Å¡is nusikaltimas padaromas gali bÅ«ti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine). Byloje esantys faktiniai duomenys tikrai nepatvirtina, kad kaltinamasis E. A. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. A. A. L. atžvilgiu bÅ«tų naudojęs fizinį smurtÄ . E. A. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo A. L. nepripažįsta, o jo kaltumui įrodyti nesurinkta jokių objektyvių, iÅ¡samių ir neÅ¡aliÅ¡kų įrodymų.Faktinių duomenų, kurie tokius A.

L. paaiškinimus ir parodymus patvirtintų, byloje nėra. Pats E. A. kaltės nepripažįsta, liudytojas E. R. nepatvirtino, kad E. A. tyčia sužalojo A. L., iš 2013-10-11 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. kūne objektyvių sužalojimų požymių, kurie galėjo būti padaryti 2011-03-28 nekonstatuota (b.l. 48). Kaltinimas grindžiamas vien nukentėjusiojo parodymais. Pats E. A. tokius nukentėjusiojo parodymus, kategoriškai neigia.Esant nurodytoms aplinkybėms E. A. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus – kaltinamojo A.

L. paaiÅ¡kinimus, nukentėjusiojo E. A. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.Nors kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius savo sÅ«nėnui E. A. nežymų sveikatos sutrikdymÄ Ä¯rodyta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais (medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal E. A. pareiÅ¡kimÄ ) 2). Vertinant kaltinamojo parodymus teisme akivaizdu, kad jie prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams.

Teismas netiki kaltinamojo aiÅ¡kinimu, kad jis tarpusavio konflikto metu nespaudė rankos dilbiu E. A. kaklo, kad tarpusavio grumtynių metu jis pats nukentėjo nuo E. A.. Å iuos jo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .Tačiau teismas sprendžia, kad nors A. L. atlikti veiksmai formaliai atitinka baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, tačiau bÅ«tina įvertinti realų jo padarytos veikos pavojingumÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, ir kad kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.Pagal LR BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai. IÅ¡ nusikaltimo sudėties požymių, kurių iÅ¡raiÅ¡ka konkrečiame nusikaltime gali bÅ«ti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimÄ vertinti kaip mažareikÅ¡mį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį.

Žalos pobÅ«dis, dydis iÅ¡reiÅ¡kia nusikaltimų pavojingumÄ , t.y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad A. L. spaudė rankomis E. A. kaklÄ ir taip jį nežymiai sužalojo. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta ir tai, kad taip kaltinamasis A. L. pasielgė ne be priežasties, o todėl, kad sÅ«nėnas jo neklausė, filmavo jį mobilaus ryÅ¡io telefono kamera, o tai patvirtina, kad jo tikslas buvo ne fizinio skausmo sukėlimas, o E. A. sudrausminimas, ir nors tai nepaneigia ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumÄ .Esant aptartoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad A.

L. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau jo padaryta veika iÅ¡ esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 str. numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant Å¡iÄ veikÄ pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstÄ , bÅ«tų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas Å¡iÄ veikÄ padariusiam A.

L.. Pastebėtina ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje (kasacinės bylos Nr. 2K-421/2007, 2K-154/2013). Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nors A. L. veiksmai ir atitinka BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 str.).Nukentėjęs E. A. prašo iš kaltinamojo priteisti 10000 Lt nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad dėl A. L. nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . Dėl patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų iki Å¡iol jaučia nerimÄ ir baimę.Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinės žalos pasekmės gali bÅ«ti fizinio ir (ar) dvasinio pobÅ«džio. Dvasinio pobÅ«džio pakenkimai - tai dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas.

Fizinio pobÅ«džio pasekmės - tai fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan. Pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobÅ«džio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, liekamuosius reiÅ¡kinius, taip pat į asmens turėtų galimybių praradimÄ .

Dėl sužalojimų nukentėjęs E. A. patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina ir į liekamuosius reiÅ¡kinius po patirtų sužalojimų – tai yra dvasinius iÅ¡gyvenimus pažeminimÄ , nerimÄ ir baimę, nesaugumo jausmÄ , sužalojimo padarymo aplinkybes. Po patirto sužalojimo nukentėjusysis kreipėsi į gydymo įstaigÄ , be to žymiai pablogėjo jo ir močiutės santykiai.

Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam kaltinamojo A. L. padarytas tyčinis sužalojimas ir su juo susiję dvasiniai iÅ¡gyvenimai turėjo didelę reikÅ¡mę jo kasdieniniame gyvenime. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio A. L. kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl E. A. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti teismas tenkina iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ A.

L. 1000 Lt. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkÅ«rimÄ , taip pat socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ .E. A. prašė priteisti 650 Lt iÅ¡ kaltinamojo A. L., tai yra lėšas, iÅ¡leistas už advokato atstovavimÄ teisme (b.l. 21-23). IÅ¡laidos už suteiktas advokato paslaugas pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ A. L..A. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.                                           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305str. str., 307-308 str. str., 313 str., n u s p r e n d ž i a :

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir baudžiamÄ jÄ bylÄ Å¡ioje dalyje jo atžvilgiu, nutraukti.A. L. iÅ¡teisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

E. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ A. L. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Lt neturtinės žalos atlyginimo E. A..Priteisti iÅ¡ A. L. 650 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) Lt bylos vedimo iÅ¡laidų E. A..A. L. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20 d. apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Teisėjas                                                                                       Virginijus Kalkauskas