b3d82f50-250c-4ce6-a7fd-cdfb80a5bf1c · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-238/2016             Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00374-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkriÄio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus, Algirdo Remeikos ir DanguolÄs Å iugždinytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),sekretoriaujant Dianai Vorvul, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai LaurinaviÄiÅ«tei,nuteistajam V.
Legislator headnote
AI generatedb3d82f50-250c-4ce6-a7fd-cdfb80a5bf1c · Kauno apygardos teismas: apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir iÅ¡ V. D. jam priteisti 28 963 Eur neturtinei žalai ir 3 432,28 Eur turtinei žalai atlyginti.NukentÄjusiojo nuomone, teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nÄra neginÄytinų įrodymų, kad nuteistasis galÄjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateikta MetinÄ pajamų deklaracija yra bendro pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatkreipÄ dÄmesio, kad paskaiÄiuotos negautos pajamos buvo vidutinÄs galimos gautos pajamos per 1 dienÄ (146,76 Lt).
Full text
PraneÅ¡Äja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-238/2016             Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00374-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkriÄio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus, Algirdo Remeikos ir DanguolÄs Å iugždinytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja),sekretoriaujant Dianai Vorvul, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai LaurinaviÄiÅ«tei,nuteistajam V.
D., jo gynÄjui advokatui KÄstuÄiui JonaiÄiui,nukentÄjusiajam M. P. (M. P.), jo atstovui advokatui ArÅ«nui AbraiÄiui,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. ir nukentÄjusiojo M. P. (M. P.) apeliacinius skundus dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â LR BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmÄ â laisvÄs apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per 6 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonÄmis.Tuo paÄiu nuosprendžiu nukentÄjusiojo M.
P. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies â jam iÅ¡ V. D. priteista 31,42 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : V. D. pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 14 d., apie 1.30 val., vykdamas automobiliu âFord Transitâ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijos teritorijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, tyÄia kumÅ¡Äiu sudavÄ M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumÅ¡Äiais sudavÄ ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ , tuo padarÄ deÅ¡inÄs plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžį su jo panirimu, kas sukÄlÄ M.
P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui arba priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi bylos perdavimo nagrinÄti teisiamajame posÄdyje metu akivaizdžiai neteisingai nurodÄ veikÄ , kurios padarymu jis buvo kaltinamas, ir tÄ nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ .
Å ioje nutartyje, taip pat praneÅ¡ime kaltinamajam buvo nurodyta, kad V. D. yra kaltinamas padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, nors byla teismui buvo perduota dÄl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis mano, kad tokiu bÅ«du teisÄjas, gavÄs teismui perduotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , jau turÄjo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ ir tai patvirtina vÄlesnį teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, remiantis vien tik nukentÄjusiojo M.
P. parodymais ir jo paties pateiktais medicininiais iÅ¡raÅ¡ais, nors nukentÄjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinÄjime teisme buvo prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. M. P. negalÄjo tiksliai nurodyti, kiek vis dÄlto smÅ«gių buvo suduota â savo pradiniame 2014 m. gegužÄs 7 d. pareiÅ¡kime nurodÄ apie 10 smÅ«gių, 2014 m. gegužÄs 29 d. pirminÄje apklausoje ir vÄliau teigÄ, kad ne mažiau 6 smÅ«gių. Be to, nukentÄjusiojo nurodytos faktinÄs įvykio aplinkybÄs yra paneigtos kitų kartu važiavusių ir byloje liudijusių asmenų.
Liudytojas O. T. paneigÄ M. P. teiginius, kad konfliktas prasidÄjo nuo V. D. suduoto smÅ«gio į veidÄ O. T.. Liudytojas M. J. paneigÄ nukentÄjusiojo teiginius, kad jis V. D. atitraukÄ nuo nukentÄjusiojo. Niekas iÅ¡ automobiliu važiavusių asmenų nepatvirtino matÄ V. D. suduodant bent vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam ar kad reikÄjo jį raminti. TodÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, nors M. P. teisme duoti paaiÅ¡kinimai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, bet savo esme jie tapatÅ«s, vienas kitÄ papildantys, paaiÅ¡kinantys, yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.Nuteistasis teigia, kad byloje taip pat nustatyta, jog iÅ¡ septynių automobiliu važiavusių asmenų, keturi â nukentÄjusysis, nuteistasis, O.
T. ir M. J. jau iÅ¡važiuojant iÅ¡ Lietuvos teritorijos bei važiuojant per visÄ Lenkijos teritorijÄ vartojo alkoholinius gÄrimus. Akivaizdu, kad dÄl kelionÄs metu iÅ¡gerto alkoholio kiekio jie objektyviai negalÄjo prisiminti visų įvykio detalių, nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, todÄl jų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip neginÄijami ir patvirtinantys V. D. kaltÄ, tuo labiau, kad be M. P., nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodÄ, jog bÅ«tų matÄs V. D. suduodant nukentÄjusiajam kokius nors smÅ«gius.
IÅ¡ likusių trijų asmenų, kurie buvo automobilyje visos kelionÄs metu ir kurie nevartojo alkoholio, byloje pavyko nustatyti tik du â tai vairuotojas G. Z. bei keleivis J. J.. BÅ«tent Å¡ių alkoholio nevartojusių ir nemiegojusių asmenų parodymai, nuteistojo nuomone, yra reikÅ¡mingi Å¡iai bylai. G. Z. paaiÅ¡kino, kad nakties metu važiuojant Vokietijos teritorijoje, M. P. ir V. D. pradÄjo ginÄytis, tarp jų prasidÄjo konfliktas, todÄl jis papraÅ¡Ä baigti vartoti alkoholinius gÄrimus ir iÅ¡jungÄ Å¡viesÄ .
Po 2-3 min. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsisukÄs pamatÄ, kad vyrai grumiasi sÄdÄdami, buvo įsikibÄ vienas kitam į atlapus. Teisminio nagrinÄjimo metu Å¡is liudytojas patikslino savo parodymus ir nurodÄ, kad kalbÄdamas apie âvyrų įsikibimÄ vienas kitam į atlapusâ jis turÄjo omenyje ne fizinį kontaktÄ , bet žodinį, tai yra apsižodžiavimÄ pakeltu balsu. Liudytojas J. J. taip pat paaiÅ¡kino, kad tarp M. P. ir V. D. buvo tik žodinis konfliktas. TodÄl akivaizdu, kad jeigu V.
D. bÅ«tų sudavÄs nukentÄjusiam ne mažiau 6 smÅ«gius į galvos sritį, Å¡alia esantis J. J. bÅ«tų tai matÄs ir užfiksavÄs, nes keleiviniame mikroautobuse greta besigrÅ«musių dviejų suaugusių vyrų to nepastebÄti yra objektyviai neįmanoma. Kadangi liudytojas J. J. tiek su nukentÄjusiuoju, tiek su nuteistuoju susipažino tik kelionÄs metu, abejoti Å¡io liudytojo parodymais teismas neturÄjo jokių priežasÄių. TaÄiau pirmosios instancijos teismas nenurodÄ, kodÄl atmeta minÄto liudytojo parodymus arba kodÄl juos vertina kritiÅ¡kai, dÄl jų nuosprendyje iÅ¡ viso nÄra pasisakyta.
Nuteistasis mano, kad M. P. pirÅ¡to sužalojimÄ patyrÄ kelionÄs metu, taÄiau, kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, kelionÄs metu nukentÄjusysis vartojo didelį kiekį alkoholį ir tokį sužalojimÄ galÄjo patirti bet kokiu kitu bÅ«du â įkiÅ¡Äs pirÅ¡tÄ tarp automobilio sÄdynių, privÄrus automobilio durelÄms ir pan., ir to galÄjo neatsiminti. Be to, pažymi, kad nukentÄjusysis savo elgesiu provokavo V. D., todÄl kai nukentÄjusiajam nepavyko apkaltinti jo asmens dokumentų bei pinigų vagyste, kitos dienos ryte iÅ¡tinusio pirÅ¡to sužalojimÄ jis priskyrÄ asmeniui, su kuriuo visos kelionÄs metu konfliktavo.NukentÄjusysis M.
P. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir iÅ¡ V. D. jam priteisti 28 963 Eur neturtinei žalai ir 3 432,28 Eur turtinei žalai atlyginti.NukentÄjusiojo nuomone, teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nÄra neginÄytinų įrodymų, kad nuteistasis galÄjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateikta MetinÄ pajamų deklaracija yra bendro pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatkreipÄ dÄmesio, kad paskaiÄiuotos negautos pajamos buvo vidutinÄs galimos gautos pajamos per 1 dienÄ (146,76 Lt).
Pažymi, kad advokatų (advokatų padÄjÄjų) vienintelis pajamų Å¡altinis yra susijÄs su profesine veikla, tai yra teikiamomis teisinÄmis paslaugomis, o MetinÄ pajamų deklaracija yra pagrindinis oficialus dokumentas, patvirtinantis gautų pajamų dydį. Vykdant individualiÄ profesinÄ veiklÄ honorarų dydžiai yra skirtingi, todÄl ir buvo vadovautasi Metine pajamų deklaracija, kaip vieninteliu pajamų apskaiÄiavimo Å¡altiniu, nustatant 1 dienos vidutinį darbo užmokestį. NukentÄjusiajam taip pat nÄra aiÅ¡ku, kodÄl pirmosios instancijos teismas nepriteisÄ jo patirtų kelionÄs iÅ¡laidų.
Visos kelionÄs į apklausas, akistatas, teismo posÄdžius yra užfiksuotos protokoluose (yra nurodoma data ir laikas), Å¡ios datos atitinka teismui pateiktuose kvituose už kurÄ nurodyta datas. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentÄjusiajam iÅ¡ V. D. priteistu neturtinÄs žalos atlyginimo dydžiu. Teismas nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kÄ nukentÄjusiojo provokuojantis elgesys, turÄjÄs įtakos nusikaltimo padarymui. M. P. teigia, kad nagrinÄjamoje byloje ypatingų provokuojanÄių veiksmų iÅ¡ jo pusÄs nuteistojo atžvilgiu nenustatyta.
V. D. sužalojo jį tyÄia, Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino ir jo neatsipraÅ¡Ä, todÄl civilinis ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai. Skunde taip pat pažymima, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinÄs žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmÄs, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Jeigu fiziniai ar psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto negali bÅ«ti paÅ¡alintos jų pasekmÄs, o pasekmių Å¡alinimas susijÄs su įvairių fizinÄs ar psichinÄs sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymu, tai be iÅ¡gyvenimų dÄl sužalojimo fakto prie neturtinÄs žalos priskiriamas ir susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmÄmis.
Å iuo atveju pirÅ¡to sulaužymas labai stipriai paveikÄ nukentÄjusiojo gyvenimÄ , kadangi buvo padarytos dvi operacijos, po kurių jį lydÄjo stiprÅ«s skausmai, besitÄsiantys iki Å¡iol. PirÅ¡tas per sÄ narį yra visiÅ¡kai nelankstus, gydytojas prognozuoja, kad ateityje liks ribotas pirÅ¡to sulenkimas ir nepilnas iÅ¡tiesimas. DÄl sulaužyto deÅ¡inÄs plaÅ¡takos pagrindinio pirÅ¡to jis ateityje negalÄs gyventi pilnaverÄio gyvenimo â sportuoti (sulenkti kumÅ¡Äio), deÅ¡ine ranka kelti sunkių daiktų, pilnaverÄiai pailsÄti (slidinÄti kalnuose, plaukioti burlente ir t. t).
Be to, nukentÄjusysis nurodo, kad jis negali pilnavertiÅ¡kai atlikti ir savo darbinių funkcijų â raÅ¡yti tiek tuÅ¡inuku, tiek kompiuteriu, ir estetinis deÅ¡inÄs rankos vaizdas, atsižvelgiant į jo profesijÄ , yra nekoks. DÄl deÅ¡inÄs rankos III-o pirÅ¡to nelankstumo nukentÄjusysis nuolat jauÄia nepatogumus bendraudamas su aplinkiniais bei darbo aplinkoje.NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ, nukentÄjusysis ir jo atstovas praÅ¡Ä nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.
NukentÄjusysis ir jo atstovas praÅ¡Ä nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis ir jo gynÄjas praÅ¡Ä nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. ProkurorÄ praÅ¡Ä nukentÄjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas. NukentÄjusiojo M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.DÄl nuteistojo V.
D. apeliacinio skundoKonstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. D. kaltu padarius LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmÄ nuteistajam pritaikyti tinkamai.Apeliantas ginÄija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dÄl V.
D. kaltÄs nesunkiai sutrikdžius nukentÄjusiojo M. P. sveikatÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindÄ vien tik prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentÄjusiojo parodymais. TaÄiau pažymÄtina, jog pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. ApeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu. TeisÄjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dÄl duomenų įrodomosios vertÄs, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todÄl vien tai, kad teismo iÅ¡dÄstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisÄtas ar nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudÄtį.
Nusikalstamos veikos sudÄtis â tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudÄties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginÄijamai patvirtina teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltÄ, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkanÄių ir papildanÄių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizÄs nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltÄ ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinanÄios iÅ¡vados.Å ioje baudžiamojoje byloje V.
D. pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyÄia kumÅ¡Äiu sudavÄ M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumÅ¡Äiais sudavÄ ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ , tuo padarÄ deÅ¡inÄs plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžį su jo panirimu, tai sukÄlÄ M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs ginÄijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dÄl V.
D. kaltÄs nesunkiai sutrikdžius nukentÄjusiojo M. P. sveikatÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindÄ vien tik prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentÄjusiojo parodymais, taÄiau teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinius skundus ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , įvertinusi pirmÄ kartÄ apeliacinÄs instancijos teisme nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka apklaustų nukentÄjusiojo M. P. ir liudytojo J. J. parodymus, su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. NukentÄjusiojo M.
P. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau tai nÄra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymÄ .ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad nukentÄjusiojo M. P. parodymai dÄl esminių bylos aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktui nustatyti â jam suduotų smÅ«gių, jų sudavimo mechanizmo, lokalizacijos, viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. NukentÄjusiojo parodymuose buvÄ netikslumai dÄl to, kurie asmenys vartojo alkoholį, kad nuteistasis smÅ«gį iÅ¡ pradžių sudavÄ O.
T., kad autobusiuke konflikto metu degÄ Å¡viesa, nesukelia pagrįstų abejonių jo parodymų patikimumu dÄl paties fakto, kadangi tokios aplinkybÄs, kaip Å¡viesa įvykio metu ar asmenys, prieÅ¡ įvykį vartojÄ alkoholį, paÄiam nukentÄjusiajam buvus neblaiviam galÄjo neįsiminti ar įsiminti netiksliai. Negana to, liudytojas G. Z., kuris vairavo autobusiukÄ , teismo posÄdžio metu patvirtino, jog automobilyje Å¡viesa degÄ ne visÄ laikÄ . Liudytojas G. Z. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad apie 1.30 val. jis iÅ¡jungÄ Å¡viesÄ , taÄiau V.
D. ir M. P. primygtinai praÅ¡ant, jis Å¡viesÄ automobilyje įjungÄ (1 t., b. l. 44, 45). AplinkybÄ, kad automobilyje Å¡viesa tai nedegÄ, tai vÄl degÄ, suteikia pagrindo manyti, kad nukentÄjusiajam, ypaÄ buvusiam neblaiviam, galÄjo bÅ«ti sunku prisiminti šį faktÄ , kai jam buvo suduodami smÅ«giai. Tai, kad nukentÄjusysis pirmosios apklausos metu, apklausiamas kaip liudytojas, nurodÄ, jog jam buvo suduota maždaug 10 smÅ«gių, iÅ¡ esmÄs neprieÅ¡tarauja vÄlesniems jo parodymams, kad V.
D. jam sudavÄ ne mažiau 6 smÅ«gius ir apeliacinÄs instancijos teisme nurodytoms aplinkybÄms, kad jam buvo suduota 6-10 smÅ«gių. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad V. D. visus smÅ«gius sudavÄ per gana trumpÄ laiko tarpÄ (nukentÄjusysis nurodÄ, kad V. D. jį pradÄjo daužyti âkaip obuolįâ), todÄl nukentÄjusysis ir negalÄjo objektyviai pasakyti tikslaus smÅ«gių skaiÄiaus â natÅ«ralu, kad tuo metu jam rÅ«pÄjo kaip apsisaugoti nuo smÅ«gių, o ne juos skaiÄiuoti.
ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybÄs dÄl parodymų prieÅ¡taravimo nÄra pagrindas laikyti nukentÄjusiojo parodymus nenuosekliais, nes sprendžiant dÄl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybÄs (kaip iÅ¡skiriama skunde), taÄiau jų visuma.Nuteistasis V. D. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad M. P. apkaltino jį piniginÄs vagyste, dÄl to buvo patikrinti jo krepÅ¡iai, vÄliau jį apkaltino apvogus nukentÄjusiojo namus, turÄjus santykių su nukentÄjusiojo žmona, dÄl ko tarp jų ir prasidÄjo konfliktas.
TaÄiau tokių konflikto aplinkybių nepatvirtino nei nukentÄjusysis, nei įvykio vietoje buvÄ liudytojai. Liudytojas O. T. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad M. P. dÄl dingusių pinigų kaltino kelis asmenis, taÄiau tuo momentu konfliktas nekilo. Liudytojas M. J. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad dÄl dingusių pinigų niekas asmeniÅ¡kai nebuvo kaltinamas. Liudytojas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ negirdÄjÄs, kad M. P. skųstųsi ar ieÅ¡kotų savo asmens dokumentų ir pinigų (1 t., b. l. 44, 45), Å¡iuos parodymus jis patvirtino teisme.
ApeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. D. nurodoma versija dÄl konflikto priežasties nÄra įrodyta, todÄl laikytina tik jo paties prielaida, kuria siekiama iÅ¡vengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybÄs ir perkelti konflikto sukÄlimo priežastis nukentÄjusiajam M. P..Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas O. T. paneigÄ M. P. teiginius, jog konfliktas prasidÄjo nuo V. D. suduoto smÅ«gio į veidÄ O. T.. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡iÄ aplinkybÄ vÄliau paneigÄ ir pats nukentÄjusysis, nurodÄs, jog tuo metu parodymus davÄ taip, kaip atsiminÄ.
TaÄiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡i ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusiojo nurodoma aplinkybÄ, kuri, kaip paaiÅ¡kÄjo vÄliau ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo teisinga, neturi esminÄs reikÅ¡mÄs nagrinÄjant bylÄ dÄl V. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaip paaiÅ¡kÄjo bylos nagrinÄjimo metu, konfliktas tarp nuteistojo V. D. ir nukentÄjusiojo M. P. kilo tuomet, kai jie suvartojo didelį kiekį alkoholio ir pradÄjo kalbÄti apie kovos sportÄ , susiginÄijo dÄl nereikÅ¡mingų aplinkybių, po to V.
D. sudavÄ smÅ«gius ne liudytojui O. T., o nukentÄjusiajam M. P., jį sužalojo, dÄl to Å¡i baudžiamoji byla ir buvo perduota teismui. AplinkybÄ, kad nukentÄjusysis neteisingai nurodÄ, jog V. D. iÅ¡ pradžių sudavÄ liudytojui O. T., iÅ¡ esmÄs nekelia abejonių nukentÄjusiojo parodymų tikrumu.AukÅ¡tesniajam teismui kelia abejonių liudytojo G. Z. parodymai dÄl skambinimo nuteistojo V. D. tÄvui G. D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z., įspÄtas dÄl atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ , paaiÅ¡kino, kad kylant įtampai tarp M.
P. ir V. D., pakilus jų balso tonui, papraÅ¡Ä jų baigti vartoti alkoholį ir iÅ¡jungÄ Å¡viesÄ . IÅ¡girdÄs triukÅ¡mÄ ir atsisukÄs pamatÄ, kad M. P. ir V. D. grumiasi sÄdÄdami, įsikibÄ vienas kitam į atlapus, todÄl pradÄjo juos drausminti, Å¡aukti, kad vyrai baigtų (1 t., b. l. 44, 45). Teisiamojo posÄdžio metu liudytojas G. Z. paaiÅ¡kino, kad muÅ¡antis nuteistojo su nukentÄjusiuoju nematÄ, įsikibus į atlapus galima ir pasibuÄiuoti, taÄiau skambino G. D., kadangi skambina tuomet, kai žmonÄs peržengia visas ribas, ir praÅ¡o, kad padÄtų stabilizuoti situacijÄ .
IÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentÄjusiojo buvo akivaizdus, vyko grumtynÄs. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad liudytojo parodymai apie tai, kaip jis negali pasakyti dÄl muÅ¡tynių, kad muÅ¡antis nuteistojo ir nukentÄjusiojo nematÄ, neatvaizduoja realios situacijos, tuo liudytojas galimai siekia suÅ¡velninti nuteistojo V. D. veiksmus ir padÄti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ar jÄ suÅ¡velninti. Liudytojas G. D. teisiamojo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad liudytojas G.
Z. jam skambino turÄdamas tikslÄ papraÅ¡yti, kad jis apramintų sÅ«nų V. D. ir įtikintų jį bÅ«ti apieÅ¡komam dÄl galimai padarytos vagystÄs. TaÄiau tokių aplinkybių nenurodÄ nei pats G. Z., kuris ir skambino G. D., nei kiti įvykio metu buvÄ asmenys. Vienintelis nukentÄjusysis M. P. nurodÄ, kad autobusiuko vairuotojas G. Z. skambino V. D. tÄvui ir papraÅ¡Ä, kad jis apramintų sÅ«nų, Å¡ie telefonu pasikalbÄjo ir V. D. apsiramino (1 t., b. l. 12, 13), Å¡ias aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas teisme.
ApeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusiojo parodymai dÄl skambinimo G. D. atitinka jo pateikiamÄ Ä¯vykių eigos versijÄ , laikytini logiÅ¡kais ir nuosekliais, todÄl objektyviai patikimais. PrieÅ¡ingai â liudytojų G. Z. ir G. D. parodymais dÄl Å¡ios aplinkybÄs teismas nesivadovauja, kadangi jie yra akivaizdžiai nelogiÅ¡ki ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.NukentÄjusiojo nurodytas aplinkybes, kad kelionÄs į OlandijÄ metu tarp jo ir nuteistojo V. D. susiklostÄ prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, jie ginÄijosi dÄl aplinkybių, susijusių su tuo, kokiu sportu V.
D. užsiima, kokius asmenis pažįsta ir pan., taip pat tai, kad kelionÄs metu jie su kitais važiavusiais asmenimis (iÅ¡skyrus vairuotojÄ G. Z. ir liudytojÄ J. J.) iÅ¡gÄrÄ didelį kiekį alkoholinių gÄrimų, patvirtino visi be iÅ¡imties kartu su jais buvÄs asmenys (iÅ¡skyrus J. J.). Nors nei vienas iÅ¡ kartu buvusių asmenų nenurodÄ matÄ V. D. smÅ«giuojant M. P., taÄiau šį faktÄ netiesiogiai patvirtina liudytojas M. J., kuris teigÄ nakties metu, gulÄdamas ant sÄdynių, girdÄjÄs, kad tarp nukentÄjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas, ir buvo smÅ«gio garsas (trenksmas), o liudytojas G.
Z. nurodÄ, kad nakties metu atsisukÄs pamatÄ, kaip nukentÄjusysis ir nuteistasis buvo âvienas kitam įsikibÄ Ä¯ atlapusâ.AplinkybÄ, kad nukentÄjusysis M. P. buvo sužalotas nuteistojo V. D., patvirtina ir netiesioginiai įrodymai â liudytojų parodymai apie pokalbius su nukentÄjusiuoju kitÄ dienÄ po nagrinÄjamo įvykio. Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2014 balandžio 14 d. atvykus į OlandijÄ , M. P. visiems vyrams parodÄ deÅ¡inÄ rankÄ , kuri buvo iÅ¡tinusi, skundÄsi, kad jį sumuÅ¡Ä V.
D., kad smÅ«giavo jam į galvÄ , o smÅ«gio metu jam dengiantis galvÄ , buvo pataikyta į rankÄ . NukentÄjusysis taip pat nurodÄ, kad kreipsis į policijÄ , kadangi norÄjo, jog įvykis bÅ«tų iÅ¡tirtas oficialiai, ir kad taip ateityje nebepasikartotų (1 t., b. l. 33, 34), Å¡ias aplinkybes jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Liudytojas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad atvykus į OlandijÄ , M. P. parodÄ, kad jam sužalota ranka, skundÄsi rankos skausmais. Liudytojo G.
Z. manymu, V. D. į nukentÄjusiojo rankÄ Å¾iÅ«rÄjo atsainiai, kiek suprato, neneigÄ jÄ sužalojÄs. M. P. po ilgos, apie 20 minuÄių diskusijos apie sužalotÄ rankÄ , pasakius V. D., kad susitiks teisme, V. D. į tokį pasakymÄ sureagavo paÅ¡aipiai, įvykio nesureikÅ¡mino (1 t., b. l. 44, 45), Å¡ias aplinkybes jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Pats nukentÄjusysis nurodÄ analogiÅ¡kas aplinkybes, taip pat paaiÅ¡kino, kad nuteistasis jam pasakÄ âdžiaukis, kad ne kaklÄ sulaužiauâ.
Å ių nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymų visuma aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentÄjusysis M. P. iÅ¡ tiesų buvo sužalotas nuteistojo V. D.. Be to, nukentÄjusiojo M. P. nurodytas smÅ«gių sudavimo aplinkybes, tai yra kokiu bÅ«du buvo sužalotas deÅ¡inÄs rankos pirÅ¡tas, patvirtina ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1446/14(01) ir ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG2841/14(02).
Å iose iÅ¡vadose M. P. ne tik konstatuotas deÅ¡inÄs plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡tikaulio lūžis su jo panirimu, net ir konstatuota, kad Å¡is sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytomis aplinkybÄmis, tai yra daiktui (daiktams) judant ir kontaktuojant su deÅ¡ine plaÅ¡taka. Teismo medicinos specialistas (t. 1, b. l.
66) nustatÄ ir tai, kad toks sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui ir atsirÄmimui į daiktÄ (daiktus) su deÅ¡ine plaÅ¡taka ir/arba plaÅ¡takai judant ir kontaktuojant su daiktu (daiktais). Taigi Å¡ios iÅ¡vados, pagal jose konstatuotÄ sužalojimo pobÅ«dį, jau aptartų įrodymų kontekste visiÅ¡kai patvirtina nukentÄjusiojo nurodomas aplinkybes, kad pirÅ¡tas jam buvo sužalotas tuo metu, kai jis rankomis dengÄsi galvÄ nuo nuteistojo suduodamų smÅ«gių, ir paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas versijas, kad M.
P. pirÅ¡tÄ galÄjo susižaloti ir kitomis aplinkybÄmis, pavyzdžiui, įkiÅ¡Äs tarp automobilio sÄdynių ar privÄrÄs automobilio durelÄmis.Apeliaciniame skunde, vertinant įvykio aplinkybes, siÅ«loma vadovautis liudytojo J. J. parodymais, kadangi, nuteistojo teigimu, Å¡is liudytojas tiek su juo, tiek su nukentÄjusiuoju, susipažino tik kelionÄs metu, todÄl neturÄjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, jis važiuodamas nevartojo alkoholinių gÄrimų. TaÄiau pažymÄtina, kad liudytojas J.
J. apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nurodÄ, jog pažįsta nukentÄjusįjį, su kuriuo jį sieja nedraugiÅ¡ki santykiai dÄl to, kad liudytojas anksÄiau gyveno kartu su nukentÄjusiojo buvusia sutuoktine. Å iame kontekste pažymÄtina, kad J. J., duodamas parodymus apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje, apie nuteistÄ jį atsiliepÄ Å¡velniau (nurodÄ, kad jis nekalbÄjo apie buÅ¡ido sportÄ , kad iÅ¡gÄrÄ tik kelis stikliukus alkoholinių gÄrimų, kad nenaudojo smurto) nei apie nukentÄjusįjį, kuris neva visus kartu važiavusius asmenis kaltino pinigų ir dokumentų vagyste, kalbÄjo nesÄ mones ir pan.
Tokie liudytojo parodymai dÄl nuteistojo ir nukentÄjusiojo elgesio nesutampa su kitų asmenų nurodytomis įvykio aplinkybÄmis ir kelia abejonių jų tikrumu. DÄl Å¡ių priežasÄių teismas nelaiko J. J., nurodžiusio, kad V. D. nesudavÄ smÅ«gių, parodymų pakankamais paneigti byloje iÅ¡tirtais ir aptartais įrodymais nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, ir Å¡ioje dalyje jo parodymais nesivadovauja.TeisÄjų kolegijos vertinimu, nagrinÄjamoje byloje teismas pagrįstai rÄmÄsi byloje esanÄių duomenų visuma, konstatuodamas, jog nustatytos faktinÄs aplinkybÄs paneigia V.
D. pozicijÄ , kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarÄ. Apelianto argumentai, jog apylinkÄs teismo nuosprendis yra grindžiamas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄtais įrodymais ir prieÅ¡taringais nukentÄjusiojo parodymais, laikytini deklaratyviais. PažymÄtina, kad apylinkÄs teismas, nustatydamas Å¡ioje byloje faktines aplinkybes, rÄmÄsi ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet jų visuma, nesuteikdamas prioriteto nei vienam iÅ¡ jų. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija nenustatÄ, kad vertinant byloje esanÄius įrodymus bei priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
TeisÄjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡tirti įrodymai yra pakankami pagrįsti iÅ¡vadai, jog V. D. atliko veiksmus, atitinkanÄius visus nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudÄties požymius, tai yra jis tyÄia kumÅ¡Äiu sudavÄ M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumÅ¡Äiais sudavÄ ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ ir tuo padarÄ M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inÄs plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžiu su jo panirimu.Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priÄmÄ Å¡aliÅ¡kas teismas.
Teismo Å¡aliÅ¡kumas skunde siejamas su iÅ¡ankstinÄs nuomonÄs turÄjimu, Å¡iuos argumentus grindžiant tuo, kad teismas nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinÄti teisiamajame posÄdyje ir teismo praneÅ¡ime kaltinamajam nurodÄ neteisingÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagal kurį V. D. yra kaltinamas. PažymÄtina, kad Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinÄti teisiamajame posÄdyje yra nurodyta teisinga nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.
TaÄiau teismo posÄdžių sekretorÄs rengtame praneÅ¡ime dÄl advokato dalyvavimo nurodytas neteisingas baudžiamasis įstatymas (LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir LR BK 178 straipsnio 1 dalis) laikytinas raÅ¡ymo apsirinkimu, o ne pakankamu ir pagrįstu pagrindu pripažinti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Atkreiptinas dÄmesys, kad nuteistojo gynÄjas pasinaudojo LR BPK 57 straipsnyje numatyta teise ir tais paÄiais motyvais pareiÅ¡kÄ teisÄjo, nagrinÄjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmÄ ja instancija, nuÅ¡alinimÄ , taÄiau Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi pareiÅ¡kimas dÄl teisÄjo nuÅ¡alinimo atmestas, konstatavus, kad teisÄjo nuÅ¡alinimui nÄra jokių LR BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų.ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių konkreÄių pirmosios instancijos teismo teisÄjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, kurie atitiktų LR BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisÄjo nuÅ¡alinimo pagrindus.
NagrinÄjamos bylos duomenys taip pat neduoda jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas turÄjo iÅ¡ankstinÄ nuomonÄ ar neužtikrino proceso objektyvumo. Teismo Å¡aliÅ¡kumo įžvelgimas vien dÄl apeliantui nepalankių Å¡io teismo iÅ¡vadų, padarytų vertinant įrodymus, nÄra pakankamas tam, kad bÅ«tų konstatuotas teismo Å¡aliÅ¡kumas.DÄl nukentÄjusiojo M. P. apeliacinio skundoNukentÄjusiojo M. P. apeliaciniame skunde ginÄijama nuosprendžio dalis dÄl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.
NukentÄjusysis M. P. teisminio nagrinÄjimo metu pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo, turtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertindamas 3 432,28 Eur, neturtinÄ Å¾alÄ â 28 963 Eur. Skundžiamame nuosprendyje teismas jam padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 31,42 Eur, o neturtinÄ Å¾alÄ â 300 Eur.Nesutikdamas su teismo priteistu turtinÄs žalos dydžiu, nukentÄjusysis skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl negautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų kurui atlyginimo.
Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nepateikta neginÄytinų įrodymų, jog jis galÄjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, kokios nurodytos jo metinÄje pajamų deklaracijoje, taip pat teismui nebuvo aiÅ¡ku, kada M. P. vyko į apklausas, akistatas ir pan., ir kurie pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina Å¡ių kelionių metu patirtas kuro iÅ¡laidas.AukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡ dalies sutinka su nuosprendyje iÅ¡dÄstytais motyvais, jog nepateikta neginÄytinų įrodymų dÄl reikalavimo atlyginti negautas pajamas už 71 nedarbingumo dienÄ ir iÅ¡laidas už kurÄ .
MetinÄje pajamų deklaracijoje pateikiami duomenys apie visas asmens gautas pajamas už praÄjusį mokestinį laikotarpį, todÄl Å¡is dokumentas nÄra pakankamas įrodymas, kad M. P. deklaruotÄ pajamų dydį gavo tik iÅ¡ jo nurodomos advokato padÄjÄjo profesinÄs veiklos, kuria negalÄjo užsiimti nedarbingumo laikotarpiu. Byloje nÄra pinigų priÄmimo kvitų ar kitų buhalterinÄs apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų bÅ«tent iÅ¡ advokato padÄjÄjo veiklos jo gautų pajamų dydį, Å¡iame kontekste įvertinant ir byloje esanÄius duomenis apie nukentÄjusiojo ne pirmÄ kartÄ užsienyje perkamus automobilius.
Nors teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nÄra neginÄijamų įrodymų, kad M. P. patyrÄ nurodyto dydžio nuostolius (negautas pajamas), taÄiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendimas vien Å¡iuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad M. P. dÄl pirÅ¡to sužalojimo kurį laikÄ negalÄjo dirbti ir dÄl to iÅ¡ darbinÄs veiklos negavo pajamų. Pagal teismų praktikÄ turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų (pvz., kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).
Kartu pažymÄtina, kad negautos pajamos turi bÅ«ti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikÄtinomis pajamomis. Å iuo atveju teismas iÅ¡ byloje esanÄių duomenų neturi galimybÄs tiksliai apskaiÄiuoti M. P. negautų pajamų dydžio. Tas pats pasisakytina ir dÄl nukentÄjusiojo patirtų iÅ¡laidų kurui dydžio. M. P. teismui pateikÄ 16 kvitų, patvirtinanÄių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. vasario 11 d. buvo pirktas kuras (benzinas ir dujos).
NukentÄjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad dÄl traumos jis privalÄjo iÅ¡ savo gyvenamosios vietos Vilniaus rajone kas antrÄ dienÄ vykti pas gydytojÄ Vilniaus mieste perriÅ¡ti rankos (deÅ¡inÄ ranka imobilizuota gipso įtvare), taÄiau medicininių dokumentų, patvirtinanÄių Å¡ias aplinkybes, nepateikta. NukentÄjusysis taip pat teigÄ vykÄs į apklausas ir teismo posÄdžius Kaune, ir nors dalies pirkimo kvitų datos sutampa su apklausų ir teismo posÄdžio datomis, taÄiau kita dalis pateiktų apmokÄjimo kvitų nÄra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
Be to, teismui nepateikti duomenys apie nukentÄjusiojo automobilio technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sÄ naudas.AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nors nukentÄjusiojo M. P. teisÄ reikalauti atlyginti jam padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ yra pagrįsta, taÄiau iÅ¡ byloje esanÄių duomenų neįmanoma tiksliai apskaiÄiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl turtinÄs žalos (negautų pajamų ir iÅ¡laidų kurui) atlyginimo, pažeidÄ LR BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, dÄl to teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, M.
P. pripažįstant teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dÄl ieÅ¡kinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinÄti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentÄjusiajam M. P. priteistu neturtinÄs žalos dydžiu. Teigiama, kad teismas nemotyvavo kuo pasireiÅ¡kÄ nukentÄjusiojo provokuojantis elgesys, turÄjÄs įtakos nusikaltimo padarymui. NagrinÄjamoje byloje ypatingų provokuojanÄių veiksmų iÅ¡ jo pusÄs nuteistojo atžvilgiu nenustatyta.
V. D. sužalojo jį tyÄia, Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino ir jo neatsipraÅ¡Ä, todÄl civilinis ieÅ¡kinys turÄjo bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.Teismo sprendimÄ sumažinti priteistinos neturtinÄs žalos dydį iÅ¡ esmÄs lÄmÄ konstatuota aplinkybÄ, kad veikos padarymui didelÄ Ä¯takÄ turÄjo paties nukentÄjusiojo provokuojantis elgesys, tai nuosprendyje pripažinta nuteistojo atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors nukentÄjusysis M.
P. apeliaciniame skunde neginÄija nuteistajam paskirtos bausmÄs ir nepraÅ¡o panaikinti LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, taÄiau, atsižvelgus į tai, kad teismo nustatytas provokuojantis nukentÄjusiojo M. P. elgesys ginÄijamas tuo aspektu, kad nepagrįstai buvo sumažintas neturtinÄs žalos dydis, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo ribos, jei klausimas dÄl Å¡ios aplinkybÄs pripažinimo pagrįstumo bus iÅ¡nagrinÄtas iÅ¡ esmÄs, peržengtos nebus.LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ (veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojanÄius arba rizikingus nukentÄjusiojo veiksmus.
Teismų praktikoje provokuojanÄiu laikomas toks elgesys, kai nukentÄjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentÄjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentÄjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).
Teismai, sprÄsdami, ar veikos padarymui turÄjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentÄjusiojo elgesys iÅ¡ esmÄs prieÅ¡taravo moralÄs normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisÄti veiksmai, iÅ¡ dalies nulÄmÄ kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentÄjusįjį (pvz., kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Sprendžiant, ar nukentÄjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieÅ¡tarauja moralÄs ir dorovÄs principams, pažeidžia žmogaus garbÄ bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.Nuteistasis V.
D. teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad nukentÄjusysis M. P. pradÄjo kabinÄtis dÄl to, kad jis (nuteistasis) yra buÅ¡ido kovotojas, klausinÄti kokius trenerius, prezidentus pažįsta, visÄ laikÄ jį provokavo, dÄl to kilo konfliktas. TaÄiau liudytojai G. Z., J. J., M. J., O. T. nurodÄ, kad tarp nukentÄjusiojo ir nuteistojo buvo kilusi įtampa, jie ginÄijosi, abu kalbÄjo pakeltu tonu, taÄiau nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad nukentÄjusysis buvo agresyviai nusiteikÄs, iniciavo konfliktÄ , atlikinÄjo neteisÄtus veiksmus ar įžeidinÄjo V.
D.. Vien tai, kad nukentÄjusysis su nuteistuoju vartojo alkoholį ir ginÄijosi dÄl nereikÅ¡mingų aplinkybių nÄra pagrindas pripažinti, kad M. P. elgesys prieÅ¡taravo moralei ar elementarioms elgesio taisyklÄms, ypatingai įžeidÄ V. D. ar kitaip jį sÄ moningai skatino pradÄti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad nagrinÄjamoje byloje tiek nukentÄjusysis M. P., tiek ir nuteistasis V. D. buvo apsvaigÄ nuo alkoholio, o tai taip pat turÄjo įtakos Å¡iai konfliktinei situacijai kilti.
Kaip jau buvo minÄta, įvykio vietoje buvÄ liudytojai nepatvirtino, kad M. P. bÅ«tent V. D. apkaltino piniginÄs vagyste ir dÄl to tarp jų ir prasidÄjo konfliktas. Taigi, nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad nukentÄjusiojo elgesys buvo akivaizdžiai rizikingas ar provokuojantis, todÄl teismo iÅ¡vados dÄl LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs buvimo neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Å i atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies Å¡alintina ir nuosprendis keistinas LR BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
Taip pat pažymÄtina, kad minÄtos atsakomybÄ lengvinanÄios aplinkybÄs panaikinimo įtaka nuteistajam paskirtai bausmei, kai nukentÄjusiojo apeliaciniame skunde nÄra keliamas nuteistajam paskirtos bausmÄs individualizavimo klausimas, nevertinama.AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinÄs V. D. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad veikos padarymui įtakos turÄjo paties nukentÄjusiojo provokuojantis ar rizikingas elgesys, Å¡iÄ aplinkybÄ, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, pernelyg sureikÅ¡mino ir neįvertino kitų neturtinÄs žalos dydį lemianÄių kriterijų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Ä®statymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentÄjusiųjų patirtÄ dvasinÄ ir fizinÄ skriaudÄ . NeturtinÄs žalos dydžio įrodinÄjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkreÄioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .
Nustatant nukentÄjusiam asmeniui priteistinos neturtinÄs žalos dydį, ne mažiau svarbÅ«s ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisÄs normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkreÄios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad dÄl nuteistojo V. D. tyÄinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentÄjusiojo M. P. sveikata â padarytas deÅ¡inÄs plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžis su jo panirimu.
NukentÄjusysis civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad dÄl sužalojimo jis patyrÄ dvi operacijas, po kurių jautÄ ir iki Å¡iol jauÄia stiprius skausmus, pirÅ¡tas per sÄ narį yra visiÅ¡kai nelankstus, kaip prognozuojama, ateityje pirÅ¡to judesiai nepagerÄs, dÄl to jis negalÄs gyventi pilnaverÄio gyvenimo. IÅ¡ tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. gydymas užtruko 71 dienas, buvo atlikta pirÅ¡to operacija, dÄl to jis patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, materialinius ir organizacinius rÅ«pesÄius.
Nors iÅ¡ byloje esanÄio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015 m. kovo 10 d. nukentÄjusiojo sužaloto pirÅ¡to judesiai per sÄ narį buvo minimalÅ«s ir, prognozuojama, kad pirÅ¡to sulenkimas iÅ¡liks ribotas ir ateityje, taÄiau M. P. nepateikÄ jokių įrodymų, pagrindžianÄių teiginius, kad dÄl patirtos traumos jam teko pakeisti gyvenimo įproÄius, laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, kad pirÅ¡to nelankstumas apsunkino darbinių funkcijų vykdymÄ (advokato padÄjÄjo veiklÄ ) ar kad tai kaip nors kitaip neigiamai atsilieps jo pilnaverÄiam gyvenimui ateityje.Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkÄs teismo nustatyta 300 Eur neturtinÄs žalos kompensacija yra neproporcinga padarytam sužalojimui, kilusioms pasekmÄms, neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todÄl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinÄs žalos dydis turi bÅ«ti padidintas.M.
P. yra pareiÅ¡kÄs civilinį ieÅ¡kinį dÄl 28 963 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. Å iame kontekste pažymÄtina, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (pvz., kasacinÄs nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). TaÄiau negalimumas neturtinÄs žalos tiksliai apibrÄžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribÄs kompensacijos.
Å iuo atveju nukentÄjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo savo dydžiu nÄra pagrįstas. Kolegijos vertinimu, 700 Eur piniginÄ kompensacija atitinka LR BPK 115 straipsnio ir civilinÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių neturtinÄs žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyÄinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kadangi dÄl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinÄs žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas reiÅ¡kiasi pirÅ¡tų kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, taÄiau panaÅ¡ios kaip ir nagrinÄjamos bylos atveju sumos (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 â 2000 Lt, t. y. 579,24 Eur). Taigi apylinkÄs teismo nuosprendis keiÄiamas ir dÄl netinkamai iÅ¡sprÄsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuosprendyje dalis iÅ¡dÄstytų teismo iÅ¡vadų neatitinka bylos aplinkybių ir į tai, kad netinkamai iÅ¡sprÄsti kiti nuosprendžio klausimai, nukentÄjusiojo M.
P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendis keiÄiamas (LR BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai). NenustaÄius nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo V. D. apeliacinio skundo motyvais, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. NukentÄjusiojo M. P. (M. P.) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti V.
D. atsakomybÄ lengvinanÄiÄ aplinkybÄ, kad veikos padarymui įtakos turÄjo provokuojantis ar rizikingas nukentÄjusio asmens elgesys (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).NukentÄjusiajam M. P. pripažinti teisÄ Ä¯ civilinio ieÅ¡kinio dÄl turtinÄs žalos (negautų pajamų ir iÅ¡laidų kurui) patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinÄti civilinio proceso tvarka.NukentÄjusiajam M. P. iÅ¡ nuteistojo V. D. priteistÄ 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) neturtinÄs žalos sumÄ padidinti iki 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) sumos.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .
TeisÄjai             RamÅ«nas AntanaviÄius              Algirdas Remeika              DanguolÄ Å iugždinytÄ