Legislator Case Law & Legislation
b3d82f50-250c-4ce6-a7fd-cdfb80a5bf1c AI generated

b3d82f50-250c-4ce6-a7fd-cdfb80a5bf1c · Kauno apygardos teismas

Case Number b3d82f50-250c-4ce6-a7fd-cdfb80a5bf1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-238/2016             Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00374-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Dianai Vorvul, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam V.

Legislator headnote

AI generated

b3d82f50-250c-4ce6-a7fd-cdfb80a5bf1c · Kauno apygardos teismas: apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir iÅ¡ V. D. jam priteisti 28 963 Eur neturtinei žalai ir 3 432,28 Eur turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo nuomone, teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateikta Metinė pajamų deklaracija yra bendro pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad paskaičiuotos negautos pajamos buvo vidutinės galimos gautos pajamos per 1 dienÄ (146,76 Lt).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja D                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-238/2016             Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00374-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Dianai Vorvul, Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,nuteistajam V.

D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,nukentėjusiajam M. P. (M. P.), jo atstovui advokatui ArÅ«nui Abraičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. ir nukentėjusiojo M. P. (M. P.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo M.

P. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies – jam iÅ¡ V. D. priteista 31,42 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : V. D. pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. balandžio 14 d., apie 1.30 val., vykdamas automobiliu „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vokietijos teritorijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia kumščiu sudavė M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumščiais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ , tuo padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžį su jo panirimu, kas sukėlė M.

P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu akivaizdžiai neteisingai nurodė veikÄ , kurios padarymu jis buvo kaltinamas, ir tÄ nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Å ioje nutartyje, taip pat praneÅ¡ime kaltinamajam buvo nurodyta, kad V. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir LR BK 178 straipsnio 1 dalyje, nors byla teismui buvo perduota dėl LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis mano, kad tokiu bÅ«du teisėjas, gavęs teismui perduotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , jau turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir tai patvirtina vėlesnį teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, remiantis vien tik nukentėjusiojo M.

P. parodymais ir jo paties pateiktais medicininiais išrašais, nors nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjime teisme buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. M. P. negalėjo tiksliai nurodyti, kiek vis dėlto smūgių buvo suduota – savo pradiniame 2014 m. gegužės 7 d. pareiškime nurodė apie 10 smūgių, 2014 m. gegužės 29 d. pirminėje apklausoje ir vėliau teigė, kad ne mažiau 6 smūgių. Be to, nukentėjusiojo nurodytos faktinės įvykio aplinkybės yra paneigtos kitų kartu važiavusių ir byloje liudijusių asmenų.

Liudytojas O. T. paneigė M. P. teiginius, kad konfliktas prasidėjo nuo V. D. suduoto smÅ«gio į veidÄ O. T.. Liudytojas M. J. paneigė nukentėjusiojo teiginius, kad jis V. D. atitraukė nuo nukentėjusiojo. Niekas iÅ¡ automobiliu važiavusių asmenų nepatvirtino matę V. D. suduodant bent vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam ar kad reikėjo jį raminti. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, nors M. P. teisme duoti paaiÅ¡kinimai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiÅ¡kinimų, bet savo esme jie tapatÅ«s, vienas kitÄ papildantys, paaiÅ¡kinantys, yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.Nuteistasis teigia, kad byloje taip pat nustatyta, jog iÅ¡ septynių automobiliu važiavusių asmenų, keturi – nukentėjusysis, nuteistasis, O.

T. ir M. J. jau iÅ¡važiuojant iÅ¡ Lietuvos teritorijos bei važiuojant per visÄ Lenkijos teritorijÄ vartojo alkoholinius gėrimus. Akivaizdu, kad dėl kelionės metu iÅ¡gerto alkoholio kiekio jie objektyviai negalėjo prisiminti visų įvykio detalių, nurodyti tikslių įvykio aplinkybių, todėl jų parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip neginčijami ir patvirtinantys V. D. kaltę, tuo labiau, kad be M. P., nei vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų nenurodė, jog bÅ«tų matęs V. D. suduodant nukentėjusiajam kokius nors smÅ«gius.

IÅ¡ likusių trijų asmenų, kurie buvo automobilyje visos kelionės metu ir kurie nevartojo alkoholio, byloje pavyko nustatyti tik du – tai vairuotojas G. Z. bei keleivis J. J.. BÅ«tent Å¡ių alkoholio nevartojusių ir nemiegojusių asmenų parodymai, nuteistojo nuomone, yra reikÅ¡mingi Å¡iai bylai. G. Z. paaiÅ¡kino, kad nakties metu važiuojant Vokietijos teritorijoje, M. P. ir V. D. pradėjo ginčytis, tarp jų prasidėjo konfliktas, todėl jis paprašė baigti vartoti alkoholinius gėrimus ir iÅ¡jungė Å¡viesÄ .

Po 2-3 min. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ ir atsisukęs pamatė, kad vyrai grumiasi sėdėdami, buvo įsikibę vienas kitam į atlapus. Teisminio nagrinėjimo metu Å¡is liudytojas patikslino savo parodymus ir nurodė, kad kalbėdamas apie „vyrų įsikibimÄ vienas kitam į atlapus” jis turėjo omenyje ne fizinį kontaktÄ , bet žodinį, tai yra apsižodžiavimÄ pakeltu balsu. Liudytojas J. J. taip pat paaiÅ¡kino, kad tarp M. P. ir V. D. buvo tik žodinis konfliktas. Todėl akivaizdu, kad jeigu V.

D. būtų sudavęs nukentėjusiam ne mažiau 6 smūgius į galvos sritį, šalia esantis J. J. būtų tai matęs ir užfiksavęs, nes keleiviniame mikroautobuse greta besigrūmusių dviejų suaugusių vyrų to nepastebėti yra objektyviai neįmanoma. Kadangi liudytojas J. J. tiek su nukentėjusiuoju, tiek su nuteistuoju susipažino tik kelionės metu, abejoti šio liudytojo parodymais teismas neturėjo jokių priežasčių. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta minėto liudytojo parodymus arba kodėl juos vertina kritiškai, dėl jų nuosprendyje iš viso nėra pasisakyta.

Nuteistasis mano, kad M. P. pirÅ¡to sužalojimÄ patyrė kelionės metu, tačiau, kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, kelionės metu nukentėjusysis vartojo didelį kiekį alkoholį ir tokį sužalojimÄ galėjo patirti bet kokiu kitu bÅ«du – įkišęs pirÅ¡tÄ tarp automobilio sėdynių, privėrus automobilio durelėms ir pan., ir to galėjo neatsiminti. Be to, pažymi, kad nukentėjusysis savo elgesiu provokavo V. D., todėl kai nukentėjusiajam nepavyko apkaltinti jo asmens dokumentų bei pinigų vagyste, kitos dienos ryte iÅ¡tinusio pirÅ¡to sužalojimÄ jis priskyrė asmeniui, su kuriuo visos kelionės metu konfliktavo.Nukentėjusysis M.

P. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį ir iÅ¡ V. D. jam priteisti 28 963 Eur neturtinei žalai ir 3 432,28 Eur turtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiojo nuomone, teismo iÅ¡vada, kad praÅ¡omų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, nes pateikta Metinė pajamų deklaracija yra bendro pobÅ«džio, yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad paskaičiuotos negautos pajamos buvo vidutinės galimos gautos pajamos per 1 dienÄ (146,76 Lt).

Pažymi, kad advokatų (advokatų padėjėjų) vienintelis pajamų Å¡altinis yra susijęs su profesine veikla, tai yra teikiamomis teisinėmis paslaugomis, o Metinė pajamų deklaracija yra pagrindinis oficialus dokumentas, patvirtinantis gautų pajamų dydį. Vykdant individualiÄ profesinę veiklÄ honorarų dydžiai yra skirtingi, todėl ir buvo vadovautasi Metine pajamų deklaracija, kaip vieninteliu pajamų apskaičiavimo Å¡altiniu, nustatant 1 dienos vidutinį darbo užmokestį. Nukentėjusiajam taip pat nėra aiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas nepriteisė jo patirtų kelionės iÅ¡laidų.

Visos kelionės į apklausas, akistatas, teismo posėdžius yra užfiksuotos protokoluose (yra nurodoma data ir laikas), Å¡ios datos atitinka teismui pateiktuose kvituose už kurÄ nurodyta datas. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajam iÅ¡ V. D. priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teismas nemotyvavo, kuo pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. M. P. teigia, kad nagrinėjamoje byloje ypatingų provokuojančių veiksmų iÅ¡ jo pusės nuteistojo atžvilgiu nenustatyta.

V. D. sužalojo jį tyčia, Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino ir jo neatsiprašė, todėl civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai. Skunde taip pat pažymima, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui. Jeigu fiziniai ar psichiniai pakenkimai yra ilgalaikiai arba tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto negali bÅ«ti paÅ¡alintos jų pasekmės, o pasekmių Å¡alinimas susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymu, tai be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriamas ir susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis.

Å iuo atveju pirÅ¡to sulaužymas labai stipriai paveikė nukentėjusiojo gyvenimÄ , kadangi buvo padarytos dvi operacijos, po kurių jį lydėjo stiprÅ«s skausmai, besitęsiantys iki Å¡iol. PirÅ¡tas per sÄ narį yra visiÅ¡kai nelankstus, gydytojas prognozuoja, kad ateityje liks ribotas pirÅ¡to sulenkimas ir nepilnas iÅ¡tiesimas. Dėl sulaužyto deÅ¡inės plaÅ¡takos pagrindinio pirÅ¡to jis ateityje negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo – sportuoti (sulenkti kumščio), deÅ¡ine ranka kelti sunkių daiktų, pilnaverčiai pailsėti (slidinėti kalnuose, plaukioti burlente ir t. t).

Be to, nukentėjusysis nurodo, kad jis negali pilnavertiÅ¡kai atlikti ir savo darbinių funkcijų – raÅ¡yti tiek tuÅ¡inuku, tiek kompiuteriu, ir estetinis deÅ¡inės rankos vaizdas, atsižvelgiant į jo profesijÄ , yra nekoks. Dėl deÅ¡inės rankos III-o pirÅ¡to nelankstumo nukentėjusysis nuolat jaučia nepatogumus bendraudamas su aplinkiniais bei darbo aplinkoje.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Dėl nuteistojo V.

D. apeliacinio skundoKonstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. D. kaltu padarius LR BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl V.

D. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. P. sveikatÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė vien tik prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Tačiau pažymėtina, jog pagal LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (LR BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningÄ , vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ jų analizės nuosprendyje logiÅ¡kai ir įtikinamai turi iÅ¡plaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados.Å ioje baudžiamojoje byloje V.

D. pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tyčia kumščiu sudavė M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumščiais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ , tuo padarė deÅ¡inės plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžį su jo panirimu, tai sukėlė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos iÅ¡vados dėl V.

D. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. P. sveikatÄ . Skunde teigiama, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindė vien tik prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , įvertinusi pirmÄ kartÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka apklaustų nukentėjusiojo M. P. ir liudytojo J. J. parodymus, su Å¡iais skundo argumentais nesutinka. Nukentėjusiojo M.

P. parodymai neabejotinai yra vieni iÅ¡ įrodymų, kuriais įrodyta apelianto kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo M. P. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės V. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktui nustatyti – jam suduotų smÅ«gių, jų sudavimo mechanizmo, lokalizacijos, viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Nukentėjusiojo parodymuose buvę netikslumai dėl to, kurie asmenys vartojo alkoholį, kad nuteistasis smÅ«gį iÅ¡ pradžių sudavė O.

T., kad autobusiuke konflikto metu degė Å¡viesa, nesukelia pagrįstų abejonių jo parodymų patikimumu dėl paties fakto, kadangi tokios aplinkybės, kaip Å¡viesa įvykio metu ar asmenys, prieÅ¡ įvykį vartoję alkoholį, pačiam nukentėjusiajam buvus neblaiviam galėjo neįsiminti ar įsiminti netiksliai. Negana to, liudytojas G. Z., kuris vairavo autobusiukÄ , teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilyje Å¡viesa degė ne visÄ laikÄ . Liudytojas G. Z. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad apie 1.30 val. jis iÅ¡jungė Å¡viesÄ , tačiau V.

D. ir M. P. primygtinai praÅ¡ant, jis Å¡viesÄ automobilyje įjungė (1 t., b. l. 44, 45). Aplinkybė, kad automobilyje Å¡viesa tai nedegė, tai vėl degė, suteikia pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam, ypač buvusiam neblaiviam, galėjo bÅ«ti sunku prisiminti šį faktÄ , kai jam buvo suduodami smÅ«giai. Tai, kad nukentėjusysis pirmosios apklausos metu, apklausiamas kaip liudytojas, nurodė, jog jam buvo suduota maždaug 10 smÅ«gių, iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja vėlesniems jo parodymams, kad V.

D. jam sudavė ne mažiau 6 smÅ«gius ir apeliacinės instancijos teisme nurodytoms aplinkybėms, kad jam buvo suduota 6-10 smÅ«gių. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad V. D. visus smÅ«gius sudavė per gana trumpÄ laiko tarpÄ (nukentėjusysis nurodė, kad V. D. jį pradėjo daužyti „kaip obuolį“), todėl nukentėjusysis ir negalėjo objektyviai pasakyti tikslaus smÅ«gių skaičiaus – natÅ«ralu, kad tuo metu jam rÅ«pėjo kaip apsisaugoti nuo smÅ«gių, o ne juos skaičiuoti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl parodymų prieštaravimo nėra pagrindas laikyti nukentėjusiojo parodymus nenuosekliais, nes sprendžiant dėl tokių duomenų patikimumo ir nuoseklumo, vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos metu nurodytos aplinkybės (kaip išskiriama skunde), tačiau jų visuma.Nuteistasis V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. P. apkaltino jį piniginės vagyste, dėl to buvo patikrinti jo krepšiai, vėliau jį apkaltino apvogus nukentėjusiojo namus, turėjus santykių su nukentėjusiojo žmona, dėl ko tarp jų ir prasidėjo konfliktas.

Tačiau tokių konflikto aplinkybių nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei įvykio vietoje buvę liudytojai. Liudytojas O. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. P. dėl dingusių pinigų kaltino kelis asmenis, tačiau tuo momentu konfliktas nekilo. Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl dingusių pinigų niekas asmeniškai nebuvo kaltinamas. Liudytojas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė negirdėjęs, kad M. P. skųstųsi ar ieškotų savo asmens dokumentų ir pinigų (1 t., b. l. 44, 45), šiuos parodymus jis patvirtino teisme.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo V. D. nurodoma versija dėl konflikto priežasties nėra įrodyta, todėl laikytina tik jo paties prielaida, kuria siekiama iÅ¡vengti savo atžvilgiu baudžiamosios atsakomybės ir perkelti konflikto sukėlimo priežastis nukentėjusiajam M. P..Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas O. T. paneigė M. P. teiginius, jog konfliktas prasidėjo nuo V. D. suduoto smÅ«gio į veidÄ O. T.. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡iÄ aplinkybę vėliau paneigė ir pats nukentėjusysis, nurodęs, jog tuo metu parodymus davė taip, kaip atsiminė.

Tačiau aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡i ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kuri, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo teisinga, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ dėl V. D. inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaip paaiÅ¡kėjo bylos nagrinėjimo metu, konfliktas tarp nuteistojo V. D. ir nukentėjusiojo M. P. kilo tuomet, kai jie suvartojo didelį kiekį alkoholio ir pradėjo kalbėti apie kovos sportÄ , susiginčijo dėl nereikÅ¡mingų aplinkybių, po to V.

D. sudavė smÅ«gius ne liudytojui O. T., o nukentėjusiajam M. P., jį sužalojo, dėl to Å¡i baudžiamoji byla ir buvo perduota teismui. Aplinkybė, kad nukentėjusysis neteisingai nurodė, jog V. D. iÅ¡ pradžių sudavė liudytojui O. T., iÅ¡ esmės nekelia abejonių nukentėjusiojo parodymų tikrumu.AukÅ¡tesniajam teismui kelia abejonių liudytojo G. Z. parodymai dėl skambinimo nuteistojo V. D. tėvui G. D.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z., įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , paaiÅ¡kino, kad kylant įtampai tarp M.

P. ir V. D., pakilus jų balso tonui, paprašė jų baigti vartoti alkoholį ir iÅ¡jungė Å¡viesÄ . IÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ ir atsisukęs pamatė, kad M. P. ir V. D. grumiasi sėdėdami, įsikibę vienas kitam į atlapus, todėl pradėjo juos drausminti, Å¡aukti, kad vyrai baigtų (1 t., b. l. 44, 45). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Z. paaiÅ¡kino, kad muÅ¡antis nuteistojo su nukentėjusiuoju nematė, įsikibus į atlapus galima ir pasibučiuoti, tačiau skambino G. D., kadangi skambina tuomet, kai žmonės peržengia visas ribas, ir praÅ¡o, kad padėtų stabilizuoti situacijÄ .

IÅ¡ Å¡ių liudytojo parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo akivaizdus, vyko grumtynės. AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad liudytojo parodymai apie tai, kaip jis negali pasakyti dėl muÅ¡tynių, kad muÅ¡antis nuteistojo ir nukentėjusiojo nematė, neatvaizduoja realios situacijos, tuo liudytojas galimai siekia suÅ¡velninti nuteistojo V. D. veiksmus ir padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti. Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad liudytojas G.

Z. jam skambino turėdamas tikslÄ papraÅ¡yti, kad jis apramintų sÅ«nų V. D. ir įtikintų jį bÅ«ti apieÅ¡komam dėl galimai padarytos vagystės. Tačiau tokių aplinkybių nenurodė nei pats G. Z., kuris ir skambino G. D., nei kiti įvykio metu buvę asmenys. Vienintelis nukentėjusysis M. P. nurodė, kad autobusiuko vairuotojas G. Z. skambino V. D. tėvui ir paprašė, kad jis apramintų sÅ«nų, Å¡ie telefonu pasikalbėjo ir V. D. apsiramino (1 t., b. l. 12, 13), Å¡ias aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas teisme.

Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiojo parodymai dėl skambinimo G. D. atitinka jo pateikiamÄ Ä¯vykių eigos versijÄ , laikytini logiÅ¡kais ir nuosekliais, todėl objektyviai patikimais. PrieÅ¡ingai – liudytojų G. Z. ir G. D. parodymais dėl Å¡ios aplinkybės teismas nesivadovauja, kadangi jie yra akivaizdžiai nelogiÅ¡ki ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad kelionės į OlandijÄ metu tarp jo ir nuteistojo V. D. susiklostė prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, jie ginčijosi dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kokiu sportu V.

D. užsiima, kokius asmenis pažįsta ir pan., taip pat tai, kad kelionės metu jie su kitais važiavusiais asmenimis (iÅ¡skyrus vairuotojÄ G. Z. ir liudytojÄ J. J.) iÅ¡gėrė didelį kiekį alkoholinių gėrimų, patvirtino visi be iÅ¡imties kartu su jais buvęs asmenys (iÅ¡skyrus J. J.). Nors nei vienas iÅ¡ kartu buvusių asmenų nenurodė matę V. D. smÅ«giuojant M. P., tačiau šį faktÄ netiesiogiai patvirtina liudytojas M. J., kuris teigė nakties metu, gulėdamas ant sėdynių, girdėjęs, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo konfliktas, ir buvo smÅ«gio garsas (trenksmas), o liudytojas G.

Z. nurodė, kad nakties metu atsisukęs pamatė, kaip nukentėjusysis ir nuteistasis buvo „vienas kitam įsikibę į atlapus“.Aplinkybę, kad nukentėjusysis M. P. buvo sužalotas nuteistojo V. D., patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – liudytojų parodymai apie pokalbius su nukentėjusiuoju kitÄ dienÄ po nagrinėjamo įvykio. Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2014 balandžio 14 d. atvykus į OlandijÄ , M. P. visiems vyrams parodė deÅ¡inę rankÄ , kuri buvo iÅ¡tinusi, skundėsi, kad jį sumušė V.

D., kad smÅ«giavo jam į galvÄ , o smÅ«gio metu jam dengiantis galvÄ , buvo pataikyta į rankÄ . Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kreipsis į policijÄ , kadangi norėjo, jog įvykis bÅ«tų iÅ¡tirtas oficialiai, ir kad taip ateityje nebepasikartotų (1 t., b. l. 33, 34), Å¡ias aplinkybes jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Liudytojas G. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad atvykus į OlandijÄ , M. P. parodė, kad jam sužalota ranka, skundėsi rankos skausmais. Liudytojo G.

Z. manymu, V. D. į nukentėjusiojo rankÄ Å¾iÅ«rėjo atsainiai, kiek suprato, neneigė jÄ sužalojęs. M. P. po ilgos, apie 20 minučių diskusijos apie sužalotÄ rankÄ , pasakius V. D., kad susitiks teisme, V. D. į tokį pasakymÄ sureagavo paÅ¡aipiai, įvykio nesureikÅ¡mino (1 t., b. l. 44, 45), Å¡ias aplinkybes jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pats nukentėjusysis nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes, taip pat paaiÅ¡kino, kad nuteistasis jam pasakė „džiaukis, kad ne kaklÄ sulaužiau“.

Å ių nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų visuma aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis M. P. iÅ¡ tiesų buvo sužalotas nuteistojo V. D.. Be to, nukentėjusiojo M. P. nurodytas smÅ«gių sudavimo aplinkybes, tai yra kokiu bÅ«du buvo sužalotas deÅ¡inės rankos pirÅ¡tas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1446/14(01) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. pG2841/14(02).

Šiose išvadose M. P. ne tik konstatuotas dešinės plaštakos III-o piršto vidurinio pirštikaulio lūžis su jo panirimu, net ir konstatuota, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytomis aplinkybėmis, tai yra daiktui (daiktams) judant ir kontaktuojant su dešine plaštaka. Teismo medicinos specialistas (t. 1, b. l.

66) nustatė ir tai, kad toks sužalojimas nebÅ«dingas griuvimui ir atsirėmimui į daiktÄ (daiktus) su deÅ¡ine plaÅ¡taka ir/arba plaÅ¡takai judant ir kontaktuojant su daiktu (daiktais). Taigi Å¡ios iÅ¡vados, pagal jose konstatuotÄ sužalojimo pobÅ«dį, jau aptartų įrodymų kontekste visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, kad pirÅ¡tas jam buvo sužalotas tuo metu, kai jis rankomis dengėsi galvÄ nuo nuteistojo suduodamų smÅ«gių, ir paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas versijas, kad M.

P. pirÅ¡tÄ galėjo susižaloti ir kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, įkišęs tarp automobilio sėdynių ar privėręs automobilio durelėmis.Apeliaciniame skunde, vertinant įvykio aplinkybes, siÅ«loma vadovautis liudytojo J. J. parodymais, kadangi, nuteistojo teigimu, Å¡is liudytojas tiek su juo, tiek su nukentėjusiuoju, susipažino tik kelionės metu, todėl neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, jis važiuodamas nevartojo alkoholinių gėrimų. Tačiau pažymėtina, kad liudytojas J.

J. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pažįsta nukentėjusįjį, su kuriuo jį sieja nedraugiÅ¡ki santykiai dėl to, kad liudytojas anksčiau gyveno kartu su nukentėjusiojo buvusia sutuoktine. Å iame kontekste pažymėtina, kad J. J., duodamas parodymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apie nuteistÄ jį atsiliepė Å¡velniau (nurodė, kad jis nekalbėjo apie buÅ¡ido sportÄ , kad iÅ¡gėrė tik kelis stikliukus alkoholinių gėrimų, kad nenaudojo smurto) nei apie nukentėjusįjį, kuris neva visus kartu važiavusius asmenis kaltino pinigų ir dokumentų vagyste, kalbėjo nesÄ mones ir pan.

Tokie liudytojo parodymai dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo elgesio nesutampa su kitų asmenų nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir kelia abejonių jų tikrumu. Dėl šių priežasčių teismas nelaiko J. J., nurodžiusio, kad V. D. nesudavė smūgių, parodymų pakankamais paneigti byloje ištirtais ir aptartais įrodymais nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, ir šioje dalyje jo parodymais nesivadovauja.Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančių duomenų visuma, konstatuodamas, jog nustatytos faktinės aplinkybės paneigia V.

D. pozicijÄ , kad jis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apelianto argumentai, jog apylinkės teismo nuosprendis yra grindžiamas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais įrodymais ir prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais, laikytini deklaratyviais. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, nustatydamas Å¡ioje byloje faktines aplinkybes, rėmėsi ne vienu kuriuo nors įrodymu, bet jų visuma, nesuteikdamas prioriteto nei vienam iÅ¡ jų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant skundžiamÄ nuosprendį buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad iÅ¡tirti įrodymai yra pakankami pagrįsti iÅ¡vadai, jog V. D. atliko veiksmus, atitinkančius visus nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, tai yra jis tyčia kumščiu sudavė M. P. vienÄ smÅ«gį į kairį smilkinį, o pastarajam užsidengus galvÄ rankomis, kumščiais sudavė ne mažiau Å¡eÅ¡ių smÅ«gių į galvÄ ir kaklÄ ir tuo padarė M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡inės plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžiu su jo panirimu.Kaip nepagrįsti atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas.

Teismo Å¡aliÅ¡kumas skunde siejamas su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu, Å¡iuos argumentus grindžiant tuo, kad teismas nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismo praneÅ¡ime kaltinamajam nurodė neteisingÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , pagal kurį V. D. yra kaltinamas. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje baudžiamÄ jÄ bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje yra nurodyta teisinga nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį.

Tačiau teismo posėdžių sekretorės rengtame praneÅ¡ime dėl advokato dalyvavimo nurodytas neteisingas baudžiamasis įstatymas (LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir LR BK 178 straipsnio 1 dalis) laikytinas raÅ¡ymo apsirinkimu, o ne pakankamu ir pagrįstu pagrindu pripažinti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gynėjas pasinaudojo LR BPK 57 straipsnyje numatyta teise ir tais pačiais motyvais pareiÅ¡kė teisėjo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ pirmÄ ja instancija, nuÅ¡alinimÄ , tačiau Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi pareiÅ¡kimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo atmestas, konstatavus, kad teisėjo nuÅ¡alinimui nėra jokių LR BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nenurodyta jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumo požymių, kurie atitiktų LR BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisėjo nuÅ¡alinimo pagrindus.

Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat neduoda jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ar neužtikrino proceso objektyvumo. Teismo šališkumo įžvelgimas vien dėl apeliantui nepalankių šio teismo išvadų, padarytų vertinant įrodymus, nėra pakankamas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas.Dėl nukentėjusiojo M. P. apeliacinio skundoNukentėjusiojo M. P. apeliaciniame skunde ginčijama nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

Nukentėjusysis M. P. teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turtinę žalÄ Ä¯vertindamas 3 432,28 Eur, neturtinę žalÄ â€“ 28 963 Eur. Skundžiamame nuosprendyje teismas jam padarytÄ turtinę žalÄ Ä¯vertino 31,42 Eur, o neturtinę žalÄ â€“ 300 Eur.Nesutikdamas su teismo priteistu turtinės žalos dydžiu, nukentėjusysis skunde nurodo, kad buvo nepagrįstai atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl negautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų kurui atlyginimo.

Tokį sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad byloje nepateikta neginčytinų įrodymų, jog jis galėjo gauti bÅ«tent tokias pajamas, kokios nurodytos jo metinėje pajamų deklaracijoje, taip pat teismui nebuvo aiÅ¡ku, kada M. P. vyko į apklausas, akistatas ir pan., ir kurie pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina Å¡ių kelionių metu patirtas kuro iÅ¡laidas.AukÅ¡tesnysis teismas iÅ¡ dalies sutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais, jog nepateikta neginčytinų įrodymų dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas už 71 nedarbingumo dienÄ ir iÅ¡laidas už kurÄ .

Metinėje pajamų deklaracijoje pateikiami duomenys apie visas asmens gautas pajamas už praėjusį mokestinį laikotarpį, todėl Å¡is dokumentas nėra pakankamas įrodymas, kad M. P. deklaruotÄ pajamų dydį gavo tik iÅ¡ jo nurodomos advokato padėjėjo profesinės veiklos, kuria negalėjo užsiimti nedarbingumo laikotarpiu. Byloje nėra pinigų priėmimo kvitų ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų bÅ«tent iÅ¡ advokato padėjėjo veiklos jo gautų pajamų dydį, Å¡iame kontekste įvertinant ir byloje esančius duomenis apie nukentėjusiojo ne pirmÄ kartÄ užsienyje perkamus automobilius.

Nors teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad M. P. patyrė nurodyto dydžio nuostolius (negautas pajamas), tačiau aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, sprendimas vien Å¡iuo pagrindu atmesti ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra nepagrįstas. Akivaizdu, kad M. P. dėl pirÅ¡to sužalojimo kurį laikÄ negalėjo dirbti ir dėl to iÅ¡ darbinės veiklos negavo pajamų. Pagal teismų praktikÄ turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Kartu pažymėtina, kad negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Šiuo atveju teismas iš byloje esančių duomenų neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti M. P. negautų pajamų dydžio. Tas pats pasisakytina ir dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų kurui dydžio. M. P. teismui pateikė 16 kvitų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. vasario 11 d. buvo pirktas kuras (benzinas ir dujos).

Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl traumos jis privalėjo iÅ¡ savo gyvenamosios vietos Vilniaus rajone kas antrÄ dienÄ vykti pas gydytojÄ Vilniaus mieste perriÅ¡ti rankos (deÅ¡inė ranka imobilizuota gipso įtvare), tačiau medicininių dokumentų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes, nepateikta. Nukentėjusysis taip pat teigė vykęs į apklausas ir teismo posėdžius Kaune, ir nors dalies pirkimo kvitų datos sutampa su apklausų ir teismo posėdžio datomis, tačiau kita dalis pateiktų apmokėjimo kvitų nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Be to, teismui nepateikti duomenys apie nukentėjusiojo automobilio technines specifikacijas ir su tuo susijusias kuro sÄ naudas.AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nors nukentėjusiojo M. P. teisė reikalauti atlyginti jam padarytÄ turtinę žalÄ yra pagrįsta, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos (negautų pajamų ir iÅ¡laidų kurui) atlyginimo, pažeidė LR BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, dėl to teismo nuosprendis keistinas LR BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, M.

P. pripažįstant teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su nukentėjusiajam M. P. priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teigiama, kad teismas nemotyvavo kuo pasireiÅ¡kė nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjęs įtakos nusikaltimo padarymui. Nagrinėjamoje byloje ypatingų provokuojančių veiksmų iÅ¡ jo pusės nuteistojo atžvilgiu nenustatyta.

V. D. sužalojo jį tyčia, Å¡io nusikaltimo padarymo nepripažino ir jo neatsiprašė, todėl civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas visiÅ¡kai.Teismo sprendimÄ sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį iÅ¡ esmės lėmė konstatuota aplinkybė, kad veikos padarymui didelę įtakÄ turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, tai nuosprendyje pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nors nukentėjusysis M.

P. apeliaciniame skunde neginčija nuteistajam paskirtos bausmės ir nepraÅ¡o panaikinti LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, tačiau, atsižvelgus į tai, kad teismo nustatytas provokuojantis nukentėjusiojo M. P. elgesys ginčijamas tuo aspektu, kad nepagrįstai buvo sumažintas neturtinės žalos dydis, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo ribos, jei klausimas dėl Å¡ios aplinkybės pripažinimo pagrįstumo bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės, peržengtos nebus.LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012).

Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininkÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieÅ¡tarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.Nuteistasis V.

D. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis M. P. pradėjo kabinėtis dėl to, kad jis (nuteistasis) yra buÅ¡ido kovotojas, klausinėti kokius trenerius, prezidentus pažįsta, visÄ laikÄ jį provokavo, dėl to kilo konfliktas. Tačiau liudytojai G. Z., J. J., M. J., O. T. nurodė, kad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo buvo kilusi įtampa, jie ginčijosi, abu kalbėjo pakeltu tonu, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, iniciavo konfliktÄ , atlikinėjo neteisėtus veiksmus ar įžeidinėjo V.

D.. Vien tai, kad nukentėjusysis su nuteistuoju vartojo alkoholį ir ginčijosi dėl nereikÅ¡mingų aplinkybių nėra pagrindas pripažinti, kad M. P. elgesys prieÅ¡taravo moralei ar elementarioms elgesio taisyklėms, ypatingai įžeidė V. D. ar kitaip jį sÄ moningai skatino pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusysis M. P., tiek ir nuteistasis V. D. buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai taip pat turėjo įtakos Å¡iai konfliktinei situacijai kilti.

Kaip jau buvo minėta, įvykio vietoje buvę liudytojai nepatvirtino, kad M. P. būtent V. D. apkaltino piniginės vagyste ir dėl to tarp jų ir prasidėjo konfliktas. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo elgesys buvo akivaizdžiai rizikingas ar provokuojantis, todėl teismo išvados dėl LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina ir nuosprendis keistinas LR BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Taip pat pažymėtina, kad minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo įtaka nuteistajam paskirtai bausmei, kai nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nėra keliamas nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, nevertinama.AukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs V. D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis ar rizikingas elgesys, Å¡iÄ aplinkybę, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pernelyg sureikÅ¡mino ir neįvertino kitų neturtinės žalos dydį lemiančių kriterijų.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Ä®statymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ .

Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbÅ«s ir teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo V. D. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. P. sveikata – padarytas deÅ¡inės plaÅ¡takos III-o pirÅ¡to vidurinio pirÅ¡takaulio lūžis su jo panirimu.

Nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sužalojimo jis patyrė dvi operacijas, po kurių jautė ir iki Å¡iol jaučia stiprius skausmus, pirÅ¡tas per sÄ narį yra visiÅ¡kai nelankstus, kaip prognozuojama, ateityje pirÅ¡to judesiai nepagerės, dėl to jis negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. IÅ¡ tiesų, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. gydymas užtruko 71 dienas, buvo atlikta pirÅ¡to operacija, dėl to jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, materialinius ir organizacinius rÅ«pesčius.

Nors iÅ¡ byloje esančio medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2015 m. kovo 10 d. nukentėjusiojo sužaloto pirÅ¡to judesiai per sÄ narį buvo minimalÅ«s ir, prognozuojama, kad pirÅ¡to sulenkimas iÅ¡liks ribotas ir ateityje, tačiau M. P. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad dėl patirtos traumos jam teko pakeisti gyvenimo įpročius, laisvalaikio praleidimo bÅ«dus, kad pirÅ¡to nelankstumas apsunkino darbinių funkcijų vykdymÄ (advokato padėjėjo veiklÄ ) ar kad tai kaip nors kitaip neigiamai atsilieps jo pilnaverčiam gyvenimui ateityje.Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismo nustatyta 300 Eur neturtinės žalos kompensacija yra neproporcinga padarytam sužalojimui, kilusioms pasekmėms, neatitinkanti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti padidintas.M.

P. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 28 963 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (pvz., kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos.

Å iuo atveju nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo savo dydžiu nėra pagrįstas. Kolegijos vertinimu, 700 Eur piniginė kompensacija atitinka LR BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijams ir teismų praktikai tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, kadangi dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas reiškiasi pirštų kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios kaip ir nagrinėjamos bylos atveju sumos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007 – 2000 Lt, t. y. 579,24 Eur). Taigi apylinkės teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 straipsnio 4 punktas).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad nuosprendyje dalis išdėstytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių ir į tai, kad netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, nukentėjusiojo M.

P. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendis keičiamas (LR BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai). Nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo V. D. apeliacinio skundo motyvais, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo M. P. (M. P.) apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti V.

D. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).Nukentėjusiajam M. P. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos (negautų pajamų ir iÅ¡laidų kurui) patenkinimÄ , o ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Nukentėjusiajam M. P. iÅ¡ nuteistojo V. D. priteistÄ 300 Eur (trijų Å¡imtų eurų) neturtinės žalos sumÄ padidinti iki 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) sumos.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai             Ramūnas Antanavičius              Algirdas Remeika              Danguolė Šiugždinytė