b3d7fd8a-dd39-4b4f-972a-0fae5bff3147 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas V                                                                                              Pranešėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-636/2013Teisėja Valdas Petraitis                                         Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01147-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1;1.2.26.2.2; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1;2.4.6.3.4. (S) V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A S N U T A R T I S 2013 m. lapkričio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės,teisėjų ArtÅ«ro Pažarskio, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Agnei Čižienei,dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui,gynėjai advokatei Verai Gortovanovai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. (A.) B. gynėjos advokatės Veros Gortovanovos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu keturiems mėnesiams Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir E. T. (E. T.) bei V.

M., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : A. B. nuteistas už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. jis 2011 m. liepos 1 d., apie 23.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. M. ir E. T., vieÅ¡oje vietoje - prie VÅ¡Ä® Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be jokios pateisinamos priežasties neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį, o bÅ«tent keikimusi necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu bÅ«du įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį ir nuteistojo A.

B. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti argumentai, jog A. B. veikė bendrininkų grupėje ir įžūliais veiksmais, t. y. keikdamasis, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ yra nepakankami, nes nuteistojo atlikti veiksmai pagal savo pobÅ«dį ir pasekmes nesudaro Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sudėties. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, A. B. galimai pavartotus necenzÅ«rinius žodžius prilygino tyčinei ir visuomenei pavojingai nusikalstamai veikai, numatytai Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nors nuosprendžio motyvai ir argumentai labiau atitiktų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ .

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be jokių objektyvių įrodymų įvardijo A. B. nusikalstamos veikos bendrininku ir pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nors ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad jis tyčia, susitaręs su kitais nuteistaisiais dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , t. y nederino veiksmų, nesitarė kas keiksis, kas trankys duris. Apeliantės vertinimu, yra nustatytas vienas ir neginčijamas faktas, kad A. B. 2011 m. liepos 1 d. vakare, tikrai buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ padalinio tuo metu, kaip ir kiti du nuteistieji, su kuriais jis susipažino atsitiktinai.

Pirmosios instancijos teismas jo buvimo faktÄ ir iÅ¡sakytus necenzÅ«rinius žodžius interpretavo kaip tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ globos namuose gyvenančius vaikus, darbuotojÄ A. Å ., nors ne tik A. B., bet ir kiti liudytojai parodė, kad jo iÅ¡sakyti keiksmažodžiai buvo bendro pobÅ«džio, nebuvo konkrečiai į kÄ nors nukreipti. Be to, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad kaltinimai A. B. spardžius duris, daužius langus, padarius turtinę žalÄ ir kt. nepagrįsti ir padarytos žalos dydis priteistinas iÅ¡ kaltinamųjų E. T. ir V.

M., tačiau analizuojant kiekvieno iÅ¡ teisiamųjų veiksmus ir paskirtas bausmes, apeliantės vertinimu, A. B. paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neadekvati jo padarytiems veiksmams ir prieÅ¡tarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. A. B. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį privalo vienÄ kartÄ per mėnesį atvykti į Vilniaus apygardos Probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrių. Jis vykdo visus teismo įpareigojimus ir visuomenei nėra pavojingas.

Charakterizuojamas teigiamai, tačiau nuteistasis yra labai jautrus, patyręs didelius psichologinius sukrėtimus, fizinius skausmus. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kur A. B. yra pripažintas nukentėjusiuoju, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. priimto nuosprendžio argumentai ir nuteistiesiems skirtos griežtos bausmės. Minėta byla Å¡iuo metu nagrinėjama Lietuvos Apeliaciniame teisme. Siekdami iÅ¡vengti agresyvaus persekiojimo A. B. ir jo Å¡eimos nariai nuolat keičia gyvenamÄ jÄ vietÄ , patiria nuolatinę psichologinę įtampÄ , jiems buvo taikytos apsaugos priemonės. Dėl nurodytų aplinkybių A.

B. sveikatos bÅ«klė bloga. Dėl turimų ligų jis turi bÅ«ti stebimas medikų ir paskirtÄ bausmę atlikti bÅ«tų per sunku. Kadangi A. B. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d. nepadarė, kaltu neprisipažino, todėl praÅ¡ymų spręsti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos BK     76 str. nuostatų taikymo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė Vera Gortovanova prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str.

 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame keliami A. B. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. pagrįstumo bei paskirtos bausmės individualizavimo klausimai.Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad A. B. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo arba administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Nedidelis chuliganizmas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, yra apibrėžiamas kaip necenzÅ«riniai žodžiai ar gestai vieÅ¡ose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panaÅ¡Å«s veiksmai, pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato: ,,Tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ ...“.

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. dispozicija numato: „Tas, kas vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ...“.Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, sustabdytas eismas ir pan. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, 2K-429/2012 kt.). Å is nusikaltimas gali bÅ«ti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Veikos, apraÅ¡ytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir ATPK 174 str. dispozicijose, yra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios savo pavojingumo pobÅ«džiu, nes kėsinamasi į vienÄ ir tÄ pačiÄ vertybę – vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir nuo administracinių teisės pažeidimų pagal vienÄ iÅ¡ nusikaltimo požymių – veikos pavojingumÄ (BK 11 str. 1 d.). Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kuriÄ apibÅ«dina pavojingumo pobÅ«dis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobÅ«dį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo bÅ«das, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

Be to, atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien Lietuvos Respublikos BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiÅ¡kinimu, bet ir Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d. nuostata, iÅ¡ kurios iÅ¡plaukia reikalavimas sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimÄ atsižvelgti į konkrečios veikos pobÅ«dį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumÄ , trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, vieÅ¡osios vietos specifikÄ (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai bÅ«na griežtesni oficialių iÅ¡kilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibÅ«rimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2013).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra bÅ«tinas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis. Å ioje normoje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Todėl baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. gali bÅ«ti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėčiai užtenka paties visuomenės rimties ir tvarkos trikdymo proceso (kasacinė nutartis Nr. 2K-221/2013).Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. B. veikÄ kvalifikavo tinkamai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojų, paties A. B. ir kitų nuteistųjų parodymų, nenuginčijamai nustatyta, kad 2011 m. liepos 1 d., apie 23.00 val., jis buvo įvykio vietoje, t. y. vieÅ¡oje vietoje - prie VÅ¡Ä® Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su V.

M. ir E. T.. Liudytoja A. Š. bei kiti nuteistieji patvirtino, jog būdamas prie VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“, A. B. keikėsi. Pažymėtina, kad prie minėtos įstaigos visi nuteistieji atėjo apie 22.00 val., t. y. jau nakties metu. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. B. taip pat pripažino, kad kartu su kitais nuteistaisiais stovėjo po stogeliu, esančiu prie įėjimo į VšĮ Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ ir keikėsi.

Be to, jiems visiems trims bÅ«nant po stogeliu, V. M. daužė duris rankomis ir kojomis. A. B. nuo Å¡ių veiksmų neatsiribojo, atvirkščiai, prisidėdamas prie jų keiksmais, palaikė siekį sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ bei rimtį. Pažymėtina, kad įvykis vyko prie vaikų globos namų, taigi, jau pati įvykio vietos specifika, o ypač nakties metas, reikalauja iÅ¡ paÅ¡alinių asmenų itin griežtai laikytis rimties bei elgesio reikalavimų, kadangi tokio pobÅ«džio institucijose gyvena nepilnamečiai vaikai.

Nors A. B. ir kitų nuteistųjų veika prasidėjo keikimusi bei durų daužymu rankomis bei kojomis, vėliau, kai A. Š. paprašė vaikinų liautis ir pagrasino iškviesti policijos pareigūnus, V. M. ir E. T. veiksmai suagresyvėjo ir peraugo į vandališkus. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė, kad A. B. prisidėjo prie vaikų namų turto sugadinimo, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis nuo šių veiksmų ir neatsiribojo, tiesiog stovėjo nuošalyje ir stebėjo įvykius, policijos pareigūnų nekvietė.

Be to, visi nuteistieji, kartu atėję į įvykio vietÄ , iÅ¡ jos pasiÅ¡alino taip pat praktiÅ¡kai vienu metu, t. y. po to, kai buvo apgadintas vaikų namų pastatas. Visų nuteistųjų veiksmai buvo pakankamai intensyvÅ«s, truko pakankamai ilgÄ laikÄ , vadovaujantis liudytojos A. Å . bei pačių nuteistųjų parodymais - nuo 10 iki 20 minučių, be to, visi nuteistieji, minėtos liudytojos teigimu, elgėsi agresyviai. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, A. B. veiksmai peržengė administracinio teisės pažeidimo ribas ir pagrįstai vertintini kaip Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika.

A. B. veiksmai, t. y. keikimasis tik atėjus prie vaikų namų durų, į kurias buvo beldžiama kartu su kitais nuteistaisiais, nors ir rodo jo veiksmų mažesnį pavojingumÄ , nes pastato jis nespardė ir nedaužė, tačiau atsakomybės dėl vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo nepanaikina. Vien jau aktyvus keiksmažodžių iÅ¡sakymas, agresyvus nusiteikimas bei nakties metu grupės asmenų beldimasis į vaikų globos namų duris, dėl ko A. Å . buvo priversta juos drausminti, yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. kilti.

Nors A. B. ir kiti nuteistieji iÅ¡ anksto nesitarė sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. keiktis ir gadinti vaikų namų turtÄ , Å¡i aplinkybė nėra pagrindas A. B. veiksmų nevertinti kaip bendrininkavimo. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje,   t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas A. B. neinkriminavo bendrininkavimo dalyje dėl vaikų namų turto sugadinimo vandaliÅ¡kais veiksmais, t. y. jo bendrininkavimas padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pasireiÅ¡kė tik keikimusi.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas, su Å¡iuo teiginiu taip pat nesutiktina, kadangi nagrinėjamu atveju, bendrais A.

B. ir kitų nuteistųjų veiksmais vieÅ¡oji tvarka ir rimtis buvo realiai sutrikdyta, vaikų globos namų personalas ir gyventojai dėl jų veiksmų patyrė baimę, nerimÄ , stresÄ , buvo sutrikdyta normali įstaigos veikla, kadangi socialinė pedagogė A. Å . nakties metu turėjo raminti iÅ¡sigandusius vaikus, praÅ¡yti nuteistųjų liautis bei kviesti policijos pareigÅ«nus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. B. buvo po pastato stogeliu, keikėsi ir jo iÅ¡reikÅ¡ti keiksmažodžiai, nors, kaip jis pats teigė, nebuvo nukreipti į konkretų asmenį, tačiau jo žinojimas kur jis eina, ir kur jis yra - pats jo buvimo Å¡alia vaikų globos namų durų nakties metu faktas bei iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai, t. y. toks jo elgesys buvo nukreiptas į VÅ¡Ä® Nevalstybinių vaikų globos namų „(duomenys neskelbtini)“ gyvenančius vaikus bei darbuotojÄ A.

Å ., sutrikdė nepilnamečių vaikų ir A. Å . rimtį ir nusistovėjusiÄ tvarkÄ â€“ jiems sukėlė didelį iÅ¡gÄ stį, nerimÄ , sumaiÅ¡tį, stresÄ , sutrikdė normaliÄ Ä¯staigos veiklÄ .Tiek bausmės rÅ«Å¡is, tiek jos dydis nuteistajam A. B. taip pat parinkti teisingai, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis vadovautasi kaip visuma. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. teismas skiria bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Minėto straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t. y. vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes kaip į visumÄ ir konstatavo, kad nėra A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bei į nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, įvertinta nuteistojo asmenybė, t. y. jis administracine tvarka baustas, iki nuosprendžio paskelbimo dienos teistas du kartus.

Pažymėtina, kad nauja veika buvo padaryta turint neiÅ¡nykusį teistumÄ , bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaudamasis nurodytų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. B. ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta dvejų metų aÅ¡tuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad gynėjos pateikti dokumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl savo sveikatos būklės A. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, t. y. kad jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 76 str. nuostatos.Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę, neįvertino gynėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su A. B. asmenybe bei sveikata ir nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei pilnametis nuteistasis yra padaręs kelis nusikaltimus, tai bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidedamas tada, kai padaryti keli nesunkÅ«s ar apysunkiai nusikaltimai ir už juos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo arba kai padaryti keli neatsargÅ«s nusikaltimai ir galutinė subendrinta bausmė už juos nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo, arba kai padaryti nesunkus ir (ar) apysunkis nusikaltimas (nusikaltimai) bei neatsargus nusikaltimas (nusikaltimai) ir bausmė už tyčinį nusikaltimÄ (nusikaltimus) nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, o galutinė subendrinta bausmė už visas veikas nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju, A. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymÄ , t. y. už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymÄ . Pažymėtina ir tai, kad A. B. kitoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, kuomet prieÅ¡ jį kiti asmenys vartojo psichologinę prievartÄ , pasireiÅ¡kusiÄ gÄ sdinimais pavartoti fizinį smurtÄ , taip pat neteisėtu laisvės atėmimu, vežimu į miÅ¡kÄ , realiu smurto pavartojimu, liepimu iÅ¡sikasti duobę ir kitais psichologinio bei fizinio smurto veiksmais.

Byloje esanti medžiaga neduoda pagrindo netikėti apeliacinio skundo teiginiais, kad siekdami iÅ¡vengti agresyvaus persekiojimo A. B. ir jo Å¡eimos nariai nuolat keičia gyvenamÄ jÄ vietÄ , patiria nuolatinę psichologinę įtampÄ , jiems buvo taikytos apsaugos priemonės. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai patvirtina, kad A. B. sveikatos bÅ«klė bloga, dėl turimų ligų jis yra jautrus, turi bÅ«ti stebimas medikų, buvo atleistas nuo 12 klasės egzaminų laikymo. Esant nurodytų aplinkybių visumai konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, pritaikius A.

B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., n u t a r ė: nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti.Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo metu mokytis, arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                 Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Teisėjai                                                                                           Artūras Pažarskis                                                                                            Laureta Ulbienė