b3d42837-e5aa-4fb7-afb4-2c3477751f4a · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-227-425/2021. Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00110-2021-2. Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1686-762/2021 pagal pareiÅ¡kėjų A.

G. ir M. G. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjai prašė nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o taip pat patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 2. Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mai 2021 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjams A.

G. ir M. G. 30 dienų terminÄ , nuo nutarties patvirtino nuoraÅ¡o įteikimo dienos, paÅ¡alinti nustatytus trÅ«kumus.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepateikia jokių duomenų ir nenurodo argumentų, kodėl prorogacijos klausimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, susitartu teikti išlaikymu vaikui, jiems gyvenant užsienio valstybėje, sprendimas kartu su pareiškėjų prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, geriausiai atitiktų vaiko interesus, šiuos klausimus sprendžiant Lietuvos Respublikos teisme. Nesant pateiktų jokių duomenų, teismas neturi galimybių įvertinti, ar prašoma nustatyti vaiko gyvenamoji vieta, aptarta bendravimo su vaiku tvarka, susitartas jam teikti skyrium gyvenančios pareiškėjos išlaikymo dydis, atitinka jų teisėtus interesus ir vaiko poreikius, yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir jų gaunamoms pajamoms.

4. Dėl to, pareiÅ¡kėjams buvo pasiÅ«lyta pateikti teismui vaiko gyvenamosios vietos Airijoje atitinkamos kompetentingos institucijos iÅ¡vadÄ , įvertinus pareiÅ¡kėjo ir kartu gyvenančio vaiko gyvenimo, buities, jo auklėjimo sÄ lygas, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su pareiÅ¡kėju atitikimo vaiko teisėtiems interesams, duomenis apie pareiÅ¡kėjų vaiko lankomÄ Å¡vietimo įstaigÄ (-as), faktinę vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir trukmę Airijoje, pareiÅ¡kėjų gaunamas pajamas, jiems negyvenant Lietuvoje ir /ar kitus duomenis, kurie įrodytų, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija Å¡iuo atveju labiausiai atitinka pareiÅ¡kėjų mažamečio vaiko interesus.

5. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į eilę aplinkybių ir netikslumų, susijusių su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas M. G. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo klausimo svarstymÄ pirmosios instancijos teismui. 6.1. Nurodo, kad pagal Europos SÄ jungos teisės normas nėra imperatyvaus reikalavimo sutuoktiniams dėl santuokos nutraukimo kreiptis iÅ¡imtinai tik į jų gyvenamosios vietos valstybės narės teismÄ .

Å iuo atveju sutuoktiniai, remdamiesi Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis turi alternatyviÄ galimybę dėl santuokos nutraukimo kreiptis į valstybės narės, kurios pilietybę abu turi, teismÄ , o, be to Reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnyje yra įtvirtina nuostata dėl galimybės tėvų pareigų klausimus spręsti kartu su santuokos nutraukimo byla jei bent vienas iÅ¡ sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai.

Taigi reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos gali būti nagrinėjami kartus su santuokos nutraukimo prašymu Panevėžio apylinkės teisme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl išlaikymo priteisimo klausimas taip pat gali būti nagrinėjamas tame teisme, kuriame yra sprendžiamas klausimas dėl santuokos nutraukimo. 6.2. Papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja pateikti papildomus įrodymus ir duomenis pareiškimo priėmimo stadijoje, o dalis teismo nurodytų trūkumų yra formalūs ir nesudaro pagrindo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo instituto.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė. Be to, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties ir atskirojo skundo turinį, yra pagrindas vertinti, kad ginčas kyla dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo jam teismingumo įrodymo bei kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties turinio formuluotėmis, dėl ko plačiau pareiškėjų pateiktas prašymas bei jame išdėstyti reikalavimai, susiję su teismingumu dėl santuokos nutraukimo pareiškimo pateikimo, nėra nagrinėjami.

8. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutikimu bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo trūkumus, atsižvelgdamas iš esmės į tai, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų ir nenurodė argumentų, kodėl prorogacijos klausimų, susijusių su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, susitartu teikti išlaikymu vaikui, jiems gyvenant užsienio valstybėje, sprendimas kartu su pareiškėjų prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu geriausiai atitiktų vaiko interesus, o be to visi šie klausimai būtų sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme.

9. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas susiklosčiusiÄ situacijÄ , sutinka su pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kimo reikalavimai dėl Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku bei dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo priskiriami prie reikalavimų dėl tėvų pareigų. Atsižvelgiant į tai, o taip pat remiantis „Briuselis II bis“ 12 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad teismas, turintis jurisdikcijÄ nagrinėti santuokos nutraukimo bylÄ , turi jurisdikcijÄ bet kurioje byloje dėl su tėvų pareigų, susijusioje su tuo pareiÅ¡kimu, jeigu a) bent vienas iÅ¡ sutuoktinių turi tėvų pareigas vaikui ir b) tokiai teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylÄ savo žinion, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tu ar kitokiu nedviprasmiÅ¡ku bÅ«du pritarė abu sutuoktiniai ir tėvų pareigų turėtojai, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus.

10. Aptariamu atveju abu nepilnamečio vaiko tėvai pirmosios instancijos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos Å¡alių sutarimu nutraukimo bei santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo, iÅ¡dėstydami klausimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei iÅ¡laikymo dydžio nustatymo. Tokia susiklosčiusi faktinė situacija bei pirmiau iÅ¡dėstytos teisės aktų nuostatos, t.y. kad pareiÅ¡kėjai, gyvenantys užsienyje, tačiau abu bÅ«dami Lietuvos Respublikos piliečiais, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų iÅ¡nagrinėjimo, įskaitant ir reikalavimus dėl nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos bei iÅ¡laikymo dydžio nustatymo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismÄ , yra pakankamas pagrindas vertinti, jog abu tėvai vertina, kad toks reikalavimų, susijusių nepilnamečiu vaiku, sprendimo teismingumas labiausiai atitiks vaiko interesus.

Pagal Å¡iuo metu byloje esančias aplinkybes galima vertinti, jog tėvų valdžia jų nepilnamečiui sÅ«nui nėra apribota, vaiko tėvai geranoriÅ¡kai bendru sutarimu siekia iÅ¡spręsti santuokos nutraukimo bei su tuo susijusius klausimus, o taip pat reikÅ¡minga ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ turi teisę pareikalauti pateikti įrodymus bei kitus duomenis, kurie gali bÅ«ti svarbÅ«s teisingam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui.

11. Taigi, reikalavimai dėl šalių vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali būti nagrinėjami Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatyti pareiÅ¡kimo netikslumai, kuriuos pirmosios instancijos teismas taip pat neįvardijo trÅ«kumais, susiję su asmenų įvardijimu, vaiko iÅ¡laikymo, dalintino turto apimtimi bei kitomis sutarties punktų formuluotėmis, nėra esminiai ir neleidžia vertinti, kad tokie netikslumai užkerta keliÄ nagrinėti pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , juo labiau kad tokio pobÅ«džio bylos yra nagrinėjamos ypatingÄ ja teisena, dėl ko teismas turi teisę imtis visų bÅ«tinų priemonių reikÅ¡mingoms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti.

13. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su galimai užsienyje pareiÅ¡kėjų turimu turtu, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, pagal Å¡iuo metu formuojamÄ teismų praktikÄ , joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį – Å¡ios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡i konvencija netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryÅ¡iais.

Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimÄ , turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokiÄ sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai. Atsižvelgiant į tai, duomenys apie pareiÅ¡kėjų užsienyje turimÄ turtÄ iÅ¡ esmės nelaikytini pareiÅ¡kimo trÅ«kumu, juo labiau duomenys apie Lietuvos Respublikoje registruotÄ turtÄ buvo pateikti kartu su pareiÅ¡kimu.

14. Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali bÅ«ti nustatytas terminas procesinio dokumento trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kimas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis, t.y. trÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

15. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo nurodyti formalūs pareiškimo netikslumai nesudaro kliūčių tolesnei proceso eigai, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pareiškimo netikslumai sudaro šalintinų trūkumų turinį.

16. Taigi, įvertinus visas pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo instituto nuostatas ir nepagrįstai nustatė pareiÅ¡kimo trÅ«kumus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų A. G. ir M. G. praÅ¡ymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas