2021-09-01 Nr. AB-17525-3-62-3-00391-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-717-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00391-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1, 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2020 m. vasario mėnesio (su pertraukomis) Pravieniškių PN-AK buvo laikomas netinkamomis, kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas akcentavo, kad gyvenamosios kameros, kuriose buvo apgyvendintas, būdavo perpildytos arba užstatytos jose buvusio inventoriaus ir baldų, tokiu būdu neužtikrinant pareiškėjui minimalaus teisės aktuose nustatyto gyvenamosios patalpos ploto.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad sanitarinės sąlygos buvo netinkamos – ant sienų buvo pelėsio, luposi dažai. Taip pat kamerose buvo blakių ir tarakonų, kurie nebuvo naikinami.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktų pažeidimus gyvenamosiose kamerose nustatė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC).

5. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neigiamų išgyvenimų, sukrėtimų ir nepatogumų, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, sutriko jo miegas.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

7. Pravieniškių PN-AK pateikė duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias patalpas ir nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko patalpose, kuriose gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, kad bendrabučio tipo patalpose nuteistieji gali laisvai judėti, sportuoti ir užsiimti kita veikla. Pažymėjo, kad karantino patalpose įrengta 13 miegamųjų vietų, o kiek su pareiškėju ginčo laikotarpiu kalėjo nuteistųjų, atsakovo atstovas neturėjo galimybės nurodyti, kadangi neturi pareigos kaupti ir saugoti tokią informaciją. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad patalpas valo patys nuteistieji, jiems sudaromos sąlygos palaikyti švarą ir tvarką gyvenamosiose patalpose. Teigė, kad NVSC Antrojo sektoriaus karantino, 5, 18, 17, 1 ir 2 būrių patalpų pareiškėjo gyvenamuoju laikotarpiu netikrino. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo byloje pateiktus duomenis, teisės aktus, nustatančius vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normas, bei administracinių teismų praktiką, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui karantino patalpoje teko 3,13 kv. m ploto, o gyvenamosiose patalpose – nuo 3,18 kv. m iki 4,73 kv. m ploto. Teismas nurodė, kad minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo pažeista 7 paras.

10. Teismas, remdamasis NVSC 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80)PA-143, kuriame nurodyta, jog Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje bendrojo naudojimo virtuvėje buvo pastebėta blakių ir tarakonų bei 2-ojo sektoriaus ilgalaikių pasimatymų kambaryje aptikta nariuotakojų liekanų, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalinimo sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė naujas aplinkybės apie tai, kad Pravieniškių PN-AK patalpose luposi dažai, per lubas bėgo vanduo, lovos buvo metalinės, senos ir neremontuojamos, langai kiauri. Tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę raštu tikslinti skundo pagrindą ir dalyką, tačiau patikslinto skundo neteikė, todėl posėdžio metu nurodytų aplinkybių teismas nevertino.

12. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tai, kad pareiškėjas į psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, pažeidimo trukmę ir pobūdį, teismas nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovo atstovo 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 13. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkamais duomenimis, kadangi iš teismui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti patalpų ploto ir (ar) kamerose laikytų asmenų skaičiaus. Be to, teismas tinkamai neįvertino, kad pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose buvo parazitų. Aktai, kuriuose pateikiama informacija apie parazitų naikinimą, tik patvirtina, kad buitiniai parazitai įstaigoje buvo. Tad, pareiškėjo įsitikinimu, teismo priteistas žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus padarytiems pažeidimams ir pareiškėjo patirtiems išgyvenimams.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovo įsitikinimu, apeliaciniame skunde nepateikta naujų įrodymų ir argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašoma pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant kaip nepagrįstą.

18. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai priskyrė karantino patalpas kamerų tipo patalpoms. Nurodytos patalpos turėtų būti priskiriamos bendrabučio tipo patalpoms ir joms turėtų būti taikomas 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Be to, teisės aktai nereglamentuoja minimalios gyvenamosios normos pataisos įstaigoje laikomiems asmenims karantino patalpose.

19. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo kalinimo pataisos namuose metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologinę ar sveikatos priežiūros tarnybą, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, yra tinkama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

20. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teisės aktų pažeidimai nebuvo pašalinti iki atsiliepimo surašymo dienos. Pabrėžia, kad yra kreipęsis į psichologinę tarnybą. Pareiškėjas pažymi, kad iki kreipimosi į teismą Pravieniškių PN-AK nereagavo į jo prašymus. Atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą pareiškėjas taip pat pateikia sąrašą Pravieniškių PN-AK pažeidimų (pareiškėjo teigimu, įstaigoje, be kita ko, nėra poilsio kambario, televizoriaus, skalbimo mašinos, priešgaisrinio pavojaus mygtuko, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži).

21. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, kuriame pakartotinai nurodo, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti, kol pareiškėjui bus paskirtas advokatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2020 m. vasario 6 d., atlyginimo.

23. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, kuriame, be kita ko, prašo atidėti bylos nagrinėjimą neribotam laikui, kol jam bus skirtas advokatas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus, kai ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu arba kai ginčo šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atidėti bylos nagrinėjimą, teigdamas, kad jam yra reikalingas advokatas, yra pateikęs prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos. Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ar jos priimtus sprendimus, susijusius su pareiškėju. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pagrindai atidėti bylos nagrinėjimą.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 7 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat konstatavęs higienos normų pažeidimą dėl parazitų, patenkino skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas gyvenamąjį plotą apskaičiavo vadovaudamasis nepakankamais duomenimis, neįvertino, kad buvo parazitų. Apeliacinį skundą taip pat pateikė atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK, teigdamas, kad karantino patalpoms taikoma 3,1 kv. m ploto norma, nurodydamas, kad pripažinimas, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, yra pakankama ir teisinga satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismas prie išvados, kad pareiškėjui 7 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, priėjo nustatęs, kad šiomis dienomis pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, kurios artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko 3,13 kv. m ir ši gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta. Toks vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią karantino patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015). Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas karantino patalpas nepagrįstai priskyrė kamerų tipo patalpoms.

28. Nesutiktina su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas plotą apskaičiavo vadovaudamasis nepakankamais duomenimis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Pravieniškių PN atsiliepime, 2020 m. vasario 25 d. pažymoje Nr. 62-2056 ir 2020 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 42-3983 pateikė duomenis apie karantino 5, 18, 17, 1 ir 2 būrių gyvenamąsias patalpas, jose gyvenusių nuteistųjų skaičių, šių patalpų plotą. Vadovaujantis būtent šiais duomenimis, patalpų plotą padalinus iš konkrečiose patalpose buvusių asmenų skaičiaus, apskaičiuotas atskirais laikotarpiais pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktais ploto skaičiavimais ir išvada, kad pareiškėjui gyvenamosiose patalpose teko nuo 3,18 kv. m iki 4,73 kv. m ploto, t. y. plotas atitiko nustatytą minimalią normą ir gyvenamojo ploto pažeidimas buvo tik pareiškėją laikant karantino patalpose.

29. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo neįvertinta aplinkybė, kad patalpose buvo parazitų, su tokiu pareiškėjo teiginiu sutikti nėra pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atsižvelgęs į NVSC patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalinimo sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų, ir, be kita ko, atsižvelgė į tai spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo ir dydžio.

30. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad Pravieniškių PN-AK buvo ir daugiau pažeidimų, kurių jis nebuvo išvardinęs savo skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; kt.). Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų aplinkybių dėl sąlygų Pravieniškių PN-AK nenagrinėja.

31. Vertindama atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

32. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (parazitų buvimas, be to, 7 paras pažeista minimali gyvenamojo ploto norma), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 30 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius