b3d13bb9-9022-40df-9b4d-e084ce1dc891 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1083-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23747-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.1.18.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-522-962/2018 pagal ieÅ¡kovo V. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, dalies paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarė J. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir dalies paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.IeÅ¡kovas V.

K. patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) atnaujinti ieÅ¡kovui 3 mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti;

2) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 1919, dalį, dalyje dėl ½ dalies buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

3) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 2208, dalį, dalyje dėl ½ dalies piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini), sÄ skaitose: (duomenys neskelbtini) (likutis – 20 281,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 008,15 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 0 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 816,99 Eur), 11425 (likutis – 0,25 Eur), ½ dalies transporto priemonių: automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo;

4) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra palikėjo A. K. sÅ«nus. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ pagrindu palikėjo vaikaitis A. A. paveldėjo mirusiojo turtÄ . IeÅ¡kovas apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2016 m. birželio – liepos mėnesį, kai su juo susisiekę pareigÅ«nai pranešė, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini) nužudytas. IeÅ¡kovas atvykęs į LietuvÄ davė parodymus ir 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime.

Apie tėvo mirtį nežinojo, nes jo tėvai iÅ¡siskyrė 1987 m. balandžio 15 d., ieÅ¡kovas liko gyventi su motina L. K. Kaliningrade, su tėvu nepalaikė jokių santykių, be to, ieÅ¡kovas nebuvo informuotas apie tėvo mirtį. IeÅ¡kovo nuomone, jis terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių. Be to, jeigu atsakovas nebÅ«tų nuslėpęs fakto, kad palikėjas turėjo kitÄ vaikÄ , kuris Å¡iuo metu gyvena užsienyje, tikėtina, kad ieÅ¡kovas apie palikėjo mirtį bÅ«tų informuotas anksčiau ir nebÅ«tų praleidęs termino palikimui priimti.

Kadangi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai į dalį palikėjo turto iÅ¡duoti tik 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d., todėl jų panaikinimas iÅ¡ dalies nepažeistų teisinių santykių stabilumo principo. Tenkinus reikalavimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ieÅ¡kovas paveldėtų kaip pirmos eilės įpėdinis – vaikas, o atsakovas paveldėtų tÄ dalį, kuri bÅ«tų priklausiusi mirusiai jo motinai (mirusiojo dukrai), tai yra Å¡alys paveldėtų lygiomis dalimis – po ½ dalį palikėjo turto.Atsakovas A.

A. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iki santuokos su ieÅ¡kovo motina, A. K. buvo susituokęs su V. K., su kuria susilaukė dukters S. K. (atsakovo motinos). Nutraukęs santuokÄ su ieÅ¡kovo motina L. K., A. K. 1988 m. gruodžio 8 d. antrÄ kartÄ susituokė su V. K., abu dažnai lankydavosi (duomenys neskelbtini), kur gyveno atsakovas su savo Å¡eima, atsakovo santykiai su seneliu buvo labai geri. Nors 1996 m. gruodžio 24 d. buvo nutraukta atsakovo senelių santuoka, jie ir toliau bendravo, lankydavosi vieni pas kitus svečiuose.

Nors atsakovas dažnai vykdavo pas senelį į (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kovo čia niekada nematė, atsakovo mama praeityje yra pasakiusi, kad ji turi brolį, tačiau apie jį nieko nežino. Nors Å¡alys ir atsakovo mama iki pat savo mirties 2013 m. sausio 2 d. visi gyveno Kaliningrade, tačiau tarpusavyje niekada nebendravo. IeÅ¡kovui visÄ laikÄ buvo žinomas jo tėvo A. K. faktinės gyvenamosios vietos adresas, tačiau jis pats nebendravo su savo tėvu, nesidomėjo jo sveikata, materialine padėtimi, todėl tėvas jo iÅ¡sižadėjo daugiau nei prieÅ¡ deÅ¡imt metų, jų santykiai buvo blogi.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl nebendravimo su tėvu, gyvenimo užsienyje, negali bÅ«ti vertinamos kaip atitinkančios teisingumo ir protingumo principus įpėdinio, priėmusio palikimÄ , atžvilgiu. Pažymėjo, kad atsakovui kreipiantis į notarę R. B. dėl palikimo, pati notarė jį informavo, kad A. K. turi sÅ«nų, atsakovas Å¡ios aplinkybės neneigė, tačiau nurodė, kad savo dėdės (ieÅ¡kovo V. K.) nėra matęs, su juo bendravęs, Å¡io asmens gyvenamoji vieta jam nėra žinoma.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Atnaujino ieÅ¡kovui V. K. 3 mėnesių terminÄ palikimui, atsiradusiam po A. K. mirties priimti. Pripažino negaliojančia 2016 m. rugpjūčio 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto A. A. Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 1919, dalį, dalyje dėl ½ dalies buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato – sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Pripažino negaliojančia 2016 m. rugsėjo 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, iÅ¡duoto A. A. Kauno r. 2-ojo notaro biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 2208, dalį, dalyje dėl ½ dalies piniginių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini), sÄ skaitose: (duomenys neskelbtini) (likutis – 20 281,57 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 008,15 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 0 Eur), (duomenys neskelbtini) (likutis – 1 816,99 Eur), 11425 (likutis – 0,25 Eur), ½ dalies transporto priemonių: automobilio Subaru Legacy, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), savos gamybos priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. ieÅ¡kovui V. K. 2 104 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ atsakovo A. A. 218 Eur žyminio mokesčio ir 15,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:Teismas sprendė, jog mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas, žinodamas apie tėvo mirtį ir po jo mirties likusį turtÄ , kurį galima paveldėti, bÅ«tų nesikreipęs į notarų biurÄ dėl paveldėjimo.

Tai, jog ieÅ¡kovo tėvas su jo mama buvo iÅ¡siskyrę, jo mama Lietuvoje taip pat negyvena, patvirtina, kad ieÅ¡kovui apie tėvo mirtį nebuvo praneÅ¡ta ir nebuvo žinoma. IÅ¡ Paveldėjimo bylos medžiagos negalima daryti iÅ¡vados, kad Paveldėjimo bylÄ tvarkiusiai notarei buvo žinoma apie tai, kad palikėjas A. K. turėjo sÅ«nų, kadangi Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡e apie A. K. nurodyta, kad nei pilnamečių, nei nepilnamečių vaikų nėra. Atsakovas taip pat notarei nenurodė, jog yra kitų įpėdinių, nors 2016 m. balandžio 21 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mirusiojo sÅ«nus V. gyveno (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, jog Å¡ios aplinkybės yra svarbios ir ne nuo ieÅ¡kovo priklausančios priežastys, dėl kurių jis negalėjo įgyvendinti savo teisės ir aktyviais veiksmais priimti palikimo.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks atsakovo teisėtų interesų, nes jis, kaip mirusiojo vaikaitis ir mirusios V. K. sÅ«nus po palikėjo A. K. mirties, turtÄ paveldėtų kartu su pirmos eilės mirusiojo A. K. sÅ«numi V. K.. Be to, termino atnaujinimas nesukels atsakovo turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių, nes ieÅ¡kovas ir atsakovas yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, o paveldėtam turte atsakovas negyvena.Teismas pažymėjo, kad A.

K. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ nepalikti turto sÅ«nui V. K., nors konfliktiÅ¡ki santykiai su sÅ«numi, taip pat garbus amžius (76 metai) ir silpna sveikata turėjo paskatinti palikėjÄ A. K. iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo. Teismas sprendė, kad Å¡alių pateiktos fotonuotraukos, liudytojų parodymai neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad su ieÅ¡kovu jo tėvas A. K. nebendravo. Duomenų, kad palikėjas sÅ«naus bÅ«tų atsisakęs, byloje nėra. Visuma bylos duomenų patvirtina, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kė valios dėl palikimo atsisakymo, o sužinojęs apie tėvo mirtį ieÅ¡kovas nebuvo pasyvus, nerÅ«pestingas.

Tai, jog ieÅ¡kovo motina 1987 m. balandžio 3 d. iÅ¡siregistravo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtinime nurodydama, kad pretenzijų į butÄ neturi ir jį palieka buvusiam vyrui, nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovas po savo tėvo mirties neturi teisės paveldėti to turto.Teismas pažymėjo, kad įpėdinio teisė paveldėti mirusiojo turtÄ Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu yra siejama tik su įpėdinį ir palikėjÄ siejančiu giminystės ryÅ¡iu.

Dėl to atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo glaudesnį ryšį su palikėju, nuolatinį bendravimÄ , dažnesnį lankymÄ si vienų pas kitus, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos ir nepaÅ¡alina ieÅ¡kovo teisės paveldėti mirusiojo A. K. turto.IÅ¡ Paveldėjimo bylos matyti, kad Paveldėjimo teisės liudijimai buvo iÅ¡duoti 2016 m. rugpjūčio 16 d. bei 2016 m. rugsėjo 14 d., ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2016 m. lapkričio 18 d., dėl ko, teismo vertinimu, jų panaikinimas iÅ¡ dalies, nepažeis teisinių santykių stabilumo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ieÅ¡kovo prieÅ¡taringiems paaiÅ¡kinimams ir jo pateiktiems įrodymams suteikė svaresnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, negu byloje esančiam įrodymų visetui.

Teismas turėjo išsiaiškinti sūnaus nebendravimo su tėvu priežastis.Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl liudytojų V. K. ir B. M. duotų parodymų. Šios liudytojos patvirtino atsakovo teiginius dėl netinkamo ieškovo kaip sūnaus elgesio su tėvu, dėl jų nebendravimo. Liudytojoms nesutarimų aplinkybės žinomos iš paties tėvo pasakojimų. Ieškovui buvo žinoma, kur gyveno jo tėvas, tačiau jis su savo tėvu nebendravo, todėl tėvas jo kaip sūnaus išsižadėjo.Pareiškimas atsakovo vardu buvo surašytas buvusios notarės R.

B., nes atsakovas lietuvių kalbos nemoka. Pildant šį praÅ¡ymÄ notarė pati atsakovui pasakė, kad iÅ¡ policijos komisariato jai jau žinoma apie mirusiojo sÅ«nų. Notarė A. A. pareiÅ¡kimo vertimo į rusų kalbÄ nedarė. Be to, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teigė, kad jį iÅ¡kvietus į policijos komisariatÄ , jis dienÄ iki tol (2016 m. birželio pabaiga) pats skambino minėtai notarei, kuri pranešė, kad atsakovas jau buvo ir nieko nereikia. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui iÅ¡duoti 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d., o pradinis ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2016 m. spalio 31 d.

Å ios aplinkybės teismo taip pat nevertintos.Mirusiojo A. K. pusseserė O. K. artimai bendravo su A. K., ji palaidojo ieÅ¡kovo tėvÄ , tačiau iÅ¡ A. K. apie jo sÅ«nų (ieÅ¡kovÄ ), ji nieko nežinojo ir tai patvirtina paveldėjimo byloje jos praÅ¡ymas dėl paveldėjimo bylos vedimo pas kitÄ notarÄ .IeÅ¡kovo pateiktų foto nuotraukų originalų antroje pusėje užraÅ¡yta data 2003 metai, nors advokatas buvo nurodęs kitas datas. Å iose nuotraukose ieÅ¡kovo nėra, taip pat nepateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo atvykęs kartu ir kad nuotraukoje užfiksuotas automobilis yra jo.Reikalavimai dėl iÅ¡duotų paveldėjimo teises liudijimų pagal įstatymÄ atsakovui A.

A. pripažinimo negaliojančiais yra iÅ¡vestiniai ir priklauso nuo to ar yra pagrindas ieÅ¡kovui atnaujinti terminÄ A. K. palikimui priimti. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atmestini reikalavimai dėl iÅ¡duotų paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais.Teismo teiginys, kad A. K. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ nepalikti turto sÅ«nui V. K. Å¡ioje byloje vertintinas kritiÅ¡kai. A. K. iÅ¡ viso nebuvo surašęs jokio testamento, jis buvo nužudytas, todėl spręsti kaip Å¡is žmogus bÅ«tų pasielgęs testamento suraÅ¡ymo metu nėra galimybės.IeÅ¡kovas V.

K. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Byloje nėra duomenų, kad A. K. bÅ«tų ginčijęs tėvystę ar atėmęs paveldėjimo teisę iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad A. K. buvo atsisakęs savo sÅ«naus prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams.IeÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo tėvo mirties, tačiau terminÄ kreiptis į notarÄ praleido dėl svarbių priežasčių – jis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), apie tėvo mirtį nebuvo informuotas ir nieko nežinojo, tačiau sužinojęs nedelsiant tvarkėsi kelionės dokumentus ir atvyko į LietuvÄ .

Tai patvirtina ieškovo paso kopija ir jame esanti viza. Ieškovo apklausa ikiteisminio tyrimo byloje buvo atlikta iki ieškinio šioje byloje pateikimo, o ieškovas nebuvo dar sudaręs sutarties su advokatų kontora ir nežinojo, kad bus ginčas dėl palikimo priėmimo.Byloje nėra duomenų, kad ieškovui apie tėvo mirtį buvo žinoma ir jis neišreiškė valios priimti palikimo. Tai, jog ieškovo tėvas su jo mama buvo išsiskyrę, jo mama Lietuvoje taip pat negyvena, tik patvirtina ieškovo teiginius, kad jam apie tėvo mirtį nebuvo pranešta ir nebuvo žinoma.

Paveldėjimo byloje esantis atsakovo PareiÅ¡kimas apie palikimo priėmimÄ patvirtina, kad atsakovas notarei nenurodė, jog yra kitų įpėdinių, nors 2016 m. balandžio 21 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu apie ieÅ¡kovÄ Å¾inojo, apklausoje parodė, kad mirusiojo sÅ«nus V. gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau apie tėvo mirtį ieÅ¡kovui nepranešė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti sÅ«naus nebendravimo su tėvu priežastis.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, kad jam nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, nes jis su juo nebendravo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo glaudesnis ryÅ¡ys su palikėju, nuolatinis bendravimas, dažnesnis lankymasis vienų pas kitus, nagrinėjamu atveju nepaÅ¡alina ieÅ¡kovo teisės paveldėti mirusiojo A. K. turto. Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimÄ savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtÄ praradimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys).

Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ikiteisminio tyrimo byloje apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad paskutinį kartÄ tėvui skambino 2016 m. vasario 20 d., tačiau niekas neatsiliepė (e. bylos 3 T., b. l. 149–151).

Nors ieÅ¡kovas teigė, kad su tėvu bendraudavo telefonu (vienas kitam susiskambindavo), tačiau jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų domėjęsis kodėl tėvas neatsiliepia ar jam neperskambina nepateikė, t. y. ieÅ¡kovas pats nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas bendraudamas su tėvu ir įgyvendindamas savo teises. Dėl to atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡alių nurodyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas nebendravo su palikėju A.

K., nelaikytina objektyvia aplinkybe, kuri bÅ«tų sutrukdžiusi ieÅ¡kovui nustatytu laiku priimti palikimÄ .Svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė aplinkybę, kad ieÅ¡kovas gyvena kitoje valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks aplinkybės vertinimas kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo neatitinka teismų praktikos, pagal kuriÄ gyvenimas užsienyje per se netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimÄ atvykus į LietuvÄ , pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Taigi asmuo gali kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek pats asmeniÅ¡kai į notarÄ , tiek ir pasinaudodamas diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimdamas palikimÄ per atstovÄ , kreipdamasis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsdamas pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo registruotu paÅ¡tu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016).

Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas apie tėvo mirties faktÄ galimai sužinojo 2016 m. birželio – liepos mėnesį iÅ¡ pareigÅ«nų (e. bylos 3 T., b. l. 149–151), į LietuvÄ atvyko 2016 m. rugsėjo mėnesį, tačiau į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl termino palikimui priimti kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 18 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad vos tik sužinojęs apie tėvo mirtį nedelsiant tvarkėsi kelionės dokumentus ir atvyko į LietuvÄ . Be to, jis nebuvo dar sudaręs sutarties su advokatų kontora ir nežinojo, kad bus ginčas dėl palikimo priėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų tikslu priimti palikimÄ po tėvo mirties, nors kaip jis pats teigė, apie tėvo mirtį sužinojo 2016 m. birželio – liepos mėnesį. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta, kad palikimÄ Ä¯pėdinis gali priimti tik asmeniÅ¡kai atvykdamas paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ palikimo vietos atsiradimo notarų biurÄ . IeÅ¡kovas galėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmus ir bÅ«damas (duomenys neskelbtini) per Å¡ioje valstybėje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, arba įgaliodamas kitÄ asmenį Lietuvoje atlikti jo vardu Å¡iuos veiksmus.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo Å¡ios teisės įgyvendinti aukščiau nurodytais bÅ«dais. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas asmens gyvenimo kitoje valstybėje aplinkybę be pagrindo laikė objektyviai sutrukdžiusia atlikti palikimo priėmimo veiksmus.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo atnaujinti terminÄ palikimui priimti, taip pat reikÅ¡minga aplinkybe laikė tai, kad atsakovas A.

A. nenurodė notarei ieÅ¡kovo, kaip galimo įpėdinio, nors apie jo egzistavimÄ buvo žinoma. Pažymėtina, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka teismų praktikos, pagal kuriÄ pripažįstama, jog įstatyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir informuoti vienas kitÄ apie palikėjo turto sudėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Be to, iÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad notarė R. B., dar prieÅ¡ atsakovui A. A. į jÄ kreipiantis dėl palikimo priėmimo, žinojo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl palikėjo A. K. nužudymo: Kauno apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja dar 2016 m. balandžio 8 d. raÅ¡tu kreipėsi į notarę dėl informacijos apie A. K. testamentÄ pateikimo (e. bylos 3 T., b. l. 25), o notarė į šį raÅ¡tÄ atsakė tik 2016 m. balandžio 26 d. (e. bylos 3 T., b. l. 26), t. y. kai 2016 m. balandžio 21 d. ikiteisminiame tyrime jau buvo apklaustas atsakovas A.

A. (e. bylos 2 T., b. l. 132–134) ir kai jis 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į jÄ dėl palikimo priėmimo (e. bylos 3 T., b. l. 3–4). Pažymėtina, kad nors ir notarės atspausdintame ir atsakovo pasiraÅ¡ytame 2016 m. balandžio 25 d. PareiÅ¡kime apie palikimo priėmimÄ nurodyta, jog kitų įpėdinių nėra, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog tos pačios dienos paties atsakovo ranka suraÅ¡ytame praÅ¡yme apskritai nebuvo pateikta jokios informacijos apie tai ar yra, ar nėra kitų įpėdinių.

Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo daryti išvados, kad atsakovas nuslėpė kitus įpėdinius. Juolab jam nepašalinus neaiškumo ar atsakovui buvo tinkamai išverstas pareiškimas, (t. y. išsikvietus ir apklausus notarę), nes tokios abejonės taip pat buvo iškeltos. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju notarei turėjo būti žinoma (iš atsakovo ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų), jog palikėjas A. K. turi sūnų V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog palikėjas A.

K. nebuvo sudaręs testamento, kuriuo iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ nepalikti turto sÅ«nui V. K., Å¡ioje byloje vertintini kritiÅ¡kai. Aplinkybė, jog palikėjas nebuvo surašęs testamento nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino palikimui pagal įstatymÄ , o ne pagal testamentÄ priimti atnaujinimo. Å ioje byloje nebuvo nepaneigta ieÅ¡kovo teisė į paveldėjimÄ po tėvo mirties, tačiau testamento sudarymas ar nesudarymas visiÅ¡kai neturi jokios įtakos sprendžiant ar ieÅ¡kovas dėl pateisinamų priežasčių praleido terminÄ palikimui priimti.Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė prieÅ¡ingai, tačiau pratęsus terminÄ palikimui priimti vis dėlto bÅ«tų pažeisti atsakovo, tinkamai ir laiku po senelio mirties priėmusio palikimÄ , interesai, kadangi jis netektų pusės paveldėto turto, t. y. tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jų nepaisyti.

Å iuo atveju bÅ«tina iÅ¡laikyti ieÅ¡kovo veiksmų ir palikimÄ priėmusio įpėdinio (atsakovo) teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei atsižvelgti į tai, kad ieÅ¡kinyje nurodomas paveldėjimo objektu esantis turtas yra valdomas sÄ Å¾iningo atsakovo.Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios jam laiku įgyvendinti teisę priimti palikimÄ .

Dėl to atsižvelgiant į siekį iÅ¡saugoti teisinių santykių stabilumÄ , atsakovo teisėtus lÅ«kesčius, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmestinas. Dėl dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimų pripažinimo negaliojančiais Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinyje buvo reiÅ¡kiami du reikalavimai:

1) pratęsti ieÅ¡kovui terminÄ palikimui priimti;

2) pripažinti negaliojančiais A. A. vardu 2016 m. rugpjūčio 16 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. iÅ¡duotus paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus, notarinio registro Nr. 1919 ir Nr. 2208, dalyje dėl ½ dalies paveldimo turto. Pirmosios instancijos teismas tenkino abu reikalavimus. Apeliaciniu skundu yra praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Taigi yra ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų ½ dalyje pripažinimo negaliojančiais.

CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektÄ â€“ asmenį, pretenduojantį į palikimÄ , kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , yra tik tas, kuris vienu iÅ¡ įstatyme nustatytų bÅ«dų priėmė palikimÄ (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas įvyksta ir tada, kai teismas pratęsia terminÄ palikimui priimti.

Teismui nepratęsus termino palikimui priimti, ieÅ¡kovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ , t. y. jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiÅ¡kumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimų ½ dalyje pripažinimo negaliojančiais, naikintina.

Dėl bylos baigties ir procesinių klausimų Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimÄ , nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmetus (100 procentų), ieÅ¡kovas laikomas ginÄÄ pralaimėjusia Å¡alimi, todėl tik atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93, 98 straipsniai). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 200 Eur iÅ¡laidų (100 Eur dvi konsultacijos + 900 Eur atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimas + 200 Eur advokatės atstovavimas teismo posėdžiuose (3 val.)). Kadangi Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos pateiktais įrodymais (e. bylos 3 T., b. l. 68–69), o praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.2, 8.19 punktai), todėl jos atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

K. (CPK 93, 98 straipsniai).Atitinkamai pirmosios instancijos teismo patirtos 15,21 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Be to, Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 25 nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui V. K. 218 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį, dalies sumokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, 218 Eur žyminio mokesčio priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

K. valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).Atsakovo apeliacinį skundÄ patenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. A. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 697 Eur iÅ¡laidų (697 Eur žyminis mokestis + 1 000 Eur apeliacinio skundo parengimas ir dvi konsultacijos). Kolegijos vertinimu, visos atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme.

Be to advokato pagalbai apmokėti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.10, 8.19 punktai), yra pagrįstos pateiktais įrodymais (4 T., b. l. 11–12, 21–24). Todėl atsakovo patirtos iÅ¡laidos jam priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. (CPK 93, 98 straipsniai).Pagal Kauno apygardos teismo pažymÄ , apeliaciniame procese turėta 4,20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

K. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi Å¡ioje byloje buvo pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto/patalpos – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastato–sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ apribojant atsakovo disponavimo teisę minėtu nekilnojamuoju turtu bei uždraudė Kauno rajono 2–ojo notaro biuro notarei R.

B. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ po A. K. mirties. Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, nėra pagrindo toliau palikti galioti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. vasario 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

K. (gim. (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1 200 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų pirmos instancijos teisme ir 1 697 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 218 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniolikÄ eurų) žyminio mokesčio ir 15,21 Eur (penkiolikÄ eurų 21 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme, bei 4,20 Eur (keturis eurus 20 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis Arūnas Rudzinskas