Legislator Case Law & Legislation
b3d13a4c-49ed-43f2-ab4c-b090cf36b4e0 AI generated

b3d13a4c-49ed-43f2-ab4c-b090cf36b4e0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b3d13a4c-49ed-43f2-ab4c-b090cf36b4e0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Taip pat jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo iÅ¡laikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiÅ«rÄ . Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove už aukščiau nurodytos bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Skola sudaro 603,21 Eur.

Legislator headnote

AI generated

b3d13a4c-49ed-43f2-ab4c-b090cf36b4e0 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: P.. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi CK 6.577 straipsnyje ir 6.579 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių gyvenamosios patalpos nuomos sutartys sudaromos raÅ¡tu remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Minėtas bÅ«stas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. 30-130, 9.14 punkte taip pat įtvirtinta, kad Savivaldybės perduotas turtas gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas tik vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-8776-1134/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04415-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.1; 2.1.6.2; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano bÅ«stas Neris“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – A. P., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto bÅ«stas“. Teismas n u s t a t ė: I. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 1. IeÅ¡kovė UAB „Mano bÅ«stas Neris“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 603,21 Eur skolÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Taip pat jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo iÅ¡laikyti, mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiÅ«rÄ . Atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieÅ¡kove už aukščiau nurodytos bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Skola sudaro 603,21 Eur.

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2001-01-13 tarp UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ ir K. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 13, kuria buvo iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atnaujinta 2014-04-03 Nr. 1.41-G14/0123. K. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2020-12-31 įsakymu Nr. A30-3551/20 „Dėl A. P. laikymo pagrindiniu savivaldybės bÅ«sto (duomenys neskelbtini)nuomininku ir nuomos sutarties pakeitimo” SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas įpareigota pakeisti 2014-04-03 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0123 su K.

P., pasiraÅ¡yti Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su A. P.. 2021-03-05 tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir A. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės bÅ«sto nuomos sutartis Nr. 1.41-G21/1779, kuria buvo iÅ¡nuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2021-03-05 iki 2021-10-31 butas buvo valdomas A. P. nuomos sutarties pagrindu, o skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. buvo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ žinioje, todėl įsiskolinimas už nurodytÄ laikotarpį turėtų bÅ«ti nukreiptas į faktinį gyvenamųjų patalpų naudotojÄ ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kurias minėtas butas buvo perduotas patikėjimo teise.

IeÅ¡kovė pateikė skolų valdymo ataskaitÄ , kurioje detalizuojamas įsiskolinimas nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau nepateikia duomenų ar Å¡ios sÄ skaitos buvo teikiamos gyvenamųjų patalpų naudotojams ir nėra apmokėtos. Vilniaus miesto savivaldybė nėra ir nebuvo gavusi iÅ¡ ieÅ¡kovės jokių praneÅ¡imų apie įsiskolinimÄ , kuriuose bÅ«tų nurodoma praÅ¡oma skola už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.

4. Dubliku ieÅ¡kovė prašė patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo. Papildomai nurodė, kad skolos laikotarpis yra nuo 2020-02-01 iki 2021-10-31, tačiau pati skola susidarė iki 2021-03-05, o nuo 2021-03-05 iki 2021-10-31 buvo skaičiuojamos tik palÅ«kanos, todėl atsakovė nepagrįstai siekia perkelti pareigÄ nuomininkui A. P., su kuriuo nuomos sutartis buvo sudaryta nuo 2021-03-05. Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendindama savo, kaip savininko, teises ir pareigas privalo laikytis bonus pater familias elgesio standartų, t. y. elgtis kaip rÅ«pestingas ir atidus Å¡eimininkas.

Nepaisant to, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdo turtÄ patikėjimo teise, vis dėlto tai nesudaro pagrindo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«sto“ traukti atsakovu. Mokesčius skaičiuoja remiantis Administravimo nuostatų IV skyrius „Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas“ 8 punktu, kuris numato, kad „Administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja Å¡iuos mokėjimus ir įmokas“: už namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ ; už namo (iÅ¡skyrus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ ir liftus) techninę priežiÅ«rÄ ; už bendrojo naudojimo patalpų valymÄ ; už kitas paslaugas; mėnesines kaupiamÄ sias įmokas.

Paslaugų įkainiai bei priskaityti remonto darbai su įkainiais atsispindi, PVM sÄ skaitose – faktÅ«rose.

5. Tripliku atsakovė prašė ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad A. P. ginčo bute yra registruotas nuo 1991-06-03, todėl visÄ skolos susidarymo laikotarpį galimai buvo faktinis patalpų naudotojas. Atsižvelgiant į tai, įsiskolinimas už namo bendrosios nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir kitas komunalines paslaugas turėtų bÅ«ti nukreiptas į faktinius gyvenamųjų patalpų naudotojus, kurie taip pat privalo laikytis CK 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytu? įpareigojimų.

SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdo, naudoja ir disponuoja perduotu turtu bei atstovauja Vilniaus miesto savivaldybės interesus visu? instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose susijusiose su perduotu turtu. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. gyvenamÄ sias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, todėl bÅ«tent SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ turėtų bÅ«ti traukiamas atsakovu Å¡ioje civilinėje byloje.

Skolos dydžio neginčija, tik pažymi, kad jokių praneÅ¡imų dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gavusi, tai patvirtina ir pateiktos sÄ skaitos, iÅ¡ kurių matyti, kad siunčiama buvo tik adresu (duomenys neskelbtini).

6. Trečiasis asmuo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2021-03-05 iki 2021-10-31 gyvenamÄ sias patalpas (duomenys neskelbtini), valdė A. P.. Buto nuomininkas A. P. laikytinas gaunamų paslaugų vartotojas ir su juo sudarytos sutarties pagrindu (sutarties 14 p.) jam atsiranda pareiga sumokėti už Å¡ias paslaugas. Bylos nagrinėjimo metu nustačius ir įrodžius konkretų egzistuojančios skolos už suteiktas paslaugas faktÄ , Å¡i suma turėtų bÅ«ti priteistina iÅ¡ nuomininko A.

P.. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi CK 6.577 straipsnyje ir 6.579 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių gyvenamosios patalpos nuomos sutartys sudaromos raštu remiantis savivaldybės institucijos sprendimu. Minėtas būstas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-16 įsakymu Nr. 30-130, 9.14 punkte taip pat įtvirtinta, kad Savivaldybės perduotas turtas gali būti išnuomotas tik vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimais ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.

Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â€“ įgyvendindamos turto savininko funkcijas bei Å¡io įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Taigi SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl to yra netinkamas atsakovas.

7. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IÅ¡laidas už rÅ«sio perdangos ekspertizę turi padengti buto savininkas, o ne nuomininkas.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2022 m. liepos 29 d. 14.30 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka informuoti jiems iÅ¡siunčiant praneÅ¡imus. Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai III. Teismo nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija dviejų tÅ«kstančių eurų, bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ . Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos Å¡alies praÅ¡ymas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo suma nevirÅ¡ija dviejų tÅ«kstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka Å¡alys neprašė, todėl byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

10. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė vykdo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo veiklÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 603,21 Eur dydžio įsiskolinimÄ , susidariusį už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Ä®siskolinimo susidarymo laikotarpiu Å¡is butas nuosavybės teise priklausė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. 2001-01-13 tarp UAB „ŠnipiÅ¡kių Å«kis“ ir K.

P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 13, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atnaujinta 2014-04-03 Nr. 1.41-G14/0123. K. P. mirė 2018-02-21. 2020-12-31 įsakymu Nr. A30-3551/20 „Dėl A. P. laikymo pagrindiniu savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) nuomininku ir nuomos sutarties pakeitimo” SĮ „Vilniaus miesto būstas įpareigota pakeisti 2014-04-03 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0123 su K.

P., pasirašyti Vilniaus miesto savivaldybės būsto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su A. P.. 2021-03-05 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G21/1779, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).

11. Esminis ginčas Å¡ioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu, kyla prievolė sumokėti už butui bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , eksploatavimÄ ir suteiktas komunalines paslaugas.

12. IeÅ¡kovės teigimu, pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, įrodinėdama, kad skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 31 d. gyvenamosios patalpos buvo iÅ¡nuomotos A. P., o skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d. buvo SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ žinioje, todėl įsiskolinimas už nurodytÄ laikotarpį turėtų bÅ«ti nukreiptas į faktinį gyvenamųjų patalpų naudotojÄ ir SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“.

13. Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.

14. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).

15. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga, o butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti iÅ¡laidas namui (statiniui) iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar nesudarius jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkams apmokant proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Savininko pareiga proporcingai savo daliai, kuri yra bendroji dalinė nuosavybė, apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei padengti kitas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, kildinama iš įstatymų - CK 4.82 straipsnio 3 dalies, DNSBĮ 21 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 2 punkto. Šių teisės aktų normos yra imperatyviosios ir nenustato jokių išlygų, išskyrus išimtis, įtvirtintas CK 4.83 straipsnio 4 dalyje – išlaidas galima atsisakyti mokėti tik kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkai nėra davę sutikimo dėl šių išlaidų (nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojai turi teisę nuomos sutartyje sulygti, jog šias išlaidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka nuomininkai, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota.

Be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi bÅ«ti įrodyta, kad Å¡ia sutartimi yra nustatyta iÅ¡laidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiÅ«ra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal jÄ nuomininkas įsipareigojo apmokėti iÅ¡laidas, kurias pagal įstatymÄ tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi.

Vien buto iÅ¡nuomojimo fakto nepakanka, dar turi bÅ«ti įrodyta buto nuomos sutarties sÄ lyga, kad nuomininkas įsipareigojo mokėti administratoriui bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiÅ«ros (eksploatavimo) iÅ¡laidas už savivaldybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016 19 punktas; 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017 17–18 punktai).

17. Viena vertus, pareigÄ padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Kita vertus, tokia situacija, kai buto nuomininkas, kuris pagal buto nuomos sutartį ir privalo apmokėti mokesčius, susijusius su nuomojamo buto iÅ¡laikymu, teismo vertinimu, iÅ¡ esmės atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl nuomos santykių nesudarius raÅ¡ytinės nuomos sutarties.

Tai yra tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai - CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog tam, kad bÅ«tų konstatuotas teisinis pagrindas administratoriui kreiptis dėl bendro naudojimo objektų iÅ¡laikymo ir administravimo bei kitų jo teikiamų paslaugų apmokėjimo į gyvenamųjų patalpų nuomininkÄ , turi bÅ«ti nustatytos trys kumuliatyvios sÄ lygos. Pirma, savivaldybės ir joms priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomotojai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymo ir administravimo iÅ¡laidas bendrosios nuosavybės administratoriui apmoka ne patys patalpų savininkai, o nuomininkai; antra, konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi bÅ«ti įrodyta, kad tokia sutartimi yra nustatyta iÅ¡laidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiÅ«ra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, pagal kuriÄ nuomininkas įsipareigoja apmokėti iÅ¡laidas, kurias pagal įstatymÄ tenka apmokėti butų ir kitų patalpų savininkui; trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, ypač teikiantys bendrosios nuosavybės teise valdomo turto administravimo paslaugas, t. y. tokia sutartis yra iÅ¡vieÅ¡inta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021).

19. Byloje nustatyta, kad 2001-01-13 tarp UAB „Šnipiškių ūkis“ ir K. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 13, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis atnaujinta 2014-04-03 Nr. 1.41-G14/0123. K. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2021-03-05 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. 1.41-G21/1779, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini).

Å iame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovės skolos laikotarpis yra nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., tačiau pati skola, kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, ir kaip patvirtina bylos medžiaga, susidarė iki 2021 m. kovo 5 d., o nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo skaičiuojamos tik palÅ«kanos. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai siekia perkelti pareigÄ nuomininkui, t. y. trečiajam asmeniui A. P., su kuriuo raÅ¡ytinė nuomos sutartis buvo sudaryta tik nuo 2021-03-05.

Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad trečiasis asmuo A. P. ginčo bute yra registruotas nuo 1991-06-03, todėl visÄ skolos susidarymo laikotarpį galimai buvo faktinis patalpų naudotojas, taip pat nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog trečiasis asmuo A. P. turėjo pareigÄ ieÅ¡kovei mokėti visus mokesčius, susijusius su ginčo butu. Pažymėtina, kad jog be faktų, kad buto kaip gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta ir nėra pasibaigusi, turi bÅ«ti įrodyta, kad Å¡ia sutartimi yra nustatyta iÅ¡laidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimu ir nuolatine technine priežiÅ«ra (eksploatavimu), apmokėjimo tvarka, o pagal jÄ nuomininkas įsipareigojo apmokėti iÅ¡laidas, kurias pagal įstatymÄ tenka apmokėti savivaldybei kaip butų ir kitų patalpų savininkei, remiantis CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir 4.82 straipsnio 3 dalimi.

Be to, buto savininkui perduodant pareigÄ padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, nuomininkui, bÅ«tina tokias paslaugas teikiančio asmens sutikimas, t. y. paslaugų tiekėjas turi žinoti, kas jam turi pareigÄ mokėti. Kaip minėta, buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniui A. P. buvo sudaryta tik nuo 2021 m. kovo 5 d. Pati skola susidarė iki 2021 m. kovo 5 d., o nuo 2021 m. kovo 5 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo skaičiuojamos tik palÅ«kanos. Be to, iÅ¡ bylÄ pateiktos 2001-01-13 nuomos sutarties Nr. 13, sudarytos su jau mirusia ginčo buto nuomininke K.

P. (trečiojo asmens A. P. motina) , negalima identifikuoti kam, kokia tvarka ir kokia apimtimi buto nuomininke (t. y. K. P.) turėtų mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų administravimÄ ir priežiÅ«rÄ , t. y. nuomos sutartyje nebuvo aptarta iÅ¡laidų, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu ir jų technine priežiÅ«ra apmokėjimo tvarka, sutartyje nuomininkė (t. y. K. P.) nebuvo įsipareigojusi apmokėti minėtas iÅ¡laidas.

20. Taigi , teismo vertinimu, atsakovės argumentas, kad šioje byloje tinkamu atsakovu yra nuomininkas A. P., yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

21. Dėl atsakovės argumento, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 atsakovė perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamai atsakovei, teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas).

Savivaldybės turtÄ kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis).

22. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimÄ turtÄ , turi teises, nustatytas Å¡io kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Turto patikėtinis jam perduotÄ turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose) ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CK 4.109 straipsnio 1 dalis). Minėtų straipsnių pagrindu turto patikėtiniui yra suteikiamos iÅ¡ esmės tapačios, kaip ir turto savininkui, teisės, leidžiančios ginti savo turimÄ turtÄ , tačiau Å¡ios normos neįtvirtina turto patikėtinio pareigos atsakyti pagal turto savininkui tenkančias prievoles, neįtvirtinta reikalavimo teisę turinčių asmenų pareiga savo reikalavimus reikÅ¡ti bÅ«tent turto patikėtiniui, o ne turto savininkui.

23. Atsakovės, kaip ginčo buto savininkės pareiga apmokėti pastato butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nustatyta imperatyviai įstatyme – CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalyse, CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Atsakovės sprendimas butÄ perduoti trečiajam asmeniui SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas” patikėjimo teise, nustatė ir paskirstė tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens teises ir pareigas turto patikėjimo objekto atžvilgiu, tačiau savaime pareigos, apmokėti iÅ¡laidas namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės savininkui, atsakovė trečiajam asmeniui neperdavė.

Byloje nėra duomenų, jog Vilniaus miesto savivaldybė, įsteigdama savarankiÅ¡kÄ juridinį asmenį SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“, neteko nuosavybės teisių į ginčo butÄ . Ginčo gyvenamosios patalpos bylos duomenimis nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamai atsakovei.

24. Taigi, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinį situacijos reglamentavimÄ , teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas ir pareikÅ¡tas tinkamai atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-656/2021, Å iaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-558-368/2020). Nagrinėjamu atveju bÅ«tent atsakovei, kaip ginčo buto savininkei, tenka pareiga atsiskaityti su administratoriumi už ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. bendrajai dalinei nuosavybei suteiktas administravimo, komunalines bei techninės priežiÅ«ros paslaugas 25.

IeÅ¡kovė teismui pateikė 21 sÄ skaitas, iÅ¡raÅ¡ytas už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas ir skolų valdymo ataskaitÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 603,21 Eur skola. Ginčo, dėl praÅ¡omos priteisti sumos dydžio, byloje nėra, tačiau atsakovė nurodė, kad jokių praneÅ¡imų dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo gavusi. Visgi, atsakovė neginčija, kad sÄ skaitos buvo siųstos buto adresu, o tik nurodo, kad jos, kaip atsakovės, adresu nebuvo siųstos.

Kadangi skola yra susidariusi už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovė pagrįstai siuntė sÄ skaitas Å¡iuo adresu, o atsakovė, kaip buto savininkė, turėjo pareigÄ tikrinti į paÅ¡to dėžutę gaunamÄ korespondencijÄ . Taigi atsakovės argumentai apie tai, kad ji negaudavo sÄ skaitų, nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai paslaugas suteikė, bei neeliminuoja atsakovės, kaip ginčo buto savininkės, prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas namo administravimo paslaugas.

Priešingu atveju būtų paneigta bendraturčio pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti ir pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai.

26. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno savininko pareiga įgyvendinti nuosavybės teisę taip, kad nebÅ«tų pažeidžiami įstatymų reikalavimai bei kitų asmenų teisės ir interesai, konkrečiu atveju ir sumokėti turto administratoriui už jo savininko turtui suteiktas paslaugas. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

27. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų sumokėjusi ieÅ¡kovės reikalaujamÄ 603,21 Eur sumÄ (CPK 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei, kaip buto savininkei, kyla pareiga atsiskaityti už suteiktas nurodytų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines ir kitas paslaugas pagal ieÅ¡kovės pateiktus paskaičiavimus. IeÅ¡kovė tinkamai pagrindė praÅ¡omo priteisti įsiskolinimo dydį ir pagrindÄ , todėl ieÅ¡kinys tenkintinas ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 603,21 Eur skola (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys, 4.84 straipsnio 4 dalis, 4.238 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 603,21 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

30. IeÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 18 Eur žyminis mokestis, 2,64 Eur iÅ¡laidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų vienÄ paieÅ¡kÄ duomenų bazėje ir vieno registro iÅ¡raÅ¡o peržiÅ«rėjimÄ ekrane, bei 60 Eur iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas. IeÅ¡kovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė realiai patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustato dydžio. Todėl pripažinus, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai yra pagrįsti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 80,64 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

31. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 17,92 Eur, t. y. iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iÅ¡ atsakovės yra priteistina 17,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Neris“, juridinio asmens kodas 121483222, iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 603,21 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trijų eurų ir 21 ct) skolÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (603,21 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 80,64 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų ir 64 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 17,92 Eur (septyniolika eurų ir 92 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Marina Vladimircevienė