2022-05-04 Nr. AB-10934-3-61-3-05048-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2277-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05048-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas F. B. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21S38042 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 6K-2278 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti. Departamentas pernelyg kritiškai vertino pareiškėjo pasakojimo dalį dėl konkrečių įvykių datų. Po tokios stresinės situacijos, (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tiesiog gali neatsiminti tikslių datų, nes jos tuo metu jam nebuvo svarbios. Nukentėję asmenys, kurie patyrė smurtą, grasinimus, prie jų buvo kankinami jų šeimos nariai, sugeba atsiminti visas detalias, vykusias tokio įvykio metu, tačiau paskui einančių įvykių gali iš vis nebeatsiminti ar atsiminti netiksliai. Šiuo atveju jam būtent tai ir nutiko. Departamentas skundžiamame sprendime pateikė prieštaringą informaciją, viena vertus nurodė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), jokio pavojaus nėra, kita vertus nurodė, jog dėl (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini). Departamentas turėjo visa tai įvertinti pareiškėjo naudai ir suteikti prieglobstį. Departamento pateikti duomenys yra pakankamai seni, nėra jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) regione 2021 m. Departamentas turi pareigą surinkti išsamią, aktualią, naujausią informaciją apie kilmės valstybę, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatose.

4. Pareiškėjo teigimu, sprendimai uždrausti jam atvykti ir jį išsiųsti yra išvestiniai iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, todėl, panaikinus sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintinos ir šios sprendimo dalys. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvams nustatyti, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, jis visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Departamento sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai jam užkertamas kelias Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjo padėtis kilmės valstybėje.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad jis prašė užtikrinti teisę būti išklausytam ir teisingai išnagrinėti jo skundą. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Departamentas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjo paaiškinimų ir atsižvelgdamas į juos nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas atsiliepime į skundą atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, Departamento apklausos metu pasakodamas apie įvykius, nulėmusius jo apsisprendimą išvykti, nurodė tikslias datas ir netgi valandas, tačiau, pasakodamas apie išvykimą iš šalies, apsiribojo abstrakčia informacija, nurodydamas tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, o vėliau iš viso nebeminėjo jokių datų ar laikų. Dėl šių priežasčių, Departamentas suabejojo pareiškėjo istorijos tikrumu. Pareiškėjo pasakojime yra sunkiai paaiškinamų dalykų, pavyzdžiui, pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies aplinkybių chronologija laiko atžvilgiu. Pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), nėra įtikinamas. Pareiškėjo pasakojimas, kad jis iškart išvyko į (duomenys neskelbtini), nelaukęs (duomenys neskelbtini), taip pat nėra logiškas. Nelogiška yra ir tai, jog (duomenys neskelbtini). Nelogiška yra, jog (duomenys neskelbtini). Departamentui kelia abejonių pareiškėjo teigimas, kad po išvykimo jis su nieku iš savo šalies nebendravo ir nesinaudojo socialiniais tinklais, nes, jo paprašius pateikti (duomenys neskelbtini) kopiją, jis atsakė, kad galėtų kam nors paskambinti ir paprašyti, tačiau tuoj pat papildė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo apklausos metu teikti paaiškinimai prieštarauja tariamam jo nebendravimui su nieko iš kilmės šalies. Pareiškėjas pats sau prieštaravo aiškindamas ir apie kelionę į Europą, nes viena atveju nurodė, kad nežinojo, jog jam teks vykti į (duomenys neskelbtini), o, tęsdamas savo pasakojimą, jis jau po kelių sakinių pasakojo, kad (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, neturi pareigos paneigti pareiškėjo pasakojimo objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos jam suteikimo poreikį. Sprendime yra pateikiama išsami, patikima bei naujausia informacija apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini). Remiantis surinkta kilmės šalies informacija, (duomenys neskelbtini). Remiantis surinktais duomenimis, pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietovėje ginkluoti konfliktai nevyksta, todėl pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nagrinėjant pareiškėjo prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjo individuali situacija kilmės valstybės naujausios informacijos kontekste. Departamentas tyrimo metu nenustatė ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių šiuo metu (duomenys neskelbtini) kyla pavojus patirti realią rimtą žalą, taip pat nebuvo nustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

9. Atsakovas nurodė, kad Sprendime yra detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Aplinkybių visuma leidžia pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgus į tai, yra tikėtina, jog pareiškėjas, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

11. Atsakovas nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo F. B. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį dėl Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto; kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. Pareiškėjo asmens tapatybė nėra patvirtinta prieglobsčio prašytojo pateiktais kelionės ar asmens dokumentais. (duomenys neskelbtini) vyko pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas prisistatė esąs (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas dėl (duomenys neskelbtini).

13.2. Departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo iš nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Komisija sprendimu jo skundą atmetė.

14. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas nėra detalus, nuoseklus, nėra patvirtintas patikimais įrodymais. Apklausos metu pareiškėjas, pasakodamas apie įvykius, lėmusius išvykimą iš kilmės valstybę, nurodė konkrečias datas ir valandas, tačiau, pasakodamas apie patį išvykimą iš šalies, nurodė tik abstraktų išvykimo laiką – (duomenys neskelbtini) mėnesį, toliau tęsdamas pasakojimą, pareiškėjas datų neminėjo. Pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nelogiškumu. Pareiškėjo pasakojimo dalis, kad (duomenys neskelbtini), nėra logiška, kadangi neaišku, kaip (duomenys neskelbtini). Be to, neaišku, kodėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), todėl yra neįtikima, jog (duomenys neskelbtini). Abejonių kelia ir pareiškėjo teiginys, kad su niekuo iš kilmės valstybės nebendravo ir nesinaudojo socialiniais tinklais. Departamento darbuotojos, vykdžiusios apklausą, paklaustas, ar galėtų pateikti (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepaaiškino, iš kur jam yra žinoma ši informacija, be to, prieštaringai skamba ir pažadas „kam nors paskambinti“, nors, jo teigimu, su niekuo nebendravo nuo išvykimo iš šalies. Pareiškėjas apklausos metu prieštaravo pats sau, iš pradžių nurodydamas, kad nežinojo, jog jam teks vykti į (duomenys neskelbtini), tačiau tęsiant savo pasakojimą, jis teigė, kad (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, paskatinusias pareiškėją išvykti iš kilmės valstybės, buvo prieštaringas, o tai leidžia abejoti jo tikrumu. Pareiškėjas pasakojimo prieštaringumo nepašalino ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad Departamentas pareiškėjo pasakojimą pagrįstai atmetė kaip nepatikimą.

16. Teismas pažymėjo, jog Departamentas Sprendime rėmėsi aktualia informacija, ji yra iš skirtingų ir įvairių šaltinių, įskaitant (duomenys neskelbtini) Amnesty International ataskaitą, (duomenys neskelbtini) ACCORD duomenimis, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNCHR) informacija, įvairia žiniasklaidos priemonių informacija. Teismas vertino, kad Departamento surinkta informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) susiduria su ginkluotų grupuočių sukeltu smurtu, tačiau šis yra paplitęs šalies rytuose ir centrinėje dalyje. Iš Departamento tyrimo metu surinktos informacijos apie kilmės valstybę taip pat matyti, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje kilmės valstybėje ginkluoti konfliktai nevyksta. Pareiškėjas nepateikė duomenų, galinčių paneigti Departamento išvadas.

17. Dėl Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad iš skundžiamų Departamento sprendimų matyti, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta, įvertinus tai, kad: pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali pasislėpti). Be to, nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei po jų iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjo atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu, todėl sutrumpino šį terminą iki 3 metų. Kadangi pareiškėjo atveju taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo asmens duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai.

19. Dėl žodinio skundo nagrinėjimo teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatas, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Be to, pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

20. Atmetęs pareiškėjo reikalavimus panaikinti sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 21. Pareiškėjas F. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio F. B. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

23. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas pažymi, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) jo saugumui kyla reali ir nuolatinė grėsmė.

24. Pareiškėjas nurodo, kad Departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vystančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Todėl faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau Departamentas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Todėl Departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, nelaikytini pagrindžiančiais prašymo atmetimą, o turėtų būti vertinami, atsižvelgiant ir į pareiškėjo amžių ir sudaryti jam galimybę paaiškinti / paneigti Departamento keliamas abejones. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Ginkluotų konfliktų kontekste yra visiškai tikėtina, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti jo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – pareiškėjo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Šiuo atveju būtent atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai jo prašymą atmetė. Atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su pareiškėjo realia situacija. Pats atsakovas nurodo, jog pareiškėjo kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai, todėl galimybė patirti smurtą turėjo būti tinkamai įvertinta. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualius duomenis apie pareiškėjo kilmės šalį. Atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai yra susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, o tai turėjo tiesioginės įtakos tam, kad nepagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis ir neišsamiai įvertinti pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai, jie neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

26. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą jam atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

27. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas savo skundo teiginių nepagrindžia jokiais argumentais, jo teiginiai yra ne tik deklaratyvūs, bet ir neatitinkantys tikrovės. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, jog buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Departamento tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad kilmės valstybėje yra bendra nesaugi situacija, tačiau bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Kadangi byloje nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl jam nesuteiktina papildoma apsauga ir pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21S38042, Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 6K-2278 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl minėtą terminą sutrumpino iki 3 metų, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

36. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

39. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, jog (duomenys neskelbtini) (žr., nutarties 2 p., 13.1 p.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai nurodė, kad kilmės valstybėje jo saugumui kyla grėsmė dėl (duomenys neskelbtini), tačiau šiomis aplinkybėmis pareiškėjo prieglobsčio prašymas nebuvo grindžiamas.

41. Vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš kilmės šalies, pažymėtina, jog nurodytos aplinkybės nepatvirtina kilmės valstybėje pareiškėjui realiai gresiančio individualaus pobūdžio persekiojimo dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra siejama su (duomenys neskelbtini), o ne su pareiškėjo individualia grėsme dėl kurios nors iš Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jam apsaugos nuo tariamo persekiotojo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Nors iš Departamento surinktos pareiškėjo kilmės valstybės informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota daug žmogaus teisių pažeidimų, tačiau ši bendro pobūdžio informacija nepagrindžia realios individualaus pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Remiantis Departamento surinkta pareiškėjo kilmės valstybės informacija, vietoje ((duomenys neskelbtini)), kurioje prieglobsčio prašytojas gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta karinis ar vidaus konfliktas, galintis kelti grėsmę asmens gyvybei, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

43. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas, priimdamas Sprendimą, surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, informacija surinka iš įvairių tarptautinių šaltinių, šią informaciją Departamentas įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujesnės informacijos apie kilmės valstybę bei nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas ir kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė.

44. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Departamentas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, pažymėtina, jog pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė tokiomis aplinkybėmis, kad kilmės valstybė jį diskriminuoja ar naudoja prieš jį neteisėtas ekonominio poveikio priemones, todėl Departamentas neturėjo pareigos atlikti tyrimą dėl aplinkybių, kuriomis nebuvo grindžiamas pareiškėjo prieglobsčio prašymas.

45. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė