Legislator Case Law & Legislation
2021-10-13 Nr. AB-21322-3-66-3-00014-2018-4 AI generated

2021-10-13 Nr. AB-21322-3-66-3-00014-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-10-13 Nr. AB-21322-3-66-3-00014-2018-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar 1) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktas ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7, 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai;

Legislator headnote

AI generated

2021-10-13 Nr. AB-21322-3-66-3-00014-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Motyvuodamas savo abejonę tiriamo reguliavimo teisėtumu, pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tiriamais norminiais administraciniais aktais yra neteisėtai nustatyti praėjusių laikotarpių studijų ir mokslo rezultatų vertinimo rodikliai. Taip pažeidžiamas konstitucinis draudimas nustatyti teisės akto grįžtamąją galią.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00014-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro atstovui advokatui Andrejui Novikovui,

atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovei O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą ištirti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkto ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo 6, 7, 11 punktų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamento 5 punkto, 23–25 punktų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priedo, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V- 929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo“ patvirtintos duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais“ 8 punkto teisėtumo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar 1) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktas ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6, 7, 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai;

2) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamento (toliau – ir Palyginamojo vertinimo reglamentas) 5 punktas, 23–25 punktai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priedas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. V- 929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo“ patvirtinta duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo forma (toliau – ir Forma), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-962) 8 punktas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

2. Motyvuodamas savo abejonę tiriamo reguliavimo teisėtumu, pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tiriamais norminiais administraciniais aktais yra neteisėtai nustatyti praėjusių laikotarpių studijų ir mokslo rezultatų vertinimo rodikliai. Taip pažeidžiamas konstitucinis draudimas nustatyti teisės akto grįžtamąją galią.

3. Kadangi byloje tiriami norminiai administraciniai aktai buvo priimti įgyvendinant Lietuvos Respublikos studijų ir mokslo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, pareiškėjas pareiškime prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ 2 punkto 1.2.2 papunktis (2017 m. rugpjūčio 9 d. redakcija) ir šio nutarimo 4 punkto 3.6. papunkčiu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo 2.2. papunktis ir 10 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai; ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis (2018 m. sausio 13 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijami švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. V-706, 2017 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-747, 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-929 bei 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. V-962 buvo priimti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 668, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašas.

5. Pareiškėjas paaiškino, jog pirmasis palyginamasis ekspertinis vertinimas pagal šiuos aktus apima penkerių metų laikotarpį, t. y. 2018 m. įvertinama universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – ir MTEP) veikla už 2013–2017 metus. Dėl to juose įtvirtintos normos taikomos atgal, nors universitetai ir mokslinių tyrimų institutai iki vertinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. per tris mėnesius (nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., kai buvo priimtas kriterijus nustatantis tvarkos aprašas, iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai baigėsi vertinamasis laikotarpis) neturėjo galimybės pakeisti savo MTEP veiklos rezultatų taip, kad jie atitiktų naujus vertinimo rodiklius.

6. Pareiškėjas nurodė, kad prieš tiriamo teisinio reguliavimo priėmimą universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veiklos vertinimas buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ir švietimo ir mokslo ministras) 2010 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-l128. Pagal šiuo įsakymu patvirtintą metodiką mokslo ir studijų institucijų mokslo darbai buvo vertinami kas trejus metus. Taigi pagal šią metodiką buvo įvertinti universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslo darbai už 2012–2014 metus ir 2015–2016 metus. 2017 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojusiame palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamente nustatyti nauji reikalavimai taikomi vertinant mokslo produkciją už 2013–2017 m. Tai atliekant pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtintą Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamentą bus vertinama turima institucijos MTEP infrastruktūra, jos naudojimo organizavimas ir planuojama jos plėtra, personalo struktūra (darbuotojų skaičius, pasiskirstymas pagal amžių ir t. t.), nors šie kriterijų pavyzdžiai ir daugelis kitų anksčiau Lietuvoje galiojusiose metodikose nebuvo nustatyti.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtintas Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentas buvo priimtas, likus mažiau nei trims mėnesiams iki vertinamojo laikotarpio pabaigos – 2018 m. kasmetinis MTEP vertinimas už 2017 m. atliekamas pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. nustatytus rodiklius. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami institucijų teisėti lūkesčiai, paneigiamas teisinis tikrumas ir saugumas, pažeidžiamas esminis konstitucinis principas, kad teisės aktas negali būti taikomas atgal, jeigu tai pablogina subjektų padėtį.

8. Be to, 2018 metais, skiriant lėšas 2019 metams, gali susiklostyti paradoksali situacija ir teisinė kolizija, kai 2018 m. bus vertinamas praėjęs trejų metų laikotarpis pagal skirtingose metodikose numatytus skirtingus kriterijus, t. y. 2015–2016 m. duomenys buvo vertinti pagal švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128 patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką, o 2017 m. duomenys bus vertinami pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtintame Kasmetiniame universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamente nustatytus kriterijus. Iš nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip vertintini pagal skirtingas metodikas pasiekti vertinimo rezultatai ir kokias teisines bei finansines pasekmes jie turės universitetams ir mokslinių tyrimų institutams. Toks neaiškus teisinis reguliavimas lemia teisinį neapibrėžtumą universitetų ir mokslinių tyrimų institutų veikloje.

9. Pareiškėjas nurodo, kad švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priede yra pateikiamos mokslo darbų rūšys bei už tam tikros rūšies darbo mato vienetą skiriami taškai. Šiuo įsakymu buvo pakeisti mokslinės produkcijos įverčiai. Įgyvendinti pakeitimai nebuvo iš anksto žinomi aukštosioms mokykloms ir nauji vertinimo kriterijai pagal šį įsakymą taikomi į praeitį vertinant praėjusio vertinamojo laikotarpio mokslinę produkciją. Aukštųjų mokyklų 2017 m. ir ankstesnių metų leidybos planuose buvo numatyta mokslinė produkcija pagal iki tol galiojusius vertinimo rodiklius. Mokslininkų, kurie keletą metų sistemingai ir nuosekliai rengė mokslinius darbus, įdirbis, už kurį universitetai ir mokslinių tyrimų institutai jiems mokėjo atlyginimus ar kitokias finansines paskatas, pagal Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentą tapo neįvertintas, nors aukštosios mokyklos ir mokslininkai, rašydami vadovėlius ar kurdami kitus pagal naują reglamentą nevertinamus mokslinius produktus, turėjo teisėtą lūkestį, kad tai bus įvertinta. Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamente socialinių mokslų atveju yra daug esminių pokyčių, ir tuo pažeidžiami mokslininkų teisėti lūkesčiai, kad jų sukurti mokslinio darbo produktai bus įvertinti pagal tuo metu galiojusią sistemą.

10. Pareiškėjas taip pat išdėstė argumentus dėl švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 neteisėtumo, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad po pareiškimo pateikimo teismui Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išsprendė šio įsakymo teisėtumo klausimą, todėl pareiškimo dalies dėl švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 teisėtumo ištyrimo atsisakė.

11. Apibendrinant, pareiškime pažymima, kad aukštosios mokyklos turi teisę iš anksto žinoti pagal kokius kriterijus, jų procentinę išraišką ir vertinamąsias sritis bus atliktas mokslinės veiklos vertinimas, turi turėti pakankamai laiko įgyvendinti naujus reikalavimus. Dėl to mokslinės veiklos vertinimas už tam tikrą praėjusį laikotarpį gali būti atliekamas tik pagal tuos kriterijus, kurie galiojo vertinamojo laikotarpio metu. Nauji mokslinės veiklos vertinimo kriterijai gali būti taikomi tik naujam vertinamajam laikotarpiui, kuris turi būti racionaliai pagrįstas (pakankamas), kad aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti savo mokslinę veiklą pagal naujus reikalavimus.

II. 12. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (šiuo metu – Lietuvos Respublikos, švietimo, mokslo ir sporto ministerija) atsiliepimas, kuriame prašoma tiriamus norminius administracinius aktus pripažinti teisėtais.

13. Atsiliepime atsakovas nurodė ir atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo abejonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ teisėtumu yra nepagrįstos. Šio nutarimo 2.2 ir 10 punktų nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarką pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų ir jo nuostatos yra suderintos su kitais teisės aktais. Aptariamo nutarimo 1.2.2 papunktis įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl švietimo ir mokslo finansavimo pertvarkos, kuri turėjo būti įgyvendinta 2017 m. IV ketvirtyje.

14. Palyginamojo vertinimo reglamentas, Forma ir Įsakymas Nr. V-962 taip pat yra teisėti ir neprieštarauja pareiškime nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Vadovaujantis šiais aktais palyginamojo ekspertinio vertinimo metu reikia įvertinti visų paskutinių penkerių metų institucijų MTEP veiklą ir kito palyginamojo ekspertinio vertinimo metu nereikia vertinti institucijų MTEP veiklos, kuri jau buvo įvertinta ankstesnio vertinimo metu.

15. Pasak atsakovo, MTEP veiklos vertinimo metodika buvo pradėta ruošti 2015 metais sudarius darbo grupę, į kurią įėjo mokslo ir studijų institucijų atstovai, visi darbo grupės posėdžiai buvo atviri, juose dalyvaudavo suinteresuotų institucijų atstovai. Apie pareiškime minimus Palyginamojo vertinimo reglamento pakeitimus buvo žinoma jau 2016 m. vasario mėnesį, o reglamento projektas su šiais pakeitimais buvo viešai paskelbtas 2016 m. birželio mėnesį.

16. Atsakovas pažymėjo, kad Institucijų mokslinės veiklos palyginamojo tyrimo metodika ir duomenų teikimo forma jau nuo 2015 m. buvo patalpintos Mokslo ir studijų analizės ir stebėsenos centro tinklalapyje, tad mokslo ir studijų institucijos žinojo, kokiais duomenimis naudojantis bus atliekamas palyginamasis vertinimas. Tarptautinėje MTEP vertinimo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vertinimo principai ir duomenys, kurie bus naudojami vertinimo metu, turi būti nustatyti iki duomenų teikimo vertinti pradžios ir nekeičiami iki vertinimo pabaigos, kitaip sakant, kad institucijos MTEP veikla negali būti vertinama pagal duomenis, kuriuos pateikti institucija neturėjo galimybių. Palyginamasis ekspertinis ir kasmetinis vertinimai šią nuostatą visiškai atitinka. Reikalavimas, kad MTEP veiklos vertinimas būtų vykdomas praėjus 5 metams po vertinimo principų ir duomenų, kurie bus naudojami vertinimo metu, nustatymo, 5 metams įšaldytų šalies MTEP sistemą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje aiškiai nurodoma pokyčių šalies MTEP sistemoje būtinybė dar šios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kadencijos metu. Be to, tiriamais aktais negali būti bloginama atskirų sričių mokslininkų grupių padėtis, kadangi jais nėra mažinamas konkrečiai mokslo sričiai skiriamas finansavimas, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ginčijami aktai gali pabloginti vertinimo subjektų padėtį.

III. 17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 (2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 redakcija) 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiai ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo 2.2, 4.1.1, 5 ir 8 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai. Taip pat minėta nutartimi administracinės norminės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

18. Konstitucinis Teismas 2020 m. gruodžio 7 d. išnagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ir Teisės aktų registre 2021 m. liepos 1 d. buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimas Nr. KT208-N17/2020, kuriuo nutarta:

18.1 Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija; TAR, 2016-07-14, Nr. 20555) 75 straipsnio 2 dalies nuostata „Vyriausybės nustatyta tvarka“, 3 dalis (2017 m. liepos 11 d. redakcija; TAR, 2017-07-17, Nr. 12341) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

18.2 Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais; TAR, 2017-08-18, Nr. 13453) 1.2 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

18.3 Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais; TAR, 2017-08-18, Nr. 13453) 3.6 papunktis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

18.4 Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (su 2017 m. rugpjūčio 9 d. pakeitimais) patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašas (2017 m. rugpjūčio 9 d. redakcija su visais pakeitimais, TAR, 2017-08-18, Nr. 13453; TAR, 2019-10-28, Nr. 17046; TAR, 2020-06-18, Nr. 13358) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 42 straipsnio 1, 2 dalims, 128 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.

20. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) yra numatęs dvi norminių administracinių aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: nagrinėjimas pagal abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (kada dėl akto teisėtumo kreipiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatyti subjektai) bei pagal prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kai tai susiję su individualia byla (kada dėl akto teisėtumo kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnį) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012; 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-500/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1808/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1819/2013).

21. Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario prašymas yra paduotas ir priimtas nagrinėti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsniu kaip abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai administraciniame teisme yra nagrinėjamas abstraktus pareiškimas (pagal vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatytų subjektų pareiškimą), ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo reiškia, jog administracinė byla praranda savo objektą. Taigi tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje nurodyti subjektai (t. y. teisme nagrinėjama norminė administracinė byla pagal abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumą), administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų teisėtumą, todėl ginčijamo norminio administracinio akto panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo tokiais atvejais yra pagrindas nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2009, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-3/2013 ir kt.).

22. Švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurio 2 punkto ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo 6, 7, 11 punktų atitiktį aukštesnės galios aktams prašoma ištirti šioje byloje, buvo pripažintas netekusiu galios švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-703.

23. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. V-706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“, kuriuo patvirtinto Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamento 5 punkto ir 23–25 punktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams prašoma ištirti šioje byloje, buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1593.

24. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“, kuriuo patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priedo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams prašoma ištirti šioje byloje, buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-1593.

25. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V- 929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo“, kuriuo patvirtintos duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos atitiktį aukštesnės galios aktams prašoma ištirti šioje byloje, buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-362.

26. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais“, kurio 8 punkto atitiktį aukštesnės galios teisės aktams prašoma ištirti šioje byloje, buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-1864.

27. Kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kurį teismui pateikė vienas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnyje numatytų subjektų – Lietuvos Respublikos Seimo narys, ginčijamų aktų panaikinimas iki sprendimo byloje priėmimo yra pagrindas nutraukti bylą. Pareiškėjo prašomi ištirti švietimo ir mokslo ministro įsakymai nebegalioja, todėl byla yra praradusi savo objektą.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Nutraukti norminę administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą ištirti, ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktas ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo 6, 7, 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai; ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamento 5 punktas, 23–25 punktai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priedas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V- 929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo“ patvirtinta duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo forma, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais“ 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė