b3c9bfdb-ed92-4e88-b3f7-d0cb409b8a92 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-469-718/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17725-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.15. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei, kaltinamajai N. K., kaltinamosios gynėjui advokatui Dainiui Žiedui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A.

Å ., nukentėjusiajam ir mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovui pagal įstatymÄ ir civiliniam ieÅ¡kovui A. K., nukentėjusiųjų A. Å . ir A. K. atstovui advokatui Robertui Skėriui, vertėjai L. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota vieta – (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis.

Teismas n u s t a t ė: kaltinamoji N. K. muÅ¡dama nežymiai sužalojo mažametį, tai yra: ji 2020 m. gegužės 3 d., vakare, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dviejų kartų diržu sudavė savo mažamečiui sÅ«nui D. K. į Å¡onÄ , sėdmenis, rankas, padarydama nukentėjusiajam poodines kairės Å¡launies ir abiejų sėdmenų kraujosruvas, tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdydama mažamečio D. K. sveikatÄ . Be to, kaltinamoji N. K. muÅ¡dama nežymiai sužalojo Å¡eimos narį, tai yra: ji 2020 m. birželio 7 d., apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė savo anytai A.

Å . į deÅ¡inę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ bei du kartus kumščiu sudavė jai į rankas, vienÄ kartÄ spyrė į kojÄ , padarydama nedideles daugines atskiras ir susiliejančias grupines poodines kraujosruvas deÅ¡inio žasto Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto vidiniame ir Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei kairės Å¡launies apatinės dalies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, taip nežymiai sutrikdė A. Å . sveikatÄ . Kaltinamoji N. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino ir gailėjosi, kad sudavė savo vaikui diržu.

Parodė, kad su vyru santuokoje gyveno 7 metus. Vyras nuo pat draugystės pradžios vartojo narkotikus. Praeitų metų sausio mėnesį nutarė skirtis. Anyta pradėjo labai kiÅ¡tis į jų santykius, norėjo sužinoti visÄ situacijÄ , todėl jos santykiai su A. Å . pablogėjo. Skyrybų metu vyras sakydavo, kad jei jie iÅ¡siskirs, jis atims iÅ¡ jos vaikÄ . Grįžusi iÅ¡ darbo penktadienį nuvažiavo pas savo mamÄ pasiimti sÅ«naus, tačiau A. Å . pasiėmė jos sÅ«nų savaitgaliui jai nepraneÅ¡usi.

Ji, kaltinamoji, skambino A. Å ., prašė parvežti vaikÄ , tačiau sÅ«nų iÅ¡ A. Å . pasiėmė tik sekmadienį vakare. VisÄ savaitgalį buvo nerami, kadangi A. Å . vaikÄ pasiėmė nesusitarusi su ja ir nepraneÅ¡usi iÅ¡ anksto. Sekmadienį jai atvykus pasiimti sÅ«naus, tarp jos ir A. Å . kilo konfliktas dėl to, kad A. Å . nenorėjo kaltinamajai grÄ Å¾inti vaiko. A. teigė, kad ji parsivedinėja vyrus į namus, neprižiÅ«ri vaiko, yra girta. Tačiau tai netiesa. A. Å . savavaliÅ¡kai atėjusi pas jos, kaltinamosios, mamÄ , iÅ¡ anksto su ja nesusitarusi, pasiėmė vaikÄ savaitgaliui.

Konfliktui tęsiantis A. Å . pasakė, kad iÅ¡kvies vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus ir atims iÅ¡ jos vaikÄ . Namo grįžo apie 20 val., vaikas automobilyje su ja, kaltinamÄ ja, nekalbėjo, o namuose ji pastebėjo, kad sÅ«nus per savaitgalį labai pasikeitė, elgėsi agresyviai, neklausė jos, spjaudėsi, įžeidinėjo jÄ . SÅ«nus anksčiau niekada taip nesielgdavo, todėl mano, kad buvo A. Å . įtaka. 2020 m. gegužės 3 d. jie su sÅ«numi buvo kambaryje, vaikas pasakė : „atstok“, ir uždarė duris.

Ji sudrausmino vaikÄ , liepė eiti plauti rankas ir valgyti. Vaikas pasakė, kad nenori, liepė jai iÅ¡eiti, prieÅ¡ norį uždarinėjo duris, atsikalbinėjo, spardėsi. BÅ«dama stresinėje situacijoje, spontaniÅ¡kai paėmė dirÅ¾Ä ir trenkė vienÄ ar du kartus vaikui per kojas. Po to apsiverkė ir atsiprašė vaiko, kartu su juo miegojo. Negali paaiÅ¡kinti, kas jai pasidarė, pati ant savęs pyksta dėl tokios situacijos, kadangi nebuvo pagrindo smurtauti. Tokius veiksmus įtakojo močiutės, kuri jÄ augino, netektis, skyrybos su vyru, anytos veiksmai.

IÅ¡ ryto ant vaiko kojos matė mėlynę. Anksčiau niekada nėra smurtavusi prieÅ¡ vaikÄ . Vaikas lankė darželį, jei anksčiau jį bÅ«tų muÅ¡usi, darželio auklėtojos tai bÅ«tų pastebėjusios. Po Å¡io įvykio, ryte, jai reikėjo į darbÄ , ir ji nuvežė vaikÄ pas savo mamÄ . A. Å . iÅ¡kvietė vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui pasakė, kad vaikas gyvena pas jos, kaltinamosios, mamÄ , yra neprižiÅ«rimas, nemaitinamas, o ji pati, kaltinamoji, yra nežinia kur, kad namuose yra netvarka.

Grįžusi po darbo ji vaiko nerado, todėl nuvažiavo pas A. Å .. Skambino A. Å .. A. jai pasakė, kad vaiko neatgaus, nes mušė vaikÄ . Ji labai pasimetė, nežinojo kaip elgtis. A. Å . nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ jÄ , o vaikas yra įtaigus. Po įvykio nuotoliniu bÅ«du konsultavosi su vaiko teisių tarnybos atstovais, dalyvavo tėvystės lavinimo kursuose, psichologo konsultacijose, kurias tęsia ir dabar kartu su sÅ«numi. Specialistų nurodytas rekomendacijas įgyvendino, jokių priekaiÅ¡tų dėl jos bendravimo su vaiku specialistai neturi.

Mama M. M. jos, kaltinamosios, neaugino, jai buvo apribotos motinystės teisės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. A. K. birželio 6 d. grįžus iÅ¡ užsienio, ji paprašė A. K., kad kitÄ dienÄ leistų pasiimti sÅ«nų. A. sutiko, jie susitarė, kad visÄ dienÄ ji galės praleisti su sÅ«numi. Ryte paskambinus A. K. ir pasakius kad tuoj atvyks pasimatyti su sÅ«numi, jis atsakė, kad ji neskubėtų, kadangi jie yra iÅ¡vykę, yra sode, susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) kieme. Susitikus su A.

K. pastebėjo, kad jis buvo pavartojęs narkotikų ir girtas, dėl to ir prasidėjo konfliktas. Jie apsižodžiavo, ji Å¡aukė, kad jis narkomanas, kad jam narkotikai svarbiau už Å¡eimÄ ir už vaikÄ , kad niekas nesikeičia. Jai buvo skaudu, kad negali pasiimti vaiko, tik pabÅ«ti kieme leido. Ji susinervino, kilo konfliktas. Vaikas iÅ¡sigandęs paliko paspirtukÄ ir pabėgo, nes ji Å¡aukė, verkė. Kai vaikas pabėgo, A. ėjo nuo jos, traukėsi, gal dėl to, kad ji, kaltinamoji, rėkė. Tada atėjo A.

K. mama su kaimyne, A. K. mama A. klausė ko ji čia atėjo, iÅ¡vadino jÄ psichine ligone, nesveika, varė jÄ lauk, pastÅ«mė jÄ . Ji, kaltinamoji, A. K. mamÄ pastÅ«mė atgal, ir tada A. su kaimyne paėmė jÄ , kaltinamÄ jÄ , už plaukų. Gindamasi ji bandė joms paimti už plaukų, įspirti. A. K. paėmė jai už pakarpos ir numetė ant žemės, pradėjo jÄ spardyti, kumščiu trenkė į žandÄ , įspyrė kelis kartus į Å¡onkaulius. Atsistojusi nuo žemės ji paėmė A.

K. telefonÄ , tikėjosi rasti įrodymų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nuėjo pas draugę po Å¡io įvykio. Pas draugę po Å¡io įvykio iÅ¡gėrė sidro, ir apie 22 val. iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , bet policijos pareigÅ«nai neėmė pareiÅ¡kimo, kadangi ji buvo neblaivi, buvo nustatytas neblaivumas, sakė ateiti kitÄ dienÄ . Ji žinojo, kad A. taip visko nepaliks, vaidins sumuÅ¡tÄ , todėl sekančiÄ dienÄ , ryte, ji parašė pareiÅ¡kimÄ ir nuvyko atlikti ekspertizę, nes buvo sužalota.

Gindamasi galėjo A. Š. padaryti tuos kūno sužalojimus, kurie nurodyti, galėjo suduoti, įspirti, tačiau tai buvo tik gynyba, tai nebuvo A. Š. užpuolimas. Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad kaltinamoji yra jos marti. Balandžio 5 d. išvyko jos sūnus A. į komandiruotę. Po kelių dienų ji skambino N. K., norėjo su anūku pakalbėti, tačiau vaiko telefonas buvo išjungtas, negalėjo su juo susisiekti. Ji su anūku visada bendraudavo telefonu. Skambino N. K., tačiau taip pat neprisiskambino.

Tada paskambino A. K., pasakė, kad negali susisiekti su jo vaiku, o N. K. taip pat neatsiliepia. A. K. pasakė, kad šnekėjo su N., viskas yra gerai. Po kelių dienų pavyko prisiskambinti N. K.. N. pasakė, kad vaiko telefonas yra išjungtas, nes neranda pakrovėjo. Paprašius leisti jai pabendrauti su D., N. pasakė, kad dabar yra išvykę, ir grįžus D. jai paskambins, bet nepaskambino. Taip tęsėsi gal mėnesį. Savo sūnui A. ji paskambino ir pasakė, kad nesupranta kas vyksta, nes kaltinamajai neįmanoma prisiskambinti, su D. jokio ryšio irgi nėra.

A. K. pasakė, kad ir jam telefonu kaltinamoji neatsiliepia, liepė nuvažiuoti pas N. K. mamÄ , nes ten yra D.. Ji nuvažiavo pas N. mamÄ , anÅ«kas buvo pas jÄ . Vaikas buvo labai apleistas, purvinas. N. mama sakė, kad pas jÄ yra anÅ«kas nuo tada, kai A. K. iÅ¡važiavo - apie 4 savaites. TÄ patį pasakė ir anÅ«kas D. Jis sakė, jog per iÅ¡eigines mama nebuvo jo pasiėmusi, tik prieÅ¡ porÄ dienų buvo atėjusi, pažiÅ«rėjo kad žaidžia su maÅ¡inėle, paliko pinigėlių ir išėjo.

N. K. mama paprašė paimti vaikÄ , nes pati yra ligota. Su N. K. buvo neįmanoma susisiekti, telefonu ji neatsiliepė, į žinutes neatsakė. Per tuos 7 metus bendro gyvenimo su jos sÅ«numi, N. nepasižymėjo, kad labai norėtų dirbti, nes niekur ilgai nedirbo. TÄ kartÄ ji, nukentėjusioji, pasiėmė anÅ«kÄ , A. K. paskambino, pasakė, kad ji pasiėmė vaikÄ , vaikas yra pas jÄ , kad jis praneÅ¡tų apie tai N. K.. Tai buvo penktadienio vakaras. A. K. pranešė kaltinamajai ir paklausė, ar vaikas gali pas jÄ , A.

Å ., pabÅ«ti ir Å¡eÅ¡tadienį. Kaltinamoji sutiko. A. K. su kaltinamÄ ja bendraudavo žinutėmis, nes ne visada kaltinamoji atsiliepdavo. AnÅ«kas buvo labai apleistas, purvinas, 3 pirÅ¡tai supÅ«liavę, nes vaikas griaužė nagus, o griaužė dėl to, kad norėjo valgyti. Taip sakė anÅ«kas. AnÅ«kÄ ji iÅ¡maudė. Bendraudama su D., ji jam uždavė klausimÄ , gal yra draugas, kitas dėdė pas mamÄ , kuris ateina. AnÅ«kas papasakojo, kad yra kitas dėdė. Kai tėtis iÅ¡važiavo, jau kitÄ dienÄ dėdė atėjo ir miegojo.

Sakė matęs dėdę mamos lovoje. IÅ¡ pradžių pagalvojo kad tėtis grįžo, bet paskui pamatė, kad ne tėtis. Kai N. K. atvyko pas jÄ pasiimti D., ji paklausė jos, ar atsirado kitas dėdė ir vaikui nebėra vietos namuose. Jokio konflikto nebuvo. D. verkė, nenorėjo eiti su kaltinamÄ ja, bet ji nieko negalėjo padaryti, ir N. su D. iÅ¡važiavo. Buvo nerami naktis, jaudinosi, kaip jie grįžo namo, skambino, tačiau vėl telefonas buvo iÅ¡jungtas arba kaltinamoji nekėlė ragelio. Pirmadienį paskambino A.

K., A. liepė važiuoti pas N. mamÄ . Antradienį ji nuvažiavo pas N. mamÄ . Durys ten neužsidaro, nes yra iÅ¡laužtos. Apie 11.30 val. N. mama dar buvo lovoje, namuose didelė betvarkė. Močiutė, taip vadina N. mamÄ , buvo po audringo savaitgalio. D., jÄ , nukentėjusiÄ jÄ , pamatęs, ėmė verkti. N. mama sakė, kad N. pirmadienį 6 val. ryte atvežė vaikÄ ir paliko. Močiutė leido jai, nukentėjusiajai, anÅ«kÄ paimti. Ji paėmė vaikÄ , įsėdo į maÅ¡inÄ , ir, nežinodama kÄ daryti, atvažiavo į vaiko teisių tarnybÄ .

Pagalvojo, gal susitiks su specialistais, apsvarstys, kÄ jai reikia daryti, jeigu tėvas iÅ¡važiavęs į komandiruotę, o mama nesirÅ«pina savo vaiku, paliko vaikÄ savo mamai, kuri negali ir nenori vaiku pasirÅ«pinti. Vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo uždaryta, nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė. Tada ji paskambino į policijÄ , paaiÅ¡kino situacijÄ , ir jai patarė važiuoti atgal, užfiksuoti viskÄ vietoje. Jie taip ir padarė- nuvažiavo su D. atgal pas močiutę, N. mamÄ . Policijos pareigÅ«nė įėjusi pasakė, kad čia yra landynė, tokių namų nėra mačiusi.

Vėliau paskambino iÅ¡ vaiko teisių apsaugos tarnybos ir tarnybos darbuotoja pasakė jai imti vaikÄ ir važiuoti namo. Ji taip ir padarė. Atvažiavus atstovei iÅ¡ vaiko teisių tarnybos, papasakojo visÄ situacijÄ , parodė nuotraukas, kurias buvo padariusi, kokiomis sÄ lygomis vaikas buvo paliktas. N. K. skambino, bet neprisiskambino. Tik po poros dienų N. K. suprato, kad vaiko nėra pas jos mamÄ ir paskambino jai. Ji jai pasakė, kad pas jÄ nevažiuotų, o susisiektų su vaiko teisių apsaugos tarnyba.

N. K. pradėjo keiktis, todėl ji padėjo telefonÄ . Paskui N. atsiuntė grasinančiÄ Å¾inutę su keiksmažodžiais. Kaltinamoji atvažiavo pas jÄ , tačiau ji neatidarė durų, nes bijojo. Kaltinamoji pradėjo daužyti duris, spardyti. Vaikas bijojo, verkė, sakė, kad mama dabar jį paims ir vėl muÅ¡. Ji paskambino policijai, pasakė, kad vaikas yra paimtas iÅ¡ mamos, o mama atvažiavusi spardo duris. Atvažiavo policija, iÅ¡aiÅ¡kino teises, nes ji jau buvo paskirta vaiko globėja iki grįš A.

K. iÅ¡ komandiruotės. Prausdama vaikÄ ji pamatė mėlynes. Vaiko paklausius, kas buvo su kojytėmis, jis pradėjo verkti. Buvo mėlynės ant rankyčių, ant sėdmenų, kojyčių. Galėjo bÅ«ti 6-7 mėlynės. Savo telefonu, anÅ«kui nematant, ji nufotografavo mėlynes. Tas nuotraukas ryte iÅ¡siuntė vaiko teisių apsaugos tarnybai. Vaikas sakė, kad mušė mama su diržu. Vaikas pasakojo, kad tÄ vakarÄ , kai N. K. D. paėmė iÅ¡ jos, nukentėjusiosios, iÅ¡ karto išėjo ir ji pasakė:

„nu dabar tu gausi“. Vaikas pasakojo, kad važiuojant su taksi jis verkė, dar vairuotojas paklausė, ko verki. Grįžus namo kaltinamoji vaikui liepė nusirengti iki trumpikių, įjungė muzikÄ garsiai, paėmė dirÅ¾Ä ir pradėjo vaikÄ muÅ¡ti, sakydama: „čia tau už dėdę, jokio dėdės nebuvo, jei dar sakysi apie dėdę, tau bus dar du ar trys diržai“. Vaikas verkė, sakė, kad dėdė buvo, o mama jam sakė, jei tėtis sužinos, kad dėdė buvo, tėtis iÅ¡eis ir jie neturės pinigėlių.

Mama jam pasakė, kad čia bus jos ir D. paslaptis. Vaiko teisių specialistės, pamačiusios nuotraukÄ , pasakė, kad reikia važiuoti į ligoninę atlikti ekspertizę. Ji taip ir padarė. Atvažiavo atstovas iÅ¡ vaiko teisių apsaugos tarnybos, jie kartu nuvyko į ligoninę, kur buvo apraÅ¡yti sužalojimai. Birželio 7 d. buvo tėvo diena. Ryte paėmė A. K. su D. ir iÅ¡važiavo į sodÄ . Matė, kad A. K. žinutes viena po kitos kažkas siunčia, paklausė jo, kas jam raÅ¡o. A. K. atsakė, kad raÅ¡o N. K. ir klausia kada jie grįš.

Vėliau N. K. pradėjo siųsti įžeidinėjančias žinutes. Grįžus iÅ¡ sodo D. pasakė, kad nori su paspirtuku pasivažinėti. A. K. su D. išėjo į kiemÄ . Apie 20.30 val. ji atsigulė ir iÅ¡girdo daužant duris ir Å¡aukiant: „mamule, mama muÅ¡a tėtį“. Ji atidarė duris, vaikas stovėjo susijaudinęs, sakė, kad atvažiavo mama ir dabar muÅ¡a tėtį kieme, ir jam du kartus kliuvo. Ji vaikÄ paliko su savo vyru, iÅ¡bėgo su chalatu ir Å¡lepetėmis į kiemÄ .

Kieme sutiko kaimynę G. S., pastaroji pasakė, kad N. K. trenkė A. K. ir vaikui. N. K. labai garsiai Å¡aukė kieme, mosikavo rankomis, taikėsi sumuÅ¡ti A. K.. Ji priėjo, pakėlė paspirtukÄ , pasakė A. K., kad eitų namo, o N. K. liepė apsiraminti. N. K. buvo labai supykusi, neadekvati, ji buvo neblaivi. N. K. pamačiusi jÄ pavadino necenzÅ«riniu žodžiu ir iÅ¡ karto buvo smÅ«gis jai į akį. Pirmas smÅ«gis buvo suduotas į akį, paskui į rankÄ buvo suduota su kumščiu. Ä® rankÄ smÅ«giuota gal kokius 5 kartus, į veidÄ vienÄ kartÄ .

Ne mažiau 2 kartus jai sudavė, į kojÄ spyrė gal 3-4 kartus. Kai sudavė į deÅ¡inę akį, ji vos nenukrito, laikydamasi už paspirtuko gynėsi. A. K. iÅ¡ nugaros jÄ pradėjo tempti nuo jos, tačiau N. K. kojomis, rankomis mosikavo. Kaimynė kibo kaltinamajai į plaukus, kaltinamoji nugriuvo, negalėjo atsikelti, kėlėsi, griuvo. Niekas N. nespardė. Po įvykio jai, nukentėjusiajai, po akim iÅ¡ karto mėlynė susiformavo, kojos buvo mėlynos. Kai ji grįžo namo, vaikas drebėjo, verkė.

Norėjo iÅ¡ karto kreiptis į policijÄ , bet nuo smÅ«gio labai skaudėjo galvÄ , pradėjo verkti, vaikas sėdėjo paraudusiu žanduku ir skundėsi, kad mama per galvytę trenkė. Vaikas visÄ naktį gulėjo su ja, verkė, bijojo miegoti. Ryte policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ . Kad jos sÅ«nus vartoja narkotikus, pirmÄ kartÄ iÅ¡girdo Å¡io įvykio metu, kai N. K. pradėjo Å¡aukti, kad A. narkomanas. SÅ«nus dabar gyvena pas jÄ . Ji patyrė labai didelį iÅ¡gyvenimÄ , negalėjo eiti į darbÄ , turėjo nedarbingumÄ , jai buvo gėda prieÅ¡ kaimynus, daug kas matė, girdėjo, bet niekas nenori eiti liudyti.

Jai skaudėjo galvÄ visÄ savaitę. Vaistus vartojo, vyras juos nupirko, bet neiÅ¡saugojo čekių. Jai po akim buvo didelė mėlynė, kuri laikėsi apie 2 savaites, dar buvo sutrenkta deÅ¡inė ranka, buvo didelė mėlynė, kojos buvo mėlynos. Buvo labai Å¡iltas oras, ji negalėjo vaikščioti trumpomis rankovėmis, turėjo slėpti mėlynes. Patyrė labai didelį stresÄ . Mano, kad viskas prasidėjo nuo kaltinamosios laisvo gyvenimo, nes vyras iÅ¡važiuodavo į komandiruotes 3-5 savaitėm.

A. K. stengėsi dėl Å¡eimos, investavo labai daug, N. per 7 metus nieko nedirbo, tik dabar gal pradėjo dirbti. Mano, kad anÅ«kui saugiau su tėčiu gyventi, su mama ryÅ¡io neturi, jis nori bÅ«ti tik su tėčiu. Tėtis jau nebevažiuoja į komandiruotes, dirba Lietuvoje, todėl gali vaikÄ prižiÅ«rėti. Pas psichologÄ vaikÄ vedė A. K., ji tik vienÄ kartÄ vedė, kai A. užsilaikė darbe. Vaikui padaryta labai didelė trauma. Vaikas pasakė, kad niekada mamai neatleis, kad mama jį mušė už niekÄ .

Psichologai sakė, kad dar reikia su vaiku dirbti, jis bijo mamos, bijo vienas su ja pasilikti, bijo, kad smurtaus prieÅ¡ jį. Jos sÅ«nų A. K. kaltinamoji dažnai varydavo iÅ¡ savo buto. A., nenorėdamas konflikto, iÅ¡eidavo ir nakvodavo pas jÄ . Nukentėjusysis A. K. parodė, su N. K. santuokoje gyveno nuo 2013 m. pabaigos, turi sÅ«nų D., jam 7 metai. Jis važinėjo į komandiruotes, į užsienį. N. K. pradėjo dingti. Kaip sužinojo, ji palikdavo vaikÄ pas savo mamÄ , kai jis iÅ¡važiuodavo. N. K. buvo kelis kartus įsidarbinusi, trumpai padirbdavo.

Jis dirbo visÄ laikÄ , yra metalo konstrukcijų montuotojas, dažnai bÅ«davo komandiruotėse. Komandiruotės užtrukdavo 3-5 savaites. Dabar dirba Lietuvoje. Jo mama A. pasiėmė vaikÄ iÅ¡ N. K. mamos, pamatė kokios ten sÄ lygos, kad vaikas neprižiÅ«rėtas. D. papasakojo A. Å ., kad yra kitas dėdė, už kÄ ir buvo muÅ¡amas. Skaudžiausia, kad vaikas buvo muÅ¡amas už teisybę. Jis nieko nepadarė, tik pasakė teisybę. N. vartojo alkoholį, parÅ«kydavo žolės. Jis taip pat vartodavo alkoholį.

Kai jie susipykdavo, jis dažniausiai iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, kad nebÅ«tų didesnio konflikto. Narkotikų jis nevartoja. Jam papasakojo mama, kad jo vaikas buvo sumuÅ¡tas, paskui D. pasakė, kad yra dėdė, ir dėl to buvo muÅ¡amas. Å iuo metu vaikas gyvena labai gerai, džiaugiasi, kad jie gyvena kartu, kad tėtis niekur nevažiuoja. Su mama susitinka 3 kartus per savaitę pagal sudarytÄ grafikÄ , nors nelabai nori. Birželio 6 d. buvo susitikę su N. K., ji buvo atvažiavusi į jo nuomojamÄ butÄ . Pabuvo kartu su vaiku, sutarė, kad sekmadienį galės vėl susitikti.

Bet jie su D. ir tėvais sekmadienį iÅ¡važiavo į sodÄ . N. supyko, visÄ dienÄ raÅ¡inėjo žinutes. Parvažiavęs pranešė jai, kad gali susitikti. Sėdėjo kieme ant suoliuko ir atėjo N. Ji atėjo neadekvati, gal iÅ¡gėrusi alkoholio, gal apsvaigusi nuo kažko. Jie su vaiku sėdėjo ant suoliuko. Ji pradėjo Å¡aukti, pyko, kad jÄ apgavo. Ji pradėjo pulti ant jo, norėjo jam suduoti, bet jis smÅ«gio iÅ¡vengė, tačiau pataikė mažamečiui D., dėl to vaikas pabėgo. Ji toliau Å¡aukė, kad jÄ apgavo, kad turėjo susitikti, visÄ dienÄ bÅ«ti kartu.

Ji puolė muÅ¡tis, daužytis. Jis jos nelietė, traukėsi nuo jos, nes žinojo, jei kÄ nors padarys, liks kaltas. Kaltinamoji jį puolė, jis traukėsi. Kaimynė iÅ¡lindo per balkonÄ ir Å¡aukė: „kÄ Äia darote“. Paskui ta kaimynė išėjo į laukÄ , kažkÄ Å¡nekėjo, ramino, bet jis nelabai girdėjo. Vėliau atėjo jo mama. N. K., pamačiusi jo mamÄ , Å¡oko ant jos. Matė, kaip ji sudavė į veidÄ mamai. Tada jis paguldė kaltinamÄ jÄ ant žemės, laikė prispaudęs prie žemės, kad apsiramintų.

Paskui ji lyg apsiramino ir jis jÄ paleido. N., pamačiusi jo telefonÄ ant žemės, jį pasiėmė, taip pat paėmė vaiko kepurę, ir nubėgo. KitÄ dienÄ sužinojo, kad kaltinamoji parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jie jÄ sumušė. Jo mamai N. trenkė į veidÄ , rankos mėlynos buvo, ant veido buvo mėlynė. Kai jis traukė kaltinamÄ jÄ nuo mamos, kaimynė irgi padėjo, gal stÅ«mė jÄ , nelabai prisimena. N. K. kÅ«ne nematė jokių sužalojimų, jÄ tiesiog laikė prispaudęs prie žemės, kad nusiramintų.

Niekas jai nesudavė smÅ«gių. Ä®vykio metu buvo blaivus. Liudytoja G. S. parodė, kad 2020 m. gal liepos ar rugpjūčio mėn., vakare, sėdėjo balkone, gėrė arbatÄ ir skaitė žurnalÄ . Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name, 4 aukÅ¡te, balkonas į kiemo pusę. Sėdėdama iÅ¡girdo moters Å¡aukimÄ : „tu narkomanas“. Po langais yra žolytė ir suoliukas. Ji pamatė ant suoliuko sėdintį A. K. ir berniukÄ . Matė kaltinamÄ jÄ , tik plaukai tuo metu buvo kitos spalvos. Iki įvykio kaltinamosios mačiusi nebuvo.

Visas įvykis vyko jai prieÅ¡ langus. N. K. necenzÅ«riniais žodžiais vadino A. K.. Ji pagalvojo, kodėl tas vaikinas nesigina nuo moters ir nenueina. Vėliau pasižiÅ«rėjusi pamatė, kad berniuko jau nebėra, o A. K. ėjo aplink medį, o kaltinamoji pribėgusi vis spardė jį. PrieÅ¡ tai, sėdinčiam ant suoliuko A., kaltinamoji trenkė į veidÄ . Ji su anÅ«kėle ruošėsi eiti į parduotuvę, nuėjo rengtis, ir iÅ¡girdo dar didesnį triukÅ¡mÄ . PažiÅ«rėjusi pro langÄ iÅ¡girdo, kaip Å¡aukia jos buvusi marti I.

P. : „vaiko nemuÅ¡k, kÄ ten dirbi, kam vaikÄ muÅ¡i“. Kad vaikÄ muÅ¡tų, to momento ji pati nematė. Paskui išėjus į laukÄ A. K. ji pasakė, kad eitų namo. A. sako, kad kaltinamoji neleidžia praeiti. Ir tuo metu atėjo A. Å .. Ji paklausė, kas vyksta, kas ta moteris. A. Å . atsakė, kad tai jos marti. A. Å . atbėgo su chalatu, turėjo paspirtukÄ . A. Å . pasakė A. K. eiti namo. Kaltinamoji pribėgo prie A. Å .. A. Å . stovėjo prie sienos, pirmas smÅ«gis buvo kumščiu A. Å .

į veidÄ , ir staigiai už plaukų pradėjo tÄ syti. Ji iÅ¡sigando, stovėjo Å¡alia A. Å ., pagalvojo, kad dabar kaltinamoji tėkÅ¡ A. Å . į tÄ sienÄ , nes A. Å . stovėjo nugara į sienÄ . Pribėgo A. K. ir jie su A. K. ėmė traukti kaltinamÄ jÄ nuo A. Å ., bet nepavyko atitraukti. Norėdami atitraukti kaltinamÄ jÄ suėmė už plaukų apačios ir patempė, bet nestipriai, plaukų kaltinamajai neiÅ¡pešė. Kaltinamoji vienÄ rankÄ atleido, jie tada jÄ atitraukė ir ji kaltinamÄ jÄ stumtelėjo.

Kaltinamoji nukrito į žolę, pradėjo cypti, koliotis. Paskui atsikėlė ir nuėjo, grasindama A.. Vaiko įvykio metu nebuvo. IÅ¡ kur A. Å . buvo paėmusi paspirtukÄ , nematė. N. K. buvo girta, nes jautėsi nuo kaltinamosios alkoholio kvapas, neadekvatus elgesys buvo. Ji buvo apie metro atstumu, nespėjo net sureaguoti, kaip ji pribėgo prie A. Å .. Nežino, kodėl kaltinamoji puolė A. Å .. Jos buvusi marti I. P. iÅ¡bėgo iÅ¡ namo ir sakė, kad matė, kaip kaltinamoji trenkė A. K. ir vaikui.

Kieme buvo tik jos buvusi marti su draugu. Kai kaltinamoji trenkė vaikui, ji, liudytoja, nematė. BÅ«dama balkone matė tik kaip kaltinamoji sudavė smÅ«gį į veidÄ , po to spyrė A. K.. A. K. kaltinamosios nemušė. Ir vėliau A. K. kaltinamosios nemušė, jie tiesiog jÄ norėjo abu atitraukti nuo A. Å ., nes kaltinamoji pirma sudavė A. Å ., paskui įsitvėrė abiem rankomis į plaukus, o kaltinamosios nėjo atitraukti. Matė A. Å . po akimi paraudimÄ . Ant kÅ«no mėlynių nematė. Kaltinamosios kÅ«ne nebuvo sužalojimų, niekas jos nemušė.

A. Å . pažįsta kaip kaimynę, kartu vaikai užaugo, bet artimai nebendrauja, jos telefono numerio neturi. Nematė laiptinėje iÅ¡kabinto skelbimo, kad ieÅ¡komi liudytojai, matę šį įvykį. Liudytoja A. F. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Birželio 7 d. apie 20 val., ėjo iÅ¡ parduotuvės „ Lidl“ takeliu tarp dviejų namų, prie ambulatorijos. Dar nieko nematė, tačiau jau girdėjo riksmus. Išėjusi į takelį pamatė, kad blondinė moteris, tai A. Å ., jaunÄ moterį, tai yra N. K., pastÅ«mė, o jaunoji moteris, tai yra N. K., pastÅ«mė jÄ atgal.

A. Å . griebė N. už plaukų, pastÅ«mė N. K., o N. K. pastÅ«mė jÄ atgal. Paskui A. Å . pagriebė jÄ už plaukų. Vėliau kita moteris, tamsesniais plaukais ( galimai G. S.), kartu su A. Å ., paėmė N. K. už plaukų, o N. K. stengėsi apsiginti rankomis ir kojomis. Dar buvo jaunas vaikinas, galimai A. K., jis priÅ¡oko, griebė N. K. už sprando. Suėmė už sprando, pastÅ«mė ir ji nukrito ant žolės. Paskui A. K. trenkė N. K. į kairę veido pusę ir spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ .

N. K. Å¡aukė. Trys žmonės mušė N. K.. Ji nenorėjo kiÅ¡tis, todėl nuėjo namo, be to, su savimi neturėjo telefono. Ji apėjo kalniukÄ iÅ¡ kairės ir nubėgo namo. Grįžusi namo pažiÅ«rėjo pro langÄ , bet merginos jau nematė. Policijos nekvietė, nes nieko įvykio vietoje nebuvo. Kaltinamoji neseniai pakabino skelbimus laiptinėse. Ji pati skelbimo nebuvo mačiusi, apie jį sužinojo iÅ¡ kaimynės. Skelbime buvo paraÅ¡yta, kad moteris ieÅ¡ko liudytojų dėl įvykio, kuris buvo prieÅ¡ metus prie poliklinikos, mačiusius įvykį prašė paskambinti.

Palaukusi kelias dienas ji paskambino kaltinamajai, kaltinamoji pakvietė jÄ susitikti. Susitikus kaltinamoji prašė padėti, sakė, kad apėjo visus namus, bet niekas nieko nematė. Ji kaltinamajai iÅ¡ karto pasakė, kad apie jų Å¡eimos reikalus nieko nenori žinoti, papasakos tik tai, kÄ matė. Kaltinamoji sakė, kad buvo konfliktas su jos buvusiu vyru ir jo mama. Kai ji, liudytoja, išėjo iÅ¡ už kampo, jau girdėjosi riksmai, vadinasi konfliktas jau prieÅ¡ tai buvo prasidėjęs. Konflikto pradžios ji nematė.

Vaiko nematė, paspirtuko ji taip pat nematė. Nuo įvykio vietos ji buvo nutolusi apie 10-15 m. Jie visi buvo agresyviai nusiteikę, vargu ar jie jÄ galėjo matyti. Ji buvo viena, lauke daugiau žmonių nebuvo, gal kažkas pro langÄ Å¾iÅ«rėjo. Negali pasakyti, ar tai buvo neblaivÅ«s asmenys. Liudytojas G. T. parodė, kad kaltinamoji N. yra jo anÅ«kė. Kai A. K. grįždavo iÅ¡ užsienio, jis pradingdavo paromis pas draugus. Grįždavo supykęs, susierzinęs. Taip sakė N.. D. niekada nesiskųsdavo, kad mama jį muÅ¡a.

SumuÅ¡imų niekada nematė ant jo kÅ«no. Vėliau D. jam papasakojo, kad tėtis mušė mamÄ . Vaikas jam sakė, kad nereikia muÅ¡ti, o tėtis jį atstÅ«mė ir jis sulaužė namelį. Vaikas gyrėsi, kad jam nupirko dviaukÅ¡tę lovÄ , kuriÄ vadino „nameliu“. Palikdavo D. kelioms valandoms, jei N. K. reikėdavo kur nors iÅ¡eiti, paskui iÅ¡ karto pasiimdavo. Kai vežiodavo vaikÄ pagal grafikÄ , klausdavo, ar jam patinka su mama, ar jis nori miegoti pas mamÄ . Vaikas sakydavo kad nori, bet A. neleis.

M. M. yra jo dukra. Ji yra neįgali, bet vaikÄ ji gali prižiÅ«rėti. Liudytoja M. M. parodė, kad N. K. yra jos dukra. N. pas jÄ ateidavo mėlynomis rankomis, mėlyna gerkle. Paklausius, kas atsitiko, sakydavo, kad jos vyras taip padarė. KartÄ atėjo anÅ«kas, pasakojo, kad labai iÅ¡sigando, tėtis buvo girtas, sulaužė jo namelį, smaugė mamÄ . Neprisimena kada tai buvo, prieÅ¡ 2 metus. Žentas važiuodavo į komandiruotes 1-2 kartus per mėnesį. Žentas, grįžęs namo iÅ¡ komandiruotės, pabÅ«davo parÄ namuose ir iÅ¡eidavo pas draugus 2-3 paroms.

Taip pasakojo N. Su vaiku visÄ laikÄ bÅ«davo N. K.. Ji, liudytoja, padėdavo, prižiÅ«rėdavo anÅ«kÄ . AnÅ«kÄ atvesdavo pas jÄ , pabÅ«davo 2-3 valandas, jei reikėdavo kur iÅ¡eiti, bet nenakvodavo. Ji gali anÅ«kÄ prižiÅ«rėti, pagaminti pietus. TÄ dienÄ atėjo A. Å .. Pas jÄ buvo iÅ¡mėtyti daiktai, kadangi ruošėsi juos skalbti. A. išėjo pasivaikščioti su D., po 20 min. atvyko policija. Policija paklausė, kodėl vaikas alkanas, ji atidarė Å¡aldytuvÄ , parodė, kad yra maisto, ant viryklės taip pat buvo maisto.

Nematė D. kÅ«ne mėlynių. Kad mama jį mušė vaikas nėra sakęs. Gal per užpakalį yra pliaukÅ¡telėjusi. Sakė, kad mama sudavė per užpakalį. Nežino už kÄ jam sudavė, gal blogai elgėsi. Jis geras vaikas. Žento apsvaigusio nematė, girtÄ yra mačiusi. Dukra alkoholio nevartoja. Liudytoja D. G. parodė, kad Å¡iÄ Å¡eimÄ pažįsta apie 4 metus. PrieÅ¡ 4 metus jie atvedė savo sÅ«nų pas jÄ Ä¯ grupę vaikų darželyje. Apie 3 metus D. lankė jos grupę - nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki praeitos vasaros.

Nuo praeitų metų rugsėjo vaikas pradėjo eiti į kitÄ darželį. Dažniausiai ji bendravo su mama, mama ryte vaikÄ atvesdavo, vakare pasiimdavo. Vaikas pasakojo, kad mama iÅ¡mokė skaičiuoti, su mama buvo vaikų žaidimų kambaryje. Ateidavo ir tėtis kartais, gal kartÄ per du mėnesius, kai grįždavo iÅ¡ užsienio. Jie gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse, kartais pasitaikydavo, kad kaltinamoji iÅ¡eidavo su vaiku, ir ji, eidama iÅ¡ paskos, girdėjo, kaip N. klausdavo vaiko, kaip jam sekėsi, kÄ valgė, kÄ veikė, kÄ piešė ir pan.

Vaikas nesiskundė, mėlynių jo kÅ«ne tikrai niekada nebuvo, nes jie privalo apžiÅ«rėti vaikus. Nei apie vienÄ Å¡eimos narį vaikas nieko blogo nėra sakęs. VienÄ rytÄ močiutė papasakojo, kad dabar vaikas gyvens pas jÄ , nes mama vaikÄ nuskriaudė. D. pasakė, kad susipyko su mama, mama buvo negera ir dabar gyvens pas močiutę. Po to vaikas dažnai kartojo, kad nenori bÅ«ti su mama, sakė, kad mama jį mušė, ir kitoms auklėtojoms tai sakė. Jis vis tÄ patį kartojo. D. aktyvus vaikas.

Po to vaikas pasikeitė, jis pradėjo eiti prie jos, D. G., norėdavo prisiglausti, apsikabinti. Anksčiau to nebuvo. Ji padarė iÅ¡vadÄ , kad vaiko Å¡eimoje kažkas vyksta, kažko trÅ«ksta, gal mamos meilės. Vaikas nesakė, kad jam blogai pas močiutę, bet buvo liÅ«dnesnis nei iki tol. Močiutė A. gavo pastabÄ , kad prie vaiko nekalbėtų apie mamÄ . N. K. kaltę pagrindžiantys raÅ¡ytiniai bylos duomenys. 2020 m. gegužės 3 d. nežymus mažamečio sužalojimas. Mažametis nukentėjusysis D.

K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra 6 metai. Jo mamos vardas N. K.. Ankščiau gyveno su mama, dabar su ja negyvena, gyvena su mamule. Mama jį mušė ne už kÄ , nes jis pasakė mamulei apie mamos dėdę. Mamulė tėčiui nepasakė. Mama mušė jį su diržu ir sakė, kad jeigu dar meluos, bus du diržai. Pas jį buvo mėlynės. Mama turi du diržus, kuriuos yra nusipirkus. Mušė su pirmu diržu. Mama lietė jį su diržu į Å¡onÄ , sėdmenis, rankas (ant pieÅ¡inuko parodo tas vietas).

Dėl to jam labai skaudėjo. Kai jį mušė, jis buvo nusirengęs, buvo su trumpikėmis, kelnes jam numovė mama. Kai mama jį mušė, jis gulėjo ant pilvo. Ji nieko nesakė, tik mušė. Tai buvo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose, kai mama mušė, nieko nebuvo, mamos draugas jau tuo metu buvo išėjęs. Kai mamulė tai pamatė, labai pyko ant mamos. (Parodžius vaikui nuotraukÄ su užfiksuotu sužalojimu ant kojos, jis paaiÅ¡kina, kad nuotraukoje esantis "rutuliukas", tai mėlynė kuomet jį mama mušė.

Berniukas nurodo, kad ant abiejų kojų buvo mėlynės). Bet mama pamelavo, kad jis pats susimušė. Bet tai netiesa, mama jam tai padarė. Mama mušė jį tris kartus. VienÄ kartÄ su pakrovėju, vienÄ kartÄ su kitu laidu, o trečiÄ kartÄ su diržu. PirmÄ kartÄ mušė su pakrovėju, nes jis darželyje nemiegojo. Tada mėlynės buvo ant abiejų kojų. AntrÄ kartÄ barė už tai, kad jis blogai pieÅ¡ia, ji ant jo Å¡aukė. Å iuo metu jis su mama nebendrauja, nes nenori su ja kalbėti telefonu, yra labai supykęs ant jos.

Nenori jai atleisti. Mama jį mušė tik su diržu, su ranka nemušė. Jis turi ir kitÄ močiutę MarinÄ . Mama jį mušė vakare. Mama jį nuvežė pas močiutę MarinÄ , o iÅ¡ Marinos jį paėmė mamulė. Kai mama nuvedė jį pas MarinÄ , jis verkė. Močiutė jo klausė, kodėl jis verkia, bet jis jai nesakė. Kai mama nuėjo pasivaikščioti su Å¡uniu, jis ir močiutei Marinai pasakė, kad mama jį mušė. Dabar gyvena su mamule, kol tėtis parskris iÅ¡ darbo.

Vaikas paaiÅ¡kina, kad apie įvykį kuomet mama mušė su laidu nieko neprisimena ir negali paaiÅ¡kinti, ar buvo, ar nebuvo (t.1, b. l. 66-68).?? 2020-06-22 D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos parodė, kad jis yra D., jam 6 metai, gyvena (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo policijoje. Nelabai pamena kÄ pasakojo. Ėjo į policijÄ dėl to, kad jo mama jį mušė su diržu. Neskaičiavo kiek kartų. Jo rankos buvo už nugaros. Viskas prasidėjo, kai buvo 3 savaites pas močiutę M. Paskui buvo pas Mamulę A..

Ji jį pasiėmė iÅ¡ močiutės M.. Grįžo namo. Paskambino mama. Mamulė pasakė mamai, kad buvo kitas dėdė. Ir jis tai pasakė. Tada atvažiavo mama su taksi. Grįžo namo su mama su taksistu. Atėjus namo, pradėjo prieÅ¡intis mamai už tai, kad pasakė mamulei apie dėdę. Mama įjungė muzikÄ , pasakė, nusirengti, manė, kad eina miegoti. Jau lauke mama sakė, kad jis gaus velnių. Ji jį nurengė, ėmė duoti velnių. Buvo ant kojos ir ant sėdynės žymės. Ant kojos buvo dėmė, nes ji mušė su diržu.

Ji pasakė, jei meluos, bus du diržai arba trys. Kai ji jį mušė su diržu, jam skaudėjo. Mama numovė batus, striukę, kepurę. Kai jį mušė mama, jis buvo su trumpikėmis. Jis gulėjo ant pilvo, kur buvo rankos, nepamena. Muzika grojo, jis Å¡aukė, bet žmonės galvojo, kad čia balius. Jį mušė, jis jautėsi blogai. Mama mušė ir klausė :"ar yra dėdė?", jis sakė, kad yra. Tada jį vėl mušė, tada jau pasakė, kad nėra dėdės. Mama išėjo į kitÄ kambarį, jis pasiliko ir verkė visÄ valandÄ .

Apie sumuÅ¡imÄ papasakojo mamulei. Mamulė paskambino tėčiui, pasakė, kad yra kitas dėdė. Mama mamulei pasakė, kad jis susitrenkė lauke. Mamulė pasakė, kad taip negali susitrenkti. Skambino tėčiui tÄ pačiÄ dienÄ , kai mama jį sumušė. Buvo kitas atvejis (veika, padaryta 2020-06-07), kai mama paskambino tėčiui. Mama pradėjo Å¡aukti verkti ant tėčio, vadino "pijoku". Jie tada buvo ant suoliuko, kai atėjo mama. Mama pradėjo muÅ¡tis ir jis pabėgo. Matė, kaip mama mušė tėtį.

Matė, kaip mama trenkė mamulei į akį. Mamulė iÅ¡krito, ji paskui pabėgo. Kai mama atėjo, jie sėdėjo ant suoliuko, trenkė į galvÄ ir po kaire akimi buvo mėlynė. Mama trenkė ranka. Ji tyčia tai padarė. Ji atsisėdo ir trenkė du kartus. Jam tada neskaudėjo. Parbėgo namo ir pasakė mamulei. Kai mama trenkė į galvÄ ir į veidÄ , jis sėdėjo Å¡alia tėčio. Ji norėjo trenkti tėčiui, bet pataikė jam į galvÄ ir į veidÄ . Nelabai verkė, kai mama trenkė.

Kai jam trenkė, jautėsi labai blogai, bėgo iš visų kojų. Labai greitai. Širdelė jautėsi labai blogai, jis labai drebėjo. Tėtis seniai buvo su mama. Parbėgęs mamulei pasakė, kad mama mušė tėtį ir jį. Mamulė išbėgo su šliurėmis pas tėtį. Mamulė gavo velnių į akį. To nematė, buvo namuose. Per langus nieko nematė, nes medis trukdė. Jį mama pasiėmė ant rankų ir pasakė, kad jis niekada negrįš pas mamulę. Ji pasakė, kad mamulė nori jį atimti iš jos.

Jis lipo iÅ¡ rankų ir jÄ pastÅ«mė. Pasakė, kad viskas ne taip ir pabėgo. Nubėgo pas tėtį (t. 1, b. l. 154-156). ???Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. nustatytos poodinės kairės Å¡launies ir abiejų sėdmenų kraujosruvos, kurias 2020-05-07 VÅ¡Ä® Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas traumatologas apibÅ«dino taip: "kairės Å¡launies lateraliniame (Å¡oniniame) ir priekiniame pavirÅ¡iuose kelios poodinės kraujosruvos 6X3 cm ir 4X3 cm bei ant sėdmenų apie 3 cm dydžio , čiuopiant skauda". D.

K. poodinės kairės Å¡launies ir sėdmenų kraujosruvos galėjo gautis sudavus kelis smÅ«gius diržu. Nurodyti tikslesnį smÅ«gių skaičių iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų negalima. Spręsti apie kraujosruvų padarymo laikÄ keblu, nes medicininiuose dokumentuose nenustatyta kraujosruvų spalva. D. K. padarytos poodinės kairės Å¡launies ir sėdmenų kraujosruvos (vertinant atskirai ir visas kartu) yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l.78). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje 2020-06-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D.

K. nustatytos sėdmenų ir kairės Å¡launies poodinės kraujosruvos nebÅ«dingos kritimui ar griuvimui (t. 1, b. l. 82). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrius 2021 m. sausio 19 d. - vasario 08 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo jo atžvilgiu metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nenustatytas protinis atsilikimas. D. K. kalba atitinka vidutinę jo amžiaus tarpsnio normÄ bei jam bÅ«dingus individualius psichologinius pažintinius ir asmenybės ypatumus.

Vaiko apklausų metu rodomos emocijos atitinka išsakomų teiginių turinį ir neprieštarauja įvykio metu patirtoms emocijoms. D. K., atsižvelgiant į psichikos būklę, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės ir negalėjo jiems pasipriešinti. Nenustatyta požymių, jog D. K. būtų darytas ar daromas poveikis dėl parodymų davimo, tai yra, kad kiti asmenys būtų vertę mokę, skatinę D.

K. pasakoti netiesÄ , ar kad jis bÅ«tų turėjęs abejotinų motyvų duoti parodymus. D. K. nenustatytas padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas ar kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai, kurie iÅ¡ esmės bÅ«tų galėję jam trukdyti teisingai suprasti konkrečias faktines bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti parodymus. D. K. nenustatytas psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negalėtų dalyvauti tolimesniuose tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje, tačiau jo daugiau apklausti nerekomenduojama dėl jam bÅ«dingų amžiaus ir individualių psichologinių ypatumų, kadangi ilgėjant laikotarpiui po byloje tiriamų įvykių natÅ«raliai mažėja ikimokyklinio amžiaus vaiko galimybės juos atgaminti (t. 2, b. l. 58-71). 2020 m. birželio 7 d. nežymus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-06-09 pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apžiÅ«rėjus A.

Å ., rastos nedidelės dauginės atskiros ir susiliejančios grupinės poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto vidiniame ir Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei kairės Å¡launies apatinės dalies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje. Rastos kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , pagal dydį, formÄ ir iÅ¡sidėstymÄ yra bÅ«dingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirÅ¡tų galais, gavosi griebiant už žastų keletÄ kartų bei griebiant kairę Å¡launį vienÄ kartÄ . A.

Å . padarytos poodinės galÅ«nių kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 141). Nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamosios N. K. kaltę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiÅ¡kianti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Å i veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos alternatyvios pasekmės, už kurių padarymÄ kyla baudžiamoji atsakomybė, t. y., ne tik už nežymaus sveikatos sutrikdymÄ , bet ir už fizinio skausmo sukėlimÄ . Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji N. K. kalta prisipažino ir parodė, kad 2020 m. gegužės 3 d., vakare, bute (duomenys neskelbtini), savo mažamečiui sūnui, D. K. už tai, kad jis elgėsi netinkamai, neklausė jos, ji kelis kartus sudavė diržu per kojas. Be kaltinamosios N. K. prisipažinimo jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – nukentėjusiojo D. K. parodymais (t. 1, b. l. 66-68, 154-156), nukentėjusiosios A.

Š. parodymais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadomis (t. 1, 78, 82), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (t. 2, b. l. 58-71), kita rašytine bylos medžiaga. Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas fizinio smurto panaudojimo aplinkybes, sužalojimai nebūdingi kritimui ar griuvimui. Tarp kaltinamosios veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

NusikaltimÄ N. K. padarė tiesiogine tyčia: kelis kartus diržu trenkdama į Å¡onÄ , sėdmenis, rankas, suvokė, kad naudoja smurtinius veiksmus prieÅ¡ mažametį ir norėjo taip veikti. Duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui pagrindo nėra. Teismas pažymi, kad tokiose bylose svarbiausi įrodymų Å¡altiniai – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nukentėjusiuoju, ir, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie patirtÄ fizinį smurtÄ , parodymai.

YpatingÄ reikÅ¡mę Å¡ioje įrodymų grandinėje turi paties mažamečio nukentėjusiojo parodymai, kurių patikimumas neturėtų bÅ«ti vertinamas taip griežtai ir kategoriÅ¡kai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Nepaisant to, mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti absoliutinami, jie turi bÅ«ti vertinami visų bylos įrodymų kontekste ir negali bÅ«ti vieninteliu ir absoliučiu kaltės įrodymu. Nukentėjusysis D. K., 2020-06-22 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, pakankamai informatyviai nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos prieÅ¡ jį atliko kaltinamoji N. K..

Jis pakankamai nuosekliai ir iÅ¡samiai nurodė įvykio aplinkybes, konkrečiai nurodė įvykio vietÄ bei į kurias kÅ«no vietas buvo suduota (t. 1, b. l. 154-156). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių ekspertų vertinimu, nukentėjusiojo D. K. kalba atitinka vidutinę jo amžiaus tarpsnio normÄ bei jam bÅ«dingus individualius psichologinius pažintinius ir asmenybės ypatumus. Vaiko apklausų metu rodomos emocijos atitinka iÅ¡sakomų teiginių turinį ir neprieÅ¡tarauja įvykio metu patirtoms emocijoms.

D. K., atsižvelgiant į psichikos būklę, amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, galėjo suvokti jo atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo suprasti jų reikšmės ir negalėjo jiems pasipriešinti. Nenustatytas padidintas fantazavimas, padidintas įtaigumas ar kiti individualūs psichologiniai ypatumai, kurie iš esmės būtų galėję jam trukdyti teisingai suprasti konkrečias faktines aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti parodymus.

Nenustatyta požymių, jog D. K. bÅ«tų darytas ar daromas poveikis dėl parodymų davimo (t. 2, b. l. 58-71). Klaipėdos lopÅ¡elio- darželio „(duomenys neskelbtini)“, Regos ugdymo centro pateikta informacija apie D. K. patvirtina, kad puikiai iÅ¡sivystęs vaiko loginis mÄ stymas, vaiko gebėjimai atitinka amžiaus tarpsnį (2 t., b. l. 33, 36). IÅ¡analizavęs ir įvertinęs Å¡ių duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji N. K. muÅ¡dama mažametį sÅ«nų D.

K. diržu nežymiai sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. 2020 m. gegužės 3 d., vakare, bute (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dviejų kartų diržu sudavė savo mažamečiui sÅ«nui D. K., į Å¡onÄ , sėdmenis, rankas. Tokiu bÅ«du N. K., muÅ¡dama diržu mažametį D. K., padarė jam poodines kairės Å¡launies ir abiejų sėdmenų kraujosruvas. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Be to, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamoji N. K. 2020-06-07, apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė savo anytai A.

Å . į deÅ¡inę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ bei du kartus kumščiu sudavė jai į rankas, vienÄ kartÄ spyrė į kojÄ , padarydama nedideles daugines atskiras ir susiliejančias grupines poodines kraujosruvas deÅ¡inio žasto Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto vidiniame ir Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei kairės Å¡launies apatinės dalies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė A. Å . sveikatÄ . Kaltinamoji N. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje savo kaltės dėl Å¡io kaltinimo nepripažino bei parodė, kad A.

Å . pirma jÄ pastÅ«mė, o kaltinamoji jÄ pastÅ«mė atgal, tada A. Å . ir G. S. paėmė kaltinamÄ jÄ už plaukų. Gindamasi galėjo A. Å . padaryti sužalojimus. Nors kaltinamoji N. K. neigia įvykio metu tyčia naudojusi fizinį smurtÄ anytos A. Å . atžvilgiu, teigia, jog sužalojimus galėjo padaryti gindamasi nuo A. Å ., G. S. ir A. K. veiksmų. Tačiau teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog N. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku tyčia kumščiu sudavė savo vyro mamai A.

Å . į deÅ¡inę veido pusę bei kumščiu sudavė jai į rankas, spyrė į kojÄ , taip nežymiai sutrikdė A. Å . sveikatÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . Å ias aplinkybes patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiosios A. Å . parodymai. Nukentėjusioji A. Å . ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2020-06-07 apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konfliktavo jos sÅ«nus A. K. ir marti N. K.. Jai priėjus prie jų ir papraÅ¡ius, kad sÅ«nus eitų namo, N. K. pamačiusi jÄ pavadino necenzÅ«riniu žodžiu ir iÅ¡ karto smÅ«giavo į akį, pradėjo jÄ muÅ¡ti.

Pirmas smÅ«gis buvo suduotas į akį, paskui kumščiu buvo suduota į rankÄ kelis kartus, į kojÄ spyrė kelis kartus. Kai sudavė į deÅ¡inę akį, nukentėjusioji vos nenukrito. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. patvirtino, kad konfliktÄ pirma pradėjo bÅ«tent N. K., smurtauti taip pat pradėjo ji, t. y. ji buvo konflikto iniciatorė. Nukentėjusiosios A. Å . nurodytas konflikto aplinkybes patvirtino ir kartu buvęs A. K. paaiÅ¡kino, kad konfliktuojant tarpusavyje su N. K., kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, atėjus jo mamai, A.

Å ., kaltinamoji jÄ puolė ir sudavė kumščiu jai į veidÄ , tuomet jis, A. K., kaltinamÄ jÄ paguldė ant žemės, laikė prispaudęs, kad apsiramintų. Liudytoja apklausta G. S. patvirtino, kad A. Å . priėjus prie konfliktuojančių A. K. ir N. K., ir papraÅ¡ius A. K. eiti namo, N. K. sureagavo labai agresyviai, pribėgo prie A. Å . ir nieko nelaukdama smÅ«giavo kumščiu į veidÄ , pradėjo tÄ syti A. Å . už plaukų. Kartu su A. K. ėmė traukti kaltinamÄ jÄ nuo A. Å ., tačiau nepavyko, todėl ji suėmė kaltinamajai už plaukų apačios ir patempė.

Kaltinamoji vienÄ rankÄ atleido, jie tada kaltinamÄ jÄ atitraukė ir ji kaltinamÄ jÄ stumtelėjo. Liudytojas mažametis D. K., taip pat nurodė, kad mama, atėjusi susitikti su tėčiu ir juo, pradėjo smurtauti, rėkti, Å¡aukti, buvo suduoti smÅ«giai, kurie kliuvo ne tik tėčiui, bet ir jam pačiam. Parbėgęs namo vaikas viskÄ papasakojo močiutei A. Å .. Liudytoja G. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie nukentėjusios sužalojimÄ , jos parodymai buvo nuoseklÅ«s, todėl teismas jos parodymais neturi pagrindo netikėti.

Liudytojos A. F. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai papildo liudytojos G. S. bei nukentėjusiųjų parodymus. Pažymėtina, kad liudytoja apklausta teisme kaltinamosios praÅ¡ymu praėjus nuo įvykio daugiau nei metams. Svarbu ir tai, kad liudytoja matė tik konflikto pabaigÄ , tačiau nematė konflikto pradžios, vadinasi iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie visÄ konflikto eigÄ . Be to, liudytoja parodė, kad A. K. smÅ«giavo N. K. į kairę veido pusę ir spyrė į deÅ¡inį Å¡onÄ N. K., tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nustatyti N. K. sužalojimai, be galvos plaukų iÅ¡rovimo virÅ¡ugalvyje kairėje pusėje, nustatytos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio plaukuotoje dalyje, pasmakrio deÅ¡inėje pusėje, kairio dilbio apatinės dalies nugariniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies Å¡oniniame iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, odos nudrėskimai kairės plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje III ir IV delninių pirÅ¡tų sÄ narių srityje bei uodegikaulio srities sumuÅ¡imo požymiai.

Taigi, Å¡ios liudytojos parodymai nesutampa su specialisto iÅ¡vadoje kaltinamajai konstatuotais sužalojimais. Specialisto iÅ¡vadoje sužalojimai kairėje veido pusėje nenustatyti, o nustatyti deÅ¡inėje veido pusėje (t. 3, b. l. 106-107). Pagal kaltinamosios pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡ių sužalojimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nutarimas Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs, todėl kvestionuoti prokuroro priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pagrindo (t. 3, b. l. 151-161).

Faktinė aplinkybė, kad nukentėjusioji A. Å . dėl kaltinamosios N. K. veiksmų buvo sužalota, yra nustatyta ir objektyviais byloje esančiais įrodymais – specialisto iÅ¡vada. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Å . atlikus medicininį tyrimÄ , konstatuota nedidelės dauginės atskiros ir susiliejančios grupinės poodinės kraujosruvos deÅ¡inio žasto Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairio žasto vidiniame ir Å¡oniniame-iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje bei kairės Å¡launies apatinės dalies Å¡oniniame pavirÅ¡iuje.

Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , pagal dydį, formÄ ir iÅ¡sidėstymÄ yra bÅ«dingos sugriebimo sužalojimams, spaudžiant rankų pirÅ¡tų galais, gavosi griebiant už žastų keletÄ kartų bei griebiant kairę Å¡launį vienÄ kartÄ (1, b. l. 141). Duomenų, prieÅ¡taraujančių tiriamosios nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam laikui, nėra. Sužalojimai įvertinti kaip atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusiÄ bÅ«tinosios ginties sampratÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes.

BÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris turi bÅ«ti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, bÅ«ti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2012, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-524/2010, 2K-469/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 1 d. taikymo, privalo tiksliai nustatyti pavojingÄ kėsinimÄ si, jo akivaizdumÄ ir realumÄ , kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentÄ .

Ä®vertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ , spręstina, ar apskritai egzistavo bÅ«tinosios ginties situacija. Tam, kad bÅ«tų galima padaryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos buvimo ar nebuvimo, bÅ«tina iÅ¡tirti visÄ konflikto dinamikÄ , kokioms aplinkybėms esant, kas ir dėl ko pradėjo naudoti fizinį smurtÄ . Å ioje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad konfliktÄ pirma pradėjo, taip pat ir fizinį smurtÄ panaudojo pati N. K., o kitų asmenų vėliau sekę veiksmai, buvo pačios N. K. netinkamo elgesio pasekmė.

Tokioje situacijoje, kai pati kaltinamoji buvo konflikto iniciatorė, pirma trenkė kumščiu nukentėjusiajai A. Å . į deÅ¡inę veido pusę, kumščiu sudavė jai į rankas, spyrė į kojÄ , nenurimo, kol nebuvo paguldyta ant žemės, pripažinti, kad kaltinamoji veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, nėra pagrindo. Pati kaltinamoji pripažino, kad ji priekaiÅ¡tavo A. K., Å¡Å«kavo, buvo agresyviai nusiteikusi, dėl ko iÅ¡sigandęs D. palikęs paspirtukÄ pabėgo. IÅ¡ liudytojos G.

S. parodymų matyti, kad ji matė konflikto pradžiÄ , nurodė, kad kaltinamoji iÅ¡ pradžių sudavė į veidÄ A. K., po to spardė A. K.. Å ios liudytojos parodymus patvirtino ir mažametis nukentėjusysis D. K., ir nukentėjusysis A. K., nors pastarasis ir neturėjo pretenzijų kaltinamajai ir kaltinamoji nėra tuo kaltinama, tačiau Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad konfliktÄ pradėjo kaltinamoji. IÅ¡ 2020-09-03 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl N. K. padaryto sužalojimo matyti, kad N. K. 2020-06-07 nustatytas neblaivumas 0,87 prom., be to, N. K. nurodė apklausiama Å¡iame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kad jÄ A.

K. numetė ant žemės ir ji atsitrenkė ranka į geležį, dėl to skauda rieÅ¡Ä , visÄ rankÄ ( t.3, b.l. 151-161). Ta aplinkybė, kad Å¡io konflikto metu sužalojimai buvo padaryti ir pačiai N. K., jos nuo baudžiamosios atsakomybės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ neatleidžia. Pripažinti, kad kaltinamas asmuo veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis galima tada, kai nustatoma, jog pavojingas kėsinimasis prieÅ¡ asmenį buvo realus, akivaizdus ir egzistavo objektyviai, t. y. jau buvo prasidėjęs ir buvo pagrindo manyti, kad toks kėsinimasis pažeis besiginančiojo teises.

Nagrinėjamoje byloje tokia situacija nustatyta nebuvo. Taigi, anksčiau nurodyti įrodymai tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. IÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad kaltinamosios N. K. deklaratyvÅ«s teiginiai, kuriais ji siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti. Kaip matyti, nukentėjusiųjų bei teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos G. S. parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems bei vieni kitus papildo, jų parodymai paneigia kaltinamosios pateiktÄ versijÄ , jog ji jokių veiksmų nukentėjusiosios A.

Å . atžvilgiu neatliko, o galėjo jÄ sužaloti gindamasi. Be to, kaltinamosios versijÄ paneigia ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria, A. Å . nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiųjų, liudytojos G. S. parodymais dėl prieÅ¡ A. Å . panaudoto smurto apimties. Specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuoti nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimai, jų atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimų lokalizacija, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.

Nukentėjusiosios A. Š. parodymuose nurodytos įvykio aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusioji A. Š. galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Kaltinamosios parodymus paneigia ir jos kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau išdėstyti įrodymai. Nukentėjusieji ir liudytoja G. S. tiek apklausiami teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė tas pačias aplinkybes apie A.

Å . sužalojimÄ , jų parodymai buvo iÅ¡ esmės tapatÅ«s, todėl teismas jų parodymais neturi pagrindo netikėti. 2020-06-08 raÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ policijai, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji kumščiu sudavė jai į deÅ¡inį skruostÄ , du kartus trenkė per rankas ir spyrė jai (t. 1, b. l.108-109). Nors teismo medicinos ekspertas nukentėjusiosios galvoje - veide objektyvių žymių nerado, bet apžiÅ«ros metu čiuopiant nukentėjusioji nurodė skausmingumÄ deÅ¡inės akies vokų vidinio kampo srityje (1 t., b. l. 141).

Vertinant kaltinamosios parodymų nuoseklumÄ Å¡ioje byloje, matyti, kad kaltinamoji nebuvo nuoÅ¡irdi. 2020-05-28 apklausta įtariamÄ ja nepripažino 2020-05-03 sužalojusi mažametį savo sÅ«nų, neigė smurtavusi prieÅ¡ D., nurodė, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieÅ¡ jÄ ( t. 2, b. l. 97-98). Tik 2021-03-04 įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimus, pripažino diržu sudavusi sÅ«nui (t. 2, b. l. 175-176). Nors mažamečio sÅ«naus sužalojimo kaltinamoji Å¡iuo metu neneigia ( tik nusikaltimo motyvÄ nurodė kitokį nei pats nukentėjusysis), ir kaip kaltinamoji neprivalėjo duoti parodymų apie savo pačios galimai padarytÄ veikÄ , Å¡i aplinkybė svarbi vertinant jos parodymų patikimumÄ .

Nukentėjusiosios A. Å . parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo A. K. ir G. S. parodymai, tai leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji A. Å . patyrė fizinį smurtÄ ir buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. Nukentėjusioji A. Å . ir A. K. yra artimi giminaičiai (mama ir sÅ«nus), ir gali bÅ«ti suinteresuoti, kad byla baigtųsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, tačiau liudytoja G. S. yra paÅ¡alinis asmuo, kaimynė, stebėjusi konfliktÄ nuo pradžių, todėl jos parodymai Å¡ioje byloje vertinami kaip objektyvÅ«s. N. K. 2020-06-07, apie 21 val., daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė savo anytai A.

Å . į deÅ¡inę veido pusę, taip sukeldama jai fizinį skausmÄ bei du kartus kumščiu sudavė jai į rankas, vienÄ kartÄ spyrė į kojÄ , taip nežymiai sutrikdė anytos A. Å . sveikatÄ . Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji N. K. padarė jai inkriminuotÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Bausmių skyrimas BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje (2020-05-03 nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui), kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Å ios nusikalstamos veikos atžvilgiu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios N. K. atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020-06-07 nežymus sveikatos sutrikdymas Å¡eimos nariui) numatytos nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamoji N. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams. Anksčiau neteista, dirba. Taip pat atsižvelgiama į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų ir kaltinamosios asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, taip pat BK 55 straipsnio nuostatas, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. K. už BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų padarymÄ Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnių sankcijose numatytos tokių bausmių vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamosios asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį bausmės (3 mėn.), paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas atsižvelgiant į bausmių skyrimo motyvus, į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis.

Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pavojingumu ir priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ir kategorijoms. Teismo nustatytos aplinkybės – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, gailisi, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, yra jauno amžiaus, dirba, ankščiau neteista. Å ios aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad N. K. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios Å¡iuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, N. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, 6 dalimi, jai skiriamos pareigos: visÄ bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programose.

N. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, tokiomis sÄ lygomis, kaip nurodyta 2020-12-10 prokurorės nutarime, paliekama iki bausmės vykdymo pradžios, po to kardomoji priemonė panaikinama. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas D. K. yra nepilnametis, todėl savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ . D. K. atstovas pagal įstatymÄ byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 66-69), kuriuo jis prašė priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. K. 5 000 Eur neturtinę žalÄ ir 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iÅ¡ labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Ä®statymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Mažamečio nukentėjusiojo D. K. atstovas civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl kaltinamosios, artimo žmogaus – motinos veiksmų, nukentėjusysis patyrė ne tik fizines kančias, tačiau ir gilius neigiamus emocinius bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. Vaikas patyręs iÅ¡ motinos fizinį smurtÄ , patyrė baimę, pažeminimÄ ir stresÄ . Vaikas po patirto smurto nevalgė, negėrė, skaudėjo galvÄ . Mažametis iki Å¡iol jaučia baimę, kad mama N. K. gali prieÅ¡ jį smurtauti, nenoriai bendrauja su motina.

Vaikas pyksta, prieÅ¡ jį panaudoto smurto negali pamirÅ¡ti, fiziniu smurtu buvo sutrikdyta harmoninga asmenybės pusiausvyra. Nurodė, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto turinio matyti, kad motinos smurtinis elgesys vaikÄ sukrėtė, jis nesuprato, dėl kokių priežasčių jis buvo muÅ¡amas. MuÅ¡amas mažametis jautėsi beviltiÅ¡kai, nesaugus. Po patirto smurto sutriko miegas, vaikas pabusdavo naktimis verkdamas bei ilgai negalėdavo nusiraminti, vaikas užsidarė savyje, tapo dirglus.

Dėl patirto smurto vaikui prireikė psichologo pagalbos (tomas 3, b. l. 66-69). Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios N. K. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajam D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis dar patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D.

K. nustatytos poodinės kairės Å¡launies ir abiejų sėdmenų kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 78). Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimÄ , patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ , kaltininkės veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios N. K. veiksmais mažametis nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad N. K. dirba, turi turto. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajam D. K. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ , siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 1 500 Eur.

Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiojo D. K. naudai iÅ¡ kaltinamosios N. K. priteisiama 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Nepilnametis savo teises įgyvendina per atstovÄ pagal įstatymÄ . Visais atvejais ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio) naudai. Nukentėjusysis, mažamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D.

K. atstovas A. K. prašo priteisti iš kaltinamosios išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamosios 1 000 eurų nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t. 3, b. l. 76, 77 ) matyti, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 1 000 eurų.

Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl Å¡ios nukentėjusiojo iÅ¡laidos yra pagrįstos ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.). Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė A. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį (3 t., b. l. 71-74), kuriuo ji prašė priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. K. 3 000 Eur neturtinę žalÄ ir 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. kūne rastos nedidelės dauginės atskiros ir susiliejančios grupinės poodinės kraujosruvos dešinio žasto šoniniame-išoriniame paviršiuje bei kairės šlaunies apatinės dalies šoniniame paviršiuje, dėl tokių sužalojimų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nukentėjusioji buvo sužalota viešoje vietoje – daugiabučio namo, kuriame nukentėjusioji gyvena, kieme.

Ji patyrė itin didelį pažeminimÄ , dėl kaltinamosios panaudoto fizinio smurto patyrė fizinį skausmÄ , Å¡okÄ , neigiamus gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Patirtos neigiamos emocijos buvo gilios, po užpuolimo sukelto streso pasireiÅ¡kė kelias dienas trunkantis galvos skausmas, sutriko miegas. Dėl patirto smurto iÅ¡gyveno nerimÄ ir neteisybės jausmÄ . Kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajai buvo sužalotas veidas, sužalojimo žymės buvo akivaizdžiai matomos. Dėl patirtų sužalojimų ji jautė gėdÄ , pažeminimÄ , nepatogumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamosios N. K. padarytų tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiajai A. Å . buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji dar patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į jos sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimÄ , patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ , kaltininkės veiksmus ir sukeltas pasekmes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamosios N. K. veiksmais nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios turtinę padėtį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai A. Å . sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai A. Å ., teismas atsižvelgia į tai, kad turtinė žala nepadaryta, taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo sunkumÄ â€“ sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jo pobÅ«dį, trukmę, didelių liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ , į nukentėjusiosios patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ .

Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nukentėjusiajai A. Å . nebuvo atliekamos operacijos ir nėra nerimo dėl intervencijų ( operacijų ar kita) ateityje, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai bÅ«tų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į N. K. tyčinę kaltę, į jos turtinę padėtį – nurodė, kad Å¡iuo metu dirba, turi turto. ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Nukentėjusiosios A. Å . praÅ¡oma priteisti 3000 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamosios interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ - yra per didelė.

Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ , siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinių atsakovų skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertinama 700 Eur. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios A. Å . naudai iÅ¡ kaltinamosios N. K. priteisiama 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmestina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Š. prašo priteisti iš kaltinamosios išlaidas, patirtas teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti. Prašymas priteisti iš kaltinamosios 500 eurų nukentėjusiosios išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų kvitų (t. 3, b. l. 78 ) matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jų atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro 500 eurų.

Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl Å¡ios nukentėjusiojo iÅ¡laidos yra pagrįstos ir Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamosios (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.). Kiti klausimai Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninės laikmenos (3 vnt.) su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomos baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298  straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: N. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę - laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. N. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du – prie griežčiausios pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį paskirtos 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iÅ¡ dalies pridėti Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir N. K. paskirti subendrintÄ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 6 punktais, 6 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti N. K. visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ N. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajam D. K., o Å¡ių lėšų tvarkytoju paskirti jo tėvÄ A. K.. KitÄ nukentėjusiojo D. K. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. K. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiajai A. Å .. KitÄ nukentėjusiosios A. Å . civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. K. nukentėjusiajai A.

Å . 500 Eur jos iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ kaltinamosios N. K. nukentėjusiajam A. K. 1000 Eur jo iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, tokiomis sÄ lygomis, kaip nurodyta 2020-12-10 prokurorės nutarime, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, po to kardomÄ jÄ priemonę panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmenines laikmenas (3 vnt.) su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, saugomas baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laimutė Venckuvienė