b3c8fdbf-27eb-4091-bbb0-ddbfd96d7fd3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1735-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11366-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.1; 3.3.2.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Atuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18541-871/2015 pagal ieÅ¡kovo BUAB „Kresko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“, ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Atuva“, G.

M., UAB „Statonė“.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais 2014-02-28 triÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1402-28/1 ir 2014-03-31 triÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 1403-31/1 negaliojančiomis, bei priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Atuva“ ieÅ¡kovo naudai 11 439,41 EUR sumÄ . IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atsakovo UAB „Atuva“ atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovo UAB „Atuva“ turtÄ .

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-02 nutartimi nutarė praÅ¡ymÄ tenkinti ir ieÅ¡kovo BUAB „Kresko“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Pirmas administratorių biuras“, ieÅ¡kinio įvykdymui užtikrinti areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Atuva“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ 11 439,41 EUR sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais bÅ«dais perleisti kitiems asmenims. Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areÅ¡tuoti trÅ«kstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, nevirÅ¡ijant bendros 11 439,41 EUR sumos, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau atsakovui UAB „Atuva“ leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su ieÅ¡kovu pagal Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

AreÅ¡tuoto turto saugotoju ir administratoriumi paskyrė atsakovÄ UAB „Atuva“. Teismas atsižvelgęs į tai, kad, nagrinėjamu atveju, pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra ženkli, t.y. 11 439,41 EUR, o atsakovo UAB „Atuva“ turtinė padėtis nėra žinoma, laikė, kad yra CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-02 nutartį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad nebuvo bÅ«tinų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytų sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas priėmė nutartį, neturėdamas jokių objektyvių duomenų, apie tikrÄ sias faktines aplinkybes bei konkretaus atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo kaip juridinio asmens finansiniai rodikliai yra geri. Atsakovas sėkmingai vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ , kuria pridėtinę vertę ir dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali turėti neigiamos įtakos įgyvendinant projektus. Teismas prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai prima facie įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

IeÅ¡kovo deklaruojama didelė ieÅ¡kinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiÅ¡kai taikyti atsakovo turto areÅ¡tÄ . IeÅ¡kovas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.Nurodo, kad yra visi pagrindai taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 2015-05-20 dienos atsakovo balanso duomenimis, atsakovo finansinė padėtis yra sunki, atsakovas turi turto už 21 516 Lt, o atsakovo per vienerius metus mokėtinos skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 39 811 Lt sumÄ . Todėl akivaizdu, kad praÅ¡oma priteisti suma atsakovui yra didelė, atsakovo turtas nereikÅ¡mingas, todėl iÅ¡lieka rizika, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindu priteistinos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-04-02 nutartimi nutarė pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo UAB „Atuva“ turtui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-04-02 nutarties yra iÅ¡ esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot.

„prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumÄ . Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos, o bÅ«tent – grėsmė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ieÅ¡kinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiÅ¡kia, kad teismas iÅ¡ paties ieÅ¡kinio reikalavimo bei ieÅ¡kinio faktinių ir teisinių argumentų pobÅ«džio sprendžia, ar ieÅ¡kinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieÅ¡kinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iÅ¡ esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieÅ¡kinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.

Todėl skundžiamos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nenurodyta aplinkybė, kad teismas nutarties priėmimo metu vertino ieÅ¡kinio reikalavimų tikėtinÄ pagrįstumÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad teismas apskritai netikrino, ar ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįsto materialinio teisinio reikalavimo.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-210/2013).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje dalyje nesutinka su atsakovo argumentais, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma jam yra nedidelė.Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė 2015-05-20 dienai sudarytÄ 2014 m. balansÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovo turimo turto vertė yra 6 232 EUR (21 516 Lt), iÅ¡ kurių tik 2 667 EUR (9 209 Lt) sudaro ilgalaikis turtas.

Tuo tarpu atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 11 530 EUR (39 811 Lt). Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio suma yra 11 439,41 EUR, todėl atsižvelgiant į atsakovo turimÄ turtÄ , ji atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina. Svarbus aspektas byloje yra tai, kad pirmosios instancijos teismas areÅ¡tavo atsakovo nekilnojamÄ jį ir/ar kilnojamÄ jį turtÄ , ir tik jo nesant - pinigines lėšas, leido atsakovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, atsiskaityti su ieÅ¡kovui pagal byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pažeisti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principai bei užtikrintas tolimesnis atsakovo kaip juridinio asmens veiklos vykdymas.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ bylose, kuriose nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti atsakovo UAB „Atuva“ atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, pagrįstai priėjo iÅ¡vados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliantas nurodo, kad 2014-07-11 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas G.

M. UAB „Atuva“ (buvęs pavadinimas UAB „TelÅ¡ių medis“) akcijas perleido A. M., M. Ž., A. K. ir V. Å .. Kadangi G. M. buvo apelianto akcininkas nuo 2012-08-14 iki 2014-07-29, nauji akcininkai apie ginčijamus sandorius nieko nežinojo, buvo sÄ Å¾iningi, todėl neturi atsakyti už buvusio akcininko sandorius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamus sandorius sudarė UAB „Atuva“, nepaisant to, kas buvo įmonės akcininkas ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl už prievoles pagal sandorius yra atsakinga įmonė.

Nustačius nesÄ Å¾iningus akcininkų veiksmus, pažeistas teises galima ginti įstatymo nustatyta tvarka reikalaujant atlyginti patirtÄ Å¾alÄ .Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė