2020-12-22 Nr. AB-24396-3-63-3-00272-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3266-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00272-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo teisių perėmėjas) (tretieji suinteresuoti asmenys – A. J. G., J. G.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovas) Klaipėdos filialo (toliau – ir Klaipėdos filialas) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (4.4.2)KLS-1194 „Dėl klaidos ištaisymo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. CSPR-62 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovo Klaipėdos filialą ištaisyti klaidingą įrašą Nekilnojamo turto registre dėl pastato – garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 29/200 dalys Garažo, įrašant, kad Garažas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai.

2. Pareiškėja nurodė, kad Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ, Registro įstatymas) 29 straipsnio 9 punktu, netenkintas pareiškėjos 2018 m. lapkričio 19 d prašymas ištaisyti klaidą Nekilnojamo turto registre apie pastatą – Garažą, t. y. ištaisyti klaidingą įrašą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 29/200 dalys Garažo, ir įrašyti, kad Garažas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai (toliau – ir Prašymas). Komisijos sprendimu netenkintas pareiškėjos skundas ir paliktas galioti Sprendimas. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas ir Komisijos sprendimas (toliau abu kartu – ir skundžiami sprendimai) neteisėti ir nepagrįsti.

3. Pareiškėja paaiškino, jog jau 22 metus (po 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutarties Nr. 2MV-1411 (toliau – ir Dovanojimo sutartis Nr. 1) Garažas nuosavybės teise priklausė ir buvo (yra) valdomas tik pareiškėjos, jokie teismai nėra priėmę sprendimų dėl kvestionuojamo klaidingo įrašo ištaisymo Nekilnojamojo turto registre. Teritorinis registratorius dar 2011 metais buvo pripažinęs, jog kvestionuojama klaida dėl Garažo yra faktiškai padaryta ir todėl taisytina. Aplinkybės, kad 2012 metais administracinis teismas nukreipė pareiškėją ginti savo teises dėl Garažo bei kitų tuo metu kilusių ginčų su namo (ne Garažo) bendraturčiais civilinio proceso tvarka ir kad bendrosios kompetencijos teismai atmetė jos ieškinio reikalavimą pripažinti, jog ji Dovanojimo sutarties Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise įgijo Garažą, savaime nereiškia, jog kvestionuojamo klaidingo įrašo faktiškai nebėra arba jo neliko. Pareiškėja vertino, kad skundžiamuose sprendimuose pareiškėjos Prašymas nepagrįstai įvertintas kaip tapatus ankstesniesiems jos prašymams, kurie išnagrinėti teritorinio ir centrinio registratorių, administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog jai padovanotas Garažas objektyviai negali būti sudėtinė tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų antrame aukšte dalimi, o yra savarankiškas nekilnojamasis daiktas. Tiek Garažas, tiek gyvenamosios patalpos yra po vienu stogu, viename pastate, todėl tokia faktinė šių atskirų nekilnojamųjų daiktų padėtis erdvėje ir kartu Garažo bei gyvenamųjų patalpų pažymėjimo plane vienodumas (tuo pačiu numeriu) galbūt ir lėmė kvestionuojamų klaidingų įrašų apie Garažą įrašymą į Nekilnojamojo turto registrą. Aplinkybę, jog Garažas ir gyvenamosios patalpos yra atskiri nekilnojamieji daiktai, patvirtina šiems daiktams suteiktų pirminių inventorinių numerių buvimas. Registrų tvarkytojas suklydo įrašęs į Nekilnojamojo turto registrą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 29/200 dalys Garažo, kadangi toks įrašas neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jis buvo įrašytas, t. y. Dovanojimo sutarties Nr. 1 bei 1994 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutarties Nr. 15789 (toliau – ir Dovanojimo sutartis Nr. 2), kuria A. J. G. ir J. G. apskritai nėra ir nebuvo padovanotas nei Garažas, nei jo dalys, o padovanotos gyvenamosios patalpos antrame pastato, kuriame yra ir Garažas, aukšte.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos Prašymas yra identiškas pareiškėjos 2012 m. kovo 21 d. ir 2016 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktiems prašymams – t. y. dėl to paties nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo tų pačių dokumentų pagrindu. Pareiškėja, Nekilnojamojo turto registro teritoriniam registratoriui pateikdama pakartotinį Prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registre klaidingą įrašą, nepateikė jokių naujų dokumentų ir nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taisyti ar keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėjos pakartotinai pateiktas Prašymas nėra grindžiamas naujais faktiniais duomenimis (dokumentais), o tik pareiškėjos subjektyvia nuomone.

7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3838-643/2012, įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-552/2013, panaikino Komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159, kuriuo buvo tenkintas analogiškas pareiškėjos 2012 m. kovo 21 d. prašymas, todėl Klaipėdos filialo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. (4.4.2.)-S-304, kuriuo šis pareiškėjos prašymas netenkintas, yra teisėtas, nepanaikintas, nenuginčytas bei galiojantis. Vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 9 punktu, Komisija įsiteisėjusiu 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. CSPR1-133 paliko galioti Klaipėdos filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-388, kuriuo netenkintas analogiškas pareiškėjos 2016 m. kovo 21 d. prašymas. Šie sprendimai nebuvo apskųsti, yra nepanaikinti ir galiojantys.

8. Atsakovas pažymėjo, kad tiek Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/2017 atmetė pareiškėjos reikalavimą pripažinti, jog Dovanojimo sutartimi Nr. 1 pareiškėja nuosavybės teise įgijo Garažą. Nekilnojamojo turto registre esatys duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl jų taisyti, vadovaujantis NTRĮ 33 straipsniu, nėra teisinio pagrindo.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir A. J. G. atsiliepime į skundą prašė nutraukti administracinę bylą, kadangi teisme jau išnagrinėtas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba atmesti skundą.

10. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė analogiškus argumentus kaip atsakovas atsiliepime į skundą, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 konstatavo, jog nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl nuosavybės teisės ir kad tokio ginčo išsprendimas yra bendrosios kompetencijos, o ne administracinio teismo kompetencija. Pareiškėja priešieškiniu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 taip pat prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į visą Garažą, tačiau teismas šį pareiškėjos reikalavimą atmetė.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos D. R. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos tretiesiems suinteresuotiems asmenims 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nuo 2013 m. birželio 5 d. nuosavybės teise įregistruotos 29/200 dalys Garažo, įregistravimo pagrindas – Dovanojimo sutartis Nr. 1, aprašyme nurodyta: dovanojamas plytų garažas (duomenys neskelbtini). Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. nuo 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise įregistruota 71/100 dalis Garažo, įregistravimo pagrindas – Dovanojimo sutartis Nr. 2, aprašyme nurodyta: dovanojama 71/100 dalis įrengto gyvenamojo ploto antrame aukšte (duomenys neskelbtini), iš viso 91,91 kv. m, plytų garažas (duomenys neskelbtini), plytų garažas (duomenys neskelbtini), plytų priestatas (duomenys neskelbtini). Trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. G. nuo 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise įregistruotos 29/200 dalys Garažo, įregistravimo pagrindas – Dovanojimo sutartis Nr. 2, aprašyme nurodyta: dovanojama 29/100 dalis antrame aukšte (duomenys neskelbtini) įrengto gyvenamojo ploto, iš viso 91,91 kv. m, plytų garažas (duomenys neskelbtini).

13. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos filialą, prašydama ištaisyti klaidą Nekilnojamo turto registre apie Garažą, t. y. ištaisyti klaidingą įrašą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 29/200 dalys Garažo, ir įrašyti, kad Garažas nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Sprendimu Prašymas, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 9 punktu, netenkintas. Pareiškėjai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundus Sprendimą, Komisijos sprendimu Sprendimas paliktas galioti.

14. Teismas nustatė, jog Klaipėdos filiale 2012 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pakeičiant Garažo duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visas Garažas. Išnagrinėjęs šį prašymą, Klaipėdos filialas 2012 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (4.4.2.)-S-304 pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi viešojo registro duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos filialo sprendimas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2012 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 159 panaikino Klaipėdos filialo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (4.4.2.)-S-304 ir nusprendė tenkinti pareiškėjos prašymą ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre ir įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į visą Garažą. Komisija konstatavo, kad pareiškėjos nuosavybės teisių į Garažą atsiradimo pagrindas – Dovanojimo sutartis Nr. 1, patvirtinanti pareiškėjos nuosavybės teises į visą Garažą. Komisija taip pat panaikino įrašą apie trečiųjų suinteresuotų asmenų A. J. G. ir J. G. nuosavybės teises į 29/200 dalis ir 71/100 dalį Garažo. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. G. apskundė Komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159 administraciniam teismui, prašydamas jį panaikinti, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. administracinėje byloje Nr. I-3838-643/2012 skundą tenkino bei panaikino Komisijos 2012 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 159. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos filialą su analogišku prašymu – ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, pakeičiant Garažo duomenis Nekilnojamojo turto registre, nurodant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso visas Garažas. Klaipėdos filialo 2016 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-388 pareiškėjos prašymas netenkintas, vadovaujantis NTRĮ 29 straipsnio 9 punktu. Komisija 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. CSPR1-133 paliko galioti šį Klaipėdos filialo sprendimą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu atsakovams Klaipėdos filialui, VĮ Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti, jog Dovanojimo sutartimi Nr. 1 pareiškėja nuosavybės teise įgijo Garažą (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2221-729/2016 (po bylų sujungimo bylos Nr. 2-13-586/2017). Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 šį pareiškėjos reikalavimą atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/2017 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas minėtas pareiškėjos reikalavimas, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog Dovanojimo sutartimi Nr. 1 pareiškėjai buvo padovanotas visas Garažas.

17. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 atmetė pareiškėjos priešieškinį, kuriuo pareiškėja, be kita ko, prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į visą Garažą, šiam reikalavimui pritaikydamas ieškinio senatį.

18. Teismas aptarė NTRĮ 29 straipsnio 9 punktą, nustatė, kad visų 3 pareiškėjos prašymų (2012 m. kovo 21 d., 2016 m. kovo 21 d., 2018 m. lapkričio 19 d.) esmė – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teises į visą Garažą ir visi šie prašymai yra grindžiami tuo pačiu dokumentu – Dovanojimo sutartimi Nr. 1, ir darė išvadą, kad Klaipėdos filialas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, teisingai ir pagrįstai taikė NTRĮ 29 straipsnio 9 punktą.

19. Teismas analizavo NTRĮ 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių normų taikymo aspektu ir pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 išaiškino, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys skirtingai interpretuoja Dovanojimo sutartį Nr. 1, nesutaria dėl nuosavybės teisės į Garažą apimties, todėl akivaizdu, kad tarp šių asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į šį statinį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad tokio ginčo išsprendimas yra bendrosios kompetencijos, o ne administracinio teismo kompetencija. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė jokio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, kuris suteiktų pagrindą kitaip interpretuoti Dovanojimo sutartį Nr. 1, negu kad įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas sprendė, kad Klaipėdos filialas ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos Prašymo.

20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra patenkintos ir apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl šie asmenys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) ir atsižvelgęs į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų priteistinų užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, tenkino trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 22. Pareiškėja D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, kad:

23.1. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindai apie Garažo dalinę nuosavybę Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti įgyvendinant NTRĮ įgyvendinimo įstatymą, kuris numatė, kad Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti duomenys perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Būtent inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure sukaupti duomenys apie Garažą buvo su netikslumais, o šias aplinkybes įrodo byloje pateiktos 1994 metų namų valdos (esančios (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelės. Minėtose kortelėse buvo nurodyti neteisingi duomenys, o būtent prie duomenų apie Garažą (buvęs žymėjimas plane (duomenys neskelbtini);

23.2. Garažas visada buvo tik vieno aukšto statinys be gyvenamųjų patalpų. Ši faktinė aplinkybė yra nustatyta atsakovo Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 27 d. akte „Ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo vietoje“. Šiame akte nurodyta, kad Garažas yra vieno aukšto statinys su šlaitiniu stogu ir jis niekada nebuvo dviejų aukštų. Dovanojimo sutartimi Nr. 2 A. J. G. ir J. G. buvo padovanotas gyvenamasis plotas, kurį sudaro 91,91 kv. m, virš statinių, t. y. antrame aukšte, kurių žymėjimas plane (duomenys neskelbtini). Patalpos virš Garažo (senas žymėjimas plane (duomenys neskelbtini) nebuvo inventorizuotos ir negalėjo būti padovanotos Dovanojimo sutartimi Nr. 2, kadangi Garažas buvo vieno aukšto. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkis Nr. 239-V „Dėl privačių namų valdų teisinės registracijos“ su lydinčiaisiais dokumentais (sąrašai ir planai). Tai, kad sudarant Dovanojimo sutartį Nr. 2 notarui pateiktuose dokumentuose buvo padaryta klaida, įrodo ir Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono valdybos 1994 m. birželio 22 d. potvarkis Nr. 356, kuriame nurodyta, jog O. G. buvo savavališkai įsirengusi patalpas ir, jog jai išimties tvarka netaikoma sankcija bei įteisinamas 91,91 kv. m gyvenamas plotas antrame aukšte virš statinių, kurių žymėjimas plane (duomenys neskelbtini);

23.3. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo techninė klaida lėmė tai, jog buvo sudaryta įstatymams prieštaraujanti Dovanojimo sutartis Nr. 2 ir be teisinio pagrindo dalis Garažo nuosavybės perėjo tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nors Dovanojimo sutarties Nr. 1 pagrindu, 100 procentų Garažo turi priklausyti pareiškėjai;

23.4. Teismas visiškai neanalizavo bylos faktinių aplinkybių ir šias faktines aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų bei nesiėmė aktyvių veiksmų tiriant rašytinius įrodymus ir panaikinant neatitikimus bylos faktinių aplinkybių bei proceso šalių pateiktų rašytinių įrodymų, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

24. Atsakovas VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 yra įsiteisėjusi, todėl įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, t. y. šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis;

25.2. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/2017 buvo konstatuota, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog Dovanojimo sutartimi Nr. 1 pareiškėjai buvo padovanotas visas pastatas – Garažas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra privaloma valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.);

25.3. Teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad pareiškėja Klaipėdos filialui pateikdama pakartotinį Prašymą kartu su juo nepateikė jokių naujų dokumentų ir nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taisyti ar keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. Pareiškėja taip pat nepateikė jokio bendrosios kompetencijos teismo sprendimo, kuris suteiktų pagrindą kitaip interpretuoti Dovanojimo sutartį Nr. 1, negu kad įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl Klaipėdos filialas bei Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos Prašymo;

26. Tretieji suinteresuoti asmenys J. G. ir A. J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimas į apeliacinį grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Pareiškėja jau trečią kartą kreipiasi į VĮ Registrų centrą reikalaudama pakeisti jos nuosavybės teisę į Garažą, savo prašymą grįsdama tapačiais duomenis ir argumentais. Visais atvejais pareiškėjos prašymai / skundai buvo atmesti ir išaiškinti teisių įgyvendinimo būdai. Pareiškėja kreipėsi ir į bendrosios kompetencijos teismą, siekdama, kad teismas jai pripažintų teisę į Garažą, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas. Tai patvirtina, kad pareiškėjos tapatūs reikalavimai jau ne kartą buvo išnagrinėti tiek atsakovo, tiek administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų;

27.2. Viešojo registro duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo atveju pareiškėja siekia, kad būtų pakeisti registratoriaus priimti sprendimai dėl A. J. G., J. G. ir D. R. nuosavybės teisių į Garažą registravimo, panaikinant įrašus apie trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisę ir visą Garažo nuosavybės teisę registruojant pareiškėjos vardu, t. y. pareiškėja iš esmės siekia ne klaidos taisymo, o nuosavybės teisės registravimo į Garažą, o tai peržengia NTRĮ 33 straipsnyje įtvirtinto klaidos taisymo instituto ribas;

27.3. Bendrosios kompetencijos teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad Dovanojimo sutartimi Nr. 1 pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į visą Garažą. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, šioje byloje tai laikytina įrodyta aplinkybe ir paneigiančia pareiškėjos reikalavimą dėl jos nurodomos klaidos taisymo;

27.4. 1994 m. birželio 30 d. patvirtintas projektinis brėžinys, kuriuo numatytas Garažo antro aukštas. 1998 metų Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Garažas yra dviejų aukštų pastatas; Dovanojimo sutartimi Nr. 1 pareiškėja iš J. G. dovanų gavo 29/200 Garažo dalį. Pareiškėja savo nuosavybės teisę buvo įsiregistravusi į visą Garažą – įrašas galiojo nuo 2012 m. birželio 28 d. iki 2013 m. birželio 5 d., tačiau po 2012 metų Vilniaus apygardos administracinio teismo ir 2013 metų Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimų, Garažo nuosavybė pareiškėjai vėl nustatyta tik į 29/200 dalį, kuri 1997 metais jai padovanota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo (teisių perėmėja VĮ Registrų centras) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. (4.4.2)KLS-1194, kuriuo atsisakyta ištaisyti klaidingą įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl pastato – Garažo, jog pareiškėjai D. R. nuosavybės teise priklauso 29/200 dalys Garažo, įrašant, kad Garažas nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai, pagrįstumas ir teisėtumas.

29. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. birželio 5 d. nuosavybės teise pareiškėjai įregistruotos 29/200 Garažo dalys, remiantis 1997 m. balandžio 18 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2MV-1411 (Dovanojimo sutartis Nr. 1); trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. nuo 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise įregistruota 71/100 dalis Garažo, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. G. nuo 2017 m. balandžio 5 d. nuosavybės teise įregistruotos 29/200 dalys Garažo, remiantis 1994 m. gruodžio 28 d. dovanojimo sutartimi Nr. 1578915789 (Dovanojimo sutartis Nr. 2).

30. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 19 d. su prašymu kreipėsi į Klaipėdos filialą, prašydama ištaisyti klaidą Nekilnojamo turto registre apie Garažą, t. y. ištaisyti klaidingą įrašą, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 29/200 dalys šio Garažo, ir įrašyti, kad visas Garažas nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai. Klaipėdos filialas Sprendimu netenkino prašymo, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu, nustatančiu, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu jau yra priimtas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas atsisakyti (sprendimo priėmimą atidėti) įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos 2012 m. kovo 21 d., 2016 m. kovo 21 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. teiktus analogiško pobūdžio prašymus, grindžiamus Dovanojimo sutartimi Nr. 1, administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų procesiniuose sprendimuose nustatytas šiai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai taikė Registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktą bei netaisė pareiškėjos nurodytos klaidos.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada, pirmiausia pažymi, kad pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.).

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; kt.).

34. Akcentuotina, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.).

35. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus paneigia atsakovo priimti sprendimai pagal pareiškėjos 2012 m. kovo 21 d. ir 2016 m. kovo 21 d. prašymus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3838-643/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-552/2013 nustatytos ir šioje byloje nagrinėjamam ginčui aktualios aplinkybės, kad pareiškėjos prašymas ištaisyti klaidą remiantis Dovanojimo sutartimi Nr. 1 negali būti tenkinamas, nes teritorinis registratorius negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją), kitaip vertindamas tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą, o ginčo įrašu suinteresuoti asmenys, skirtingai interpretuodami Dovanojimo sutartį Nr. 1, nesutaria dėl nuosavybės teisės į ginčo statinį apimties, t. y. tarp šių asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į šį statinį, kurio išsprendimas yra bendrosios kompetencijos teismo kompetencija.

36. Pareiškėja, teikdama 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą, nepateikė jokių naujų dokumentų ar duomenų, dėl kurių turėtų būti ištaisyta klaida pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, pareiškėja iš esmės ginčija Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimus įregistruoti pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į Garažą, Dovanojimo sutartį Nr. 2 (pareiškėjos teigimu, sudarant Dovanojimo sutartį Nr. 2 notarui pateiktuose dokumentuose buvo padaryta klaida ir tai lėmė, jog buvo sudaryta įstatymams prieštaraujanti Dovanojimo sutartis Nr. 2).

37. Akcentuotina, kad bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais (žr. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1614-524/2017) netenkinti pareiškėjos reikalavimai dėl nuosavybės teisių į visą Garažą pripažinimo.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

39. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. G. ir J. G. iš pareiškėjos priteisiama po 175 Eur, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o pareiškėjos prašymas priteisti 620 Eur bylinėjimosi išlaidų atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos D. R. tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. J. G. ir J. G. po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė