2013-06-12 Nr. AB-2417-3-61-3-00826-2013-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-424/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00826-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takų greta kelio krašto, kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, ruožo nuo 19,9 iki 26,56 km tiesti) procedūros pradžios.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo L. J. skundą atsisakyta priimti.

Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, sprendžiant ginčus, susijusius su privataus asmens turto paėmimu visuomenės poreikiams, pagal kurią nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra vienas iš civilinės teisės normų numatomų nuosavybės teisės įgijimo bei praradimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 str. 9 p., 4.67 str.). Turto paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas nustato, atitinkamo turto savininkų teisių apsaugos klausimus taip pat reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.100 str.), todėl tokio pobūdžio ginčas iš esmės yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis, 2009 m. vasario 18 d. nutartis, 2008 m. gegužės 9 d. nutartis ir kt.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, ginčydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymą, kuriuo jo nekilnojamasis turtas (žemės sklypo dalis) paimamas visuomenės poreikiams, būtent ir kelia civilinio teisinio pobūdžio klausimus dėl nuosavybės teisės apsaugos, dėl konkretaus visuomenės poreikio egzistavimo, dėl atlyginimo už paimamą turtą dydžio, o toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėjas L. J. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 6-7), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – perduoti administracinę bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata. Pačiame nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakyme Nr. 1P-(1.3.)-62 yra nurodyta, kad šis įsakymas per vieną mėnesį gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui. Teigia, jog jei bylą nagrinėjančiam teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tuomet pats teismas turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atskirasis skundas tenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.)

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-62, kuriuo nuspręsta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams (pėsčiųjų ir dviračių takų greta kelio krašto, kelio Nr. 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis, ruožo nuo 19,9 iki 26,56 km tiesti) procedūrą. Šio įsakymo priede numatyta ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 0,2100 ha dalis, kuri reikalinga minėtiems visuomenės poreikiams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.67 straipsnis, 4.93 straipsnio 4 dalis, 4.100 straipsnio 1 dalis numato, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka; teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas reglamentuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus. Jis numato, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama <...> tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiuosius ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga: 1) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti; 2) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams uostams ir jų įrenginiams; 4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams; 5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti; 7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams (Įstatymo 45 str. 1 d.).

Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. <...> Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, taip pat raštu praneša žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę (Įstatymo 46 str. 1 d.). Kai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos išnagrinėja valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, jeigu: 1) pateiktas konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir 2) galioja specialusis ar detalusis planas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais (Įstatymo 46 str. 2 d.).

Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Toks skundas turi būti išnagrinėtas per 45 kalendorines dienas nuo skundo priėmimo dienos, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo – per 45 kalendorines dienas nuo apeliacinio skundo priėmimo dienos. Kai yra keli skundai dėl to paties sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti, teismas privalo visus skundus sujungti į vieną bylą ir tokią bylą išnagrinėti per 45 kalendorines dienas nuo skundų sujungimo. Teismui priėmus sprendimą, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas ar jo dalis, arba per nustatytą terminą neapskundus sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, konkretaus visuomenės poreikio egzistavimas negali būti ginčijamas vėlesniais žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros etapais (Įstatymo 46 str. 6 d.)

Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo plano rengimo ir tvirtinimo, taip pat dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjami bendrosios kompetencijos apygardos teisme pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams ir suinteresuota institucija šio Įstatymo 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, šie ginčai nagrinėjami pagal ginčo teisenos taisykles (Įstatymo 46 str. 9 d.).

Taigi, minėtas įstatymas išskiria kelis žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapus, kurių metu priimami sprendimai pagal savo pobūdį skundžiami arba administraciniam teismui arba bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip minėta, skundžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kuris, remiantis Žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalimi, skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokį apskundimo būdą, kaip teigė pareiškėjas, numatė ir skundžiamas įsakymas. Todėl, nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-62 apskundimui specialiame įstatyme numačius specialią apskundimo tvarką, pareiškėjo skundo priėmimo metu turėjo būti vadovaujamasi būtent specialiuoju įstatymu, pripažįstant skundą nagrinėtinu administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, todėl atskirasis skundas tenkintinas – skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas