2022-08-31 Nr. AB-21413-3-61-3-03064-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-303-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03064-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Samsonas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD, Departamentas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-95 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas AAD Sprendimu patvirtino 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-21, kuriuo UAB „Samsonas“ paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu 6 750 Eur suma už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį ir mokestis didesniu tarifu 11 3264 Eur suma už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį. Pareiškėjas teigė, kad nepagrįsta Sprendimo išvada, jog dešrų kilpos ir klipsai, naudojami dešrų pakavimui – surišimui, nėra neatskiriama gaminio (dešros) dalis, t. y. jie atskiriami ir pašalinami be gaminio (dešros), todėl neva vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 2 straipsnio 21 dalies 3 punktu, pareiškėjas privalėjo vesti gaminių (dešrų) pakavimui (surišimui) panaudotų klipsų bei kilpų apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. PPATĮ 2 straipsnio 21 dalies 1 punkte numatyta, kad gaminys nėra pakuotė, jeigu jis yra neatskiriama kito gaminio dalis, yra skirtas tam gaminiui laikyti ir apsaugoti visą jo gyvavimo laikotarpį ir visos jo dalys naudojamos, vartojamos ir pašalinamos kartu (šiam kriterijui paaiškinti skirti pavyzdžiai pateikti įstatymo 1 priedo 1 p.). PPATĮ 1 priedo 1.2.5 papunktyje numatyta, kad dešrų apvalkalai nėra pakuotė. Sprendime neatsakyta į pareiškėjo prieštaravimus dėl patikrinimo akto argumentų, jog dešrų metaliniai klipsai ir dešrų kilpos yra dešrų apvalkalų, kurie nėra pakuotė, sudėtinės dalys. Tiek metalinių klipsų, tiek dešrų kilpų paskirtis gamybos procese užspausti dešros apvalkalą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas deklaracijoje (FR0524) už 2019 m. nedeklaravo 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės kiekio, kurį įvežė ir panaudojo savo reikmėms. 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės kiekio neatitikimas tarp GPAIS ataskaitoje ir deklaracijoje (FR0524) nurodytų duomenų atsirado todėl, kad 48,60 t popierinės (kartoninės) pakuotės, kaip savarankiškos prekės – antrinės žaliavos, turinčios ekonominę vertę, kiekį pareiškėjas pardavė UAB „Econovus“. Pakuotės, kaip antrinės žaliavos, pirkimo-pardavimo dokumentus pareiškėjas pateikė kartu su Rašytinėmis pastabomis dėl Patikrinimo akto. UAB „Samsonas“ 48,60 tonomis popierinės (kartoninės) pakuotės neatsikratė, neketino ar privalėjo ja atsikratyti, o pardavė kaip savarankišką prekę – antrinę žaliavą, turinčią ekonominę vertę Lietuvos Respublikoje veikiančiam gaminių ar pakuotės atliekų tvarkytojui UAB „Econovus“, kuris ir yra atsakingas už jos panaudojimą, sutvarkymą ar mokesčio už aplinkos teršimą nuo šio pakuotės kiekio sumokėjimą. Be to, UAB „Econovus“, kaip juridinis asmuo, įrašytas į pakuočių atliekų Tvarkytojų sąrašą, nupirkęs iš UAB „Samsonas“ 48,60 t popierinės (kartoninės) pakuotės, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 6 punktą, naudodamasis GPAIS turėjo patvirtini pakuočių atliekų perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį gamintojams ir (ar) importuotojams, kai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas individualiai, tvarkant savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas, ir gamintojas ir (ar) importuotojas šias atliekas perduoda tiesiogiai pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ir (ar) eksportuotojui. Pareiškėjų argumentų, kad savo reikmėms panaudotą popierinę (kartoninę) pakuotę, parduotą kaip prekę (antrinę žaliavą) trečiajam asmeniui, atsakovas apskritai nevertino.

4. Pareiškėjas teigė, kad 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės kiekio nuslėpti ar nedeklaruoti deklaracijoje (FR0524) už 2019 m. tikrai nenorėjo ir nesiekė, nes jį nurodė GPAIS ataskaitoje.

5. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo išvada, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą per 2017, 2018, 2019 m. I–IV ketvirčius ir 2020 m. I ketvirtį be Lietuvos geologijos leidimo išgautą požeminio vandens 105 752 m3 kiekį, mokėtinas mokestis teisingai ir pagrįstai apskaičiuotas didesniu mokesčio tarifu. Visi trys požeminio vandens gręžiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojami gyvulių skerdykloje iki 2007 m. gegužės 9 d. turėjo išduotus pasus (priedai 14–16) ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimą, tačiau pasikeitus galiojusiam teisiniam reglamentavimui (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, 2 priedo (2007 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-18 redakcija), 1 p.), TIPK leidimas buvo reikalingas tik gręžiniams, iš kurių paimama ar planuojama imti 100 m3 per parą (vidutinis metinis paėmimas) ir daugiau vandens. Panaikinus TIPK leidimą gyvulių skerdyklai bei iš požeminio vandens gręžinių imamo vandens kiekiui neviršijant 100 m3 per parą, pareiškėjas neturėjo prievolės mokėti mokesčius už gamtos išteklius. Pareiškėjo vykdoma iš gręžinių išgauto vandens apskaita kiekvieną mėnesį pagal vandens skaitiklių parodymus, tiek Vandens naudojimo apskaitos metinė 2019 m. ataskaita, pateikta Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Marijampolės skyriui. Pareiškėjas nesiekė nuslėpsi mokestį už gamtos išteklius, o paprasčiausiai buvo įsitikinęs, kad nėra mokesčio už gamtos išteklius mokėtojas, nes iš kiekvieno gręžinio atskirai nepaimta daugiau kaip 100 m3 vandens per parą.

6. Pareiškėjo nuomone, vertinant jam pritaikytą 10 kartų didesnio mokesčio už gamtos išteklius tarifą, buvo būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą išaiškinimą, jog sankcija skiriama atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, ji turi būti proporcinga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjui taikytinos ekonominės sankcijos turėtų būti mažintinos, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 proc. (t. y. 5 663,00 Eur) didesnį mokestį.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2020 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (7.2)-AD5-7408 „Pranešimas (pavedimas) apie patikrinimą“ informavo pareiškėją apie pradėtą planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2019 metų mokestinį laikotarpį bei mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2017–2019 metų I–IV ketvirčių mokestinius laikotarpius. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2020 m. birželio 30 d surašytas patikrinimo aktas Nr. PA78-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas). AAD, įvertinusi pareiškėjo pateiktas rašytines pastabas bei jas pagrindžiančius dokumentus, 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. AS-95 patvirtintino Patikrinimo aktą bei paskaičiuotą 6 750 Eur mokestį didesniu tarifu už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį bei 113 264 Eur mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį.

9. Patikrinimo akte Departamentas nurodė, kad UAB „Samsonas“ deklaravo 48,601 t mažesnį įvežtą ir savoms reikmėms sunaudotą popierinės (kartoninės) pakuotės kiekį. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė keturis pakuotės atliekų perdirbimą patvirtinančius dokumentus, t. y. 2020 m. sausio 20 d. UAB „Zeraida“ Laikinus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Nr. 1912KA0069-9511-0587 ir Nr. 1915KA0076-9511-0587, patvirtinančius sutvarkytą savo reikmėms sunaudotą 7,670 t popierinės (kartoninės) ir 6,790 t plastikinės pakuotės kiekį bei 2020 m. vasario 10 d. VŠĮ „Pakuočių ir pakuočių tvarkymo organizacijos“ Laikinus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus Nr. 1912VI1128-5513-0587 ir Nr. 1915VI10035-5513-0587, patvirtinančius sutvarkytą 38,840 t popierinės ir 41,043 t plastikinės pakuotės kiekį. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad UAB „Samsonas“ 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms tiekė 56,271 t, iš kurios sutvarkytas (panaudotas ar perdirbtas) popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms kiekis yra 7,670 t. Taigi atliekų tvarkymo užduoties vykdymas yra 14 proc., o tai reiškė, kad UAB „Samsonas“ neįvykdė Vyriausybės nustatytos 80 proc. popierinės (kartoninės) sunaudotos savoms reikmėms naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, todėl įmonė už likusį nesutvarkytą, t. y. 48,601 t, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektą popierinės (kartoninės) pakuotės kiekį, privalėjo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis.

10. Atsakovo teigimu, pareiškėjas veikloje naudojo tris požeminio vandens gręžinius, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), tačiau gręžinių pasų, kaip ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimų, patikrinimo metu nepateikė. Iš gręžinių išgautas vanduo buvo apskaitomas kiekvieną mėnesį pagal vandens skaitiklių parodymus. Įmonės užfiksuoti skaitiklių parodymai nesuteikė pagrindo abejoti pateikta informacija dėl 2017–2019 m. ir 2020 m. 1–5 mėn. sunaudoto požeminio vandens kiekio. Pagal juos buvo apskaičiuotas sunaudotas vanduo. Nustatyta, kad UAB „Samsonas“ 2017–2019 m. I–IV ketv. ir 2020 m. I ketv. nedeklaravo 105 752 m3 išgauto požeminio vandens kiekio. MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši nuostata yra imperatyvi. Remdamasis loginiu ir lingvistiniu sąvokos „nuslėptas“ aiškinimu, atsakovas darė išvadą, kad tai kas nebuvo deklaruota (oficialiai pareikšta / patvirtinta), laikytina nuslėptu, nepriklausomai nuo to ar nedeklaruota tyčia ar dėl neatsargumo. O valstybė (jos įgaliotos institucijos), kai mokesčio mokėtojas savo pareigos apskaityti ir mokėti mokesčius nevykdo, pritaiko sankciją – mokestį didesniu tarifu, kurio tikslas turi prevencinį pobūdį atgrasyti nuo pažeidimų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Samsonas“ skundą tenkino iš dalies, Departamento Sprendimą pakeitė ir už 2019 m. patvirtintą mokėtiną mokestį už aplinkos teršimą popierine (kartotine) pakuote sumažino nuo 4 314 Eur iki 2 157 Eur, patvirtintą mokesčio už 2017–2019 metais ir 2020 m. I ketvirtį nedeklaruotus gamtos išteklius (vandenį) dydį sumažino nuo 113 264 Eur iki 28 315 Eur, likusioje dalyje skundą atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo Departamento UAB „Samsonas“ naudai 150 Eur atstovavimo išlaidų ir 7,83 Eur žyminio mokesčio.

12. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad:

12.1. AAD 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-95 patvirtino 2020 m. birželio 30 d. patikrinimo aktą Nr. PA78-21, kuriuo pareiškėjui apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 6 750 Eur suma už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį ir mokestis didesniu tarifu 113 264 Eur suma už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą požeminio vandens kiekį.

12.2. Sprendime nurodoma, kad apskaičiuota 6 750 Eur mokesčio už aplinkos teršimą didesniu (2 kartus) tarifu už nuslėptą nedeklaruotą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Sprendime nesutinkama su pareiškėjo vertinimu, kad dešrų kilpos ir klipsai, naudojami dešrų pakavimui / surišimui, nėra neatskiriama gaminio (dešros) dalis, t. y. jie atskiriami ir pašalinami be gaminio (dešros). Todėl vadovaujantis PPATĮ 2 straipsnio 21 dalies 3 punktu, pareiškėjas privalėjo vesti gaminių (dešrų) pakavimui (surišimui) panaudotų klipsų bei kilpų apskaitą, apskaičiuoti ir deklaruoti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Sprendime nurodoma, kad atlikus patikrinimą nustatyta, jog UAB „Samsonas“ 2019 m. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms tiekė 56,271 t, iš kurios sutvarkytas (panaudotas ar perdirbtas) popierinės (kartoninės) pakuotės sunaudotos savoms reikmėms kiekis yra 7,670 t. Nesutinkama su pareiškėjo argumentais, kad jis neturėjo mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už kitam asmeniui parduotą kartotinę pakuotę. Nurodyta, kad pagal MUATĮ įstatymo 8 straipsnio 6 dalį pareiškėjas atsakingas už aplinkos teršimą pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje pateiktus duomenis. Norėdamas pasinaudoti mokesčio lengvata, reglamentuota MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje, pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius pakuotės atliekų perdirbimą ar panaudojimą energijai gauti. Pareiškėjas savo reikmėms sunaudotam 48,601 t popierinės (kartoninės) pakuotės atliekų kiekiui sutvarkymą patvirtinančių dokumentų neturėjo ir nepateikė.

12.3. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo skerdimo ir mėsos perdirbimo padaliniai savo veikloje naudojo tris požeminio vandens gręžinius, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gręžinių pasų, kaip ir Lietuvos geologijos tarnybos leidimų, patikrinimo metu nepateikė. Iš gręžinių išgautas vanduo buvo apskaitomas kiekvieną mėnesį pagal vandens skaitiklių parodymus. Pareiškėjas pateikė trijų gręžinių skaitiklių parodymus. Iki patikrinimo pradžios pareiškėjas nebuvo pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už valstybinius išteklius deklaracijų (forma KIT708). Pagal pareiškėjo pateiktus vandens skaitiklių apskaitos duomenis pareiškėjas išgavo daugiau kaip 10 m3 požeminio vandens per parą ir naudojo jį savo ūkinėje komercinėje veikloje. Todėl pareiškėjas, išgaudamas valstybinius gamtos išteklius, privalėjo turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir vadovautis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalį mokėti mokesčius už išgautus valstybinius gamtos išteklius – požeminį vandenį. Pagal AAD direktoriaus 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. AD-128 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo 7 ir 13 punkto nuostatas, mokestinio patikrinimo pradžia laikoma registruoto pranešimo / pavedimo apie patikrinimą išsiuntimo pareiškėjui diena ir vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už valstybinius išteklius pateiktos deklaracijos, kurios pateiktos iki patikrinimo pradžios datos. Vadovaujantis MUVGĮ 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą per 2017, 2018, 2019 m. I–IV ketvirčius ir 2020 m. I ketvirtį be Lietuvos geologijos leidimo išgautą požeminio vandens 105 752 m3 kiekį apskaičiuota 113 264 Eur mokesčio už valstybinių gamtos išteklių naudojimą 10 kartų padidintu tarifu.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja:

1) PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių;

2) MUATĮ (iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 8 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį;

3) PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, kuriose nurodyta, kad pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytos teisės ir pareigos organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti minėtų atliekų tvarkymo išlaidas. Minėto įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai, pakuotes naudojantys savoms reikmėms ir už atlygį ar nemokamai perleidžiantys pakuotes kitam asmeniui, privalo pakuočių, perleidžiamų kitam asmeniui, atliekų tvarkymo organizavimą pavesti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytai gamintojų ir importuotojų organizacijai arba MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą tokių pakuočių atliekomis;

4) PPATĮ 1 priedo 1.2.5 papunktis, numatantis, kad dešrų apvalkalai nėra pakuotė;

5) MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis, pagal kurią gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį;

6) MUATĮ 7 straipsnis nustatantis, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, o Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai;

7) Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos pildymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658, nustatančios, kad mokesčių už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijų pildymo taisykles;

9) MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2. 3 priedėlyje nurodyta, kad metalinei pakuotei taikomas 186 Eur už toną tarifas, o popierinei ir kartoninei 28 Eur už toną;

10) MUVGIĮ nustatantis valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. MVGIĮ 4 straipsnio 2 punkte numatyta, kad mokesčio objektas yra vanduo. Pagal MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas;

11) Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo ir sumokėjimo tvarką nustatantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1/614/VA-99 patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (toliau – ir Deklaracijos taisyklės), bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Deklaracijos taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Deklaracijos taisyklių 6 punkte numatyta, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis;

12) MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

14. Teismas nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nedeklaravo kaip pakuočių panaudotų 3,929 tonos dešrų metalinius klipsų ir 0,656 tonos dešrų kilpų. Teismo vertinimu, nėra reikšminga, ar pareiškėjas sekančiais po ginčo patikrinimo laikotarpiais priskyrė klipsus ir kilpas pakuotei. Atsakovas po teismo posėdžio pateikė tokius įrodymus, tačiau teismas pažymėjo, kad ginčo ir nėra, jog pareiškėjas sekančiais mokestiniais laikotarpiais kilpas ir klipsus deklaravo kaip pakuotę (tą teismo posėdžio metu pripažino ir pareiškėjo atstovas) ir šių įrodymų nevertino. Be to, jie nevertinti ir dėl to, kad jų vertinimas prieštarautų betarpiškumo principui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 str. 3 d.).

15. Teismas, vadovaudamasis PPATĮ 7 straipsnio 3 dalies, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 dalies nuostatomis nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar pakuotės jų perleidimo momentu turi ekonominę vertę (kaip nurodyta PPATĮ 7 straipsnio 6 dalyje – „perleidžiamos atlygintinai“) ar ne, už jų atliekų sutvarkymą lieka atsakingas importuotojas ar gamintojas. Taigi pareiškėjas nepaisant to, kad perleido pakuotes UAB „Econovus“, liko atsakingas už jų sutvarkymo organizavimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo ginčo 48,601 t kartoninių pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų. Tai, kad kartonines pakuotes įsigijęs UAB „Econovus“ ateityje galimai sutvarkys pakuočių atliekas, neįrodė, kad buvo įvykdyta pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Taigi, teismo vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad šioje apimtyje pareiškėjas neįvykdė atliekų tvarkymo užduoties ir jam buvo priskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą.

16. Teismas sprendė, kad šiuo atveju iš aptartų aplinkybių buvo matyti, jog mokesčio deklaracijoje pareiškėjas kartotinių pakuočių kiekio neįtraukė, nes manė, kad jos nelaikytinos atliekomis, nes jas pardavė UAB „Ekonovus“ kaip ekonominę vertę turinčias prekes, taip pat buvo įsitikinęs, kad jas įsigijęs asmuo, kuris taip pat užsiima ir atliekų tvarkymu, bus atsakingas už atliekų sutvarkymą. Nepaisant to, ginčo pakuotės atsispindėjo gamintojų ir importuotojų sąvade (GPAIS) ir dėl to ginčo nebuvo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjas vedė kartotinės pakuotės apskaitą, turėjo įsigijimo ir pardavimo dokumentus, apskaitos duomenys GPAIS buvo prieinami atsakovui, nebuvo konstatuota, kad apskaitos duomenys klaidingi ar suklastoti, patikrinimo metu pareiškėjas bendradarbiavo, netrukdė atsakovui atlikti patikrinimo, taigi laikė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti, jog nuslėpė pakuotę. Todėl, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytos sankcijos, o mokestis paskaičiuotinas taikant standartinį tarifą (4 314 Eur / 2 = 2 157,00 Eur).

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki patikrinimo nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už iš gręžinių išgautą vandenį. Taigi pažeidė MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, kurios nustato pareigą deklaruoti ir mokėti mokestį už išgaunamą požeminį vandenį. Taip pat pareiškėjas ir neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos išduodamo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nes kaip pats nurodė, anksčiau galioję TIPK leidimai buvo panaikinti. Šiuo atveju nebuvo teisiškai reikšminga, kad pareiškėjas anksčiau tokius leidimus buvo turėjęs.

18. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagrįstai atsakovas konstatavo, kad mokestis už išgautą vandenį iki patikrinimo pradžios nebuvo deklaruotas, o nedeklaravus mokesčio už išgautą vandenį, mokėtojui, vadovaujantis MVGIĮ nuostatomis, taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas.

19. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas pažeidimą (išgauto vandens kiekio nedeklaravimą) būtų padaręs tyčia ar turėtų tikslą nuslėpti išgautą vandens kiekį. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tai pirmasis pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus ir kad jam anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Pareiškėjas sumokėjo mokesčio sumą pagal standartinį tarifą (11 326,00 Eur), nors ir pavėluotai (mokėjimo pavedimas 2020 m. liepos 3 d. Nr. 377), su atsakovu pareiškėjas bendradarbiavo, vedė išgauto vandens apskaitą, pateikė vandens skaitliukų foto nuotraukas, kas neleido atsakovui abejoti apskaitos informacija dėl sunaudoto vandens kiekio per 2017–2019 m. ir 2020 m. I ketvirtį, taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo tikslo nuslėpti mokesčio už išgaunamus gamtos išteklius.

20. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentais, jog 10 kartų didesnio mokesčio sankcija gali sukelti ypatingai neigiamų padarinių ir apsunkina pareiškėjo finansinę padėtį. Pareiškėjas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaravo visą tikrintą laikotarpį, per jį susidarė pakankamai reikšminga suma (11 326 Eur). Taigi savo elgesiu sukūrė riziką, kad mokestis taip ir liks nesumokėtas, nes pasibaigus 3 metų mokesčio perskaičiavimo terminui (Mokesčių administravimo įstatymo 68 str.) mokesčių administratorius negalės perskaičiuoti mokesčio sumos. Kita vertus, mokesčių administratoriui, kaip matyti iš anksčiau išduoto TIPK leidimo ir 2007 m. patikrinimo akto galėjo būti žinoma, kad pareiškėjas naudoja gręžinio vandenį, taigi mokesčio nesumokėjimo riziką didino ir mokesčių administratoriaus pasyvus elgesys. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir neįrodinėjo savo sunkios finansinės padėties. Pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių nei žmonėms, nei aplinkai. Padarytam pažeidimui įvertinti ir MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti, teismo vertinimu, pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2017–2019 m. ir 2020 m. I ketvirčio laikotarpį padidinti 2,5 kartus, t. y. 150 procentų (papildomai). Todėl pareiškėjo ginčijamu Departamento Sprendimu apskaičiuotas mokestis už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį teismo sumažintas iki 28 315,00 Eur sumos.

21. Vertindamas bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teismas nustatė, kad į bylą pareiškėjas pateikė 2021 m. balandžio 1 d. prašymą priteisti atstovavimo išlaidas – 300 Eur už skundo parengimą, po 150 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. posėdžiuose, pateikė tai pagrindžiančias sąskaitas faktūras – 2020 m. rugsėjo 14 d. 300 Eur sumai (už skundo parengimą), 2021 m. vasario 1 d. 150 Eur sumai ir 2021 m. kovo 29 d. 150 Eur sumai, taip pat jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.

22. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgęs į tai, kad skundas teismui buvo parengtas 2020 m. III ketvirtyje (skundas teismui pateiktas 2020 m. rugsėjo 16 d.), taikė vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies 2020 m. I ketvirčio, kuris buvo 1 381 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už skundo teismui parengimą galėjo būti 3 452,50 Eur (2,5 x 1381 Eur). Kaip buvo matyti, prašoma priteisti suma nesiekė Rekomendacijose nurodytos sumos. Taigi galėjo būti priteista visa suma už skundo parengimą.

23. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 300 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose 2021 m. vasario 4 d. ir 2021 m. balandžio 1 d. Šiuo atveju teismas pastebėjo, kad į bylą nėra pateiktas detalus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, todėl teismui nebuvo žinomas advokato, kuris atstovavo pareiškėją, tikslios darbo laiko sąnaudos. Taigi nesant tikslaus bylinėjimosi išlaidų detalizavimo, kiek laiko užėmė parengimas teismo posėdžiams, buvo taikyti protingumo ir teisingumo kriterijai. Teismas įvertinęs tai, kad pareiškėjas realiai naudojosi advokato pagalba ir už ją sumokėjo, 2021 m. balandžio 1 d. posėdis vyko nuo 14.04 val. iki 14.44 val., advokatas teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu, už pasirengimą ir dalyvavimą šiame posėdyje atstovavimo išlaidos galėjo būti kompensuojamos. 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1454,80 Eur (1 val. konsultacijų ar pasirengimo pagal Rekomendacijų 8.19 p. vertinta 0,1 x 1454,80 Eur, t. y. 145,48 Eur), kas reiškė, kad advokato darbo laikas, kurį buvo prašoma kompensuoti, vertinant maksimalia priteistina suma, atitiko kiek daugiau nei 1 valandą, t. y. 150 Eur dydis atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo tarpu, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo priteisti advokato nurodytų išlaidų už 2021 m. vasario 4 d. posėdį, nes šis realiai nevyko (buvo atidėtas dėl teisėjo saviizoliacijos). Taigi, teismas apskaičiavo, kad bendra galima pritiesti suma sudarytų 450 Eur.

24. Teismas, vertindamas atstovavimo išlaidas, nurodė, kad patenkinta skundo dalimi gali būti laikoma sumažinta mokesčio už teršimą kartotinėmis pakuotėmis dalis, t. y. 2 157,00 Eur. Eliminavus taikytos sankcijos dydį, likusi ginčo suma būtų 6 750,00 Eur. Šiuo atveju teismas laikė, kad skundo reikalavimai patenkinti 1/3 dalimi. Todėl pareiškėjui priteista 150 Eur atstovavimo išlaidų, o kadangi pareiškėjas sumokėjo 23,50 Eur žyminį mokestį, iš atsakovo priteista 7,83 Eur žyminio mokesčio.

III. 25. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo pareiškėjo naudai priteista 150 Eur atstovavimo išlaidų ir 7,83 Eur žyminio mokesčio.

26. Atsakovo nuomone, Departamentui bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos, kadangi Departamentas neturi tokios pasirinkimo laisvės kaip teismas ir privalo vykdyti įstatymo reikalavimus, t. y. už nedeklaruotą ar kitaip nuslėptą, į vidaus rinką išleistos pakuotės atliekų kiekį mokestį skaičiuoti didesniu tarifu. Teismas savo iniciatyva nusprendė netaikyti įstatyme numatytos sankcijos ir mokestį už nedeklaruotos į vidaus rinką išleistos pakuotės atliekų kiekį paskaičiavo taikydamas standartinį tarifą. Teismas nenustatė, kad Departamentas tvirtindamas patikrinimo aktą ar paskaičiuodamas mokesčius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus ar pažeidė teisės aktų reikalavimus. Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei joks kitas teisės aktas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nesuteikia teisės ar galimybės taikyti kitokį koeficientą nei numatyta Įstatyme ar kaip nors kitaip šį koeficientą ar mokestį, paskaičiuotą didesniu tarifu, mažinti ar didinti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, sumažina aplinkosauginių mokesčių deklaravimo ir apskaičiavimo kontrolę vykdančios institucijos paskaičiuotą mokestį padidintu tarifu, mokestį paskaičiavusios institucijos veiksmai nelaikomi neteisėtais ir skundą teismui padavusiam mokesčių mokėtojui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo dalies, kuria teismas pritiesė iš atsakovo Departamento UAB „Samsonas“ naudai 150 Eur atstovavimo išlaidų ir 7,83 Eur žyminio mokesčio, pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu be kita ko priteisė bylinėjimosi išlaidas nustatęs, kad patenkinus pareiškėjo skundo reikalavimus 1/3 dalimi, bendra galima pritiesti suma 450 Eur atitinkamai mažintina. Teismas pareiškėjui priteisė 150 Eur atstovavimo išlaidų, o kadangi pareiškėjas sumokėjo 23,50 Eur žyminį mokestį, iš atsakovo priteisė 7,83 Eur žyminio mokesčio.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (150 ir 7,83 Eur).

30. Tikrinant šios sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuotina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

31. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą ir iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai inter alia reiškia, kad asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, inter alia kreipdamasis į teismą, turi teisę naudotis veiksminga advokato teikiama teisine pagalba; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali; asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Be to, iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

32. Savo ruožtu primintina, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, be kita ko, tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kt. nutarimai)

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021 nurodė, kad savo ruožtu, nesant specialių proceso įstatymo nuostatų, kaip yra nagrinėjamu atveju, tuomet, kai teismas sumažina arba panaikina už įstatymo pažeidimus skirtą sankciją (taikytą poveikio priemonę), bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą reglamentuojančios Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad, be kita ko, būtų užtikrinta aptarta oficiali konstitucinė doktrina. Akivaizdu, jog minėtame Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarime konstatuotos asmens (pareiškėjo) teisės nebus užtikrintos, jei administracinis teismas atsisakytų atlyginti jo (asmens) patirtas bylinėjimosi išlaidas vien dėl to, kad viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų mažinti (netaikyti) įstatyme numatytos sankcijos, kai šis teismas tokią sankciją pripažįsta nepagrįsta (neproporcinga), t. y. neatitinkančia šios Nutarties 32 punkte nurodytoje oficialioje konstitucinėje doktrinoje nustatytų sąlygų, ir dėl to ją (sankciją) sušvelnina arba panaikina.

34. Be to, neginčytina, jog nei Mokesčių administravimo įstatyme, nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, eksplicitiškai nėra nuostatų, kurios numatytų mažesnės nei įstatyme nustatytos ginčo sankcijos skyrimą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje pažymėjo, jog Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-1317 redakcija) buvo nustatyta, kad „poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes“. Ir nors ši nuostata netaikoma mokesčių administratoriui, ji (nuostata), kaip nurodyta to paties straipsnio 7 dalyje (2019 m. gegužės 16 įstatymo Nr. XIII-2122 redakcija), šiam subjektui yra rekomendacinė. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju, įstatymas numatė atsakovo teisę vertinti taikomą ginčo poveikio priemonę minėtais aspektais.

35. Nors toks vertinimas, neatitinka atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos pozicijos, pateiktos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1333-520/2019, tačiau, pirma, pastaroji nutartis priimta iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo ir, antra, joje nebuvo analizuotos minėtos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus diskrecijos, kurių analizė pateikta vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-602/2021

36. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas iš dalies tenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Rekomendacijų nuostatomis pagrįstai nusprendė pareiškėjui priteisti ne visą jo prašomą 450 Eur sumą, o ją sumažinus 1/3 dalimi, t. y. 150 Eur atstovavimo išlaidų, o kadangi pareiškėjas sumokėjo 23,50 Eur žyminį mokestį, iš atsakovo pagrįstai priteista 7,83 Eur žyminio mokesčio.

37. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan