2020-01-08 Nr. AB-313-3-62-3-00202-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-65-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00202-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti 700 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniame skyriuje (toliau – ir Inspekcija) 2016 m. spalio 19 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-2-1023/2017 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-276-327/2017 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatuodamas, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą patrauktas be teisinio pagrindo.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl neteisėtai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo patyrė 700 Eur turtinės žalos, kurią sudaro jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (400 Eur už jo interesų atstovavimą Prienų rajono apylinkės teisme ir 300 Eur už atsiliepimo į Inspekcijos apeliacinį skundą parengimą) administracinio teisės pažeidimo byloje.

4. Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėto protokolo surašymo bei važinėjimų į teismo posėdžius jis patyrė didžiulį stresą, išgyvenimų, nervinę įtampą. Tai pakenkė jo reputacijai, pakirto aplinkinių žmonių, verslo partnerių pasitikėjimą juo kaip darbdaviu, todėl jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo pat tyrimo pradžios Inspekcijos pareigūnams buvo žinoma, kad I. B. dėl darbo tarėsi ne su juo, o su jo tėvu Z. K., todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, jog jis negali atsakyti už galimą pažeidimą. Inspekcija pasirinko poziciją skųsti apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nutarimą, tuo tik padidindama jo bylinėjimosi išlaidas, nors turėjo realią galimybę dėl tariamo nelegalaus darbo protokolą surašyti Z. K.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su skundu nesutiko.

7. Atsakovo atstovė nurodė, kad Inspekcijai pagal teisės aktais nustatytą kompetenciją priskirta vykdyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją, todėl Inspekcijos pareigūnai 2016 m. rugsėjo 30 d. atlikdami patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „Remgeta“ ir pareiškėjui, kaip įmonės vadovui, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, vykdė tiesiogines pareigas, veikė pagal kompetenciją. Inspekcija teigė, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjui buvo nutraukta ne dėl konkrečių ATPK pažeidimų, ar nustatytų kitokio pobūdžio neteisėtų pareigūnų veiksmų, o dėl to, kad teismai, skirtingai nei Inspekcija, traktavo esamas faktines aplinkybes, akcentuodami konkrečių įrodymų reikšmę, o ne pareigūnų veiksmus.

8. Atsakovo atstovė tvirtino, jog MB „Remgeta“ patikrinimo metu Inspekcijos pareigūnų surinktais duomenimis, I. B. MB „Remgeta“ dirbo šaltkalvio pareigose, taisė žemės ūkio mechanizmus, dėl darbo buvo susitaręs, bet nebuvo pasirašęs darbo sutarties, pakluso darbo tvarkai, žinojo, kokio dydžio atlyginimą gaus, todėl pagrįstai buvo nuspręsta dėl nelegalaus darbo fakto galimo egzistavimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo.

9. Atsakovo atstovė pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonėje darbo inspektoriams buvo trukdoma atlikti patikrinimą, trukdoma I. B. duoti paaiškinimą. Pareiškėjas minėto asmens apklausos metu be įspėjimo pradėjo filmuoti, reikšti įvairias replikas, todėl į MB „Remgeta“ buvo iškviesti policijos pareigūnai ir I. B. apklausa baigta policijos automobilyje.

10. Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas neįrodė Inspekcijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 694,51 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Inspekcijos vyriausioji inspektorė R. B. pareiškėjui 2016 m. spalio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VDIP-75182984-16 dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., 11.25 val., Inspekcijos vyriausiesiems darbo inspektoriams R. B. ir T. M. atliekant planinį patikrinimą MB „Remgeta“, adresu (duomenys neskelbtini), rastas dirbantis – taisantis mechanizmą, šaltkalvio pareigose I. B., kuris Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 30 d. nebuvo įtrauktas į įdarbintų asmenų sąrašą. I. B. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dirba MB „Remgeta“, inspektorių lankymosi dieną jis turėjo važiuos sėti. Įmonėje pradėjo dirbti 2016 m. rugsėjo 29 d., dėl darbo tarėsi su Z. K.. 2016 m. rugsėjo 30 d. pradėjo dirbti 8 val. ir planuoja dirbti iki 18 val., darbo sutarties nėra pasirašęs. Už atliktą darbą tikisi gauti 300 Eur. Protokole buvo nurodyta, kad aukščiau pateiktų duomenų visuma suteikia pagrindą išvadai, jog MB „Remgeta“ direktorius A. K. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojui I. B. dirbti MB „Remgeta“ nepasirašęs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 99 straipsnio 3 ir 6 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje (Prienų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-2-1023/2017 (toliau – ATP byla).

13. Teismas nurodė, kad į administracinę bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK, galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d., 413 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATP byla). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-276-327/2017 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą (ATP byla). Minėtas teismas konstatavo, jog pareiškėjas nėra tinkamas subjektas šioje byloje, nes jis negali atsakyti už galimą pažeidimą, kadangi I. B. dėl darbo tarėsi ne su juo, o su Z. K., kuriam įstatymų nustatyta tvarka MB „Remgeta“ nesuteikti įgaliojimai priimti į darbą asmenis ir su jais pasirašinėti darbo sutarčių.

14. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, kuriame be kita ko, konstatuota, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis Inspekcijos veiksmų neteisėtumą sieja su administracinės teisenos pradėjimu ATP byloje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo nuomone, atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina teismų procesiniai sprendimai, kuriais administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukta, nenustačius pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjas tvirtino, jog nuo pat tyrimo pradžios Inspekcijos pareigūnams buvo žinoma, kad I. B. dėl darbo tarėsi su jo tėvu Z. K., todėl pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio ginčo byloje, kurioje konstatuota, kad ATP bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek ATP protokolo surašymo aplinkybės, tiek ATP bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-146/2015). Teismas pažymėjo, kad ATP bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) buvimo. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo turi būti atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo priežastis, įvertinta, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su ATP bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų, ar nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas konstatavo, kokius nors ATPK pažeidimus.

16. Teismas pažymėjo, jog Inspekcijai pagal administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusias Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatas (4 str., 6 str., 9 str.) priskirta vykdyti Darbo kodekso, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją, vykdyti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoti nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą, tuo tikslu valstybiniams darbo inspektoriams įtvirtinta pareiga atlikti patikrinimus, reikalauti, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo nedelsdamas sustabdytų darbus, kai darbuotojai neapmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti, nustačius darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, surašyti protokolus, reikalavimus, aktus ir kitokius patvirtintos formos dokumentus. Inspekcijos pareigūnams pavesta surašyti administracinių teisės pažeidimų bylose teisės pažeidimų protokolus dėl ATPK 413 straipsnyje nustatytų pažeidimų (protokolo surašymo metu galiojusio ATPK 2591 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, darė išvadą, jog Inspekcijos inspektoriai atlikdami patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo MB „Remgeta“ bei surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą veikė pagal teisės aktais jiems suteiktą kompetenciją.

17. Teismas nurodė, jog konkrečiu atveju, nors ATP bylą nagrinėję teismai, įvertinę joje surinktus duomenis ir nutraukė ATP bylą, tačiau procesiniuose sprendimuose ATP pažeidimų nenustatė. Teismai nekonstatavo, jog surašant protokolą buvo pažeistos procedūros, pareiškėjui neužtikrintos teisės ATP surašymo metu ir pan. ATP byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad patikrinime dalyvavę inspektoriai būtų veikę priešingai nustatytų teisės aktų reikalavimams, kad elgęsi nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeidę bendro pobūdžio profesines pareigas.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad kiekvienu atveju apie įrodymų sprendimui priimti pakankamumą sprendžia bylą nagrinėjantis pareigūnas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad pagal ATPK 257 straipsnį įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn.

19. Teismas vertino, jog konkrečiu atveju valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams užteko duomenų pradėti ATP procedūrą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes byloje nėra ginčo dėl to, jog I. B. buvo užtiktas MB „Remgeta“ teritorijoje be darbo sutarties, Inspekcijai paaiškinimuose nurodė, jog šioje įmonėje dirba (ATP byla). Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad išnagrinėjus bylą teisme, apklausus liudytojus bei įvertinus visumą įrodymų, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpcijos principą, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai traktuojami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismo buvo konstatuota, jog I. B. dėl darbo sąlygų tarėsi ne su MB „Remgeta“ vadovu pareiškėju, o su jo tėvu Z. K., su kuriuo derino darbo užmokestį, darbo pobūdį, todėl nepakako duomenų pareiškėjo kaltės konstatavimui, negali būti pagrindas atsakovo veiksmų neteisėtumui pripažinti.

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog šių bylų specifiką yra aptaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, jog nelegaliai dirbantys asmenys neretai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, nes kai kuriais atvejais yra suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3374/2011). Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog Inspekcijos pareigūnams imant iš I. B. paaiškinimą vietoje, tai daryti buvo trukdoma, laidomos replikos, filmuojama, todėl inspektoriai buvo priversti kviesti į vietą policijos pareigūnus. Tai patvirtina darbo inspektorės 2016 m. rugsėjo 30 d. tarnybinis pranešimas bei jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuriais iš esmės nustatyta, jog dėl nurodytų aplinkybių I. B. paaiškinimai buvo išdėstyti neaiškiai, juose pateikta prieštaringa informacija, todėl teismas juos pagal administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principus turėjo pagrindą aiškinti darbdavio naudai.

21. Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, nusprendė, jog teismo išvada dėl ginčo ATP bylos teisenos nutraukimo buvo padaryta ne dėl atsakovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo ar jų pažeidimų ATP procedūros metu, o dėl skirtingo surinktų ir teisme gautų papildomų įrodymų įvertinimo teisminio proceso metu. Teismas nurodė, jog dėl iškeltos ATP bylos, kuri vėliau, t. y. Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1-2-1023/2017 buvo nutraukta pareiškėjo atžvilgiu, jis galėjo patirti nepatogumų, susijusių su ATP bylos procesu ir kitais dėl to kilusiais rūpesčiais, tačiau šie nepatogumai neatitinka CK 6.250 straipsnyje nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, nes nenustatyti atsakovo pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl teismas pareiškėjo reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir išvestinio pobūdžio reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

22. Dėl pareiškėjo prašomos turtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad atstovavimo išlaidų atlyginimas ATP byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, pagal tuo metu galiojusias ATPK nuostatas (iki 2017 m. sausio 1 d.) nebuvo numatytas, nors ATPK 272 straipsniu nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XI-1223, įsigaliojęs nuo 2011 m. kovo 1 d.). Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala.

23. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, šią normą aiškinančiais Konstitucinio Teismo nutarimais (1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. 2006 m. rugpjūčio 19 d.) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016) ir nurodė, jog nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, tuo atveju, kai teismas jo atžvilgiu priima palankų sprendimą.

24. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui teismo sprendimai buvo palankūs, turtinė žala, grindžiama patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nusprendė turtinę žalą jam priteisti, nepaisant to, jog neteisėti atsakovo atstovės veiksmai ir nenustatyti.

25. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.11, 8.19, 9 punktais, vertino į bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir darė išvadą, kad maksimali galima pareiškėjui priteisti suma už advokatės jam suteiktas teisines paslaugas ATP byloje yra 694,51 Eur. Teismas vertino, jog minėta suma, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl priteisė ją pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančios teisės aktų normos nenumato teisės priteisti metines palūkanas, todėl pareiškėjo prašymą dėl 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško jo įvykdymo, atmetė kaip nepagrįstą.

III. 26. Atsakovo atstovė Inspekcija apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikinti ir priimti sprendimą turtinės žalos nepriteisti, o sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nepakeistą.

27. Atsakovo atstovė apeliaciniame skunde pakartoja nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 413 straipsnio pažeidimo buvo surašytas Inspekcijos pareigūnams veikiant savo tiesioginių pareigų ir kompetencijos ribose, bei teigia, jog šiuo konkrečiu atveju turtinės žalos priteisimas iš Inspekcijos negalimas, nes nenustatyta neteisėtų Inspekcijos pareigūnų veiksmų, priešingai – teismo sprendime ne kartą akcentuojamas faktas, jog Inspekcijos pareigūnai veikė nepažeisdami teisės aktų bei jiems suteiktos kompetencijos ribų. Atsakovo atstovė akcentuoja, jog teismas sprendimu turtinę žalą iš Inspekcijos priteisė motyvuodamas tuo, kad teismai, spręsdami ATP bylą priėmė pareiškėjui palankius sprendimus ir, kad pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas.

28. Atsakovo atstovė nurodo, kad teismo sprendimas paneigia esamą teisminę praktiką, neatitinka CK nuostatų, o taip pat pažeidžia ir Konstitucijos Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuriuo išaiškinta, kad valstybė privalo atlyginti asmens patirtą žalą, <...> padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais <...>. Inspekcija pažymi, kad teismo sprendimas priteisti iš Inspekcijos turtinę žalą, iš esmės grindžiamas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi Nr. eA-1615-261/2016, kuri, Inspekcijos nuomone, yra vertintina kritiškai – teismas priteisė žalą iš valstybės, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakęs dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvimo ar nebuvimo. Inspekcija teigia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis grindžiama minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu, tačiau, kaip jau minėta, šiame nutarime akcentuojamas būtinas neteisėtų pareigūnų veiksmų buvimo faktas. Inspekcija mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. eA-1615-261/2016 šiuo atveju kaip precedentas neturėtų būti taikoma, juolab, kad po minėtos nutarties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas turtinės žalos atsiradimo sąlygas, toliau akcentavo būtiną neteisėtų pareigūnų veiksmų buvimą ir nesant tokiems veiksmams, konstatavo, kad nei turtinė, nei neturtinė žala iš valstybės priteista būti negali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-685-525/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

29. Pareiškėjas A. K. atsiliepime į atsakovo atstovės Inspekcijos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš Inspekcijos pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija nesutinka su Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje atliktu įrodymų ir aplinkybių vertinimu bei iš esmės siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės. Pareiškėjas teigia, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Inspekcijos apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-276-327/2017 Prienų rajono apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas atsakomybėn už nelegalų darbą patrauktas be teisinio pagrindo. Pareiškėjas akcentuoja, kad šis teismo sprendimas įgijo res judicata galią.

31. Pareiškėjas nurodo, kad visiškai nepagrįstas Inspekcijos argumentas, jog nei vienas teismas nepasisakė, kad Inspekcijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėdamas ATP bylą elgėsi neteisėtai ir / ar padarė procesinius pažeidimus. Įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarimu buvo konstatuota, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas šioje byloje, nes negali atsakyti už galimą pažeidimą, kadangi I. B. dėl darbo tarėsi ne su pareiškėju, o su Z. K.. Pareiškėjas akcentuoja, jog ši aplinkybė Inspekcijos pareigūnams buvo žinoma nuo pat tyrimo pradžios, ATP byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės, o ne dėl Inspekcijos pareigūnų padarytų procesinių pažeidimų, todėl teismui pasisakyti apie Inspekcijos pareigūnų neteisėtą elgesį nebuvo teisinio pagrindo.

32. Pareiškėjas teigia, jog aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, teismų praktikoje traktuojama kaip įstatyme (ATPK 256, 259 str.) nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017), o vadovaujantis kita nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010; 2010 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-207/2010; 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-491/2010; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012), pripažinus pareigūno, nagrinėjusio ATP bylą, surašytą protokolą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

33. Pareiškėjas teigia, jog akivaizdu, kad dėl Inspekcijos pareigūno surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (neteisėto akto), kuris tiesiogiai darė įtaką pareiškėjo teisėms bei patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. būtent dėl šio neteisėto akto pareiškėjas patyrė žalą – 694,51 Eur atstovavimo išlaidas, kurios jam visiškai pagrįstai buvo priteistos atlyginti.

34. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (žr., pvz., 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartį administracinėje byloje Nr. A4-689/2003), tačiau taip pat pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007; 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-155/2010; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-159/2011; 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014 ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų Inspekcijos pareigūnų veiksmų, pareiškėjui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą už nelegalų darbą, atlyginimo.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eA-1615-261/2016, kuri minima apeliaciniame skunde ir atsakovo atstovės Inspekcijos nuomone, yra vertintina kritiškai, yra nurodęs, kad „<...> atstovavimo išlaidų atlyginimas administracinio teisės pažeidimo byloje asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, nėra numatytas, nors ATPK 272 straipsniu nustatyta teisė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XI-1223, įsigaliojęs nuo 2011 m. kovo 1 d.). Įgyvendindamas nustatytą teisę į gynybą, asmuo gali naudotis ir mokama atstovo paslauga, o patirtos išlaidos gynybai turi būti atlygintos vadovaujantis principu „pralaimėjęs moka“. Esant šioms aplinkybėms, asmens išlaidos, panaudotos gynybai, pagal teisinę prigimtį yra tiesioginiai asmens nuostoliai ir pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, priklausomai nuo administracinio teisės pažeidimo bylos baigties, gali būti pripažinti žala“.

37. Tame pačiame procesiniame dokumente taip pat pažymėta, jog „<...> nepaisant to, kad nėra įstatymu tiesiogiai nustatyta asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, teisė gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo byloje, asmuo, remdamasis konstituciniu teisės principu, nustatančiu valstybės pareigą atlyginti žalą, turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisiant atstovavimo išlaidų dydžio žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės“.

38. Taigi šioje byloje buvo išdėstyta taisyklė suponuojanti teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą administracinio teisės pažeidimo (dabar administracinio nusižengimo) byloje, kuri iš esmės tęsta bei palaikyta ir kitose analogiško pobūdžio bylose, išnagrinėtose Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ja nesiremti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5215-261/2017).

39. Sutiktina, kad vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

40. Nagrinėjamu atveju, nepaisant kilusių kliūčių, Inspekcijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentavusias procesinių dokumentų surašymą administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat nesurinko pakankamai faktinių duomenų, kuriais remdamiesi pareigūnai nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo būtent tas asmuo kaltas.

41. Kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018 ir kt.).

42. Dėl išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, o atsakovo atstovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas patyrė turtinę žalą dėl pareigūnų neteistų veiksmų, nepagrįsta. Taigi atsakovo atstovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

43. Pareiškėjas prašo priteisti iš Inspekcijos bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomas priteisti išlaidas grindžia Sąskaita už teisines paslaugas 350 Eur sumai.

44. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atstovės apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo atstovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

45. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

46. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo paslauga pareiškėjui suteikta 2018 m. II ketvirtį, užpraėjusio ketvirčio (2017 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 884,80 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 150,24 Eur. Vadinasi, pareiškėjo prašoma priteisti 350 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (liet. be kita ko) į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjui iš atsakovo atstovės priteistina 250 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius